Administracinė byla Nr. I1-118-422/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00950-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–9) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 44–45) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kalint Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 1 būryje ir gyvenant 3 ir 6 gyvenamojoje patalpoje periodiškai kartu su
6–12 asmenų nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Plotą dar labiau mažino baldai. Žiemą buvo ne didesnė nei 12 laipsnių temperatūra, buvo netinkama apšvieta (3 patalpoje siekė 22 lx, o 6 patalpoje – 61 lx), trūko tualetų ir praustuvių, todėl rytais susidarydavo eilės, be to, prausyklos patalpoje buvo gana šalta. Drabužius žiemą nuteistieji džiovindavo sekcijoje, nes neturėjo specialios patalpos jų džiovinimui.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą bei atsiliepime į atsikirtimą (b. l. 13–19, 49–50) nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu gali laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore. Patalpos vėdinamos per langus, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Centralizuotas šildymas palaiko tinkamą temperatūrą, skundų dėl netinkamos temperatūros pataisos įstaiga nebuvo gavusi. Apšvietimas atitinka dirbtinio apšvietimo normas. 1 būrio sanitariniame mazge yra 5 klozetai ir 5 praustuvės. Pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į pataisos įstaigą ar psichologą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Dėl vienam asmeniui nustatytos minimalios ploto normos

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktas (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 22, 23, 40, 173) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kalėjo 1-ojo sektoriaus 1 būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 37,03 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjo paskyrimo į šią gyvenamąją vietą dieną joje gyveno 8 nuteistieji. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu šioje gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą bei atsakyme į atsikirtimą (b. l. 44, 160–161) taip pat akcentavo, kad atsakovės atstovas pateikė tik pareiškėjo paskyrimo į šią gyvenamąją vietą dienos duomenis apie nuteistųjų skaičių, tačiau nepateikė duomenų, kiek buvo nuteistųjų viso pareiškėjo gyvenimo šioje patalpoje laikotarpiu. Atsakovės atstovas, gavęs šiuos pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus, duomenų, kiek nuteistųjų gyveno ginčo patalpoje viso pareiškėjo gyvenimo šioje patalpoje laikotarpiu, vis tiek nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų duomenų, remiamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (kadangi atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog 2017 m. birželio 27 d. patalpoje gyveno 8 nuteistieji, pareiškėjas to neginčijo, laikoma, kad šią dieną ploto norma nebuvo pažeista) 1 būrio
3-ioje gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,08 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, iš jo išskaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytą plotą. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste (LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad patalpos plotas, be kita ko, buvo užstatytas nuteistųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina išvada, jog pareiškėjui beveik aštuoniolika mėnesių nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą (trūko nuo 0,02 kv. m).

Dėl sanitarinių įrenginių

Pareiškėjas nurodė, kad jo kalėjimo metu buvo nepakankamas skaičius sanitarinių įrenginių.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nustatyta, kad sanitariniame mazge numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Atsakovės atstovo duomenimis, 1 būryje ginčo laikotarpiu buvo 39 nuteistieji, šio būrio sanitariniame mazge buvo 5 klozetai, 5 praustuvės (b. l. 24, 40). Šių duomenų pareiškėjas neginčijo. Taigi, atlikus aritmetinius skaičiavimus nenustatyta Pravieniškių PN-AK pažeidimų dėl sanitarinių įrenginių kiekio.

Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turi būti įrengiama drabužių džiovykla.

Į bylą atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 1-ame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir lauke (b. l. 24). Tačiau iš 2019 m. sausio 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-256 (b. l. 109–119) matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatytas Higienos normos 134:2015 40 punkto pažeidimas, kadangi nebuvo įrengtos džiovyklos ir nesudarytos sąlygos nuteistiesiems 1-ojo sektoriaus 1 būryje džiovinti asmeninius drabužius.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais pažeidė Higienos normos 134:2015 40 punkto nuostatas, nesudarydamas viso ginčo laikotarpiu sąlygų pareiškėjui 1-ojo sektoriaus 1 būryje džiovinti asmeninius drabužius.

Dėl higienos normų užtikrinimo

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad patalpose buvo netinkamas apšvietimas.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja.

Pareiškėjo teiginius apie netinkamą apšvietimą patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7916 (b. l. 70–76) bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-256 (b. l. 109–119), kuriuose nustatytas Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimo pažeidimas, nes 1 būrio 3 patalpoje dirbtinės apšvietos vertė buvo nustatyta mažesnė už higienos normoje reglamentuojamus dydžius.

Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo laikomi įrodytais.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad patalpose buvo per žema oro temperatūra ir neužtikrinamas geras vėdinimas. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-256 (b. l. 109–119), kuriame nustatyti Higienos normos 134:2015 12 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimai, nes 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo sunkiai varstomi, techniškai netvarkingi langai bei oro temperatūra buvo žemesnė už reglamentuojamus dydžius.

Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalpų oro temperatūros ir netinkamo vėdinimo laikomi įrodytais.

Dėl kitų pareiškėjo bei atsakovės atstovo argumentų

Teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. pateiktą skundą, kurio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad jam kalint Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 1 būryje buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma, patalpose buvo per žema temperatūra, buvo netinkamas patalpų vėdinimas, drabužių džiovinimas žiemą. Šios aplinkybės sudaro skundo pagrindą. Priėmęs skundą, teismas nagrinėjo jį neperžengdamas skundo reikalavimo ribų (ABTĮ 80 str. 2 d.). Pareiškėjas vėliau teiktuose atsikirtime bei atsakyme į atsikirtimą nurodė papildomas naujas aplinkybes (dėl graužikų, pelėsio buvimo pataisos įstaigoje, prausimosi duše pažeidimų), kurios nenagrinėtinos, kadangi šis skundo pagrindas nebuvo nurodytas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi priimtame skunde, o pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir nustatytu terminu, taigi, nėra pagrindo plėsti skundo ribas. Siekiant užtikrinti operatyvų, ekonomišką ir sąžiningą teismo procesą bei proceso šalims sudaryti sąlygas teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimui, skundo tikslinimas, kaip procesinė asmens teisė, turi būti užtikrinamas laikantis teisės normoje numatytų reikalavimų ir sąlygų.

Pažymėtina, kad dėl nenagrinėtų šioje byloje aplinkybių (graužikų, pelėsio buvimo pataisos įstaigoje, prausimosi duše pažeidimų ir pan. ) pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neužtikrinant tinkamo apšvietimo, vėdinimo bei oro temperatūros, nesudarant sąlygų tinkamai išsidžiovinti drabužius), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d.).

Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo metu (b. l. 21, 22) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų padarinių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrą teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurio jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008, administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti gyvenamojoje patalpoje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o tai iš dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trūkumą. Be to, ploto norma buvo pažeista nežymiai ( trūko iki normos 0,02 kv. m).

Tačiau įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto normos pažeidimas truko gana ilgą laiką (apie 18 mėnesių), pareiškėjui ginčo gyvenamojoje patalpoje teko 3,08 kv. m, be to, šį plotą atitinkamai mažino joje buvę baldai ir kiti įrenginiai, taip pat byloje nustatęs higienos reikalavimų pažeidimų, nenustatęs, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokių nors negrįžtamų sveikatos sutrikimų, nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 24), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo prašoma priteisti suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (LVAT administracinė byla Nr. A-1629-629/2019).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo O. T. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                        Janina Vitunskienė