LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 9 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „KARDOS“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl UAB „KARDOS“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėja kasaciniame skunde nurodė:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą kvalifikuoti tikruosius šalis siejusius teisinius santykius, sudarius 2018 m. sausio 15 d. sutartį. Šią pareigą įvykdęs, teismas būtų turėjęs pagrindą konstatuoti, kad nurodyta sutartis yra apsimestinė, dėl to pripažintina negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu ir taikytinos atitinkamos teisinės pasekmės.
2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad 2018 m. sausio 15 d. sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, pažeidė CK 1.80 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes be teisėto pagrindo nevertino, ar sutartimi buvo sukurta ekonominė nauda ar žala BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir jos kreditoriams, kokių tikslų siekė šalys.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, nes nesant šalių prašymui, teismo iniciatyva buvo pritaikyta ieškinio senatis kreditoriniam reikalavimui dėl 800 933,49 Eur palūkanų pagal 2012 m. kovo 14 d. administravimo sutartį. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatis taikoma tik esant šalių prašymui, o šiuo atveju ginčo šalys nereikalavo taikyti ieškinio senatį dėl palūkanų.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles bei taikė netinkamas teisines pasekmes pripažinus įskaitymą neteisėtu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė