Civilinė byla Nr. e2-10296-797/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04774-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5;3.2.3.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė,
sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei ir Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raisitra“ atstovams direktoriui R. B., advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei, atsakovo A. F. atstovei advokatei Silvai Balčiūneinei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį uždarosios akcinės bendrovės ,,Raisitra“ ieškinį atsakovui A. F. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir
n u s t a t ė:
1.ieškovo atstovai patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Prašo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu visiškai atsiskaityta bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2019-06-26 sprendimu Nr. DGKS-3968 iš dalies tenkino atsakovo A. F. prašymą ir iš UAB „Raisitra“ nusprendė išieškoti darbuotojui A. F. 1211,55 darbo užmokesčio, 4875 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019-01-03 iki 2019-03-16 būtas dienas. DKG sprendime nurodė, kad ieškovo darbo sutarties 4.1 punkte nurodyta darbo užmokesčio sąlyga atitinka įprastą praktiką mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbą komandiruotės sąlygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokios darbo užmokesčio sąlygos, tačiau DGK sprendime konstatuoja, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos taikymo, todėl darbuotojui turi būti taikoma 100 proc. dienpinigių norma. Darbo ginčų komisijos sprendimas, jog turi būti taikoma 100 proc. dienpinigių norma atsakovui, priimtas be jokių pagrindų, netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl dienpinigių mokėjimo. Darbo sutarties 4.5 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris yra lygus Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301. Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 494,38 Eur. Darbo sutarties 4.8 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui taip pat bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta Vyriausybės. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas. Atsakovas darbdavio 2019-01-02 įsakymu Nr. K-2019-01-02/2 laikotarpiu nuo 2019-01-03 iki 2019-03-16 buvo išsiųstas į komandiruotę pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje. Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše numatytas maksimalus dienpinigių dydis Švedijoje yra 65 Eur. Už 73 komandiruotėje praleistas dienas atsakovui priskaičiuota 2372,50 Eur dienpinigių, taikant 50 proc. dienpinigių normą. Su darbuotoju visiškai atsiskaityta. Atsakovas pateikė pareiškimą DGK nurodydamas, kad žodiniu susitarimu susitarė su darbdaviu, kad jam bus mokama 80 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, o teisės aktai draudžia susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis. Pagal Darbo kodekso reikalavimus, esant darbui komandiruotės sąlygomis, mokamas atskirai darbo užmokestis ir dienpinigiai.
2. Ieškovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog tokio susitarimo, kurį teigia buvus atsakovas, kad kasdien mokės po 80 Eur, nebuvo, nes šalys pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo fiksuotas 50 proc. dienpinigių dydis, su kuriuo atsakovas sutiko. Žinoma, kad keletas darbuotojų susitarė taip sakyti, todėl esant tokiai situacijai, kurią DGK vertino kaip susitarimą, ir buvo priteisti didesni dienpinigiai. Teigia, kad yra atsiskaityta su darbuotoju, o buhalterija sudėtinga dėl to, kad atlyginimas ir dienpinigiai buvo mokami už visą komandiruotės laiką nuo 2019-01-03 iki 2019-03-16.
3. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, jam atstovauja advokatė. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas sutinka su DGK sprendimu, teigė, kad buvo žodinis susitarimas dėl 80 Eur, bet jis neskundė sprendimo. Atsakovas sutinka dėl sulygto darbo užmokesčio, kad mokama MMA padauginta iš nurodyto koeficiento, bet nesutinka, kad buvo sutarta dėl dienpinigių dydžio, kurį taikė darbdavys - 50 proc. Buvo pažeistas DK 75 str. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, kadangi tokią galimybę numato įstatymas Civilinio proceso kodekso 414 straipsnyje, nors pat darbuotojas prašyme, adresuotame DGK ir neprašė.
Ieškinys tenkintinas, atsakovo prašymas atmestinas.
4. Atsakovas A. F. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir nurodė, jog 2017-05-22 pagal sudarytą darbo sutartį dirbo UAB ,,Raisitra“ vairuotoju-ekspeditoriumi, o darbdavys įsipareigojo mokėti po 80 Eur už kalendorinę dieną, tačiau to nepadarė, nesumokėjo darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėnesį 2240 Eur ir už 2019 m. kovo mėnesį 15 dienų 1200 Eur, iš viso 3440 Eur. Nurodo, jog 400 Eur pervesti balandžio mėnesį, liko skolingas 3040 Eur darbo užmokesčio kartu su komandiruotpinigiais, taip pat už panaudotas kasmetines atostogas nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. nėra gavęs atostoginių (DGK byla).
