Civilinė byla Nr. e2YT-794-670/2019;

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00002-2019-9;                                                                                      

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.;

 (S)

                                         3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,

sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei, 

dalyvaujant pareiškėjui A. B. ir jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys K. B., V. B. ir D. B..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas A. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė mamos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą valdydamas jos turtą.

Pareiškėjas nurodo, kad po mamos mirties jis gali pagal įstatymą paveldėti turtą. Į notarinę kontorą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas nebuvo. Turtą po mamos mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (naudojosi žeme ir ja rūpinosi), ja naudojosi ir iki mamos mirties.

Suinteresuoti asmenys K. B. ir V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. 

Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad po mamos mirties liko žemės sklypas, juo visada naudojosi ir naudojasi iki šiol, prižiūri ir tvarko. Turėjo dar du brolius, jie mirę, yra brolių vaikai, jie prieštaravimų dėl paveldėjimo nereiškė.

Suinteresuotas asmuo D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra palikėjos anūkas. Pareiškėjas turėjo du brolius, vieno brolio vaikas yra jis, o kito brolio dar du vaikai. Pusseserė V. B. gyvena Vokietijoje, o su pusbroliu K. B. bendrauja retai, dėl paveldėjimo su jais nekalbėjo, kodėl neatvyko į posėdį nežino. Su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir jokių pretenzijų nereiškia.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo A. B. žemę, darbus atlieka iki šiol. Palikėją pažinojo, po jos mirties visus reikalus tvarkė pareiškėjas A. B.. Jokių ginčų dėl žemės naudojimosi nėra tekę girdėti. Brolis G. yra sakęs A. susitvarkyti žemės dokumentus.

Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji 9 metus gyvena su pareiškėju A. B.. Pažinojo jo mamą A. B., po jos mirties visus reikalus susijusius su žemės priežiūra tvarkė A. Jis turėjo du brolius G.ir A.. Po mamos mirties G. dar buvo gyvas, jis A. sakydavo susitvarkyti žemės dokumentus. 

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). K. B. ir V. B. tėvas yra G. B. miręs (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Seredžiaus seniūnijos 2018 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodoma, kad A. B. nuo 2005 m. naudojasi motinai A. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu A. B. suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama teisinė pagalba, paskirtas atstovas advokatas G. Byčius. Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) iš testamentų registro apie asmens palikimą matyti, kad A. B. testamento nebuvo sudariusi.

Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sūnus A. B. faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjo A. B., suinteresuoto asmens D. B., liudytojų A. D. ir N. S. parodymų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas A. B. po savo mamos A. B. mirties 2013 m. birželio 30 d. prižiūrėjo žemę, ją dirbo, šienavo, valdė ir  rūpinosi kaip savo asmeniniu turtu. Tokiais veiksmais A. B. išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Pareiškėjui A. B. šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios mamos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas                                                                     Raimundas Klimaitis