Civilinė byla Nr. 2-69-936/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12162-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.1; 3.4.1.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moment Credit“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. F., išvadą duodanti institucija Lietuvos bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 782,93 Eur negrąžinto kredito, 445,01 Eur palūkanų, 387,71 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su atsakovu 2015-03-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti gautų kreditų kainą. 2015-04-11 ieškovas suteikė atsakovui 863,53 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių terminui, mokant 1137,35 Eur kredito kainą. Atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko ieškovei skolingas. Papildomai ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovo pareikštais prieštaravimais dėl teismo įsakymo nesutinka, kadangi kredito sutartis su atsakovu sudaryta atsakovui naudojant elektroninės bankininkystės prisijungimus, kai kurie mokėjimai pagal kredito sutartį buvo atliekami iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas atsakovui buvo išmokėtas į jo banko sąskaitą. Ieškovė nurodo neturinti jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika.

Ieškovė 2020-09-22 pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovo kreditingumą įvertino, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas bei šiuos duomenis papildant informacija, gauta tiesiogiai iš paties atsakovo. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas skolų neturėjo, tačiau turėjo 142,46 Eur mėnesinius įsipareigojimus, neskaitant įsipareigojimų ieškovei. Iš šių duomenų ieškovė sprendė, jog atsakovo finansinės galimybės leis jam grąžinti suteiktą kreditą, nes atsakovo įsipareigojimai neviršijo 40 proc. atsakovo gaunamų pajamų. Ieškovė taip pat nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovo 387,71 Eur nuostolių suma susidarė už laikotarpį 2015-04-07 – 2017-04-05, kai buvo priskaičiuota 434,88 Eur palūkanų (nuostolių) suma už tolimesnį naudojimąsi pinigais, iš kurių 47,17 Eur buvo padengta atsakovo atliktais mokėjimais.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi niekada jokių vartojimo kredito sutarčių nesudarė, jam nebuvo suteikti jokie kreditai. Paraišką kreditui gauti nagrinėjamu atveju pateikė trečiasis asmuo, neturėjęs atsakovo sutikimo. Atsakovas nurodo, jog jokių įmokų nedarė, kitiems asmenims neleido naudotis savo elektronine bankininkyste. Apie jo vardu sudarytas kredito sutartis sužinojo 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Tuo metu su trečiuoju asmeniu susitarė, jog atsakovas įkeis savo butą ir paims 8000 Eur dydžio paskolą kreditams grąžinti. Atsakovas 8000 Eur sumą pervedė trečiajam asmeniui, tam kad ji padengtų visus atsakovo vardu paimtus kreditus. Trečiasis asmuo 2015-09-15 informavo atsakovą, jog visi kreditai grąžinti. Atsakovas taip pat nurodė, jog nesupranta, kaip susidarė 1615,65 Eur dydžio ieškinio suma, jeigu ieškovė atsakovui suteikė tik 850 Eur dydžio kreditą. Atsakovas nurodo, jog iš jo sąskaitos ieškovei buvo sumokėta 2015-05-11 – 55,58 Eur, 2015-06-12 – 55,58 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovei buvo sumokėtos įmokos ne iš atsakovo sąskaitos: 2015-09-16 – 166,74 Eur, 2015-10-19 – 4,10 Eur, 2015-11-19 – 56,35 Eur, 2015-12-30 – 57,48 Eur, 2016-03-16 – 55,58 Eur, 2016-06-21 – 30 Eur.

Trečiajam asmeniui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi (1 tomas, b. l. 99). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą duodanti institucija 2020-10-21 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovei suteikiant kreditą atsakovui nebuvo viršytas vidutinės mėnesio įmokos dydžio pagal visus atsakovo turimus ir naujus finansinius įsipareigojimus ir tvariųjų pajamų santykio dydis (40 proc.).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalių prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta (CPK 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2015-03-29 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal bendrąsias kredito sutarties sąlygas, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti gautų kreditų kainą (1 t., b. l. 18-25). 2015-03-29 atsakovas pervedė iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei 0,01 Eur dydžio registracijos mokestį, taip išreikšdamas savo valią sudaryti kredito sutartį pagal bendrąsias sutarties sąlygas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5 p.; 1 t., b. l. 28). Vykdydama 2015-03-29 vartojimo kredito sutartį, laikotarpiu nuo 2015-03-29 iki 2015-04-11 ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 850 Eur (1 t., b. l. 54-57). 2015-04-11 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovui iš viso 863,53 Eur dydžio kreditą, t. y. turimiems 813,53 Eur įsipareigojimams padengti bei pervedant 50 Eur į banko sąskaitą, 36 mėnesių terminui, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2018-04-11 (1 t., b. l. 29). Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad atsakovo grąžintiną sumą sudaro 863,53 Eur suteikto kredito suma ir 1137,35 Eur kredito kaina, iš viso – 2000,88 Eur. Pagal sutartį kredito gavėjas įsipareigojo mokėti kasmėnesines 55,58 Eur įmokas, pradedant nuo 2015-05-11.

Bylos duomenimis, 2015-05-11 – 2016-06-21 ieškovei buvo atliekami mokėjimai pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį, iš viso vykdant sutartį kredito gavėjo sumokėta suma siekia 536,94 Eur (1 tomas, b. l. 30-31, 110). Nustatyta, kad 2015-05-11, 2015-06-12 mokėjimai buvo atlikti iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-11 – 2016-03-16 mokėjimai atlikti iš trečiojo asmens banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kredito gavėjas tinkamai kredito sutarties nevykdė, mėnesines įmokas pervesdavo pavėluotai, o nuo 2016-02-11 įmokos nebuvo dengiamos. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų matyti, jog jis gavo 2015-09-14 ir 2016-09-12 ieškovės raštus, kuriais primenama apie susidariusią skolą (1 t., b. l. 72, 73). Atsakovas taip pat pateikė teismui įrodymus, jog 2016-09-28 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė ieškovei elektroniniu paštu info@momentcredit.lt prašymą dėl informacijos pateikimo – 2016-09-26 raštą dėl dokumentų ir informacijos suteikimo (1 t., b. l. 74, 75).

Ieškovė 2017-03-22 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą. Atsakovui pateikus prieštaravimus, teisme 2017-04-06 gautas ieškinys dėl kredito, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos vykdyti sutartį, teigiant kad kredito sutartį atsakovo vardu sudarė trečiasis asmuo, taip pat dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo.

Atsakovas byloje teigė, kad su ieškovu jokių kredito sutarčių nesudarė, apie jo vardu paimtus kreditus sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas 2015-08-06 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą, pranešdamas apie tai, kad trečiasis asmuo I. F. atsakovo vardu paėmė kreditą (1 t., b. l. 77).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-05-26 rašto nustatyta, kad 2017-05-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25609-17 dėl sukčiavimo pagal atsakovo pareiškimą dėl to, kad nuo 2015-03-29 iki 2015-09-15 neteisėtai buvo pasinaudota J. Š. elektroninės bankininkystės kodais ir paimtos paskolos iš įvairių kredito įmonių (1 t., b. l. 93). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyrius 2017-09-28 pranešimu informavo teismą, jog atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-25609-17 įtarimai pareikšti trečiajam asmeniui (1 t., b. l. 113).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2017-11-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25609-17 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 136-137). Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2017-12-27 skundą dėl prokuroro nutarimo, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. 2017-12-07 nutarimą atmesti atsakovo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro R. B. 2017-11-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25609-17 (1 t., b. l. 144-146). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-08 nutartimi atsakovo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro R. B. 2017-11-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. 2017-12-07 nutarimą atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (1 t., b. l. 158-161). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė 2018-12-12 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25609-17 prieš I. F., nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios I. F. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 3 d., 215 str. 1 d., 1981 str. 1 d. (20 epizodų), padarymo (1 t., b. l. 180-183), taip pat ši prokurorė 2019-01-30 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25609-17, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 187-192). Vilniaus apygardos teismas 2019-07-17 nutartimi patenkino atsakovo skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartį ir priėmė naują sprendimą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. 2019-03-16 nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės 2019-01-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 193-200).

Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas prokuroro 2019-10-16 nutarimu. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-20 nutartimi išnagrinėjo atsakovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-25609-17, panaikinimo ir nutarė atmesti J. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo (1 t., b. l. 201-205).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2010 – 2015 metais gyveno kartu, atsakovas sudarė sąlygas trečiajam asmeniui naudotis jo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžiais ir priemonėmis. Atsakovas į savo telefoną gavo žinutes apie imamus kreditus, tačiau nesiėmė jokių atitinkamų veiksmų – nesiekė išsiaiškinti aplinkybių dėl kreditų paėmimo, nepakeitė savo elektroninės bankininkystės slaptažodžio, nereiškė prieštaravimų dėl paimtų kreditų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad iš kreditų gauti pinigai buvo naudojami bendriems atsakovo ir trečiojo asmens poreikiams tenkinti, bendrai atsakovo ir trečiojo asmens kelionei į Graikiją apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas į savo asmeninį telefoną gaudavo SMS pranešimus apie piniginių lėšų įplaukas į savo banko sąskaitą bei išlaidas. 

Atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimus, teigė, kad vartojimo kredito sutarties su ieškove nesudarė, jog jo vardu ir jam nežinant tai padarė trečiasis asmuo I. F.. Byloje yra duomenys, kad baudžiamojo proceso priemonėmis aplinkybių, patvirtinančių šią atsakovo poziciją, nenustatyta – atsakovo pareiškimu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat nepateikė jokių papildomų duomenų, įrodymų, patvirtinančių, kad jis kredito sutarties su ieškove nesudarė, atsakovas kredito sutarties neginčijo (CPK 178 str.).

Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5 punkte yra numatyta kredito sutarties sudarymo tvarka. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.1.1. punkte nustatyta, kad klientas privalo užpildyti registracijos formą, joje nurodant elektroninio pašto adresą, mobiliojo telefono numerį ir kitus savo duomenis, susikurti slaptažodį (5.2.1.2. punktas), patvirtinti registraciją bei apmokėti registracijos mokestį, kuris privalo būti sumokėtas tik iš kliento asmeninės sąskaitos, į kurią klientas pageidauja gauti kreditą (5.2.2 – 5.4. punktai). Byloje nustatyta, kad iš atsakovo banko sąskaitos buvo atliktas pavedimas ieškovei, apmokant 0,01 Eur dydžio registracijos mokestį, į atsakovo banko sąskaitą buvo pervestos vartojimo kredito sumos, iš atsakovo banko sąskaitos buvo atliekami mokėjimai ieškovei. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020-02-20 nutarties ikiteisminiame tyrime matyti, jog į J. Š. telefoną buvo gautos keturios žinutės – 3 žinutės, kad gautos paskolos po 50 Eur, ir viena žinutė apie 150 Eur pervedimą į I. F. sąskaitą, visos šios žinutės atsiųstos 2015-04-11 tarp 15.13 val. ir 15.36 val. (nutarties 18 p.). Pagal turimus bylos duomenis galima spręsti, jog atsakovas gavo žinutes būtent apie ginčo kredito sumos dalies sumokėjimą, nes atsakovo banko sąskaitoje kitų analogiškų transakcijų 2015-04-11 nefiksuota (1 t., b. l. 56-57). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu vedė bendrą ūkį, savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis (kodų kortelę) laikė namuose I. F. žinomoje vietoje, ir ji galėjo jais naudotis, pats atsakovas duodavo trečiajam asmeniui banko kortelę su PIN kodu apsipirkimui (2017-06-05 parengiamojo posėdžio metu). Tačiau nėra jokių duomenų, kad paties atsakovo galimybės susipažinti su banko sąskaitos duomenimis buvo apribotos, taigi atsakovas galėjo ir turėjo žinoti apie nuo 2015-03-29 iki 2015-04-11 gautas kredito sumas į savo banko sąskaitą. Atsakovas jokių veiksmų dėl pasinaudojimo jo vardu imant kreditą nesiėmė iki skyrybų su trečiuoju asmeniu. Taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovas ėmėsi rūpestingų ir atsakingų veiksmų, siekdamas apsaugoti savo banko duomenis. Tai leidžia daryti kaip labiau tikėtiną išvadą, kad kredito sutartys buvo sudaromos, esant tokiai atsakovo valiai. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog kiti asmenys atsakovo vardu apgaulės būdu sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo.

