PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų  2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1103/2022 pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. Š., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. B. dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ½ dalies ginčijimo termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ½ dalies nuginčijimo, 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė 1) atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos D. J. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atnaujinti jam terminą dėl nuginčijimo dalies 2019 m. birželio 7 d. Pasvalio rajono 2 - ojo notaro biuro notarės I. B. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 2574, po D. J. mirties išduotam jos įstatyminiam įpėdiniui dukrai, atsakovei A. Š., 3) pripažinti ieškovui teisę į ½ dalį palikimo, atsiradusio po D. J. mirties, 4) panaikinti 2019 m. birželio 7 d. Pasvalio rajono 2 - ojo notaro biuro notarės I. B. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2574, po D. J. mirties jos įstatyminiam įpėdiniui dukrai atsakovei A. Š. dalį dėl paveldėjimo: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1700 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini);  ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,050 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha bendro ploto, ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1768 ha bendro ploto, ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5) priteisti iš atsakovės 1 518,50 Eur kompensaciją už 2021 m. rugsėjo 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1768 ha bendro ploto, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad jo mama D. J. mirė (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai ieškovas atliko bausmę (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo laikotarpis (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. Jis apie mamos mirtį sužinojo tik 2019 m. liepos mėnesį. Po mamos mirties jos palikimą priėmė jo sesuo A. Š.. Jai 2019 m. birželio 7 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl teisinės pagalbos palikimui priimti. Jam buvo skirtas atstovas, jis surašė ieškinį dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo. Tačiau ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas pripažinti, kad terminas palikimui priimti po motinos mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-327-1056/2021 konstatavo, kad ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimą. Jis nėra teisininkas ir savarankiškai negali parengti procesinių dokumentų, bei revizuoti jau parengtų teismui procesinių dokumentų. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. gegužės 12 d. jam dar nebuvo pavykę susirasti darbo, reikėjo išlaikyti šeimą, o suradęs darbą Vilniuje privalėjo jame įsitvirtinti, todėl iš karto negalėjo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 2021 m. liepos 21 d. jis kreipėsi į VGTPT Vilniaus skyrių dėl teisinės pagalbos. Liepos 21 d. jam suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirtas atstovas advokatas. Surinkus būtinus dokumentus – 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pateiktas ieškinys teismui. Jis terminą palikimui priimti praleido neilgai ir dėl svarbių priežasčių. Nurodytos aplinkybės patvirtina jo aktyvius veiksmus kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Mano, jog atnaujinus terminą palikimui priimti teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas. Negalėjo ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi jo atstovas, parengęs ieškinį teismui, neprašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir ši aplinkybė atmeta galimybę jam ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei 2019 m. birželio 7 d. atsakovei A. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Visi jo veiksmai, liečiantys palikimo priėmimą bei palikimo priėmimo teisėtumą, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimą buvo aktyvūs, kiek jam leido aplinkybės. Jis nėra atsisakęs palikimo. Ieškovas ir atsakovė yra pirmos eilės įpėdiniai, jų teisės palikimui priimti yra lygios. Atnaujinus terminą palikimui priimti jis įgytų teisę į ½ dalį palikimo po mamos mirties, o atsakovės teisė taip pat bus lygi į ½ palikimo dalį. Todėl prašo panaikinti dalį atsakovei išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dėl ½ viso paveldėto turto. Bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad dalis turto parduota, todėl, prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją pinigais už pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perleistą paveldėtą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijime nurodytą paveldėto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kuri, jo manymu, atitinka šio turto tikrąją vertę. Atsakovės perleisto nekilnojamojo turto ½ dalies vertė sudaro viso  1 518,5 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų  2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas iš ieškovo priteisė 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas atsakovės naudai, panaikino teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas nustatė, kad šalys yra D. J., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. 2019 m. kovo 22 d. atsakovė kreipėsi į Pasvalio rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. 2019 m. birželio 7 d. Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B. atsakovei išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2574. Ieškovas 2019 m. vasario 21 d. buvo sulaikytas ir iki 2020 m. lapkričio 24 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Per įstatyme nustatytą terminą ieškovas pareiškimo notarei dėl motinos palikimo priėmimo nepateikė ir kitu būdu jos palikimo nepriėmė.

