Administracinė byla Nr. eAS-483-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00567-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 49

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“ patikslintą skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuotieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saulės vėjo energija“ kreipėsi į teismą su skundu, kuri patikslino (toliau – ir 2024 m. gegužės 17 d. patikslintas skundas), prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. O3E-477„Dėl atsisakymo pratęsti UAB „Saulės vėjo energija“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Taryba iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo 2024 m. gegužės 17 d. patikslintą skundą priėmė.

Pareiškėjas teismui pateikė naują patikslintą skundą (toliau – ir 2024 m. birželio 6 d. patikslintas skundas), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad UAB „Saulės vėjo energija“ praleido 3 kalendorines dienas prašymui dėl Leidimo termino pratęsimo pateikti dėl UAB „Saulės vėjo energija“ kartu su ketinimų protokolu pateiktos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ terminų skaičiavimo lentelės; 2) panaikinti Nutarimą; 3) atnaujinti UAB „Saulės vėjo energija“ praleistą 3 dienų terminą prašymui dėl UAB „Saulės vėjo energija“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą? pratęsimui pateikti (jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino, tuomet šį klausimą prašoma perduoti iš naujo nagrinėti Tarybai); 4) įpareigoti Taryba? iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Saulės vėjo energija“ prašymą? dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino, įrengiant 4500 kW įrengtosios galios vėjo energijos elektrine?, pratęsimo.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir BTA) piniginių lėšų (208 125 Eur suma?) išmokėjimą? AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal banko garantija? Nr. LT24-SILD-00003035-5 (toliau – ir banko garantija).

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Saulės vėjo energija“ 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą ir netenkino minėtu skundu pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu reiškiami du nauji reikalavimai: 1) pripažinti, kad UAB „Saulės vėjo energija“ praleido 3 kalendorines dienas prašymui dėl 2017 m. lapkričio 2 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino pratęsimo pateikti dėl UAB „Saulės vėjo energija“ kartu su ketinimų protokolu pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ terminų skaičiavimo lentelės; 2) atnaujinti UAB „Saulės vėjo energija“ praleistą 3 dienų terminą prašymui dėl 2017 m. lapkričio 2 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino pratęsimui pateikti (jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino, tuomet šį klausimą prašoma perduoti iš naujo nagrinėti Tarybai). Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi jau yra priimtas reikalavimas panaikinti Nutarimą bei įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Saulės vėjo energija“ prašymą. 

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu naujai pareikštas reikalavimas – pripažinti, kad UAB „Saulės vėjo energija“ praleido 3 kalendorines dienas prašymui dėl 2017 m. lapkričio 2 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino pratęsimo pateikti dėl UAB „Saulės vėjo energija“ kartu su ketinimų protokolu pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ terminų skaičiavimo lentelės – reiškiamas atsakovo procesinėje padėtyje nurodomai AB „Energijos skirstymo operatorius“. Įvertinęs AB „Energijos skirstymo operatorius“ įstatus, teismas konstatavo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi savarankiško ribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens teisinį statusą, todėl nėra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 20 d.) ir jis nevykdo viešojo administravimo veiklos (VAĮ 2 str. 18 d.), todėl negali būti atsakovu administracinėje byloje. Be to, teismas pažymėjo, kad iš minėtu skundu naujai pareikšto reikalavimo formuluotės bei jo faktiniame pagrinde pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėjas, nepavykus geranoriškai susitarti su AB „Energijos skirstymo operatorius“, šiuo reikalavimu iš esmės siekia teismine tvarka tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ siejusiais civiliniais sutartiniais teisiniais santykiais, pripažinimo / nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog šis pareiškėjo naujai keliamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio (reguliuojamas privatinės teisės normų; nesusijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu), todėl nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 – 18 str.).