5. Darbo ginčų komisija išnagrinėjo atsakovo A. F. prašymą ir jį tenkino iš dalies. Priteisė A. F. iš ieškovės UAB ,,Raisitra“ 4875 Eur dienpinigius už komandiruotę nuo 2019-01-03 iki 2019-03-16, 29,63 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 m. vasario mėnesį, 433,19 Eur darbo užmokestį už 2019 m. kovo mėnesį ir 354,70 Eur darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėnesį bei 394,03 Eur už gegužės mėnesį darbo užmokestį su kompensacija už nepanaudotas atostogas. Sprendime nurodė, jog darbo byloje įrodyta, kad faktiškai tarp šalių nebuvo susitarimo dėl 50 proc. maksimalių dienpinigių normų taikymo, todėl darbuotojui paskaičiavo po 100 proc. dienpinigių bei darbo užmokestį. Atmetė darbuotojo prašymo dalį dėl atostoginių išieškojimo, nes nebuvo duomenų apie jų suteikimą (DGK byla).
6. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti DGK sprendimą ir A. F. prašymą atmesti, vėliau patikslino reikalavimus ir prašė pripažinti, jog su darbuotoju atsiskaityta.
7. Darbo ginčo šaliai, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 str. 1 d.). Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.).
8. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio. Atsakovas A. F. teigia, kad su darbdaviu (ieškove) susitarė, jog jam bus mokama už vieną kalendorinę dieną po 80 Eur, todėl jis paskaičiavo, kokia suma susidarytų, skaičiuojant po 80 Eur, ir kreipėsi į DGK dėl jų priteisimo. Ieškovė nurodo, jog tarp šalių buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo nurodytas darbo užmokestis ir dienpinigių dydis, todėl ji skaičiavo pagal darbo sutartį ir yra atsiskaičiusi su atsakovu, kuriam sumas pervedė į jo banko sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas dirbo pas ieškovę nuo 2017-05-22 iki 2019-05-03 ir per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį tarp šalių nebuvo kilusio ginčo dėl neatsiskaitymo už darbą ar dienpinigių nesumokėjimo. Darbo sutartis nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotoju pareiškimu). Ieškovė – darbdavys, kuris kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, nurodė, kad DGK sprendimas nepagrįstas, nes darbo sutartyje šalys susitarė ir dėl darbo užmokesčio dydžio ir dėl dienpinigių normos, o susitarimo mokėti po 80 Eur nebuvo.
9. Laikinojo darbo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2017-05-22. Atsakovas priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Šalys sutarties 4.5 punkte numatė, jog darbdavys (ieškovė) įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį, kuris yra lygus Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301, t. y. sutarties sudarymo dieną 494,38 Eur. Darbo sutarties 4.8 punkte šalys susitarė, kad darbuotojui (atsakovui) bus mokama 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių suma. Darbdavio nurodymu darbuotojui gali būti mokama ir didesnė dienpinigių suma. Darbo sutartis yra pasirašyta, o dalyvavęs pirmajame parengiamajame teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog jam buvo žinoma, kad pasirašytas toks susitarimas (garso įrašas).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nustatyta, jog nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, todėl jos nesant, galioja darbo sutartis, kurioje yra numatytas dienpinigių dydis. Nėra duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokį susitarimą. Tai atitinka Vyriausybės nutarimo nuostatas, jog negali būti mokama mažesnė nei 50 proc. dienpinigių dydžio. Darbo sutartyje taip pat buvo susitarta, kad darbdavio nurodymu darbuotojui gali būti mokama ir didesnė dienpinigių suma. Ši aplinkybė, kad nustatyti dienpinigių dydį (šiuo atveju didesnį) suteikta teisė spręsti darbdaviui, savaime nereiškia darbuotojo teisių pažeidimo, nes atsakovui buvo mokami 50 proc. dydžio dienpinigiai, nes taip šalys sutarė darbo sutartyje, o tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, neįrodė, jog buvo susitarimas mokėti po 80 Eur (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog Švedijos Karalystėje maksimalus dienpinigių dydis nustatytas 65 Eur (LRV 2018-04-18 Nutarimo Nr. 383 redakcija, 129 p.).