5.       Nustatė, kad 2020 m. spalio 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas motinos palikimo priėmimo teisėtumą ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (civilinė byla Nr. e2-327-1056/2021). Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d. Teismas sprendime pasisakė, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos D. J. mirties ir šį terminą atnaujinti, todėl jis neturi teisinių prielaidų motinos palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme. 2021 m. gruodžio 1 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo jis, be kita ko, prašo atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei atnaujinti jam terminą ginčyti dalį 2019 m. birželio 7 d. atsakovei išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2574.

6.       Teismas pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, nustatytą terminą palikimui priimti, praleisto termino atnaujinimo galimybę, teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kasacinio teismo išaiškinimus.

7.       Vertino, kad ieškovas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti grindžia tuo, kad pavėluotai, t. y. tik 2019 m. liepos mėnesį sužinojo apie motinos mirtį dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, jo galimybes surašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kreiptis į notarą, ribojo atliekama laisvės atėmimo bausmė, pervežimai iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, teisinių žinių stoka, nedelsdamas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo ir pateikė pareiškimą teismui. Atsakovė nuosekliai teigė, kad ieškovui apie motinos mirtį buvo pranešta iš karto, laidotuvėse dalyvavo jo žmona, dukros, ji pati su broliu kalbėjusi motinos laidotuvių dieną, jo klausė, ar jis atvažiuosiantis. Nustatė, kad analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė civilinės bylos Nr. e2-327-1056/2021 nagrinėjimo metu, tą patvirtino liudytoja G. Š., nurodžiusi, kad matė ieškovo žmoną, R. J., kalbant su A., girdėjusi, kaip mama klausė, ar jis atvyks į laidotuves, liudytoja E. N. nurodė, jog dalyvavo laidotuvėse, domėjosi, kodėl nėra A., lyg jo žmona atsakiusi, kad jis neturėjęs, už ką susimokėti, kad jį atvežtų. Nustatė, kad 2019 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė skundą Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK, prašydama sudrausminti brolį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, dėl jo skambučių jai telefonu. Apklausiama pareigūnų atsakovė nurodė, kad brolis jai skambinęs 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. birželio 22 d., priekaištavęs, kodėl ji tvarkanti po motinos mirties jos daiktus, lankosi jos namuose, teigęs, kad visas motinos turtas bus jo, kalbėjęs įžeidžiamai, šaukęs, jog jie susitiksiantys teisme. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas savo paaiškinime nurodė 2019 m. liepos mėnesį kalbėjęs su seserimi dėl motinos palikimo – sodybų, žemės sklypų, santaupų, buvęs mandagus, pasakęs, jog susitiksiantys teisme. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas buvo oficialiai įspėtas dėl savo veiksmų. Teismas laikė esant labiau tikėtiną aplinkybę, kad ieškovas apie motinos mirtį sužinojo netrukus po jos mirties, o ne 2019 m. liepos mėnesį iš pokalbio telefonu su sutuoktine.

8.       Teismas vertino, kad per įstatyme nustatytą terminą ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko, nors žinojo, kad po motinos mirties liko jos nekilnojamasis turtas, turėtos santaupos, jam buvo žinoma palikimo priėmimo tvarka, terminai, nes pas tą pačią notarę jau buvo tvarkęsis paveldėjimo dokumentus po tėvo mirties. Tokius jo veiksmus laiku nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo teismas laikė aplaidžiais. Nesutiko, kad ieškovo galimybes kreiptis į notarą apribojo atliekama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėjo, jog notarinių veiksmų atlikimas, teisinės pagalbos gavimas galimas ir pataisos namuose, nuteistieji turi teisę susirašinėti, teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su prašymais (pareiškimais), skundais ir kt. į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, gauti teisinę pagalbą. 

