Administracinė byla Nr. I1-4510-776/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00506-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė:
pareiškėjas R. T. (toliau– ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė), priteisti 5 600,00 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2018 metų iki 2023 metų gegužės mėnesio, atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2, 48-51) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad iki 2022 metų spalio mėnesio besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas privatumas, nes nebuvo pertvarų. Taip pat duše nebuvo persirengimo kambario. 2022 metų spalio mėnesį įrengus dušuose pertvaras privatumas juose vis tiek nebuvo tinkamai užtikrinamas. Taip pat dušuose nebuvo veidrodžių ir kilimėlių, elektros instaliacija buvo įrengta netinkamai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus ir nepatogumus.
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 21-26, 57-58) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime 3 sektoriuje. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patalpinimo į pataisos namus, domėtis teisės aktais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 2 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Pripažino, kad dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas, ginčo laikotarpiu, matomumą ribojančių sienelių nebuvo įrengta, jos buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d. Teisės aktai nenumato prievolės įrengti atskiros persirengimo patalpos dušinėse. Persirengimo vieta įrengta pačioje dušinėje, kurioje yra įrengtos pakabos drabužiams pasikabinti, suoliukai, veidrodžiai, guminiai kilimėliai. Dušuose elektros instaliacija yra tvarkinga.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2023 metų gegužės mėnesio. Atsakovei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime teigė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patalpinimo į pataisos namus, domėtis teisės aktais, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos, ir prašė pareiškėjo reikalavimams atlyginti žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, t. y. taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 2 d. (b. l. 22).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– ir CK) normos (žr. 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (žr. 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).
Pareiškėjas, galimai laikytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2018 m. sausio 1 d., kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą buvo išsiųstas 2023 m. vasario 27 d. (b. l. 8), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, tad pareiškėjas praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį (b. l. 22). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (žr. 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad tariamų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, prie savo skundo nepridėjo jokių atsakovės atstovės raštų ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės atstovė nuo pat 2018 m. sausio 1 d., kuomet pareiškėjo privatumas maudantis duše galimai buvo pirmą kartą pažeistas, atsisakė pareiškėjui pateikti kokius nors duomenis apie bausmės atlikimo sąlygas. Be to, žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų patiriama nepriklausomai nuo to, ar gauta tam tikra informacija. Sužinojus ar turėjus sužinoti apie savo teisių pažeidimą, atsiranda ir teisė į ieškinį, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, gavo ar ne tam tikrą informaciją iš atsakovės atstovės.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau tokia savo teise nesinaudojo (byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo kreipimosi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą). Pareiškėjas ieškinio senaties termino eigos metu turėjo teisę paskambinti telefonu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– ir BVK) 27, 33, 34, 38, 42, 43, 49 straipsniai), siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 41, 42 straipsniai), kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas (BVK 27 straipsnis), gauti teisinę pagalbą (BVK 42 straipsnis), pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis (BVK 35, 39, 64 straipsniai), kurie pareiškėjo prašymu galėjo rinkti informaciją, ir kitas teises. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo nesikreipimo į teismą su skundu (ir dėl to praleistas ieškinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 27 d. Dėl šios priežasties atsakovės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 27 d. atmetama kaip nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl privatumo duše iki 2022 m. spalio 14 d.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad iki 2022 m. spalio 14 d. besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas privatumas, nes nebuvo pertvarų.
Atsakovės atstovė pripažino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime 3 sektoriaus dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas, iki 2022 m. spalio 14 d., matomumą ribojančių sienelių nebuvo įrengta (b. l. 21-26). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės duomenimis apie dušo patalpų įrengimą, todėl jais remiasi.
Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) tokio reikalavimo nėra numatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovei pripažinus, kad iki 2022 m. spalio 14 d. dušo patalpose matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, darytina išvada, kad iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjui maudantis kartu su kitais nuteistaisiais dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tai yra faktiškai yra pripažįstama, jog naudojantis dušu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad iki 2022 m. spalio 14 d. pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu.
Įvertinus tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. duše praustis du kartus per savaitę (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) 17.5 punktas), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiais turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 159 kartų, todėl, teismo vertinimu apie 159 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.
Dėl dušo patalpų įrengimo.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad bausmės atlikimo metu prie dušo patalpų nebuvo įrengtos persirengimo kabinos. Taip pat dušuose nebuvo veidrodžių ir kilimėlių, elektros instaliacija buvo įrengta netinkamai.
Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, nei Higienos normos HN 134:2015 nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatė, kad dušo patalpose kilimėlis arba grotelės yra įrengiami prie kiekvienos sėdimos vietos, be to dušo patalpose turi būti vienas veidrodis.
Atsakovės atstovės pateikta informacija (b. l. 21-26, 57-58) patvirtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriaus dušuose vietos persirengti yra numatytos tose pačiose dušuose, kurioje yra įrengtos pakabos drabužiams pasikabinti, suoliukai, veidrodžiai, guminiai kilimėliai. Be to dušuose yra įrengta tvarkinga elektros instaliacija.
Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes jas pilnai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 59-63). Taip pat, atsakovės atstovės pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės dėl dušų įrengimo sudaro pagrindą konstatuoti, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriaus dušo patalpos ginčo laikotarpiu buvo įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Dėl privatumo duše nuo 2022 m. spalio 14 d.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais, ir esant įrengtoms pertvaroms, vis tiek nebuvo užtikrintas privatumas.
Pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.), ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose ar dušo persirengimo kambaryje turėtų būti pertvaros.
Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 21-26, 57-58) nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriuje, kuriame ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, bendrojo naudojimo dušinėse buvo įrengtos pertvaros, užtikrinančios nuteistųjų privatumą. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes jas pilnai patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriaus bendrojo naudojimo dušinių fotonuotraukos (b. 59-61), kuriuose užfiksuotos pertvaros tarp dušo čiaupų, kas pilnai užtikrino nuteistųjų privatumą. Todėl teismas jais vadovaujasi ir daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės dėl dušų įrengimo sudaro pagrindą konstatuoti, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime asmenų, besinaudojančių dušu privatumas buvo užtikrintas, dušo patalpos nuo 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriuje (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad apie 159 paras buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Nustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių, ar kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300,00 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti R. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjas Erminijus Baziulis