Administracinė byla Nr. ATP-202-300/2013
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00042-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.4., 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato ir E. K. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
E. K. nubaustas už tai, kad pakartotinai, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, 2013 m. sausio 24 d., 14.54 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią A. K., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,16 promilės) girtumo laipsnis, kai teisė vairuoti atimta.
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
Skunde nurodo, kad ATPK 1302 straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims yra numatyta nuobauda – administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Todėl mano, kad E. K. negalėjo būti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o, Institucijos įsitikinimu, jam turėjo būti skirtas administracinis areštas.
Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus apie teisės pažeidimo sudėties elementus, padarė šiurkščią teisinę klaidą, kuri lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Kritikuodamas apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliantas nurodo, kad iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie paties teisės pažeidimo nematė ir į įvykio vietą atvyko iškviesti vieno iš konfliktavusių asmenų. Tai, administracine tvarka nubausto asmens manymu, reiškia, kad nė vienas policijos patrulių asmeniškai nefiksavo E. K. veiksmų, kuriuose būtų teisės pažeidimo požymiai, ir visi patruliai pareiškė teismui, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iš liudytojų parodymų. Liudytojais jie įvardija konflikte dalyvavusius asmenis – H. D., V. R. ir S. Ž.. Tačiau, apelianto teigimu, pastarųjų parodymai vertintini kritiškai, kadangi dėl minėto konflikto vyko ikiteisminis tyrimas, o tai reiškia, , kad konflikte dalyvavusių asmenų santykiai buvo priešiški E. K. atžvilgiu, tai, apelianto manymu, tvirtina ir ta aplinkybė, kad E. K. 2012-07-09 toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su vienu iš liudytojų artimų žmonių – L. D.. Taip pat nurodo, kad yra nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų H. D., V. R. ir S. Ž. parodymų ir tai, kad jų parodymus paneigia liudytojų J. S., Ž. B. ir M. Č. parodymai. Apelianto įsitikinimu, visų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų tekstas yra identiškas, o tai reiškia, kad kažkas iš anksto formavo policijos pareigūnų ir teismo nuomonę apie faktines įvykio aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai ne iki galo ištyrė įvykio aplinkybes, nes teismui buvo atiduota bylos medžiaga, kurioje nebuvo nustatyti ir apklausti kartu su E. K. buvę asmenys, nebuvo išsiaiškinta tiksli liudytojų ir jų automobilių stovėjimo vieta, visų veiksmų seka ir kiekvieno iš liudytojų galimybė matyti pro šalį pravažiuojančio automobilio vairuotoją. Taip pat, pasak apelianto, nebuvo ieškoma asmenų, mačiusių konflikto pradžią ar (duomenys neskelbtini) gatve važinėjantį automobilį „VW Passat“. Mano, kad prie administracinės bylos buvo reikalinga pridėti ir procesinius nutarimus, priimtus ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, nurodo ir tai, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad nepasitiki liudytojų J. S., Ž. B. ir M. Č. parodymais, nes šie, esą, turi tikslą, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės. Tačiau, apeliantas teigia, kad liudytojai S. Ž., H. D. ir V. R. taip pat turėjo tikslą nepagrįstai jį apkaltinti bet kokiu teisės pažeidimu, todėl nubaustajam būtų logiška, kad kritiškai būtų vertinami visų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kitu atveju, apelianto nuomone, teismas būtų aiškiai šališkas ir turintis išankstinę nuomonę apie jo kaltę.