9.       Nustatė, kad ieškovas dėl teisinės pagalbos teikimo kreipėsi dar būdamas įkalinimo įstaigoje, tačiau taip pat ne iš karto po nurodomo sužinojimo apie motinos mirtį 2019 m. liepos mėnesį, o dar po daugiau nei trijų mėnesių. 2019 m. lapkričio 7 d. VGTPT Vilniaus skyriaus sprendimu jam suteikta teisinė pagalba. Ieškinys dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo civilinėje byloje Nr. e2-327-1056/2021, teisme gautas tik 2020 m. spalio 23 d., t. y. dar praėjus beveik metams. Nors civilinės bylos Nr. e2-327-1056/2021 nagrinėjimo metu teismas klausė ieškovo nuomonės dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau ieškovas liko prie reiškiamų reikalavimų, nurodė pasirinkęs kitokį teisinį kelią. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo reikalavimai atsakovei buvo atmesti, ieškovas jo apeliacine tvarka neskundė, todėl teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d. Nors ieškovas turėjo apsispręsti dėl tolesnių savo veiksmų įgyvendinant savo teises, tačiau, į VGTPT kreipėsi tik 2021 m. liepos 21 d. (el. 1 t., b. l. 171), t. y. praėjus dar daugiau kaip trims mėnesiams po teismo sprendimo paskelbimo, o ieškinys teisme gautas tik 2021 m. gruodžio 1 d. Kritiškai teismas vertino ieškovo teiginį, kad jis negavo teismo sprendimo, kai pats inicijavo teisminį ginčą, dalyvavo teismo posėdžiuose, jam apie sprendimo paskelbimo laiką ir vietą buvo žinoma, be to, jis turėjo atstovą. Sprendė, kad ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis jo delsimą.

10.       Nustatė, kad atsakovė kaip pagrindą atmesti ieškinį, be kita ko, nurodė ir tai, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo, kad palikimą priėmė kitas asmuo, ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas pripažįsta, kad šis terminas praleistas, reikšdamas reikalavimą šį terminą atnaujinti, tokį reikalavimą tais pačiais motyvais teikė ir  civilinėje byloje Nr. e2-327-1056/2021, taigi jau pirmą kartą ieškovui kreipusis į teismą šis įstatyme nustatytas terminas buvo praleistas. Teismas vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino atnaujinimą, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pripažino, jog ieškovas reikalavimas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pareiškė praėjus 2 metams 8 mėnesiams po motinos mirties, t. y. palikimo atsiradimo momento, ir jis neabejotinai praleido senaties terminą ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pripažino, jog terminą palikimui priimti, o ir senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas praleido dėl subjektyvaus savo pasyvumo, objektyviai nepateisinamo delsimo, galimai turimų įsiskolinimų, jo elgesys neatitinka sąžiningo, rūpestingo asmens veikimo kriterijų, priešingai - laikytinas aplaidžiu, įgyvendinant savo teisę paveldėti. Sprendė, kad toks ilgas terminų praleidimo laikotarpis yra visiškai nesuderinamas su terminų, nustatytų tiek palikimui priimti, tiek ginčyti paveldėjimo teisę, paskirtimi.

11.       Teismas vertino, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neabejotinai neigiamai paveiktų atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi dalis turto parduota, yra sudarytos ilgalaikės žemės sklypų nuomos sutartys. Pažymėjo, jog po šalių tėvo mirties būtent vienas ieškovas įgyvendino teisę paveldėti jo palikimą, atsakovė, praleidusi terminą tėvo palikimui priimti, jokių turtinių pretenzijų broliui nereiškė. Sprendė nesant pakankamo pagrindo nepaisyti ieškovo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmens, tinkamai ir laiku realizavusio įpėdinio teises, interesų balanso bei paveldėjimo teise užtikrinto turtinių ir neturtinių santykių pereinamumo ir stabilumo. Vertino, kad tai atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

