|
Civilinė byla
Nr. 2A-525/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 44.5.2.5.
|

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir
pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Vaidai
Sasnauskaitei,
dalyvaujant ieškovui V. F.,
atsakovų atstovams prokurorei L. B., V. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius
skundus dėl Panevėžio apygardos
teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-519-212/09
pagal ieškovo V. F. ieškinį
dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų
neteisėtų veiksmų, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos
Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros,
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir
n u s t a t ė
:
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos
Respublikos valstybės 2 000 litų turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos,
padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais
(t. 1, b. l. 124-131).
Ieškinyje
nurodė, kad 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo
ikiteisminį tyrimą dėl 2002 m. gegužės 17 d. per Panevėžio teritorinės muitinės
Saločių kelio postą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, išvengus
muitinės kontrolės, įvažiavusio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusio cigarečių
krovinį. Ieškovas kartu su kitais asmenimis buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimą,
numatytą 1961 m.
BK 312 str. 3 d.
Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas vyko nepateisinamai ilgai, daugiau nei 5 metus, t. y. nuo 2002 m.
gegužės 17 d. iki 2007 m. liepos 9 d., kai Panevėžio apygardos prokuratūros
nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo
kaltę. Ieškovo nuomone, be konkrečių rezultatų ir teisinio pagrindo jam buvo
taikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės, areštuotas jo turtas,
apribota laisvė gyventi, laisvai judėti, dirbti. Ikiteisminio tyrimo
nutraukimas iš esmės patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kardomųjų
priemonių taikymas buvo neteisėti, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos
garantuotas prigimtines žmogaus teises ir laisves. Ikiteisminio tyrimo
pareigūnai ir prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, ir tai
įrodo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš jį. Nustačius ir konstatavus
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtus
veiksmus, valstybei atsiranda prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio
nuostatas. Paskirtą kardomąją priemonę ieškovas skundė, tačiau tik 2002 m.
liepos 30 d. kardomoji priemonė buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą
neišvykti, kuri jam buvo taikoma 5 metus, nors jau nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio jo
atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Į
Generalinę prokuratūrą dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ieškovas kreipėsi
ne kartą, prašydamas jį nutraukti, tačiau tyrimas nebuvo nutrauktas. Ta
aplinkybė, kad byloje įtariamaisiais buvo patraukti 45 asmenys, tyrimo
vilkinimo nepateisina. Dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas
buvo neteisėtai atleistas iš darbo, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negalėjo
laisvai pasirinkti gyvenamosios vietos, negalėjo išvykti dirbti į užsienį, buvo
apribota teisė į darbą. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo, turėjo turtinės
žalos, išlaidos advokatų pagalbai sudarė 2 000 litų. Patirtą neturtinę žalą
vertina 100 000 litų, nes dėl nepagrįstų kaltinimų, ilgą laiką vykusio
ikiteisminio tyrimo, pablogėjo jo reputacija, santykiai su bičiuliais, labai
pablogėjo sveikata, teko gydytis pas psichiatrą, nukentėjo šeimos ir giminės
interesai.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio
14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (t. 1, b. l. 191-195), priteisė ieškovui iš Lietuvos
Respublikos 1 500 litų turtinei žalai atlyginti bei 20 000 litų neturtinei
žalai atlyginti, taip pat 2 450 litų
išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė šias aplinkybes: 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės
kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl per Panevėžio teritorinės
muitinės Saločių kelio postą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką,
išvengus muitinės kontrolės, įvažiavusio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusio
2 033 536 litų vertės cigarečių krovinį. Ieškovas, kartu su kitais asmenimis,
buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 312 str. 3 d. Ieškovui, tuo metu dirbusiam
inspektoriumi Panevėžio teritorinėje muitinėje, buvo pareikšti įtarimai
nusikaltimo padarymu, jis atleistas iš darbo (baudž. b. t. 5, b. l. 27, 29, 31),
o Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu ir
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi
pripažino neteisėtu V. F. atleidimą
iš pareigų (t. 1, b. l. 70-73). Nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. liepos 30
d. ieškovas buvo suimtas (baudž. b. t. 5, b. l. 47, 60-61, 65-66, 76-78) ir,
pareiškus kaltinimą, 2002 m. gegužės 24 d. ir 2002 m. liepos 30 d. apklaustas
kaltinamuoju (baudž. b. t. 5, b. l. 29-36, 38-40).