11. 2019-01-02 ieškovės įsakymas dėl komandiruotės patvirtina, jog A. F. siunčiamas į komandiruotę į Švediją 73 dienoms, mokant 50 proc. nustatytos dienpinigių normos (DGK byla). Atsakovo atstovė nurodo, jog atsakovas nebuvo supažindintas su įsakymu pasirašytinai, ar siunčiant SMS žinutę, nes tokių įrodymų nepateikta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir kituose įsakymuose nėra atsakovo parašo, jog susipažino su įsakymu ir pasirašė. Darbo sutarties 3.1 p. numatyta, kad darbuotojas su įsakymais, kita informacija supažindinamas telefonu arba siunčiant SMS, arba elektroniniu laišku. Atsakovas prašė priteisti, jo manymu, neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, neginčijo aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma apie komandiruotę, ar dienpinigių dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymo sumokėti už sausio mėnesį atsakovas nereiškė, jis atvyko į darbą ir išvyko į komandiruotę, kas įrodo, jog atsakovui buvo žinomas 2019-01-02 įsakymo turinys. Aplinkybė, kad nėra darbuotojo parašo ant įsakymo, kuriuo jis siunčiamas į komandiruotę, turi būti vertinama visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir nepaneigia byloje surinktų įrodymų nustatytos aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie konkretų jam mokėtiną dienpinigių dydį, vykstant į nurodytą komandiruotę. Nenustatyta aplinkybių, kad darbdavys kokiais nors veiksmais leido atsakovui tikėtis, jog jam bus mokama maksimali dienpinigių norma. Atsakovas neįrodinėjo ir tai nenustatyta, jog jis darbo sutartį pasirašė spaudimo, suklydimo ar prievartos įtakoje.
12. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio ir/ar sumokėjimo, ieškovė teikė į bylą įrodymus, kokia tvarka buvo taikoma, koks atlyginimas bei dienpinigiai buvo mokami nuo atsakovo įdarbinimo pas ieškovę. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė priimdavo įsakymą, kuriame nurodydavo komandiruotės tikslą, trukmę, mokėtinų dienpinigių dydį procentais, tai buvo ir 69, ir 93 ir 100 proc., t. y. dydis kito (44-50 b. l.). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad dienpinigių suma už 2019-01-03 komandiruotę nurodyta 50 proc. buvo dėl to, kad Švedijos įmonė jau metų pradžioje turėjo problemų su atsiskaitymais, jai buvo iškelta bankroto byla ir bankrutavo. Tą aplinkybę pagrindžia pateiktas el. susirašinėjimas (96, 98 b. l.).
13. Jau minėta, kad atsakovas neįrodė, jog buvo susitarimas mokėti po 80 Eur už kalendorinę dieną, todėl A. F. prašymas priteisti iš darbdavio 3040 Eur atmestinas (CPK 178, 185 str.). Nagrinėjamas ieškovės prašymas – pripažinti, kad su atsakovu atsiskaityta. Iš DGK komisijos sprendimo matyti, jog ji nagrinėjo darbuotojo prašymą, tačiau nevertino įrodymų apie atsiskaitymą su darbuotoju, nemotyvavo, kodėl laiko, jog nebuvo susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių mokėjimo, nors darbo sutartyje tai yra nurodyta ir patvirtinta šalių parašais. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsiskaitymo su darbuotoju už 2019 m. vasario mėn., kovo 16 dienų ir atostoginius. Nagrinėjant šį klausimą, buvo pateikti duomenys apie darbo užmokestį, dienpinigius, jų skaičiavimą, abiejų šalių sąskaitų išrašai. Atkreiptinas dėmesys, jog pretenzijų atsakovas dėl sausio mėnesio atlyginimo ir dienpinigių nereiškia, reikalauja tik už vasario ir kovo mėnesio 16 dienų, nors komandiruotei yra taikomas tas pats 2019-01-02 įsakymas.