12.       Teismas, netenkinęs ieškovo prašymo atnaujinti terminą palikimui po D. J. mirties priimti, nurodė neturintis pagrindo tenkinti ir kitus ieškovo reiškiamus reikalavimus. Ieškinį atmetus, atsakovės A. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų  2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atnaujinti ieškovui terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos D. J. mirties kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, dėl kitų ieškovo ieškinio reikalavimų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14.       Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendime buvo nurodyta A. J., kokius procesinius veiksmus jis turi atlikti, o būtent kreiptis į teismą su reikalavimu atnaujinti terminą palikimui priimti ir nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kad jis galėtų įgyvendinti savo tikslus, įgyti palikimą po motinos mirties, tačiau tai nebuvo įvertinta. Ieškovas jokios įtakos klaidingam ieškinio reikalavimo suformulavimui tada neturėjo, nes pasikliovė tuo, kaip ieškinį surašė jo atstovas ir nebūdamas teisininku bei elgdamasis sąžiningai, A. J. negalėjo žinoti, kaip tinkamai turi būti surašytas procesinis dokumentas atnaujinti palikimui priimti terminą ir panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Panevėžio apylinkės teismas Pasvalio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas patvirtina, kad teismas suprato, jog ieškovas neatsisako savo teisės dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, todėl ir nurodė, kaip jis turi elgtis toliau, o šiuo atveju visos aplinkybės vertintos tik kaip paneigiančias A. J. prašymą atnaujinti palikimo priėmimo terminą.

15.       Teismas konstatavo, kad A. J. elgėsi aplaidžiai, nors apklaustų asmenų parodymai yra deklaratyvūs, nekonkretūs ir nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog A. J. tikrai buvo informuotas apie mamos mirtį. Iš parodymų matyti, jog jo santykiai su seserimi A. Š. yra blogi, netgi konfliktiški, į tarpasmeninius santykius sprendžiant ginčus įtraukiant ir policiją. Barnių su A. Š. metu nebūdavo kalbama apie esminius dalykus, kaip informacija apie mamos mirtį, iš parodymų matyti, jog pokalbių metu jie kalbėdamiesi vienas kito „negirdėdavo“, t.y. tik keldavo konfliktą, kaip pavyzdys,- A. Š. kreipėsi į policija, nors policija A. J. neteisėto elgesio nenustatė. Taigi, tokio pobūdžio pokalbiai negali būti laikomi, jog jų metu A. J. laiku ir tinkamai buvo informuotas apie apie mamos mirtį. Šiuo atveju neįmanoma patvirtinti, kad A. J. iš savo sesers, ar kito asmens laiku sužinojo apie mamos mirtį, todėl aplinkybė, jog jis laiku sužinojo apie mamos mirtį, yra niekuo nepatvirtinta. Teismas neatsižvelgė į tai, jog A. J. negavus dalies palikimo, visas mamos palikimas atiteko A. Š.. Vertinant žodinius parodymus teismas privalėjo įvertinti ir šį faktą.

16.       Laikotarpis per kurį A. J. kreipėsi antrinės teisinės pagalbos, kuri jam buvo suteikta 2019 m. lapkričio 7 d. bei šio proceso metu, negali būti laikytina aplinkybe vertinama, kaip priešinga atnaujinti terminą palikinui priimti šioje byloje, nes teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendime, nustatęs netinkamą kreipimąsi į teismą, A. J. išaiškino kokie reikalavimai teismui turi būti pateikti, jau buvo šią aplinkybę įvertinęs. Teismas, neįsigilinęs į bylą nustatė, jog tai A. J. atsisakė pasirinkti kitokį teisinį kelią ir neprašė atnaujinti terminą palikimui priimti, nors tai buvo A. J. atstovo pasirinkimas, o ieškovas pasitikėjo savo atstovu ir dėl atstovo neteisingai pasirinkto reikalavimo teismas ieškinį atmetė. Ieškovas, nebūdamas teisininku profesionalu, pasitikėjo atstovu ir dėl to nebuvo pakeistas ieškinio dalykas taip, kaip siūlė teismas. Tai nebuvo A. J. sprendimas, kadangi jis niekada neatsisakė savo pažeistų teisių į motinos palikimą ir siekė ir dabar siekia savo palikimo dalies. Nėra aišku, kokiu elektroniniu paštu teismas išsiuntė 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, kadangi pagal paklausimą advokatui G. A. P. teismas nurodė, kad šį sprendimą A. J. išsiuntė 2021 m. balandžio 13 d. 8 val. 46 min. tačiau A. J. jo negavo. Pagal advokato 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymą teismo buvo suteikta galimybė prisijungti prie c.b. Nr. e2-327-1056/2021 ir tik tada A. J. susipažino su šiuo sprendimu. Antrinė teisinė pagalba ieškovui buvo suteikta 2021 m. liepos 28 d. Rugpjūtį advokatas buvo atostogose, rugsėjo 2 d. A. J. atvyko konsultacijos. Susipažinęs su byla advokatas 2021 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė prašymą notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pateikimo, 2021 m. spalio 8 d. šis prašymas buvo išsiųstas pakartotinai, o 2021 m. spalio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimas buvo gautas. Dėl advokato užimtumo kitose bylose, bei ieškovo užimtumo darbiniuose santykiuose, ieškinys teismui surašytas ir pateiktas 2021 m. lapkričio 30 d., nepažeidus teisinių santykių stabilumo.

17.       Teigia, kad visi teismo argumentai buvo panaudoti prieš A. J., įvertinti vien tik A. Š. naudai. Ieškovas pareiškė valią palikimui priimti, kreipėsi į teismą, tačiau dėl netinkamai atstovo surašyto ieškinio reikalavimų, negalėjo įgyvendinti savo valios, kreipėsi dar kartą į teismą, o teismas termino palikimui priimti neatnaujimo, klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas vertino 2021 m. balandžio 12 d. teismo sprendimą, kaip aplinkybę mažinančią galimybę atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, tačiau šios aplinkybės nuo ieškovo nepriklausė dėl neteisingai suformuluoto prašymo ieškinyje, ir teismas šiuo nutarimu A. J. paaiškino, kokius tolesnius veiksmus jam būtina atlikti, todėl sugaištas laikas, kol ši byla buvo nagrinėjama, iki bylos išnagrinėjimo negali būti vertinamas priešingai A. J. interesams. Nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą pagal A. Š. parodymus, nes santykiai tarp jos ir ieškovo yra blogi, jie sprendžiami policijos pagalba, o kitų liudytojų, kaip ir A. Š., parodymai yra tik deklaratyvūs. Ieškovas, kiek galėjo, tiek stengėsi priimti palikimą, trukdžiai tam buvo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jis neturėjo galimybės kreiptis palikimo priimti, pirmojo teismo metu neteisingai suformuluotas ieškinio prašymas A. J. neturint galios tai įtakoti, atėmė jam teisę atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismui A. J. nurodytų aplinkybių, nepripažinus įrodytais, leidžia daryti išvadą, kad teismas padarė CPK 176, 185 straipsnių pažeidimus ir dėl procesinių teisės normų pažeidimų civilinė byla išspręsta neteisingai.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo nesant pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kadangi jis nemotyvuotas.

19.       Nurodo, kad ieškovas neteisingai interpretuoja 2021-04-12 teismo sprendimą, kaip neva tai įgalinantį automatiškai atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti ir nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2021-04-12 sprendime konstatuota, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos D. J. mirties ir šį terminą atnaujinti, todėl jis neturi teisinių prielaidų motinos palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme. Tai reiškia, kad tik tokiu atveju, jei ieškovui teisme pareiškus reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti ir teismui bylos nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus termino praleidimo priežastis bei jas pripažinus svarbiomis ir atnaujinus terminą palikimui priimti, ieškovas įgytų teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pirmosios instancijos teismas ir elgėsi, tinkama taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o vien tai, kad galutinis teismo sprendimas neatitiko ieškovo lūkesčių ir jo nurodytos priežastys nebuvo pripažintos svarbiomis, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Netenkinus ieškovo prašymo atnaujinti terminą palikimui po D. J. mirties priimti, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ir kitus ieškovo reiškiamus reikalavimus, kadangi ieškovas neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius ir neįgijo teisės ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

20.       Ieškovas nepagrįstai kvestionuoja teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad jam apie mamos mirtį tapo žinoma netrukus po jos mirties ((duomenys neskelbtini)). Teismas savo išvadą, esant labiau tikėtiną aplinkybę, kad ieškovas apie motinos mirti sužinojo netrukus po jos mirties, o ne kaip pats teigia tik 2019 m. liepos mėnesį iš pokalbio telefonu su sutuoktine, pagrindė ir motyvavo, remdamasis įrodymų visuma, t. y. nuosekliais ir nekitusiais atsakovės paaiškinimais, kuriuos patvirtino ir papildė liudytojų G. Š. ir E. N. paaiškinimai civilinės bylos Nr. e2-327-1056/2021 nagrinėjimo metu, taip pat rašytine Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK medžiaga, patvirtinančia ne tik tai, kad ieškovui apie mamos mirtį tapo žinoma netrukus po jos mirties, bet ir tai, kad būtent ieškovas siekdavo incijuoti konfliktus ir savo elgesiu gąsdindavo atsakovę, ko pasėkoje dėl savo veiksmų atsakovas buvo oficialiai įspėtas. Ieškinys teisme gautas tik 2021 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams po motinos mirties arba 2 metams ir 5 mėnesias po ieškovo nurodomo sužinojimo apie mamos mirtį laiko. Akivaizdu, kad bet kuriuo atveju ieškovas žymiai praleido tiek 3 mėnesių senaties terminą palikimui priimti, tiek ir 1 metų senaties terminą paveldėjimo teisės ginčijimui.

21.       Ieškovas dėl visų gyvenimiškų aplinkybių yra linkęs kaltinti kitus (teismą, atsakovę, liudininkus, ieškovą atstovavusį advokatą, savo neišprusimą ir pan.), tačiau visiškai negeba prisiimti atsakomybės už savo elgesį, kritiškai, objektyviai ir nešališkai jo įvertinti, todėl ieškovo įsivaizdavimas apie tai, kas laikytina svarbiomis priežastimis termino palikimui atnaujinti, prieštarauja ne tik kasacinio teismo suformuluotai praktikai analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014), bet ir elementariems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str ). Nuteistieji turi teisę susirašinėti, teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su prašymais (pareiškimais), skundais ir kt. į bausmės vykdymo ar kitų valstybes ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, gauti teisinę pagalbą. Taigi, ieškovas net ir būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo teisę savalaikiai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, bet šia savo teise sąmoningai nepasinaudojo. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinimas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Be to, būtent ieškovas priėmė palikimą po tėvo mirties pas tą pačią notarę I. B., todėl akivaizdu, kad ieškovui buvo puikiai žinoma palikimo priėmimo tvarka ir terminai.

22.       Nurodo, kad ieškovas, 2020 m. spalio 22 d kreipdamasis į teismą ir ginčydamas motinos palikimo priėmimo teisėtumą ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (civilinė byla Nr. e2-327-1056/2021), jau buvo praleidęs senaties terminus palikimo priėmimui ir paveldėjimo teisės ginčijimui. Civilinės bylos Nr. e2-327-1056/2021 nagrinėjimo metu teismas klausė ieškovo nuomonės dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau ieškovas aiškiai išreiškė valią likti prie reiškiamų reikalavimų, nurodė pasirinkęs kitokį teisinį kelią. Ieškovo aplaidus ir nerūpestingas elgesys tęsėsi ir po Panevėžio apylinkės teismo 2021 m, balandžio 12 d. sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Manydamas, kad jį atstovavęs advokatas ir/ar advokatai jo interesus atstovavo netinkamai, ieškovas turi teisę dėl tokių veikimu ar neveikimu padarytos žalos kreiptis su ieškiniu į teismą. Termino palikimui priimti atnaujinimas nagrinėjamu atveju iš esmės pažeistų atsakovės interesus, teisinių santykių stabilumo principą, paveldėjimo teisės įgyvendinimą nustatančių terminų prasmę ir esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies ginčijimo termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

25.       Apeliantas pateikė teismui prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodydamas jokių argumentų, kodėl žodinis nagrinėjimas būtinas.

26.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Toks CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas tiek savo, tiek šalių prašymu, kuris teismui neprivalomas, gali nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau tokia teise jis gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais. 

27.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

28.       Pažymėtina, kad CK

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

30.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

31.       Byloje nustatyta, kad šalys yra D. J., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. 2019 m. kovo 22 d. atsakovė kreipėsi į Pasvalio rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. 2019 m. birželio 7 d. Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B. atsakovei išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2574.

32.       Ieškovas 2019 m. vasario 21 d. buvo sulaikytas ir iki 2020 m. lapkričio 24 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Per įstatyme nustatytą terminą ieškovas pareiškimo notarei dėl motinos palikimo priėmimo nepateikė ir kitu būdu jos palikimo nepriėmė.

33.       2020 m. spalio 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas motinos palikimo priėmimo teisėtumą ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (civilinė byla Nr. e2-327-1056/2021). Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos D. J. mirties ir šį terminą atnaujinti, todėl jis neturi teisinių prielaidų motinos palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme.

34.        2021 m. gruodžio 1 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas.

35.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad jam apie mamos mirtį tapo žinoma tik 2019 m. liepos mėnesį, todėl jis praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti, ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę, dėl ko buvo apribotos jo galimybės ginti savo interesus, vėliau VGTPT paskirtas astovas surašė ieškinį dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo, bet nesuformavo reikalavimo pripažinti, kad terminas palikimui priimti po motinos mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti, dėl ko ieškovas, kuris nėra teisininkas, negali būti laikomas atsakingu. Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jis niekada palikimo neatsisakė bei atliko aktyvius veiksmus siekiant jį priimti, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog ieškovui apie mamos mirtį tapo žinoma iš karto po to, o ne liepos mėnesį.

36.       Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

37.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo tvirtinimą, kad jam apie motinos mirtį tapo žinoma tik 2019 m. liepos mėnesį. Teismas vertino atsakovės teiginius, kad ieškovui apie motinos mirtį buvo pranešta iš karto, laidotuvėse dalyvavo jo žmona, dukros, ji pati su broliu kalbėjusi motinos laidotuvių dieną, jo klausė, ar jis atvažiuosiantis. Nustatė, kad analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė civilinės bylos Nr. e2-327-1056/2021 nagrinėjimo metu, tą patvirtino liudytoja G. Š., nurodžiusi, kad matė ieškovo žmoną, R. J., kalbant su A., girdėjusi, kaip mama klausė, ar jis atvyks į laidotuves. Liudytoja E. N. nurodė, jog dalyvavo laidotuvėse, domėjosi, kodėl nėra A., lyg jo žmona atsakiusi, kad jis neturėjęs už ką susimokėti, kad jį atvežtų.

 Be to, teismo buvo įvertinta policijos pateikta medžiaga. Byloje nustatyta, kad dar 2019 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė skundą Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK, prašydama sudrausminti brolį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, dėl jo skambučių jai telefonu. Apklausiama pareigūnų atsakovė nurodė, kad brolis jai skambinęs 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. birželio 22 d., priekaištavęs, kodėl ji tvarkanti po motinos mirties jos daiktus, lankosi jos namuose, teigęs, kad visas motinos turtas bus jo, kalbėjęs įžeidžiamai, šaukęs, jog jie susitiksiantys teisme. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas savo paaiškinime nurodė 2019 m. liepos mėnesį kalbėjęs su seserimi dėl motinos palikimo – sodybų, žemės sklypų, santaupų, buvęs mandagus, pasakęs, jog susitiksiantys teisme. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas buvo oficialiai įspėtas dėl savo veiksmų.

38.       Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė vien į atsakovės, kitų asmenų deklaratyvius paaiškinimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek paaiškinimai, tiek policijos pateiktoje medžiagoje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui pripažinti esant labiau tikėtina aplinkybę, kad ieškovas apie motinos mirtį sužinojo netrukus po jos mirties, o ne 2019 m. liepos mėnesį iš pokalbio telefonu su sutuoktine, kaip jis tvirtina, dėl jau tapusių žinomų aplinkybių, kad palikimą priėmus atsakovei netgi buvo kilęs ginčas tarp jo ir sesers, dėl to vyko tyrimas pagal birželio mėnesį teiktą atsakovės skundą. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino įrodymų visetą, o ne vien tik atsakovės bei kitų asmenų paaiškinimus, ir iš įrodymų visumos darė atitinkamas išvadas dėl to, kada ieškovas sužinojo apie mamos mirtį, o ne apsiribojo vien tik atsakovės pozicijos įvertinimu.