Apygardos teismas padarė išvadas, kad ieškovui pareikštas kaltinimas nepagrįstai ilgą laiką nebuvo
perduotas teismui nagrinėti, nepagrįstai ilgą laiką vyko ikiteisminis tyrimas,
nepagrįstai ilgą laiką jam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės –
rašytinis pasižadėjimas neišvykti, turto areštas. Nagrinėjamu atveju
nėra kvestionuojamas pats baudžiamosios bylos iškėlimas ir procesinės
prievartos priemonių teisėtumas jų pritaikymo momentu, tačiau jų taikymas turi
būti pagrįstas per visą laiką iki baudžiamosios bylos nutraukimo. Po kaltinimo
ieškovui pateikimo baudžiamoji byla turėjo būti nedelsiant, t. y. per įmanomai
trumpiausią laiką, perduota nagrinėti teismui.
Panevėžio apygardos prokuratūra, atstovaujanti Lietuvos
valstybę, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-5) prašo panaikinti apygardos
teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą
grindžia šiais argumentais:
1) Valstybės
atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų,
teisėjų ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatytos CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse,
specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada,
kai teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas konstatuojamas procesiniu
dokumentu įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas skundė Kauno apygardos teismui kardomosios
priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą, o dėl pernelyg ilgo
ikiteisminio tyrimo trukmės skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės
teismą bei Panevėžio miesto apylinkės teismą. Apygardos teismas neįvertino
teismų sprendimų, kuriais šie ieškovo skundai buvo atmesti.
2) Nagrinėjamoje byloje procesiniai veiksmai buvo atliekami
ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Byloje buvo tiriamos
nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo vykdoma stambaus
masto kontrabanda, buvo įtariami 45 asmenys, tiriama daugiau nei 50
kontrabandos epizodų, apklausti 26 liudytojai, siunčiami teisinės pagalbos
pavedimai į Latviją ir Estiją. Tai pateisina procesinį aktyvumą ir proceso
trukmę visoje byloje.
3) Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, apygardos
teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos dėl priteistinos žalos
dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009, nurodė, kad priteisiant
neturtinę žalą itin svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką, tiek į Europos žmogaus
teisių teismo praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą. Be to, apygardos teismas
neįvertino aplinkybės, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai sudarė sąlygas
nusikaltimui įvykdyti, todėl, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi,
paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba
jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra
žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, gali
būti sumažintas arba atmestas.
Teisingumo
ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 6-9)
prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo
dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1) Apygardos
teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų argumentų, susijusių su
sąlygomis deliktinei atsakomybei kilti. Viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų
– neteisėti veiksmai. Veiksmų, atliktų baudžiamajame procese, neteisėtumas nėra
preziumuojamas. Nė vienos ieškovui taikytų procesinės prievartos priemonių
taikymas nebuvo pripažintas neteisėtu, nepagrįstu ar per ilgu.
2) Teismas
nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282 straipsnius, kuriuose
numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš dalies arba
visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties
nukentėjusiojo asmens kaltės.
3) Nepagrįstai
teismas tapatino baudžiamojo proceso trukmę ir taikomų prievartos priemonių
pagrįstumą. Sunkiausia procesinio delsimo forma yra situacija, kai
baudžiamojoje byloje neatliekami jokie procesiniai veiksmai (EŽTT byla
Schumacher prieš Liuksemburgą), o ne kai asmeniui baudžiamojo proceso metu ilgą
laiką yra taikomi asmens teisių apribojimai.
4) Pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byla buvo itin
sudėtinga dėl jos apimties.
5) Teismas,
pažymėdamas, kad pareiga įrodyti, jog pareigūnų veiksmai buvo teisėti, atitenka
atsakovo atstovams, nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą.
6) Nepagrįstai
priteista 1500 litų turtinės žalos, kadangi tai išlaidos už teisinę pagalbą,
suteiktą dar iki laikotarpio, kada, teismo teigimu, vyko procesinis delsimas.
7) Be to, teismas
nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad ieškinį patenkinus iš
dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo
patenkintų reikalavimų daliai.
8) Nepagrįstai
priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi nei baudžiamosios bylos tyrimo,
nei procesinių prievartos priemonių taikymo veiksmai nebuvo pripažinti
neteisėtais, todėl jais padaryta žala negali būti atlyginama.
9) Ieškovui
neturėjo būti priteista neturtinė žala, patirta dėl atleidimo iš darbo, kadangi
ji (10 000 litų) priteista Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr.
A-261-1821/2008. Apygardos teismas nustatė teisės į bylos nagrinėjimą per
trumpiausią laiką pažeidimą, už kurį galėjo būti priteista žala, tačiau priteistas
per didelis neturtinės žalos atlyginimas, neatitinkantis EŽTT praktikos. EŽTT
2010 m. sausio 5 d. paskelbė sprendimą byloje Šulcas prieš Lietuvą, kurioje
priteisė 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti už baudžiamąjį procesą, vykusį 8
metus ir 9 mėnesius.
Byloje gauti 4
atsiliepimai į apeliacinius skundus.
Teisingumo
ministerija (t. 2, b. l. 12-13) atsiliepime nurodo, kad palaiko Generalinės
prokuratūros, atstovaujančios Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą.