14. Po šalių paaiškinimų, įvertinus, kad atsiskaitymas įmonėje gana sudėtingas ir nebuvo aiškus, ieškovės buvo paprašyta detaliai pateikti duomenis, koks atlyginimas ir dienpinigiai priskaičiuoti ir išmokėti. Ieškovė pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog 2018 m. gruodžio 28 d. 126,35 Eur ir 2019 m. sausio 28 d. atsakovui išmokėta 1220,73 Eur darbo užmokestis ir dienpinigiai (pagal žiniaraštį dirbtos 29 d., 35 b. l.). pagal banko sąskaitos išrašą – 1680 Eur (94 b. l.), už vasario mėn. 2019-01-28 priskaičiuota ir sumokėta 85,42 Eur ir 1248,43 Eur, kurie pervesti 2019-02-28 (pagal žiniaraštį dirbta 28 d., 36 b. l.), pervesta per banką 1925 Eur (94 b. l.). Kovo mėnesį atsakovas dirbo 16 dienų, o nuo 2019-03-19 iki 31 d. sirgo. Ši aplinkybė patvirtinta žiniaraštyje, nedarbingumo laikotarpio pažyma, Sodros išrašu (37, 114 b. l., DGK byloje esančiu išrašu). Atsakovui buvo priskaičiuota už kovo mėnesį 433,19 Eur darbo užmokesčio (su mokesčiais) ir 520 Eur dienpinigių, 676,57 Eur sumokėti buvo 2019-02-28, 105,51 Eur - 2019-04-12. Banko išrašas patvirtina, jog kovo mėnesį pervedimų atsakovui nebuvo, mokėta 400 Eur balandžio mėnesį (94 b. l.). Iš žiniaraščio matyti, jog balandžio mėnesį atsakovas nuo 2019-04-01 iki 2019-04-05 sirgo, o nuo 2019-04-08 iki 2019-04-19 atostogavo. Nuo 2019-04-23 iki 2019-04-30 buvo nemokamos atostogos (38 b. l.). Už 10 d. atostogų yra priskaičiuota 354,70 Eur atostoginių su mokesčiais, atskaičius mokesčius 214,59 Eur (103 b. l.), išmokėta 2019-04-12. Gegužės mėnesį yra nemokamos atostogos, 2019-05-03 atleistas ir 79,90 sumokėta 2019-04-12 ir 225,93 Eur - 2019-05-10, pervesta per banką (94 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės skaičiavimas ir mokėjimas yra sudėtingas, bet įvertina tą aplinkybę, jog darbdavys skaičiuoja už visą komandiruotės laikotarpį nuo 2019-01-03 iki 2019-03-16. Buvo mokama per kelis kartus, už vasarį mokėta 2019-02-28 pavedimo dalis ir balandžio mėnesį, kaip ir atostoginiai, o už nepanaudotas atostogas yra sumokėta 2019-05-10. Pagal pateiktą pažymą ir banko išrašus matyti, jog su atsakovu yra atsiskaityta. Darbo sutartis numatė, kad mokėjimas gali būti atliktas du kartus per mėnesį darbdavio nustatyta tvarka, arba darbuotojo raštišku prašymu – vieną kartą per mėnesį (darbo sutarties 4.6 p.).
15. DGK sprendime fiksuota ir atsakovo atstovės buvo išsakyta nuomonė dėl Darbo kodekso 75 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Ieškovė pateikusi įrodymus dėl atlyginimo mokėjimo vairuotojams Švedijos kronomis, kuris yra 18 000 -23 000 SEK, priklausomai nuo valiutos kurso ieškovė teigė, kad atlyginimas siekia nuo 1600 Eur iki 2100 Eur per mėnesį. Ieškovė, kaip laikinųjų darbuotojų darbdavė, turinti vykdyti Darbo kodekso nustatytas pareigas, taikydama DK 75 straipsnio 2 dalį, per mėnesį mokėjo sumas, vertinant ir darbo užmokestį, ir dienpinigių sumą (60, 94 b. l.). Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, su kuriuo tiek atsakovas, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu sutiko ir šios sąlygos neginčijo, teigė, jog sutinka ir su DGK sprendimu, kuriame nurodyta, jog darbo užmokestis atitinka įprastą darbo praktiką mokėti tokio dydžio darbo užmokestį komandiruotės sąlygomis. Paskutinis komandiruotės įsakymas buvo priimtas su 50 proc. dienpinigių dydžiu buvo pagrįstas faktine aplinkybe, kad tai lėmė Švedijos įmonės sutrikę atsiskaitymai ir įmonės bankrotas, todėl realiai mokėtina suma, kurią išmokėjo ieškovė darbuotojui už ankstesnes komandiruotes ir gavosi mažesnė, nors darbo užmokestis ir padidėjo (103 b. l.). Iš įrodymų visumos, nors ir esant sudėtingam buhalterijos vedimui, spręstina, jog ieškovė yra sumokėjusi atsakovui už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius bei už atostogas balandžio mėnesį, todėl atsakovo prašymas dėl jų priteisimo atmestinas, o ieškovės tenkintinas ir pripažintina, jog ji su atsakovu yra atsiskaičiusi (CPK 178, 185 str., DK 231 str.).
16. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo prašymas atmestinas, o ieškinys tenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Civilinio proceso kodekse numatytų rekomendacijų, kurias nurodė ieškovės atstovė: 137 Eur žyminis mokestis, 121 Eur už ieškinį ir patikslintą ieškinį bei pasirengimą ir atstovavimą teisme - 726 Eur, ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
atmesti atsakovo A. F. prašymą priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Raisitra“ 3040 Eur darbo užmokesčio, dienpinigius ir už kasmetines atostogas nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.
Ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Raisitra“ su atsakovu A. F. yra atsiskaičiusi.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Raisitra“ iš atsakovo A. F. 984 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. DGKS-3968 darbo byloje Nr. APS-116-8424/2019 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Edita Kavaliauskienė