Baudžiamoji byla Nr. 1-2524-1035/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45903-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,
kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei Saulei Katauskaitei,
nukentėjusiajai O. A., jos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K.,
vertėjoms Olgai Macijauskienei, Irinai Pikčilinginei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
M. B. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.48 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Geležinkelio gatve įvažiavęs į sankryžą su Seinų gatve ir sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu Geležinkelio gatve įvažiavęs į sankryžą su Seinų gatve ir sukdamas į dešinę, į Seinų gatvę, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę, ties gatvių sankirta esančia, pėsčiųjų perėja per Seinų gatvės važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją O. A. ir ją partrenkė, dėl ko O. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais M. B. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis M. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad privažiavo prie perėjos, ėjo žmonės, sekundei sustabdė. Jam sakė: „Važiuok“, todėl pravažiavo 2 m ir atsirado moteris, kuri „papuolė po automobiliu“. Jis jos nematė. Pažeidė taisykles ir už tai atsiprašyti. Jis visus metus jautėsi blogai. Jis yra labai atsakingas žmogus. Jam teko apmokyti ne mažai žmonių, kurie dabar vairuoja. Jis (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini). Šis eismo įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 11.00 val. Vairavo automobilį „Ford Focus“. Važiavo prie stoties, gatvės neprisimena. Turėjo pasukti į „Gintaro“ viešbučio pusę. Dažni ten važinėja. Nežino, kokiu būdu nukentėjusioji atsidūrė šalia automobilio. Jis nematė, kad partrenkė žmogų. Labai gailisi dėl įvykio. Su nukentėjusiąja jam teko bendrauti du kartus. Pirmą kartą bendravo, kai nukentėjusioji buvo ligoninėje. Atvyko su savo pažįstamu, siūlė nukentėjusiajai pagalbą ir atsiprašė. Nukentėjusioji mostelėjo ranka ir pasakė: „Ne“, todėl jie išėjo. Antrą kartą bendravo, kai buvo su advokate. Paklausė nukentėjusiosios, kokia pagalba reikalinga. Prašo atleidimo, kad atsitiko tokia nelaimė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. A. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.45 val., ėjo dešiniuoju Geležinkelio gatvės šaligatviu, žiūrint pagal jos ėjimo kryptį nuo Aušros Vartų gatvės pusės link Seinų gatvės. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, matomumas geras, be kritulių. Ji eidama dešiniuoju Geležinkelio gatvės šaligatviu priėjo sankryžą su Seinų gatve, kur ketino pereiti Seinų gatvę į kitą pusę. Per Seinų gatvę, pėsčiųjų perėja, tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės ėjo pėstieji, prieš pėsčiųjų perėją, nei iš kairės, nei iš dešinės pusės automobilių nebuvo. Todėl ji nužengė nuo šaligatvio į Seinų gatvės važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų perėja, normaliu tempu, pradėjo eiti į kitą Seinų gatvės pusę. Ėjo ties tolimesniuoju pėsčiųjų perėjos kraštu, žiūrint nuo Geležinkelio gatvės pusės. Ir kai ji eidama pėsčiųjų perėja buvo maždaug ties Seinų gatvės važiuojamosios dalies viduriu, tuomet staiga pajuto labai stiprų smūgį į kairį šoną iš nugaros ir pajuto, jog skrenda. Kaip važiavo ją partrenkęs automobilis ji nematė ir nurodyti negali, nes automobilio nematė. Ji tiesiog pajuto smūgį į kairį šoną ir skrido. Kas vyko po partrenkimo, neprisimena. Sąmonę atgavo jau būdama ligoninėje (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. O. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.45 val., vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinkelio gatve nuo Drujos gatvės pusės. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, važiuojamoji dalis šlapia. Jam vairuojamu automobiliu važiuojant Geležinkelio gatve priartėjo prie sankryžos su Seinų gatve į kurią turėjo sukti, darydamas dešinio posūkio manevrą. Priekyje jo važiavęs automobilis nuvažiavo Geležinkelio gatve tiesiai, o dar prieš jį važiavęs kitas automobilis Ford Focus iš Geležinkelio gatvės pasuko į dešinę, į Seinų gatvę. Pasukęs į dešinę, į Seinų gatvę, automobilis Ford Focus sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nes per ją jam iš kairės ir iš dešinės pusės ėjo pėstieji. Pėstiesiems praėjus pro automobilį Ford Focus, šis pradėjo važiuoti. Ir nežino, kodėl pradėjusio važiuoti Ford Focus automobilio vairuotojas nepamatė per Seinų gatvę perėja tik jam iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios, kurią ir partrenkė automobilio priekine dalimi, arčiau kairiojo kampo. Pėsčioji buvo partrenkta ties Seinų gatvės važiuojamos dalies viduriu. Nuo smūgio pėsčioji nukrito ant važiuojamos dalies, o automobilio Ford Focus vairuotojas ją dar ir pervažiavo ir tik tuomet sustojo jau už pėsčiųjų perėjos. Pėsčioji per gatvę ėjo pėsčiųjų perėjos tolimuoju kraštu, žiūrint pagal jų važiavimo kryptį. Pamatęs partrenktą pėsčiąją, jis taip pat sustabdė savo automobilį. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužalotą pėsčiąją išgabeno į ligoninę. Jo automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuriuo ir buvo užfiksuotas eismo įvykis. Eismo įvykio vaizdo įrašą iš savo vaizdo registratoriaus jis perdavė įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 81).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. 12.48 val. užregistruotas įvykis, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį (b. l. 5).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Geležinkelio g. – Seinų g. sankryža (b. l. 8).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas (b. l. 9).
Iš eismo įvykio vietos plano matyti automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo vieta po susidūrimo su nukentėjusiąja (b. l. 10).
Iš kitų objektų apžiūros 2018 m. spalio 18 d. protokolo matyti, kad specialistė J. M.-Č., susipažinusi su jai pateiktais medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad O. A. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis su sąnario išnirimu, kepenų plyšimas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o šonkaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).
Iš kitų objektų apžiūros 2019 m. sausio 3 d. protokolo matyti, kad specialistė J. M.-Č., susipažinusi su 2018 m. spalio 18 d. apžiūros protokolu ir pateiktais medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad O. A. nustatyta odos nubrozdinimai kairiajame antakyje, kairio skruosto srityje, muštinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės atsaugos lūžis su sąnario išnirimu, kepenų plyšimas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o šonkaulio lūžis, kairio sėdynkaulio lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio šlaunikaulio abiejų krumplių potrauminė edema (patinimas). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) su eismo įvykiu nesiejamas, kadangi ši diagnozė jau nustatyta nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) kairio kelio sąnario magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra lėtinės degeneracinės kelio sąnario patologijos pasekmės ir su eismo įvykiu nesiejamos. (duomenys neskelbtini) galvos smegenų magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra kraujagyslinės kilmės patologija ir po eismo įvykio nesant objektyvių klinikinių ir instrumentinių (po traumos atliktas galvos KT) galvos smegenų traumavimo požymių, todėl ši diagnozė su eismo įvykiu taip pat nesiejama (b. l. 56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G946/2019(01) matyti, kad 1. O. A. nustatyta: 1.1 kepenų plyšimas su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, smakro ir antakio žaizda, IV-o šonkaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą (2018 m. rugsėjo 22 d.); 1.2 kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2018 spalio 17 d.); 1.3 dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kairės čiurnos išorinio raiščio plyšimas, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2019 m. sausio 23 d.). 2. O. A. nustatyta: 2.1 kepenų plyšimas su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, smakro ir antakio žaizda, IV-o šonkaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą (2018 m. rugsėjo 22 d.); 2.2 kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžiai, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2018 m. spalio 17 d.); 2.3 dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kairės čiuros išorinio raiščio plyšimas, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2019 m. sausio 23 d.). 3. Išvados 2.1 punkte nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvados 2.2 punkte nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvados 2.3 punkte nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 71–78).