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2002-09-10 įstatymo Nr. IX-1068 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi kredito sutarties sudarymo metu) 8

Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų, galiojusių kredito suteikimo dieną, 16 punkte buvo nustatyta, kad kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis, išskyrus Nuostatų 17 ir 18 punktuose nurodytas išimtis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti Nuostatų 17, 18 punktuose numatytas išimtis. Prieš sudarant kredito sutartį, kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija ir ją patikrina mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse (Nuostatų 22 p.). Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, galiojusių kredito suteikimo dieną, 9 p. numatyta, jog laikoma, kad vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Pagal šių Nuostatų 10-11 punktus turi būti įvertintos kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės. Priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų istorijos vidurkį ir vertinama, ar sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Vartojimo kredito davėjas, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms (kitais kreditais, finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovo kreditingumą nustatė pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis, bei pagal paties atsakovo pateiktus duomenis. Ieškovė nustatė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį gauna 604 Eur dydžio pajamas, atsakovas turėjo 142,46 Eur dydžio įsipareigojimų. Taigi po sutarties su ieškove sudarymo atsakovo įsipareigojimai kiekvieną mėnesį sudarė 198,04 Eur, kas sudaro 32,78 proc. atsakovo pajamų. Lietuvos bankas pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovė neteisingai skaičiavo atsakovo tvarias mėnesio pajamas. Lietuvos bankas nurodė, jog laikotarpiu 2014-11-30 – 2015-02-28 atsakovo pajamų vidurkis buvo 746,90 Eur, neatskaičius mokesčių. Atskaičius ieškovės nurodytus mokesčius, t. y. 183,14 Eur, atsakovo tvarių pajamų vidurkis turėtų būti 563,76 Eur. Lietuvos bankas išvadoje taip pat nurodė, jog atsakovo įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė 35,12 proc., taigi nesiekė nustatyto 40 proc. asmens pajamų dydžio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo gebėjimus įvykdyti sutartinę prievolę ir grąžinti kreditą, atsakovo įsipareigojimų ir pajamų santykis neviršijo 40 proc., todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 str. nustatytų kreditingumo neįvertinimo pasekmių.

Taigi iš teismui pateiktų duomenų yra nustatyta, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito santykiai. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.).

Pagal CK 6.881 str. 1 d. kreditavimo sutartimi kreditorius įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis kreditą, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.873 str. 1 d. numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.881 str. 2 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą, o atsakovas – gautą kreditą grąžinti ir sumokėti kredito kainą (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 782,93 Eur negrąžinto kredito, 445,01 Eur palūkanų (kredito kainos), apskaičiuotų nuo 2016-02-11 iki 2017-04-05, ir 387,71 Eur nuostolių, apskaičiuotų už naudojimąsi pinigais nuo 2015-04-07 iki 2017-04-05.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdant 2015-04-11 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo atliktos šios įmokos: 2015-05-11 – 55,58 Eur, 2015-06-12 – 55,58 Eur, 2015-07-11 – 55,58 Eur, 2015-09-16 – 55,58 Eur, 2015-09-16 – 55,58 Eur, 2015-09-16 – 55,58 Eur, 2015-10-19 – 4,10 Eur, 2015-11-19 – 56,35 Eur, 2015-12-30 – 57,43 Eur, 2016-03-16 – 55,58 Eur, 2016-06-21 – 30 Eur (1 t., b. l. 30, 61-63, 110). Iš viso šiais mokėjimo nurodymais ieškovei buvo sumokėta 536,94 Eur, įmokos paskirstytos kredito sumos grąžinimui, palūkanų mokėjimui ir nuostolių dengimui. 

Kaip matyti iš byloje esančio Kliento įmokų grafiko ir faktinių mokėjimų balanso, iš atsakovo 2015-05-11 sumokėtos 55,58 Eur sumos kredito sudengimui buvo išskaičiuota 8,09 Eur suma, palūkanoms – 47,49 Eur, iš 2015-06-11 atsakovo sumokėtos 55,58 Eur sumos kredito sudengimui buvo išskaičiuota 8,53 Eur suma, palūkanoms – 47,05 Eur, iš 2015-07-11 sumokėtos 55,58 Eur sumos kredito sudengimui buvo išskaičiuota 9,01 Eur suma, palūkanoms – 46,57 Eur, 2015-08-11 kredito dengimui buvo išskaičiuota 9,49 Eur suma, palūkanoms – 46,09 Eur, 2015-09-11 kredito dengimui buvo išskaičiuota 10,02 Eur suma, palūkanoms – 45,56 Eur, 2015-10-11 kredito dengimui buvo išskaičiuota 10,57 Eur suma, palūkanoms – 45,01 Eur, 2015-11-11 kredito dengimui buvo išskaičiuota 11,16 Eur suma, palūkanoms – 44,42 Eur, 2015-12-11 kredito dengimui buvo išskaičiuota 11,76 Eur suma, palūkanoms – 43,82 Eur, 2016-01-11 kredito dengimui buvo išskaičiuota 1,97 Eur suma, palūkanoms – 43,16 Eur suma (1 t., b. l. 100-101). Iš atsakovo gautų įmokų 47,17 Eur panaudota nuostolių padengimui (1 t., b. l. 30-31).

