Civilinė byla Nr. 2A-1238-881/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01741-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7431-566/2013 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl būsto kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo – UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

            Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/118GO 7.2.1 punktą, atidedant ieškovei kredito įmokų mokėjimą 6 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; kredito įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpiu palikti ieškovei pareigą mokėti tik palūkanas, paskaičiuotas nuo atidėtos kredito dalies; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos susidariusį ieškovės kredito įmokų ir palūkanų įsiskolinimą pagal Būsto kreditavimo sutartį bei 6 mėnesių terminui atidėtas kredito įmokas įpareigoti ieškovę sumokėti iki kredito grąžinimo termino paskutinės dienos (2022 m. vasario 17 d.), mokėtinas įmokas paskirstant mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis iki to mėnesio, už kurį mokama, 17 dienos; nustatyti, kad kredito įmokų ir palūkanų įsiskolinimas ir 6 mėnesių terminui atidėtos kredito įmokos pradedamos mokėti po to, kai sueina 6 mėnesių kredito įmokų mokėjimo atidėjimo terminas; 2) pakeisti Būsto kreditavimo sutarties 5.2 punktą, nustatant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei negali būti skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, numatytos kreditavimo sutarties 5.2 punkte; 3) pakeisti Būsto kreditavimo sutarties 5.3 punktą, nustatant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei negali būti skaičiuojamos papildomos palūkanos, numatytos kreditavimo sutarties 5.3 punkte. Nurodė, kad 2008 m. kovo 28 d. su atsakovu sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/118GO dėl 91 230 EUR tikslinio kredito suteikimo (kredito grąžinimo terminas – 2022 m. vasario 17 d.). Kreditas buvo imamas tikslu įsigyti būstą UAB „BSI kompanija“ statomame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prievolės pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovė įkeitė atsakovui jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 2 d. ieškovė su UAB „BSI kompanija“ sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ŽIRM-29-04/08, kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovei nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė už statomą butą įsipareigojo sumokėti pardavėjui 311 000 Lt kainą. 2009-10-02 UAB „BSI kompanija“ iškelta bankroto byla, o visas pastatas, kuriame buvo ir ieškovei skirtas butas, 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu perleistas UAB „Smėliakalnis“; taigi, ieškovė nuosavybės teisės į minėtą butą taip ir neįgijo. Nepaisant to, ieškovė visuomet tinkamai ir laiku iki pat 2012 m. spalio mėnesio vykdė savo įsipareigojimus atsakovui ir kiekvieną mėnesį mokėjo atsakovui po beveik      2 000 Lt dydžio įmokas. Tačiau situacijai pasikeitus, t. y. ieškovei susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, dėl kurių ji nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų atsakovui, 2012 m. spalio 31 d. ieškovė gavo iš atsakovo priminimą apie įsiskolinimą. 2012 m. lapkričio 18 d. pakartotiniu priminimu ieškovė buvo įspėta, kad iki 2012 m. gruodžio 16 d. nepadengus įsiskolinimo, atsakovas turės teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. 2012 m. lapkričio 20 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu 6 mėnesių terminui atidėti kredito dalies įmokų mokėjimą; prašymą motyvavo iš esmės pablogėjusia finansine padėtimi, nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. buvo priversta nutraukti darbo sutartį su darbdaviu UAB „Yglė“ ir taip prarado savo vienintelį pajamų šaltinį. 2012 m. gruodžio 17 d. atsakovas išsiuntė ieškovei reikalavimą sumokėti 1 061,55 EUR skolą bei įspėjo, kad ieškovei nepašalinus kredito sutarties pažeidimų, atsakovas 2013 m. sausio 6 d. sutartį vienašališkai nutrauks. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas. Ieškovė teigė, kad egzistuoja visos Civilinio kodekso 6.204 straispnyje nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas, atidedant kredito dalies įmokų mokėjimus 6 mėnesių terminui. Kredito dalies įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpiu ieškovė ketina atstatyti savo mokumą ir po to vykdyti atsakovui savo įsipareigojimus pagal ankstesnes sutarties sąlygas. Ieškovės manymu, 6 mėnesių terminas yra protingas laiko tarpas ir neturėtų pažeisti atsakovo interesų.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

            Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies apsauga taikytina tik sąžiningai sutarties šaliai, tinkamai vykdančiai sutarties sąlygas, todėl atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (CK 6.204 str. 3 d.). Tuo tarpu ieškovė, susidūrusi su sutartinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais (suvaržymais), tiesiog nustojo tinkamai vykdyti sutartį ir tik atsakovui kelis kartus įspėjus ieškovę apie sutarties nevykdymo pasekmes ši kreipėsi į atsakovą su formaliu prašymu atidėti kredito dalies įmokų mokėjimą 6 mėnesiams, t. y. ieškovė netinkamai realizavo savo, kaip nukentėjusiosios sutarties šalies, pažeistų teisių gynimo būdą. Toks ieškovės elgesys, ano teismo, įrodo netinkamą ieškovės požiūrį į sutarties šalių pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus sąžiningai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad net ir praėjus 6 mėnesių terminui po to, kai ieškovė tokį prašymą pateikė atsakovui, ji neatnaujino tinkamo sutarties sąlygų vykdymo, t. y. ieškovė jau daugiau nei metai nemoka atsakovui kredito dalies įmokų, o palūkanas moka savo nuožiūra. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismui patenkinus ieškovės ieškinį, t. y. atidėjus kredito dalies įmokų mokėjimą 6 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, aplinkybės, lemiančios sutarties vykdymo suvaržymus, išnyks, t. y. ieškovė neįrodė aplinkybių, jog artimiausioje ateityje bus atkurtas jos mokumas, lemiantis galėjimą tinkamai vykdyti kredito sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu dirba trijose darbovietėse, tačiau jokių įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė kreditą buvo apdraudusi UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau susidūrusi su mokumo sunkumais nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl draudimo išmokos, t. y. kredito dalies įmokų, mokėjimo, taigi, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, prieš tai nebuvo išnaudojusi paprastesnio savo, kaip nukentėjusios sutarties šalies, interesų gynimo būdo.

           Kita vertus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų viseto, kurių nustatymas būtinas CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos taikymui. Ieškovė sutarties vykdymo suvaržymus sieja su darbo santykių nutrūkimu ir pastovių pajamų praradimu, kas, anot jos, sąlygojo sutarties sąlygų tinkamo vykdymo negalimumą. Tačiau teismas pažymėjo, kad laisvos rinkos ekonomikos valstybėse darbo rinka yra kintanti, kurią veikia tiek vidiniai, tiek išoriniai ekonominiai veiksniai, susiję su tam tikro laikotarpio ekonomikos rodikliais. Darbo rinkoje egzistuojančių darbo santykių stabilumas, be minėtų aplinkybių, priklauso dar ir nuo vidinės konkurencijos šioje rinkoje, t. y. nuo darbuotojų amžiaus, kvalifikacijos, asmeninių įgūdžių, kvalifikacijos tobulinimo intensyvumo, mokėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir pan. Todėl kiekvienas subjektas, prisiimdamas atitinkamas ilgalaikes prievoles bei prognozuodamas tokių prievolių vykdymo galimumo perspektyvas ateityje, turi pareigą atsižvelgti į minėtas aplinkybes. Savo ruožtu bankai, kredituodami atitinkamus asmenis, vertindami tokio asmens kreditingumo pajėgumus, esančius sutarties sudarymo momentui, neturi objektyvios galimybės įvertinti tokio asmens kreditingumo perspektyvų, kadangi tai susiję su subjektyviomis aplinkybėmis, kurių bankas kontroliuoti negali. Taigi, nors ieškovės darbo santykiai nutrūko, t. y. aplinkybės lėmusios kredito sutarties vykdymo suvaržymus, po kredito sutarties sudarymo, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip aplinkybė, kurios ieškovė kredito sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kadangi tokios aplinkybės atsiradimo galimybę ieškovė sutarties sudarymo metu ne tik kad galėjo, bet ir privalėjo numatyti. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad būtent ieškovė, sudarydama kredito sutartį, prisiėmė riziką dėl minėtų aplinkybių atsiradimo. Taip pat ieškovė neįrodė ir to, jog ieškovė minėtos aplinkybės negalėjo kontroliuoti, kadangi darbo sutartis tarp ieškovės ir UAB Yglė“ buvo nutraukta DK 125 straipsnio pagrindu, t. y. šalių susitarimu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pvz., kad kokiu nors būdu ginčijo darbo sutarties nutraukimą ar pan., patvirtinančių, kad darbo sutartį ji nutraukė būtent darbdavio priversta (CPK 178 str.).

            Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. ieškovei pažeidus 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas bei neįrodžius CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų viseto buvimo, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė elgėsi sąžiningai ir tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė ne tiesiog nustojo vykdyti sutarties sąlygas, bet dėl finansinių sunkumų, su kuriais susidūrė netekusi darbo. Be to, ieškovei kreipusis į atsakovą ir teismą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo nebebuvo tiksliai aišku, kaip ieškovė turi vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui, t. y. ar pagal ankstesnes sąlygas, ar pagal prašomas pakeisti sąlygas. Ieškovė yra fizinis asmuo, neturintis specialaus teisinio išsilavinimo, ir pagal savo suvokimą, būdama apdairi ir sąžininga, į atsakovą kreipėsi per protingą laikotarpį. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ji tinkamai įgyvendino savo, kaip nukentėjusiosios sutarties šalies, pažeistų teisių gynimo būdą.

2. Ieškovė įrodė visus CK 6.204 straipsnyje įtvirtintus šios straipsnio taikymo pagrindus. Aplinkybė, kuri lėmė ieškovės negalėjimą tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus (darbinių santykių nutrūkimas), atsirado tik po sutarties sudarymo (2012 m. lapkričio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams po sutarties sudarymo) (pirmoji sąlyga). Kreditavimo sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo protingai numatyti, kad darbo santykiai su darbdaviu nutrūks: ieškovė minėtoje darbovietėje dirbo nuo 2007 m. kovo 13 d., darbdavys niekada neturėjo jokių nusiskundimų jos atliekamu darbu, kita vertus, ieškovė turi atitinkamą išsilavinimą buhalterijos srityje, taip pat ilgametę profesinę patirtį, todėl kaip protingas ir apdairus asmuo negalėjo numatyti, kad netekus darbo, kito darbo paieškos užtruks pakankamai daug laiko, lemiančio negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovas turi pakankamus pajėgumus profesionaliai ir objektyviai įvertinti klientų kreditingumo perspektyvas, o pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, turėjo pareigą įvertinti ieškovės kreditingumo perspektyvą, pajamų šaltinių galimą kaitą ateityje; tuo tarpu ieškovė yra fizinis asmuo, kreditą ėmusi savo reikmėms, neturinti kompetencijos šioje srityje, todėl savo kreditingumo perspektyvų negalėjo objektyviai ir profesionaliai įvertinti, kadangi neturi tam reikalingų įgūdžių ir išsilavinimo (antroji sąlyga). Ieškovė, būdama silpnesnė darbo santykių šalis, negalėjo kvestionuoti, o taigi ir kontroliuoti darbdavio sprendimo nutraukti darbo santykius (trečioji sąlyga). Ieškovė taip pat niekada nėra pareiškusi atsakovui, kad prisiima darbo netekimo riziką; pats atsakovas turėjo pareigą įvertinti ieškovės kreditingumo perspektyvą, todėl ir ieškovės mokumo sumažėjimo pasekmių rizika turi atitekti atsakovui, o ne ieškovei (ketvirtoji sąlyga).

3. Ieškovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji šalis, todėl jos interesai turi būti prioritetiškai ginami santykiuose su atsakovu. Be to, atmesdamas ieškovės prašymą įtraukti į bylą Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, teismas pažeidė ieškovės teisę rinkti įrodymus teisėtomis priemonėmis (CPK 178 str.).