Iš kitų objektų apžiūros 2018 m. rugsėjo 25 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2018 m. rugsėjo 22 d. įvykusio eismo įvykio Vilniuje, Geležinkelio g. – Seinų g. sankryžoje, vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas padarytas vaizdo registratoriumi automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašo data 2018/09/22. Įrašas prasideda, kai vaizdo registratoriaus laikrodis rodo 12:45:57. Matoma, kad automobilis su vaizdo registratoriumi stovi Drujos gatvėje, ties reguliuojama sankryža su Geležinkelio – Aušros Vartų – Liepkalnio g. ir prieš šį automobilį, Drujos gatvėje, stovi trys automobiliai prieš sankryžą. Šių automobilių atžvilgiu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai pradeda važiuoti, pravažiuoja sankryžą tiesiai, įvažiuoja į Geležinkelio gatvę ir važiuoja ja Seinų gatvės link. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 12:46:50, tuomet Geležinkelio gatve, per vieną automobilį nuo automobilio su vaizdo registratoriumi, važiavęs pilkos spalvos automobilis Ford Focus privažiavęs sankryžą su Seinų gatve pradeda sukti iš Geležinkelio gatvės į dešinę, į Seinų gatvę. Paskui jį važiavęs automobilis Honda nuvažiuoja tiesiai Geležinkelio gatve, o automobilis su vaizdo registratoriumi taip pat priartėja prie sankryžos su Seinų gatve, ketindamas sukti į Seinų gatvę. Įraše matoma, kad pasukęs į Seinų gatvę automobilis Ford Focus pristabdo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, bet pilnai nesustoja. Tuo metu per Seinų gatvę nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš abiejų pusių eina pėstieji. Kai Ford Focus automobilis tik pradeda sukti į dešinę ir įvažinėti į Seinų gatvę, tuo metu jam iš dešinės pusės nuo šaligatvio įžengia pėsčioji, vilkinti šviesia trumpa striuke, mūvinti tamsios spalvos kelnėmis ir rankoje nešanti tamsios spalvos rankinę. Kai įrašo laikrodis rodo 12:46:51, tuomet automobilis Ford Focus priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos pristabdo, bet pilnai nesustoja. Tuo metu minėta pėsčioji nužengusi nuo šaligatvio ir eina perėja. Pristabdęs prieš pėsčiųjų perėją, automobilis Ford Focus lėtai judėdamas į priekį praleidžia pėsčiųjų perėja jam iš kairės pusės einančius du pėsčiuosius (vyras ir moteris), kurie praeina prieš lėtai judančio į priekį ir važiuojančio per perėją automobilio Ford Focus priekinę dalį. Tuo tarpu automobilio Ford Focus vairuotojui iš dešinės pusės tolimesniuoju perėjos žymėjimo kraštu (žiūrint pagal automobilio Ford Focus) eina minėta pėsčioji vilkinti šviesios spalvos striuke, eina normaliu tempu. Automobilis Ford Focus prieš pėsčiųjų perėją, kuria eina pėstieji sustojęs nebuvo, jis pristabdo, bet važiuoja lėtai tolyn, užvažiuoja ant perėjos žymėjimo ir važiuoja per perėją. O tolimesniuoju pėsčiųjų perėjos žymėjimo kraštu einanti pėsčioji eina Seinų gatve į kitą kelio pusę. Po to, per perėją važiuojantis automobilis Ford Focus priartėja prie einančios pėsčiosios ir ją užstoja savo korpusu. Tuo metu pėsčioji buvo maždaug ties automobilio Ford Focus priekinės dalies viduriu. Kadangi automobilis Ford Focus korpusu užstoja pėsčiąją, todėl jos partrenkimo ir kaip pėsčioji krenta po partrenkimo vaizdo įraše nesimato. Tuomet matoma, kad kai automobilio Ford Focus galinis dešinės pusės ratas jau pravažiavęs pėsčiųjų perėjos žymėjimą, o galinis kairės pusės ratas dar ant perėjos žymėjimo krašto, tuomet automobilis Ford Focus pasuka kairiau ir yra stabdomas (užsidega gale esantys STOP žibintai). Tuomet pro dešinį automobilio Ford