39.        Šiuo atveju pripažintina, jog ieškovas aplinkybės, kad tik 2019 m. liepą sužinojo apie mamos mirtį, neįrodė, tokį teiginį paneigia kiti bylos duomenys, o byloje neginčijama, kad per įstatyme nustatytą terminą ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nebendravimas su palikėja bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą taip pat savaime nepateisintų įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

40.       Pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinama, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą, nors turėjo tokias galimybes bei žinojo iš patirties apie palikimo priėmimo tvarką, terminus. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, apsunkina galimybę įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties, t. y. priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, tačiau nėra besąlyginis pagrindas. Nustatyta, jog asmuo žinojo apie palikėjos mirtį, turėjo galimybę tiesiogiai kreiptis į notarų biurą ar pasinaudoti teisine pagalba, todėl  pripažintina, jog terminas nėra praleistas dėl svarbių priežasčių. 

41.       Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas ir pasibaigus terminui palikimą priimti delsė kreiptis ir dėl teisinės pagalbos teikimo. Dėl to ieškovas kreipėsi būdamas įkalinimo įstaigoje, tik 2019 m. lapkričio 7 d. VGTPT Vilniaus skyriaus sprendimu jam buvo suteikta teisinė pagalba, kuriuo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. 2020 m. spalio 19 d. VGTPT Vilniaus skyriaus sprendimu minėtas sprendimas buvo patikslintas koreguojant jo turinį bei nurodant, kad nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Nustatyta, kad ieškinys dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo civilinėje byloje Nr. e2-327-1056/2021 teisme gautas tik 2020 m. spalio 23 d., t. y. dar praėjus beveik metams nuo kreipimosi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Neaišku, kokios priežastys įtakojo, kad ieškinys pateiktas taip vėlai, praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių pateisinti tokį ieškovo delsimą ginti savo teises bei imtis aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimą. 

42.       Taip pat įvertintina, kad netenkinus pirmojo ieškovo ieškinio Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2021 m. gegužės 13 d., ieškovas į VGTPT, vėlgi praėjus dar daugiau kaip trims mėnesiams po teismo sprendimo paskelbimo, kreipėsi tik 2021 m. liepos 21 d., o ieškinys teisme gautas tik 2021 m. gruodžio 1 d..

43.        Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jog savalaikiai negavo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, tačiau būtent jo pareiga buvo domėtis bylos baigtimi, jis buvo atstovaujamas advokato, žinojo  kada sprendimas bus skelbiamas. Taigi, ieškovas reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pareiškė praėjus netgi 2 metams 8 mėnesiams po palikimo atsiradimo.

44.       Pažymėtina, kad apeliantas siekia klaidingai interpretuoti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo netenkintas jo pirmasis ieškinys, argumentus. Teismo buvo pasisakyta, kad ieškovas, ginčydamas motinos palikimo priėmimo teisėtumą ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos D. J. mirties ir šį terminą atnaujinti, todėl jis neturi teisinių prielaidų motinos palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme. Tačiau teismo nebuvo vertinama, ar termino praleidimo priežastys būtų pripažįstamos svarbiomis, ar būtų pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, jeigu toks byloje būtų pareikštas. Teismas tik pasisakė, kokiu atveju ieškovas turėtų galimybę įgyti teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ir buvo aiškinamasi, ar priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, laikytinos svarbiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas siekė ginti savo interesus ankstesnėje civilinėje byloje, tačiau dar iki kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu buvo ženkliai praleistas terminas palikimui priimti (virš metų). Todėl ir aplinkybės, jog ankstesniu ieškiniu buvo suformuluoti galimai netinkami reikalavimi, o vėliau paskirtas atstovas dėl užimtumo ieškinį parengė tik 2021 m. gruodį, neturėtų įtakos sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbios.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, buvo pateisinančios ir pakankamai svarbios, kad jis negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat, kad svarbios priežastys sąlygojo ilgesnį terminą (iki ieškinio pateikimo teismui) kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ginti pažeistas teises. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino jo reikalavimo atnaujinti ieškovui terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos D. J. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

46.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai, nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ne vien atsakovei palankiais įrodymais, o visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.

47.       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo priteistinos atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų  2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti atsakovei  A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur patirtų išlaidų  advokato teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai                                                       Ramunė Čeknienė

Laimantas Misiūnas

                                                                                                                             Laimutė Sankauskaitė