Baudžiamoji byla Nr. 2K–68-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00100-2007- 3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio.

              Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme, 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta T. G. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. sausio 14 d.

              Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. K..

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis pakeistas: A. K. pritaikyta BK 76 straipsnio 1 dalis ir jis nuo paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš T. G. priteista 4 651,44 Lt (1347 Eur) Lietuvos Respublikos policijos departamento naudai turėtoms Europos arešto orderio išlaidoms atlyginti. A. K. grąžinas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėtas 25 000 Lt (7240 Eur) dydžio užstatas.

              Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo T. G. gynėjo advokato P. S. apeliacinis skundas atmestas.

              Nuosprendžių dalys dėl  nuteistojo A. K. kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

T. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos bei įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, o būtent: T. G., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pagal iš anksto parengtą planą, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje Kaune neteisėtam didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui ir jų neteisėtam gabenimui iš A. K. gavo 9 000 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G., būdamas Olandijoje, 2007 m. gruodžio 7 d. Roterdame, už 1 300 Eur nupirko automobilį „Citroen XM“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tą pačią dieną per tarpininką A. B., vykusį iš Lietuvos į Belgiją, iš A. K. gavo dar 30 000 Eur. Turėdamas iš A. K. gautus likusius 37 700 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens vardu Z. neteisėtai įgijo 12 914,97 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios buvo supakuotos 27 plastmasiniuose buteliuose ir paslėptos už A. K. duotus pinigus nupirkto automobilio „Citroen XM“ kuro bake. Minėtą automobilį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis 2007 m. gruodžio 15 d. pakrovė į iš anksto užsakytą Lietuvoje IĮ L. J. kavinei priklausantį vilkiką „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą apie šią nusikalstamą veiką nieko nežinančio V. N., kuris A. K. nurodymu 2007 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų muitinės postą iš Olandijos įvežė 12 914,97 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių į Lietuvos Respubliką ir gabeno iki Kaune, Savanorių prospekte 441 esančios degalinės „Albara“, kol tą pačią dieną apie 22.40 val. vilkikas „Mercedes Benz“, vairuojamas V. N., su narkotinėmis medžiagomis, paslėptomis automobilyje „Citroen XM“, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos automobilio „Citroen XM“ apžiūros metu.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo pakeisti teismų nuosprendžius dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas T. G. didesnę bausmę, negu A. K., pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį paskirta bausmė turi įgyvendinti teisingumo principą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Pasak kasatoriaus, teismai nesilaikė teisingumo principo skirdami jam bausmes, nes pirmosios instancijos teismas kitam nuteistajam A. K. sumažino bausmę ir galutinę bausmę skyrė penkerius metus, remdamasis byloje netirtais duomenimis apie A. K. pagalbą ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nors, pasak kasatoriaus, iš bylos duomenų matyti, kad būtent jis suteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų įgijimą nei kitas kaltinamasis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. K. „pavojingumas nebėra didelis ir tikimybė, jog ateityje A. K. darytų panašias nusikalstamas veikas, yra gana maža“. Tačiau, kasatorius pabrėžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad T. G. pavojingumas yra didesnis nei A. K. ir kad yra tikimybė, jog ateityje jis galėtų daryti nusikalstamas veikas.

Taip pat skunde pažymima, kad teismai nevertino ir iš esmės nepasisakė dėl kitų BK                      41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimo skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. teismai nevertino laiko, praėjusio nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžių priėmimo, nuteistojo asmenybės pavojingumo, aplinkybės, kad jis yra susietas socialiniais ryšiais su Nyderlandų karalyste, kurioje ir ketina toliau gyventi, taip pat nevertino elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo. Skirdami bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismai turi įvertinti ir kitas bylos aplinkybes, ne tik veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, viena iš tokių aplinkybių kaltinamojo elgesys prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamų veikų darymo metu ir po jų padarymo. Kasatorius nurodo, kad anksčiau jis nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, pareiškus įtarimus iš karto pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikaltime dalyvavusius asmenis (Lenkijos pilietį). Po nusikalstamų veikų padarymo jokių teisės pažeidimų kasatorius tvirtina nepadaręs, nors nuo nusikalstamų veikų yra praėję beveik septyneri metai. Po nusikalstamos veikos padarymo Nyderlandų karalystėje jis baigė aukštuosius mokslus, atliko praktiką, nuolat uždarbiaudavo, šiuo metu pagal darbo sutartį dirba nuolatinį darbą Olandijos įmonėje, tiek mokymo įstaigų, tiek darbdavių apibūdinamas teigiamai.