Focus šoną pradedama matytis ant važiuojamos dalies besiverčiančio kūno kojos, o automobilis Ford Focus tebetęsia važiavimą kairiau ir matosi, jog automobilis Ford Focus per kažką pervažiuoja. Pavažiavęs dar kiek kairiau, automobilis Ford Focus staigiai sustoja. Matosi ties galiniu dešiniuoju ratu ant pilvo gulinčios partrenktos pėsčiosios ištiestos kojos. Kai automobilis su vaizdo registratoriumi privažiuoja ties automobilio Ford Focus galine dalimi, tuomet matoma, jog partrenktos su šviesia trumpa striuke pėsčiosios viršutinė korpuso dalis yra po automobiliu Ford Focus, ties galiniu dešiniuoju ratu, o abi kojos ištiestos link galinės automobilio dalies. Automobilis su vaizdo registratoriumi dar šiek tiek pavažiuoja į priekį ir sutoja, tuomet vaizdo įraše partrenktos pėsčiosios nesimato. Įraše matoma ties priekiniu dešiniuoju sustojusio automobilio Ford Focus kampu gulintis sudužęs, tikėtina partrenktos pėsčiosios, mobiliojo ryšio telefonas. Prie partrenktos pėsčiosios prieina dvi moterys, sustoja keli pravažiuojantys automobiliai, kurių vairuotojai taip pat priena prie partrenktos pėsčiosios. Įvykio vietoje susirinkę žmonės vaikštinėja, priėję pasilenkia pie gulinčios pėsčiosios, kiti skambina mobiliaisias telefonais (tikėtina praneša apie įvykį). Vaizdo įrašas baigiasi, kai vaizdo registratoriaus lakrodis rodo 12:48:57. Vaizdo įrašo trukmė 3 minutės (b. l. 82).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, M. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir nukentėjusiosios O. A., liudytojo N. O. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytas neatsargus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 100), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 101), vidutinio darbingumo lygio (b. l. 145), gavęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 146), (duomenys neskelbtini) bendruomenės vertinamas teigiamai, apibūdinamas kaip garbingas ir atsakingas žmogus, aukštos kvalifikacijos (duomenys neskelbtini), išleidęs (duomenys neskelbtini), per visą jo vairavimo praktiką (mažiausiai 50 metų) neturėjo nei vieno nusižengimo, yra aktyvus visuomenininkas, tarnauja daugiatautei Lietuvos kultūrai, kartu su sutuoktine sukūrė (duomenys neskelbtini) (b. l. 148), atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. B. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad M. B. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, pensinio amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, ilgus metus buvo (duomenys neskelbtini), jo vairavimo įgūdžiai yra geri, abu su sutuoktine turintys invalidumą, sunkiai judantys, jų gyvenamoji vieta yra nutolusi tiek nuo parduotuvės, tiek nuo gydymo įstaigos, todėl automobilis yra pagrindinė judėjimo priemonė, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti: 1) iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – ir Draudikas) 2 000 Eur neturtinės žalos; 2) iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimas Draudikui dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji dėl įvykusio eismo įvykio patyrė akivaizdžius sveikatos sutrikdymo padarinius, taip pat patirtas psichologinis šokas iki dabar neleidžia nukentėjusiajai gyventi įprastą gyvenimą, nuolatos reikia lankytis pas gydytojus, tikrintis sveikatos būklę, todėl yra pagrindas reikalauti iš Draudiko atlyginti maksimalią įstatymo nustatytą sumą, t. y. 5 000 Eur. Kadangi Draudikas jau yra išmokėjęs 3 000 Eur, tai šiuo civiliniu ieškiniu nukentėjusioji reiškia reikalavimą atlyginti likusią sumą, t. y. 2 000 Eur.