Dėl 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu naujai reiškiamo reikalavimo – atnaujinti UAB „Saulės vėjo energija“ praleistą 3 dienų terminą prašymui dėl 2017 m. lapkričio 2 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino pratęsimui Tarybai pateikti (jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino, tuomet šį klausimą prašoma perduoti iš naujo nagrinėti Tarybai), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia ne atnaujinti terminą ABTĮ numatytiems procesiniams veiksmams byloje atlikti ar išspręsti viešojo administravimo srityje kilusį ginčą, tačiau siekia, kad teismas atliktų Tarybos kompetencijai priskirtą funkciją – išspręstų Taisyklėse reglamentuoto procedūrinio termino atnaujinimo klausimą prašymui dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo Tarybai pareikšti. Atsižvelgdamas į valdžių padalijimo principą ir pažymėdamas, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams, teismas sprendė, kad tokio pobūdžio reikalavimai yra nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (laikinai sustabdyti AAS „BTA Baltic insurance company“ piniginių lėšų (208 125 Eur sumos) išmokėjimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal banko garantiją), teismas pažymėjo, kad prašymas teikiamas pakartotinai ir jis grindžiamas nauja aplinkybe, jog 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu patikslinus bylos dalyką ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukus į bylą atsakovu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikinimo priemonės taikymas yra tiesiogiai susijęs su naujai patikslintu skundu reiškiamu reikalavimu minėtam atsakovui bei tuo, jog nepritaikius minėtų priemonių bus pažeistos ne tik pareiškėjo teisės, tačiau ir jungtinės veiklos pagrindu su ginčo projektu susijusios UAB „Jojuvis“ – tai jas abi gali padaryti nemokiomis.

Teismas pažymėjo, kad prašymas taip pat grindžiamas iš esmės 2024 m. gegužės 20 d. teismo nutartimi, sprendžiant pareiškėjo pareikštą prašymą dėl analogiškos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jau įvertintais argumentais, jog būtina laikinai sureguliuoti situaciją, nes kitu atveju bus pažeistos pareiškėjo teisės ir šie pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą, pareiškėją padaryti nemokią, o bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Taip pat aplinkybėmis, jog laikinai nesureguliavus situacijos, tai gali sąlygoti kitą teisminį procesą tarp pareiškėjo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl be pagrindo perduotų piniginių lėšų, nors iki projekto, kuriam buvo prašoma ginčo leidimo pratęsti terminą, įgyvendinimo yra likę tik 2 procentai formalių darbų, kuriuos turi patvirtinti AB „Energijos skirstymo operatorius“. Teismas nurodė, kad prašymui pagrįsti pareiškėjas pateikė pareiškėjo ir UAB „Jojuvis“ finansinę padėtį apibūdinančius dokumentus.

 Įvertinęs, kad šia nutartimi atsisakyta priimti 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė tiesiogiai nėra susijusios su ginčo dalyku, t. y. teismo priimtame nagrinėti 2024 m. gegužės 17 d. patikslintame skunde pareikštais reikalavimais – dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo ir prašymu įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino pratęsimo, taigi nėra pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas.

III.

Pareiškėjas UAB „Saulės vėjo energija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta atsisakyti priimti 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu reiškiami reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio. Pareiškėjo vertinimu, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pareiškėjas paaiškina, kad administracinėje byloje pareiškėjas nekelia jokių civilinio pobūdžio reikalavimų AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu. Pareiškėjas pažymi, kad iš Tarybos siųstų atsakymų matyti, kad be teismo konstatuoto pagrindo termino atnaujinimui, ji praleisto trijų dienų termino prašymo termino pratęsimui pateikimui netenkins (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 56 p., Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas suformuluotas tam, kad pareiškėjo teisės galėtų būti realiai apgintos. 

Pareiškėjas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, net teismui ir laikant, kad reikalavimas atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ turėtų būti nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme, iš visų aplinkybių matyti, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl ir reikalavimas atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas vertina, kad prašymas dėl trijų dienų praleisto termino atnaujinimo yra spręstinas teismo ir tokio klausimo išsprendimas nelaikytinas teismo kišimusi į administravimo subjekto diskreciją. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad skundo reikalavimas buvo suformuluotas nurodant, kad, jeigu teismas, visgi, vertintų, kad pareiškėjas negali atnaujinti termino, tuomet šį klausimą taip pat prašė perduoti iš naujo nagrinėti atsakovui. Pareiškėjas akcentuoja, kad esant tokiai formuluotei teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti 2024 m. birželio 6 d. patikslinto skundo, nes skundo priėmimo stadijoje, įvertinus suformuluoto patikslinto reikalavimo pobūdį, teismas neturėjo pasisakyti dėl reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d patikslintą skundą, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo patikslintame skunde reiškiamais reikalavimais. Pareiškėjas pažymi, kad teismas tik formaliai vertino neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos sąlygą. Nors pareiškėjas pateikė detalius jo finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, tačiau teismas jų visiškai nevertino. Pareiškėjas BTA, kaip savo prievolių AB „Energijos skirstymo operatorius“ užtikrinimui, pagal laidavimo sutartis yra sumokėjęs 153 750 Eur sumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad minėtos sumos praradimas lemtų itin didelius pareiškėjo nuostolius, kurie sąlygotų pareiškėjo nemokumą, kas nulemtų projekto nesėkmingą pabaigą, iki jo užbaigimo likus vos 2 proc. darbų. Taip pat į pareiškėją BTA nukreiptų likusios sumos išieškojimą (241 875 – 153 750 = 88 125 Eur). 2024 m. gegužės 16 d. patikslintu skundu pareiškėjas pateikė teismui banko išrašą, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 2 d. įmonės turėtos lėšos sudarė 12 835,03 Eur sumą. Pareiškėjo turimos lėšos 2024 m. birželio 4 d. sudaro 6 421,64 Eur.