Šios aplinkybės rodo kritišką kasatoriaus požiūrį į save, savo veiksmus, atsiradusius padarinius ir padarytas teigiamas išvadas, nusikalstama veika buvo atsitiktinė, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Taigi visos aplinkybės liudija apie pasikeitusį nuteistojo požiūrį, jų visuma yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, procesas byloje vyko nepateisinamai ilgai iš dalies ir dėl valstybinio kaltintojo veiksmų, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta ir teismui nebuvo perduota procesui svarbių duomenų, teismas buvo priverstas atnaujinti procesą, dėl to byla užsitęsė, apeliacinės instancijos teisme nė vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl kasatoriaus kaltės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo T. G. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė teigia, kad kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai paskirtos bausmės ir BK              41 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimų yra nepagrįsti. Teismas, skirdamas A. K. mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje numatytą mažiausią bausmę, konstatavo, jog tokios bausmės paskyrimui yra sąlygos. Buvo įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, A. K. sveikatos būklė, šeiminė padėtis, ypatingomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis teismas pripažino duomenis, kuriuos teismui pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Nuteistajam T. G. išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teismai nenustatė.

Prokurorė nesutinka, kad T. G. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir kad teismai nevertino jo skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe. Pasak prokurorės, teismai atsižvelgė į T. G. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo padarytų nusikaltimų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistąjį apibūdinančius duomenis, todėl pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl BK 54 straipsnio             3 dalies taikymo, todėl nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad nuo nusikaltimo praėjo daug laiko, kad jis pasitaisė, palaiko socialinius ryšius, nėra duomenų, kad galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, nors ir yra reikšmingos sprendžiant bausmės dydžio klausimą, tačiau teismai į šias aplinkybes jau atsižvelgė skirdami bausmę, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip išimtinių.

Prokurorė nesutinka, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai dėl valstybės kaltintojo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad procesas buvo vilkintas ne dėl netinkamų institucijų veiksmų organizuojant jį. Bylos trukmę iš esmės lėmė tiriamų nusikalstamų veikų pobūdis, užsienio elementas bei kitos aplinkybės.

Nuteistojo T. G. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasaciniame skunde keliamas švelnesnės bausmės paskyrimo klausimas taikant BK                   54 straipsnio 3 dalį. Kasacinis skundas yra nepagrįstas, pagal nurodytus skundo argumentus ir bylos aplinkybes skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę nėra teisinio pagrindo.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas konkrečiam atvejui yra teismo teisė, o ne pareiga.

Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K–544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. T. G. paskirta minimali šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė – dešimties metų laisvės atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas išsamius motyvus dėl tinkamos ir teisingos bausmės paskyrimo, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatavo, kad nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų. Teismas  nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti švelnesnę negu sankcijoje nustatytą bausmę. Teismas išsamiai atsakė į apeliacinio skundo teiginius dėl nuteistojo asmenybės vertinimo, nurodydamas, kad T. G. teigiamai apibūdinančios aplinkybės dėl jo mokslų, socialinių ryšių, darbo ir pan. nėra pakankamos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas akcentavo didelį padarytos veikos rūšinį pavojingumą, pažymėjo, kad buvo organizuojamas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą jas parduoti, kad jų kiekis penkis kartus viršijo nustatytą minimalaus kiekio ribą, nuo kurios neteisėtai disponuojamų kanapių kiekis laikomas labai dideliu. Taip pat teismas pateikė aiškius motyvus dėl objektyvių ilgos proceso trukmės priežasčių. Taigi, priešingai negu skunde nurodo nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir vertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, veikos pavojingumą nurodančias bei kitas aplinkybes, svarbias bausmei skirti.

Kasaciniame skunde nuteistasis pabrėžia, kad bausmės neteisingumas pasireiškė tuo, jog apeliacinės instancijos teismas nusikalstamos veikos bendrininkui sušvelnino bausmę, konstatuodamas, kad A. K. pavojingumas nebėra didelis, o T. G. paliko laisvės atėmimo bausmę, nors  aplinkybės vertinant jų asmenybių pavojingumą yra vienodos (T. G. tvirtina taip pat suteikęs informacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jo asmenybė po nusikalstamos veikos vertintina tik teigiamai). Šie kasatoriaus skundo teiginiai nepagrįsti, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bausmės veikos bendrininkams buvo individualizuojamos remiantis skirtingais pagrindais, kuriuos lėmė skirtingos aplinkybios.

Pažymėtina, kad abiem nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo  bausmę. Nors A. K. buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau buvo sumažintas tik laisvės atėmimo bausmės dydis. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą A. K. lėmė nustatytų individualių aplinkybių visuma, konstatuota išskirtinė aplinkybė, t. y. duomenys, kuriuos teismui pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Nors kasatorius teisingai nurodo, kad ir jis suteikė informacijos ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, tačiau į tai teismas atsižvelgė kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vertino paskirdamas minimalią bausmę neperžengdamas sankcijos ribų. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas atleisti A. K. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo nulemtas ne BK 54 straipsnio 3 dalies, bet BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo, nustačius, kad jis serga sunkia nepagydoma liga ir dėl to negali atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžo dalis neapskųsta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, T. G. paskirdami laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo šiuos teismų sprendimus naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo T. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                            Jonas Prapiestis

                            Tomas Šeškauskas

                            Olegas Fedosiukas