Pažeidėjo apeliacinis skundas netenkintinas, Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl E. K. apeliacinio skundo
Administracine tvarka nubaustas asmuo, E. K., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 1302 straipsnį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl liudytojų – H. D., V. R. ir S. Ž. parodymų ir juos paneigiančių liudytojų – J. S., Ž. B. ir M. Č. parodymų. Taigi apeliacinio skundo turinys tvirtina, kad apeliantas savaip interpretuoja byloje esančius duomenis ir siūlo besąlygiškai jais remtis, priimant sprendimą. Jau savaime toks apelianto siūlymas prieštarauja įrodinėjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimą vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad E. K. tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, tarp jų ir dėl aptariamų liudytojų parodymų įvertinimo, ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, susijusiais su apylinkės teismo sprendimo neteisėtumu, – kad byla nebuvo ištirta išsamiai ir visapusiškai, jog nagrinėjant bylą buvo padaryti kiti nubaustojo asmens skunde nurodyti pažeidimai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remiasi priimdamas sprendimą. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad E. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl jam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Taigi, nors E. K. ir neigia kaltę padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą ir teigia, kad jis automobilio nevairavo, ir nurodo, jog automobilį vairavo Ž. B., apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadoms dėl E. K. kaltės padarius aptariamą pažeidimą. Tai, kad E. K. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, įrodo nuoseklūs ir tapatūs liudytojų S. Ž., H. D. ir V. R. parodymai, duoti ne tik apylinkės teismo posėdžių metu, bet ir jų apklausos protokoluose ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kai jie aiškiai nurodė, kad automobilį vairavo E. K. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 62-1-00055-13, 39, 40–41, 42–44, 51–52, 54–56, 69–70, 71–72 b. l.). Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad šių liudytojų parodymai yra šališki ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, neatitinkantys tikrovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Liudytojų S. Ž., H. D. ir V. R. parodymai nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis jie sutampa, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, atitinka policijos pareigūnų liudytojų R. R., N. B. ir L. N. parodymus, kai jie nurodė tarnybos metu vykę pagal iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas neblaivus vairuotojas, o nuvykus liudytojai nurodė, kai tai E. K.. Todėl daroma išvada, kad šių liudytojų parodymai atitinka tiek vieni kitius, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, priešingai, nei nubaustojo asmens bei liudytojų Ž. B. ir J. S. parodymai, kurie neatitinka ir prieštarauja jų pačių duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Štai, iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 62-1-00055-13 matyti, kad M. Č. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodė, kad Ž. B. ir jis sėdėjo gale, o, kas vairavo, neatsimena (98–99 b. l.), kitos apklausos metu apklausiamas kaip liudytojas jau nurodė, kad priekyje keleivio vietoje sėdėjo E. K., o automobilį vairavo Ž. B. (108–110 b. l.). Liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad vairavo J. S. (121–122 b. l.), o apklausiamas kaip liudytojas jau teigė, kad vairavo jis pats (117 b. l.). Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad automobilį vairavo E. K. (145 b. l.), o apklausiamas kaip liudytojas jau nurodė, kad vairavo Ž. B. (149 b. l.). Pats E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad vairavo J. S. (180 b. l.), o vėlesnės apklausos metu jau teigė, kad vairavo Ž. B. (187 b. l.). Taigi, tiek aptariamų liudytojų, važiavusių kartu su E. K., tiek paties E. K. parodymai ne tik kad prieštaringi, tačiau ir neatitinkantys vieni kitų, jie visiškai nenuoseklūs, labiau padriki, vis besikeičiantys. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų Ž. B. ir J. S. parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, patvirtinančiais E. K. versiją, nėra pagrindo, dėl to jie vertintini kaip siekis padėti E. K. išvengti administracinės atsakomybės.
Atsakant į apelianto skunde nurodytus teiginius, susijusius su įrodymų šioje nagrinėjamoje byloje trūkumu, pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai dėl E. K. kaltės padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl papildomų, apelianto prašomų duomenų rinkimas būtų perteklinis, neturintis teisinės prasmės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.
Remdamasis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl Institucijos apeliacinio skundo
Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato apeliaciniu skundu yra keliamas E. K. skirtos nuobaudos pagrįstumo klausimas, teigiant, kad E. K. negalėjo būti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o, Institucijos įsitikinimu, jam turėjo būti skirtas administracinis areštas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu Institucijos skundo reikalavimu sutinka visiškai.
ATPK 1302 straipsnyje numatyta atsakomybė vairuotojams už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. 2013 m. sausio 24 d., 14.54 val. vairavo automobilį, kai jam Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir paskirta 2400 Lt bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2012-03-09 iki 2014-03-08. Taigi E. K. 2013 m. sausio 24 d. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta ankstesniu teismo sprendimo, todėl jis skundžiamu nutarimu turėjo būti baudžiamas ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu (kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti taikomas tik asmenims turintiems jas), o administraciniu areštu nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 1302 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
E. K. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau bylos medžiaga tvirtina apie pažeidėjo polinkį sistemingų ir itin pavojingų bei šiurkščių teisės pažeidimų darymą, todėl jam skirtina ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio nuobauda – 25 parų administracinis areštas, paliekant apylinkės teismo skirtą automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti:
E. K. paskirti ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vidmantas Mylė