4. Ieškovės siūlomas kredito sutarties pakeitimo būdas atitinka bendruosius teisės principus ir sutarties išsaugojimo principą. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, kokią įtaką sutarties šalims turėtų sutarties sąlygų pakeitimas (kaip reikalauja ieškovė) arba sutarties nutraukimas (kaip ketina daryti atsakovas). Ieškovės nuomone, būtent sutarties sąlygų pakeitimas, o ne nutraukimas užtikrintų teisingą ir proporcingą pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų ir, priešingai nei sutarties nutraukimas, nepadarytų neproporcingai didelės žalos nei vienai iš šalių.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių kaip ieškovės „amžius, išsimokslinimas, išprusimas ir gyvenimo patirtis“, taip pat šių aplinkybių teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui neįrodinėjo ir šiomis aplinkybėmis nesirėmė, todėl netenka teisės jomis remtis apeliacinės instancijos teisme; kita vertus, šie ieškovės teiginiai yra prieštaringi. Kadangi dar iki ieškovės kreipimosi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo ieškovė pažeidinėjo mokėjimo prievoles, tokie pat pažeidimai tęsėsi ir po kreipimosi į atsakovą bei ieškinio pateikimo (iki šiol ieškovė vėluoja vykdyti prievoles bankui pagal mokėjimų grafiką net 432 dienas), ieškovė laikytina pažeidusia CK 6.204 straipsnio 3 dalį. Be to, ieškovė pateikė bankui 2013 m. birželio 28 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, todėl patvirtino, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, ieškovės nesąžiningumas banko atžvilgiu yra įrodytas ir nenuginčytas.

2. Ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnio taikymo būtinybės šioje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų pusiausvyra nepasikeitė. Ieškovei nepadidėjo būsto kreditavimo sutarties įvykdymo kaina (mokėjimo grafikas liko toks pats), be to, ieškovė iš atsakovo gavo tokį būsto kreditavimo sutarties įvykdymą, koks buvo aptartas sutartyje. Vien ši aplinkybė, t. y. kad byloje nėra įrodytas nei sutarties vykdymo kainos padidėjimas, nei ieškovės gauto sutarties įvykdymo sumažėjimas, daro būsto kreditavimo sutarties pakeitimo negalimumą. Be to, ieškovė neįrodė, kad jai sutarties vykdymas tiek pasunkėjo dėl objektyvių ir nepašalinamų priežasčių, kad yra būtina pakeisti sutartį, ir kad pakeitus sutartį ieškovė realiai galės įvykdyti savo prievoles.

3. Mokėjimo prievolių pagal mokėjimo grafiką vykdymo riziką išimtinai yra prisiėmusi ieškovė ir šios rizikos ieškovė neturi pagrindo perkelti kreditoriui. Ieškovės ir UAB „Yglė“ darbo santykių pabaiga šalių susitarimu negali būti kvalifikuojama kaip tokio esmingumo ir masto aplinkybė, kuri pateisintų CK 6.204 straipsnyje numatyto sutarties pakeitimo instituto taikymą. Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje negalėjimą mokėti kredito įmokų sieja nebe su darbo praradimo momentu, bet su teismo sprendimo įsiteisėjimu ateityje, o tai patvirtina, kad jokių CK 6.204 straipsnyje numatytų aplinkybių šioje byloje nėra.

4. Ieškovė pažeidė CK 6.204 straipsnyje nustatytą ikiteisminę kreipimosi į kreditorių tvarką, t. y. kreipėsi į atsakovą dėl būsto kreditavimo sutarties pakeitimo pateikdama nepagrįstą prašymą jau po to, kai pažeidė mokėjimo prievoles ir atsakovas įspėjo ieškovę dėl pažeidimų. Be to, ieškovė nevykdė mokėjimo prievolių pagal grafiką nei iki kreipimosi į atsakovą, nei po to, tokiu būdu neteisėtai sustabdydama prievolių vykdymą, ir šios aplinkybės savaime daro CK 6.204 straipsnyje numatyto instituto taikymo negalimumą.