Pareiškėjas pažymi, kad pateikė teismui duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro, iš kurių matyti pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas ir jam taikomi apribojimai, registruoti juridiniai faktai. Dėl hipotekos ir fakto, kad dalis turto pareiškėjui priklauso su UAB „Jojuvis“ ir paties nekilnojamojo turto specifikos, pareiškėjas mano, kad turto parduoti pareiškėjas šiuo metu neturi galimybės. Visos pareiškėjo pajamos yra susijusios su vėjo elektrinėmis, todėl bet koks išieškojimo nukreipimas į pareiškėjo nekilnojamąjį turtą lemtų pareiškėjo nemokumą. Nekilnojamojo turto turėjimas, nepaisant jo vertės, nekeičia pareiškėjui daromos žalos AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalaujant piniginių lėšų pagal banko garantiją.

Pareiškėjas teigia, kad teismui kartu su patikslintu skundu pateikti įrodymai rodo, kad jo turtinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jojuvis“ gebėjimo vykdyti savo turtinius įsipareigojimus. Nepaisant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jojuvis“ turimo turto 2 799 765 Eur sumai, 2024 m. gegužės 23 d. UAB „Jojuvis“ mokėtini įsipareigojimai sudaro 2 747 600,69 Eur sumą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų ir fakto, kad projekto įgyvendinimas yra susijęs su dviejų įmonių, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jojuvis“, tolimesnės veiklos vykdymo galimybėmis. Neįvykdžius projekto abi įmonės bankrutuos ir 98 proc. baigtumo projektas liks neužbaigtas. Pareiškėjo finansinė padėtis teismui netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, lems jo negalėjimą vykdyti tolimesnių savo įsipareigojimų, kas neigiamai paveiks ir UAB „Jojuvis“, kadangi abi įmonės yra susijusios tiek bendru projektu, tiek turimais finansiniais įsipareigojimais. Visi teismui pateikti duomenys, vertinant juos sistemiškai, rodo, kad teismui netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, dvi įmonės, kurių veikla susijusi su energijos išteklių efektyviu panaudojimu, susidurs su rimtais finansiniais iššūkiais, kas sužlugdys 98 proc. užbaigtumo projektą. BTA pervedus pinigus (208 125 Eur) AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal banko garantiją, į pareiškėją BTA nukreiptų likusios 88 125 Eur (241 875 – 153 750) sumos išieškojimą. Iš pareiškėjo turimų lėšų sąskaitoje matyti, kad jis neturi grynaisiais minėtos sumos, kas reikštų, jog reikalavimas būtų nukreiptas į pareiškėjo turtą, kas neišvengiamai paveiktų suinteresuotą asmenį UAB „Jojuvis“. Projekto neužbaigimas lemtų ir UAB „Jojuvis“ negalėjimą vykdyti 1 900 000 Eur paskolos, už kurią laidavęs yra pareiškėjas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nulemtų dviejų įmonių neproporcingai didelius nuostolius, negalėjimą vykdyti didžiulės paskolos su 10 procentų palūkanomis. Įvertinus faktą, kad būtent dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktos skaičiavimo lentelės pareiškėjui suklydus skaičiuojant terminus, jo reikalavimo gauti lėšas pagal banko garantiją sustabdymas iki šio ginčo išsprendimas nėra neproporcingas, nesukelia jokių nuostolių AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tuo tarpu teismui netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo UAB „Jojuvis“ patirtų didžiulius nuostolius.