Panevėžio
apygardos prokuratūra atsiliepimu į Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą
nurodo, kad jį palaiko (t. 2, b. l. 20).
Muitinės
departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 14 -15) prašo
panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo:
1)
Nebuvo konstatuotas atliktų procesinių veiksmų
neteisėtumas.
2)
Ieškovas netinkamu savo pareigų atlikimu pats sudarė
galimybę atsirasti prielaidoms dėl jo galimos kaltės.
3)
Apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl
žalos dydžio nustatymo. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad, panaikinus
ieškovui kardomąją priemonę, jis įsidarbino.
Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 16-18) prašo
panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti
naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo:
1) Apygardos teismas
nepagrįstai įrodinėjimo naštą (kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti)
perkėlė atsakovui. Šie veiksmai nebuvo
pripažinti neteisėtais, todėl yra teisėti.
2) Aplinkybė,
kad kuriuo nors laikotarpiu nebuvo surinkti papildomi įrodymai dėl ieškovo
kaltės, nereiškia, kad jie nebuvo renkami. Nepagrįsta apygardos teismo išvada,
kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti duomenys, įrodantys ieškovo
kaltę, ir byla neperduota teismui, rodo, jog nepagrįstai ir neteisėtai buvo
ilgą laiką taikomos procesinės prievartos priemonės.
3) Neturtinė
žala dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo jau atlyginta Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr.
A-261-1821/2008. Be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per
didelis ir neatitinka EŽTT praktikos.
4) Apygardos
teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282 straipsnius,
kuriuose numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš
dalies arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado
dėl paties nukentėjusiojo asmens kaltės.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl
valstybės atsakomybės ir neturtinės žalos
Valstybės atsakomybė už
žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir
teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika
yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai
konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko
neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų
veiksmų, tačiau nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto
kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal
įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-319/2008, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-169/2007), ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą,
neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar
teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos
pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam
tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies
sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą
(nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra
teisinio pagrindo žalai atlyginti.
Neteisėtais
veiksmais gali būti pripažįstama neteisėtas neveikimas (neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos), atlikimas
veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos
elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (nesilaikymas tokio elgesio
taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.
birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).
Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –
Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines
teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad
jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo
sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Taigi šios
teisės pažeidimas gali būti pripažįstamas neteisėtais veiksmais, sudarančiais
pagrindą deliktinei valstybės atsakomybei. Ieškovas savo reikalavimą grindė
aplinkybėmis, kad kaltinimas jam buvo pareikštas 2002 m. gegužės 24 d., tačiau
byla teismui taip ir neperduota iki pat jos nutraukimo ieškovo atžvilgiu 2007
m. liepos 9 d., nors paskutinį kartą byloje jis buvo apklaustas 2005 m. spalio 7
d., ir nuo to laiko jokie procesiniai veiksmai su juo nebuvo atliekami.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau
– EŽTT) procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį
procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios
kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė
nusikalstamą veiką, iki sprendimo
procese priėmimo (2001 m. lapkričio 13 d.
EŽTT sprendimas, priimtas byloje Šleževičius
prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 55479/00). EŽTT praktikoje yra pasisakyta,
kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo
proceso trukmė, yra šie: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio
taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys
organizuojant bylos procesą (tarp kitų šaltinių, minėtas 2001 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,
kad konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų
kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose, vertinant, ar
buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, ar proceso trukmė atitiko
Konvencijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-7-7/2007).
Vertinant
proceso trukmę byloje, kurioje įtariami ar kaltinami keli asmenys, bylos
sudėtingumas gali būti pateisinama ilgesnio proceso priežastis, jeigu tų asmenų
veikos taip susijusios, kad jų negalima išskirti, nes dėl to nukentės
teisingumo interesai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-7-7/2007). Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas buvo patrauktas
kaltinamuoju 2002 m. gegužės 24 d., o nuo 2005 m. spalio 7 d., kada ieškovas
buvo paskutinį kartą apklaustas, iki pat 2007 m. liepos 9 d., kada jo atžvilgiu
buvo nutraukta baudžiamoji byla, ieškovo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie
procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas
2006 m. vasario 14 d. nutartimi (baudž. b. Nr. 04-1-205-02, t. 5, b. l. 87)
konstatavo, kad tuo metu buvusioje tyrimo stadijoje nėra galimybės išskirti
ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad
ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra vilkinamas. Tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių,
kad ir vėliau nebuvo galimybės išskirti ikiteisminį tyrimą ieškovo, kurio
atžvilgiu procesiniai veiksmai nebebuvo atliekami, atžvilgiu, todėl apygardos teismas
pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių
baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu negalėjo būti išskirta, ir taip užtikrinta
jo teisė į baudžiamąjį procesą per įmanomai trumpiausią laiką. Kad tyrimas
vyksta nepagrįstai ilgai, konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007
m. birželio 27 d. nutartimi, kurioje taip pat nurodė, kad yra pagrindo manyti,
jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas (baudž. b. Nr. 04-1-205-02, t. 5, b. l.
102). Todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad neįrodytos valstybės deliktinės
atsakomybės sąlygos.
Tačiau yra pagrindo teigti, kad pirmosios
instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą bei nustatydamas
jos dydį, nukrypo nuo nacionalinių teismų bei EŽTT teismo praktikos dėl
priteistinos žalos dydžio bylose prieš Lietuvą. Teismas neįvertino aplinkybės,
kad ieškovui neturtinė žala (10 000 litų), padaryta dėl neteisėto atleidimo iš
darbo, jau atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.
lapkričio 17 d. nutartimi, todėl pakartotinai šiuo pagrindu neturtinė
žala neturėjo būti priteista. Be to, apygardos
teismas neįvertino ir to, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai, konstatuoti 2007
m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį
tyrimą G. A., A. L., V. F. atžvilgiu (t. 1, b. l. 19-26-27), sudarė sąlygas įvykdyti nusikaltimui,
kuris buvo tiriamas
minėtoje baudžiamojoje byloje. Šiame nutarime konstatuota, kad V. F. darbe
buvo trūkumų, nes pareigūnas, atlikdamas muitinį patikrinimą, neišeidavo iš
muitinės posto patalpos, neapžiūrėdavo transporto priemonės, krovinio, plombų,
apsiribodamas tik dokumentų įforminimu. Nors darbo grafike buvo nurodytas
laikas, kuriuo konkretus pareigūnas turi dirbti darbo vietoje, nebuvo laikomasi
darbo grafiko: muitininkai anksčiau ar vėliau, negu priklauso pagal grafiką,
pradėdavo dirbti savo darbo vietoje, arba pabaigdavo darbą, arba pasišalindavo
iš darbo vietos. Todėl yra pagrindo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį (CK
6.282 str. 1 d., 6. 250 str. 1 d., 6.272str. 1 d., 3 d.).
Dėl turtinės žalos
Pagal bylos duomenis, ieškovas ikiteisminio
tyrimo metu advokatui už jo (gynėjo) paslaugas 2002 m. liepos 3 d. sumokėjo
1000 litų (t. 1, b. l. 28), 2002 m. spalio 14 d. – 100 litų (t. 1, b. l. 30), 2005
m. spalio 7 d. – 400 litų (t. 1, b. l. 31), 2007 m. spalio 24 d. – 500 litų (t.
1, b. l. 29). Kolegijos vertinimu, byloje nesant išsamesnių duomenų, už kokias konkrečias
advokato paslaugas buvo sumokėtos nurodytos sumos, yra pagrindo pripažinti
materialine žala ir priteisti iš valstybės, pažeidusios ieškovo teisę į jo
bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, 400 litų sumą, sumokėtą
2005 m. spalio 7 d., bei 500 litų sumą, sumokėtą 2007 m. spalio 24 d., kadangi,
jos buvo sumokėtos laikotarpiu, kuriuo tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, tarp jo po
paskutinių procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu (tai konstatuota ir baudžiamojoje byloje, b. b. t. 5, b.
l. 87, 102). Todėl darytina išvada, kad ieškovas turi
teisę į turtinės žalos atlyginimą už advokato (gynėjo) paslaugas, suteiktas baudžiamoje
byloje laikotarpiu, kuriuo valstybė pažeidė ieškovo teisę į bylos išnagrinėjimą
per įmanomai trumpiausią laikotarpį, sumažinant teismo priteistą sumą (CK 6.282
str. 1., 6.272str. 1 d., 3 d.).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Kadangi pirmosios instancijos
teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies, be to, priteistos neturtinės
ir turtinės žalos atlyginimo sumos sumažintinos šia apeliacinės instancijos
teismo nutartimi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai sumažintinos
ir ieškovui priteistos advokato pagalbos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.
Dėl pasakyto, pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas, sumažinant
priteisiamos neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo dydžius ir išlaidas
advokato pagalbai apmokėti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Iš dalies patenkinus
apeliacinius skundus, iš ieškovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos,
turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 96 str., 302 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Panevėžio apygardos 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
Ieškovui V. F. iš Lietuvos Respublikos priteistą
neturtinei žalai atlyginti sumą sumažinti iki 7 000 litų, turtinės žalos
atlyginimo sumą sumažinti iki 900 litų, o advokato pagalbos išlaidas sumažinti
iki 1200 litų.
Palikti nepakeistą kitą Panevėžio
apygardos teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš ieškovo
V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,8 lito
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos
teisme.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Audronė Jarackaitė
Egidijus
Žironas