Byla Nr. 1S-56-495/2017

    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

    2.5.19.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios V. K. (G.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios V. K. (G.) prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.     

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu V. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

• pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda,
• pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda,
• pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda,
• pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda,
• pagal Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. G. paskirta galutinė 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda, kurią nuteistoji per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendis dalyje, kurioje V. G. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto kyšininkavimo) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir priimtas naujas nuosprendis:

V. G. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.) ir jai paskirta bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis nuteistajai V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 500 Lt (144,81 Eur) dydžio turto konfiskavimas.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį bei priimtas naujas nuosprendis: V. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2017 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas V. G. (K.) prašymas paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2017 m. rugsėjo 1 dienos.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2017 m. sausio 30 d. nutartimi netenkino nuteistosios V. G. (K.) prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu V. G. buvo nuteista pagal BK 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., 233 str. 1 d., 300 str. 1 d., 303 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 70 MGL bauda, nustatant 1 metų baudos sumokėjimo terminą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios V. G. apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį V. G. atžvilgiu panaikino, V. G. dėl kaltinimų pagal BK 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., 233 str. 1 d., 300 str. 1 d., 303 str. 1 d. išteisino, tačiau pripažino ją kalta pagal BK 225 str. 1 d. ir paskyrė jai bausmę – 50 MGL baudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė V. G. ilgesnio baudos sumokėjimo termino, todėl baudą nuteistoji V. G. turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajai V. G. 2016 m. gruodžio 16 d. raštu buvo išaiškinta, kad ji, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiui, baudą turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o savanoriškai nesumokėjus baudos iki 2017 m. vasario 9 d., bauda bus išieškoma priverstinai per antstolių kontorą. Nutartyje pažymėjo, jog įstatymuose numatyta teismo teisė nustatyti kitą, ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau tai gali būti daroma tik nuosprendžiu. Pirmos instancijos teismui įvertinus V. G. turtinę padėtį ir motyvuotai numačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, apeliacinės instancijos teismo nenustatytas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas rodo, kad nors apeliaciniam teismui buvo žinoma nuteistosios materialinė padėtis, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog bauda privalo būti sumokėta per įstatyme numatytą terminą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ilgesnio baudos savanoriško sumokėjimo termino nustatymas iš esmės prieštarautų nuosprendį pakeitusio aukštesnės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytai valiai. Teismo nuomone, nuteistosios argumentai dėl sunkios finansinės padėties, dėl kurios ji neturi galimybės laiku sumokėti jai skirtos baudos, negali būti vertinami kaip atsiradęs neaiškumas vykdant nuosprendį. Teismas atkreipė dėmesį  į tai, kad V. G. 70 MGL bauda buvo paskirta dar 2011 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jį pakeitus ir V. G. paskyrus 50 MGL baudą, nuteistoji, laukdama apeliacinės instancijos teismo sprendimo, turėjo pakankamai laiko (beveik 6 metus nuo pirmos instancijos priimto apkaltinamojo nuosprendžio) sukaupti lėšų būsimam baudos sumokėjimui.

Nuteistoji V. G. (K.) skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 1-51-557/2011 dėl paskirtos baudos bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nustatyti vienerių metų savanoriško baudos, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, sumokėjimo terminą, arba maksimalų terminą teismo nuožiūra.

Nuteistoji nurodo, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) normose, reglamentuojančiose nuosprendžio vykdymą, nurodomi du subjektai pirmąja instancija sprendžiantys su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, t. y. bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas arba nuosprendį priėmęs teismas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog 2011 m. vasario 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį dėl V. G. priėmė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tačiau tiek 2016 m. gruodžio 19 d. raštas, tiek skundžiama nutartis priimta teisėjo vienasmeniškai. Procesinio sprendimo priėmimas esant neteisėtos sudėties teismui laikomas esminiu proceso pažeidimu.

Nuteistoji nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 19 d. rašto bei 2017 m. sausio 30 d. nutarties išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirdamas bausmę – baudą, V. G. neišaiškino bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarkos, sąlygų ir terminų.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nuosprendyje išaiškino, kad paskirtą baudą nuteistoji privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš dalies, kitą nuosprendžio dalį, tame tarpe ir minėtą išaiškinimą, pasak nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Nuteistosios nuomone, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė baudą už kitą veiką, ar tai, kad atskirai nepasisakė apie nuosprendžio vykdymo sąlygas, nereiškia, kad šis klausimas nebuvo spręstas. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra neprašė pakeisti nuteistajai paskirtos baudos dydžio ir jos vykdymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas ir negalėjo pabloginti nuteistosios teisinės padėties daugiau negu prašoma skunde.

Nuteistoji nesutinka ir su skundžiamos nutarties teiginiais dėl galimybės sukaupti lėšų būsimai baudai sumokėti. Nurodo, jog ji padavė apeliacinį skundą ir turėjo teisinių lūkesčių, kad jis bus patenkintas ir jai nereikės mokėti baudos.

Skunde nurodoma, kad nors pati nuteistoji teikė prašymą pratęsti nustatytą 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, tačiau apygardos teismo sprendimas nėra teisėtas, todėl, nuteistosios nuomone, yra pagrindas konstatuoti, jog jai 2011-02-21 nuosprendžiu buvo išaiškintos baudos sumokėjimo sąlygos ir terminai, kurie nebuvo pakeisti apeliacinės instancijos teismo, ir panaikinti teisėjo raštą ir skundžiamą nutartį nepriimant naujo sprendimo dėl prašymo, tačiau toks aukštesniojo teismo sprendimas nėra numatytas BPK 364 straipsnio 8 dalyje, todėl nuteistoji prašo skundžiamus sprendimus panaikinti ir nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą. Aukštesniajam teismui konstatavus, kad baudos sumokėjimo terminas nustatytas teisėtai, nuteistoji prašo atsižvelgti į jos prašyme išdėstytas aplinkybes dėl jos finansinės padėties, bausmės tikslų ir ilgo proceso, kurie, pasak V. G. (K.), buvo neteisingai įvertinti skundžiamuose sprendimuose. Skunde taip pat prašoma sustabdyti 2016-12-16 rašto vykdymą iki aukštesniojo teismo sprendimo priėmimo.

Nuteistosios V. K. (G.) skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nuostatomis, išsprendė nuteistosios V. K. (G.) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

BPK 361 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones bei neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia teismo posėdyje BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šioje byloje, vadovaujantis BPK 225 straipsnio 2 dalimi, baudžiamajai bylai nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, taigi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį priėmęs teismas yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (BPK 40 straipsnio 2 dalis). BPK 362 straipsnis, reglamentuojantis su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką, nenumato išimčių dėl proceso veiksmų, kuriuos galėtų vienasmeniškai priimti kuris nors iš teisėjų kolegijos narių. Taigi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas vienasmeniškai negalėjo priimti skundžiamos nutarties, nes ją priimti baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę tik teisėjų kolegijai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu ir sudaro absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama apygardos teismui iš naujo nagrinėti nuteistosios V. K. (G.) prašymą.

Panaikinus skundžiamą nutartį, kiti nuteistosios skundo argumentai nenagrinėjami.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir nuteistosios V. K. (G.) prašymą su byla grąžinti nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                          Daiva Pranytė-Zalieckienė