Reikalavimas kaltinamajam dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė bendrą kūno sumušimą, taip pat kepenų plyšimą ir žandikaulio lūžį ir t. t. Dėl šių sveikatos padarinių (kepenų plyšimo su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžio dešinėje, smakro ir antakio žaizdos, IV-o šonkaulio lūžio kairėje, kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimo, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžių bei dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimo, kairės čiurnos išorinio raisčio plyšimo) nukentėjusioji iki šiol turi lankytis pas gydytojus, o minimi sveikatos padariniai atsiliepia ir psichologinei būklei. Taip pat nukentėjusiajai yra numatyta ir veido plastinė operacija (dėl smakro ir antakio žaizdų), dantų taisymas, dėl kepenų plyšimo yra jaučiamas diskomfortas, nuolat reikia lankytis pas gydytojus, vartojami vaistai, jaučiamas skausmas ir pan. Šioje susiklosčiusioje situacijoje nukentėjusiajai tenka kęsti skausmus, nuolatiniai vizitai pas gydytojus neigiamai įtakoja moters elgesį ir nuotaiką, kelia stresą, dvasinius išgyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo, nukentėjusioji vis dar negali atsigauti po įvykusio eismo įvykio, jaučiasi apatiška, kyla slogios mintys. Taip pat nukentėjusioji iki šiol jaučia diskomfortą dėl nežinomybės dėl jos ateities (t. y. ar įmanoma ištaisyti padarinius po galimai artėjančios veido plastinės operacijos, ar jai teks visą likusį gyvenimą nugyventi su plyšusiomis kepenimis, kurios neatsistato, abiejų kelių sąnarių skausmais ir pan.). Nukentėjusiajai akivaizdžiai pablogėjo miego kokybė, atsirado pastovus nerimas, o tai trukdo gyventi visavertį gyvenimą, jaučia nepasitikėjimą savo jėgomis ir tai gali turėti įtakos tolimesniam gyvenimui, paveikti savęs vertinimą. Be to, eismo įvykio kaltininkas nepasidomėjo nukentėjusiosios sveikatos būkle, nesuteikė reikiamos pirmosios pagalbos ir iki šiol neatsiprašė, nepasidomėjo tolimesniu gydymu ir esama sveikata.
Nukentėjusioji O. A. apklausiama teisme dėl civilinio ieškinio papildomai parodė, kad nelabai sutinka, jog nukentėjo nedaug. Jos veidas sužalotas – trys siūlės, patyrė ausų traumą – silpnai girdi, plaukai jau ataugo, įplėštos kepenys, lūžęs šonkaulis, kelių meniskai pajudinti iš vietos, raiščiai sutraukioti, žandikaulis lūžęs, kurio neapsiima operuoti gydytojai, labai pažeistas kairės pusės vidinis nervas. Reikia daug operacijų, kosmetikos. Gydytojai sakė, jeigu nieko nedarys, kris veidas, lūpa atvėps. Antakį reikia koreguoti, jau kažkaip drimba. Per metus niekas nepalengvėjo. Galvos skausmai didžiausi, nes pažeistas kaklo stuburo slankstelis. Buvo pažeistas pilvas. Po eismo įvykio vaikšto su lazdele, jaučia didelę baimę vaikščioti gatvėmis. Pažeista galva, yra guzai. Nuo galvos vaistai labai brangūs. Niekam nelinkėtų tokio pragaro. Dėl įvykio neteko 5 dantų, sunku valgyti. Operuoti negalima, nes didelė rizika, kad suparalyžiuos. Ta gatvė yra