Pareiškėjas pabrėžia, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalaujama 208 125 Eur suma pareiškėjui yra didžiulis finansinis įsipareigojimas, dėl ko jam gali kilti nemokumo problema. Jis nebeturės jokiu? galimybių? baigti vykdyti projektą?. Net ir susidarius tokiai situacijai, jog būtų priimtas pareiškėjui palankus galutinis procesinis sprendimas jo iškeltoje administracinėje byloje, ir atsakovui pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus terminų pratęsimo bei priėmus dėl pareiškėjo teigiamą sprendimą, pareiškėjas savo pažeistų teisių objektyviai negalėtų ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y. išieškoti patirtą turtinę žalą civiline tvarka, kadangi jo finansinė padėtis neleistų inicijuoti naujo teisminio ginčo.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas pabrėžia, kad nei Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatyme, nei Taisyklėse nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymui dėl leidimo galiojimo pratęsimo gali būti atnaujintas. Tarybos vertinimu, 30 kalendorinių dienų terminas yra naikinamasis terminas ir pareiškėjas yra netekęs teisės kreiptis dėl leidimo pratęsimo, be to įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių išimčių dėl 30 kalendorinių dienų termino pratęsimo ar atnaujinimo. Tarybos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Taryba sutinka, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu pareikšto reikalavimo atnaujinti pareiškėjo praleistą 3 dienų terminą prašymui pateikti ar perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Tarybai, jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino. Atsakovas sutinka su tuo, kad tokio pobūdžio reikalavimai yra nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka ir dėl to pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas atmestinas. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo naujai reiškiamų reikalavimų pobūdis yra civilinis ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali laikomas atsakovu byloje, nes nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl nagrinėjamu atveju procesas dėl atskirojo skundo dalies, kuria skundžiama pirmosios instancijos nutartimi atsisakyta priimti 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą, nutrauktinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad 2024 m. birželio 6 d. patikslintame skunde pareikšti nauji reikalavimai nepriskirti administracinio teismo kompetencijai, be kita ko reiškiamas reikalavimas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris nėra viešojo administravimo subjektas. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkina abiejų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinų sąlygų: 1) priimtas pareiškėjo skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apie tai išsamiai išdėstyta Tarybos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimuose į priimtą pareiškėjo skundą; 2) kaip nurodyta AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į priimtą pareiškėjo skundą, BTA yra informavusi jį, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymo dėl pasinaudojimo banko garantija nagrinėjimas stabdomas, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla pagal pareiškėjo skundą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vertinimu, nėra jokio pagrindo pareiškėjo nuogąstavimams dėl galimų finansinių sunkumų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą ir nuspręstą netenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. patikslintame skunde suformuluotus du naujus reikalavimus, nustatęs, kad jie yra civilinio pobūdžio ir nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavęs, kad prašymas grindžiamas iš esmės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi jau įvertintais argumentais, taip pat įvertinęs, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė tiesiogiai nėra susijusios su ginčo dalyku, nes skundžiama nutartimi atsisakyta priimti 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą. 

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl ir reikalavimas atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, prašymas dėl trijų dienų praleisto termino atnaujinimo yra nagrinėjamas teismo ir tokio klausimo išsprendimas nelaikytinas teismo kišimusi į viešojo administravimo subjekto diskreciją. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų ir faktų dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Dėl 2024 m. birželio 6 d. patikslintame skunde pateiktų naujų reikalavimų priimtinumo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. patikslinto skundo, pareiškėjas suformulavo du naujus reikalavimus: 1) pripažinti, kad UAB „Saulės vėjo energija“ praleido 3 kalendorines dienas prašymui dėl Leidimo termino pratęsimo pateikti dėl UAB „Saulės vėjo energija“ kartu su ketinimų protokolu pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ terminų skaičiavimo lentelės; 2) atnaujinti UAB „Saulės vėjo energija“ praleistą 3 dienų terminą prašymui dėl UAB „Saulės vėjo energija“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą? pratęsimui pateikti (jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino, tuomet šį klausimą prašoma perduoti iš naujo nagrinėti Tarybai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kitų 2024 m. birželio 6 d. patikslinto skundo reikalavimų byloje ginčas nekyla.