Taigi nuo 2016-01-11 atsakovas nustojo vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebemokėjo įmokų. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas nustatytais terminais ir tvarka nebevykdė kredito sutarties, nėra. Byloje nėra duomenų, kad kredito sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti negrąžinto kredito dalį kartu su priklausančiomis mokėti pelno palūkanomis. 

2015-04-11 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nurodyta, kad kredito kaina 1137,35 Eur. Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punkte numatyta, jog kredito kaina yra palūkanų suma, kurią atsakovas privalo sumokėti ieškovei už naudojimąsi kreditu. Minėta, reikalaujamos palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016-02-11 iki 2017-04-05.

Be šių pagrįstų reikalavimų, kurių dydis byloje turi būti nustatytas, ieškovė už tą patį laikotarpį, už kurį pelno palūkanas yra gavusi (nuo kredito sutarties sudarymo pagal grafiką iki 2016-02-10), o dalį prašo priteisti (nuo 2016-02-11 iki 2017-04-05), reikalauja priteisti ir nuostolius.

Pagal tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 9.2. p., jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo atlyginti bendrovei (ieškovei) nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri apskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nurodyta, jog nuostoliai – bendrųjų sąlygų 9.2 p. nustatyta tvarka apskaičiuojama suma, kurią bendrovei (ieškovei) privalo mokėti klientas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies, ir kuria atlyginama bendrovei už tai, kad klientas toliau naudojasi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną iki kredito suma bus visiškai grąžinta.

Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2 dalyje numatyta, jog pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygina ieškovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiųjų sąlygų 1 p. nurodyta bendra kredito kainos metinė norma – 89,83 proc. Kadangi ieškovės nurodomi nuostoliai (palūkanos), skaičiuojami praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą, spręstina, kad tai kompensuojamosios palūkanos, kurių paskirtis kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. 

Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 73 punktas). 

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas). 

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną. 

Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87-88 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 387,71 Eur nuostolių, t. y. kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų taikant 89,83 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punkto ir specialiųjų sąlygų 2 dalies sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų (nuostolių) dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). 

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas). 

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl 387,71 Eur nuostolių priteisimo atmestinas visiškai. 

Byloje nustatyta, kad ieškovė iš gautų įmokų nuostoliams padengti išskaičiavo 47,17 Eur sumą (1 t., b. l. 31). Pripažinus sutarties nuostatas, kurios nustato atsakovo pareigą mokėti ieškovei nuostolius, niekinėmis ir negaliojančiomis, darytina išvada, kad ieškovė šią 47,17 Eur sumą nuostolių dengimui paskaičiavo nepagrįstai. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 p., nagrinėjamu atveju šie mokėjimai turi būti skiriami įmokoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą padengti.

Taigi pagal pateiktą atsakovo įmokų grafiką (1 t., b. l. 100-101) spręstina, kad 47,17 Eur suma paskirstytina taip: 10,45 Eur – 2016-01-11 įmokos likusios kredito sumos dengimui ir 36,72 Eur – 2016-02-11 palūkanų mokėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 772,48 Eur (782,93 – 10,45) negrąžinto kredito dalis ir 408,29 Eur (445,01 – 36,72) pelno palūkanų (CK 6.873 str., 6.886 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1180,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-03-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė patyrė 36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (73,08 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinas 26,31 Eur žyminis mokestis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-09-01 sprendimas Nr. (8.1) TP-20-T-1904-9561 patvirtina, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Pagal CPK 96 str. 3 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 38,80 Eur. Iš ieškovės valstybei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (26,92 proc.) priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 10,44 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Moment Credit“, j. a. k. 300657515, iš atsakovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 772,48 Eur negrąžinto kredito, 408,29 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1180,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-03-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,31 žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2015-03-29 vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punkto ir 2015-04-11 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų 2 dalies sąlygas, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų (nuostolių) dydžio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Moment Credit“, j. a. k. 300657515, į valstybės biudžetą 10,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Urmila Valiukienė