5. Vartotojo teisinis statusas nereiškia, kad vartotojas gali savo nuožiūra nevykdyti sutarties ir dėl to nepatirti neigiamų pasekmių, ir nesudaro pagrindo vien dėl vartotojo teisinio statuso vertinti CK 6.204 str. normas kitaip, negu jos yra reglamentuotos ir išaiškintos teismų praktikoje. Teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl išvados pateikimo.

2014 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo prašymas Nordea Bank Finland Plc pakeisti jo teisių perėmėju Nordea Bank AB.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Dėl atsakovo Nordea Bank Finland Plc pakeitimo jo teisių perėmėju

            Remiantis 2014 m. balandžio 1 d. Verslo perleidimo sutartimi, Nordea Bank Finland Plc (pardavėjas) perleido, o Nordea Bank AB nuosavybės teise įgijo ir priėmė visą pardavėjo turtą, reikalavimo teises ir įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas Nordea Bank Finland Plc keistinas jo teisių perėmėju Nordea Bank AB (CPK 48 str. 1 d.).

            Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ieškovės ieškinį dėl būsto kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu.

CK 6.204 straipsnyje numatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Šalis, prašanti keisti sutarties sąlygas, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

Apeliantė teigia, kad aplinkybė, lėmusi būsto kreditavimo sutarties vykdymo suvaržymą, buvo darbo santykių su UAB „Yglė“ nutrūkimas, tačiau, kaip ši aplinkybė pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, apeliantė nepaaiškina, t. y. esminio sutarties vykdymo išlaidų padidėjimo/ esminio sutarties vykdymo vertės sumažėjimo, kaip vienos iš CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų, apeliantė neįrodinėja, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bus pajėgi vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis, teismui nepateikė, dar daugiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė ir įrodymų apie gaunamas pajamas kitose darbovietėse, t. y. išsamiai nepagrindė net savo sunkios turtinės padėties ir pablogėjusių galimybių vykdyti sutartį (ypač atsižvelgiant į tai, kad sutartį apeliantė nustojo vykdyti dar iki darbo sutarties su UAB „Yglė“ nutraukimo). Kita vertus, atsakovo nurodyta aplinkybė apie apeliantės ketinimą inicijuoti sau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą aiškiai paneigia apeliantės realius ketinimus ir finansines galimybes vykdyti kredito sutartį (net) pakeistomis sąlygomis. Pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (CK 6.204 str. 3 d.), tuo tarpu byloje nustatyta, kad apeliantė (tinkamai) nevykdo savo įsipareigojimų nuo 2012 m. spalio 17 d. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir nustačius visas CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, sutarties pakeitimas apeliantės prašomu būdu, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad būsto kreditavimo sutartį apeliantė sudarė kaip vartotoja, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas iš esmės keisti apeliantės pareikštų reikalavimų teisinį vertinimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vartotojams taikoma papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti (hipoteka užtikrintų) prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Todėl nustačius, kad apeliantė pati ilgą laiką sistemingai pažeidinėja sutartį, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad buvo neapginti apeliantės, kaip vartotojos, interesai. Be to, pastariesiems įvertinti teismui nebuvo būtina įtraukti į bylą Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 146,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma viršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, todėl mažintina iki 1 500 Lt (kaip pagrindą imant teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusią minimalią mėnesinę algą). Pagrindų, kuriems esant galėtų būti priteista didesnė nei rekomenduojama maksimali suma (itin sudėtinga, didelės apimties ir t. t. byla), teisėjų kolegija nenustatė. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų sutampa su atsiliepimų į ieškinį argumentais, todėl didesnės, nei rekomenduojama maksimali, sumos priteisimas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytą būsto kreditavimo sutartį ir nukreipti išieškojimą į įkeistą butą, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            pakeisti atsakovą Nordea Bank Finland Plc (į. k. 1680235-8) jo teisių perėmėju Nordea Bank AB (į. k. 516406-0120), veikiančiu per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632).

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

            Priteisti atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis

Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                                 Vilija Mikuckienė