Pareiškėjas pirmuoju reikalavimu – pripažinti, kad UAB „Saulės vėjo energija“ praleido 3 kalendorines dienas prašymui dėl leidimo termino pratęsimo pateikti dėl UAB „Saulės vėjo energija“ kartu su ketinimų protokolu pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ terminų skaičiavimo lentelės – iš esmės siekia, kad teismas pripažintų tam tikras faktines aplinkybes, kad pateikti prašymą buvo pradelsta dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodyto terminu? skaičiavimo klaidingumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų faktinių aplinkybių konstatavimas savaime neapgins pareiškėjo galbūt pažeistų teisių (interesų), todėl tokie prašymai nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis prašymas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas antruoju reikalavimu prašė atnaujinti UAB „Saulės vėjo energija“ praleistą 3 dienų terminą prašymui dėl UAB „Saulės vėjo energija“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą? pratęsimui pateikti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino, tuomet šį klausimą prašoma perduoti iš naujo nagrinėti Tarybai. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus šiuo aspektu, kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas reikalauja, kad teismas atliktų Tarybos kompetencijai priskirtą funkciją – išspręstų Taisyklėse reglamentuoto procedūrinio termino atnaujinimo klausimą prašymui dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo Tarybai pareikšti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2024 ir kt.). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad teismas tokią diskreciją turi, yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad šis reikalavimas buvo suformuluotas papildomai nurodant, jog jei teismas vertintų, kad jis negali atnaujinti termino, tuomet pareiškėjas prašė šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Tarybai, savaime nepaneigia ankstesnių išvadų. Pažymėtina, kad reikalavimo dalis dėl perdavimo Tarybai yra išvestinė iš reikalavimo dalies dėl termino atnaujinimo. Pripažinus, kad pagrindinis reikalavimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nenagrinėtinu pripažintinas ir išvestinis reikalavimas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas 2024 m. birželio 6 d. patikslintame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti BTA piniginių lėšų (208 125 Eur suma?) išmokėjimą? AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal banko garantija?.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymas grindžiamas iš esmės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi jau įvertintais argumentais, be to prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė tiesiogiai nėra susijusios su ginčo dalyku, nes skundžiama nutartimi atsisakyta priimti 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą. 

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, apie tai, kad BTA piniginių lėšų (208 125 Eur suma) išmokėjimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal banko garantija? pareiškėjui sukels didelę finansinę žalą, prives prie nemokumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi vertino pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti BTA piniginių lėšų (208 125 Eur suma?) išmokėjimą? AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal banko garantija? ir konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, kadangi į bylą pateikė ne pakankamus bei nesudarančius pagrindo objektyviam manymui, jog pareiškėjas realiai galėtų tapti nemokiu, duomenis. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog prašomas laikinai sustabdyti teisinis santykis, kurį pareiškėjas sieja su ginčo dalyku, yra nukreiptas ne tiesiogiai į pareiškėją, o į draudiką AAS „BTA Baltic insurance company“ filialo Lietuvoje, veikiantį iki 2024 m. spalio 3 d. galiojančio Sutartinių įsipareigojimų draudimo susitarimo Nr. LT24-SILD-00003035-5 pagrindu ir juo 241 875 Eur suma apdraudusio naudos gavėjos AB „Elektros skirstymo operatorius“ turtinius interesus, susijusius su UAB „Saulės vėjo energija“ prievolių dėl ginčo elektrinės, prijungiant prie operatoriaus elektros tinklų, statybos darbų atlikimo neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Taip pat, teismas vertino, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui dar ir tuo pagrindu, kad ji tiesiogiai nėra susijusi su pareiškėjo patikslintame skunde pareikštais reikalavimais – dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo ir prašymu įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-1389 galiojimo termino pratęsimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, minėta teismo nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).

Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad kaip nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė 2024 m. birželio 6 d. patikslintame skunde reikštų naujų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo paneigta įsiteisėjusia teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi padaryta išvada, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su skundo reikalavimu. Minėta išvada yra savarankiškas pagrindas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjo argumentai susiję su finansinės padėties neįvertinimu nėra aktualūs ir reikšmingi.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nepriėmė pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. patikslintu skundu pateiktų naujų reikalavimų bei pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

           Iveta Pelienė

        Ernestas Spruogis