jos nuolatinis maršrutas. Su kaltinamuoju kontaktas buvo vieną kartą, daugiau nebuvo. Kaltinamasis nebuvo atėjęs su draugu. Ligoninėje seselės paklausė, ar galima įleisti kaltinamąjį, pasakė, kad įleistų. Kaltinamasis pagalbos nesiūlė. Norėjo pabūti prie jos lovos, atsakė, kad jam nėra reikalo čia būti. Kaltinamasis apie jos sveikatą nekalbėjo. Kaltinamasis nepaklausė, ko jai reikia. Kaltinamasis buvo atėjęs su advokate. Tada vienintelį kartą matė kaltinamąjį. Kaltinamojo atsiprašymą priima, žmogus gailisi. Prašo tokio civilinio ieškinio, nes žino, kad daugiau nemoka. Kaltinamasis jos atsiprašė ir gailėjosi, kai su advokate atvyko į ligoninę. Per pokalbį telefonu gavo informaciją iš kaltinamojo advokatės, kur ji galėtų kreiptis dėl sužalojimų. Sakė, kad yra draudimas, kuris padengs jai gydymą. Iš karto po eismo įvykio nesikreipė į draudimo kompaniją, nes nevaikščiojo. Dantys buvo sudėti į maišiuką, jie buvo išmušti įvykio metu. Jai reikalinga žandikaulio operacija, nes blogai kramtosi. Veido pusę reikia operuoti. Nervas sunkiai pažeistas, jis yra gyvas. Kito pobūdžio operacija nesusijusi su žandikauliu. Jai sakė, kad nukars lūpa ir nejudės veidas, dabar jaučia veidą. Asfaltu lėkė kaire puse veido. Negalėjo kreiptis į draudimą iš karto, nes buvo be dantų, negalėjo išsižioti. Ligoninėje irgi buvo be dantų. Mano, kad 10 000 Eur suma jai kompensuotų žalą. Rugsėjo 22 d. menisko sužalojimų jai ligoninėje neparodė. Paskui pajuto, kad negali paeiti ir pradėjo tirti, kodėl negali vaikščioti. Prieš (duomenys neskelbtini) metų jai buvo trišakio nervo paralyžius, kuris gydytas, viskas tvarkoje. Veidas buvo gražus. Turėjo dvi galvos traumas vaikystėje. Niekuo nesiskundė, niekur nesigydė, o dabar neišeina iš daktarų. Kai buvo tirta 2018 m. rugsėjo 22 d. dubens kompiuterinė tomografija, jai nerodė, kad meniskai „išėję“, kad raiščiai trūkę. Yra dokumentai, kad jai kaklo slankstelis lūžęs.
Kilus ginčui dėl kaltinamojo apsilankymų ligoninėje pas nukentėjusiąją skaičiaus, gynėjos prašymu teisme buvo apklaustas liudytojas V. T., kuris parodė, kad rugsėjo 22 d. į jį kreipėsi M. B. ir pasakė, jog atsitiko nelaimė, įvyko eismo įvykis, nukentėjusioji guli ligoninėje. Jis su M. B. atsisėdo į pastarojo automobilį, iš pradžių nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur užsakė mišias už nukentėjusiosios sveikatą. Kasoje sumokėjo pinigus, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Su M. B. pakilo į 3-4 aukštą, ten buvo reanimacijos skyrius, kreipėsi į gydytoją ir paklausė, kokia yra nukentėjusiosios sveikatos būklė. Gydytojas pasakė, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė yra patenkinama, galima ją lankyti. Jie nuėjo į palatą, nukentėjusioji gulėjo ant lovos. M. B. atsiprašė nukentėjusiosios, pasiūlė jai pagalbą, paklausė, gal jai reikia nupirkti kokių vaistų, reikalinga kitokia pagalba. Jie matė, kad nukentėjusioji juos girdi, supranta, bet ji į M. B. žodžius nereagavo, ji tylėjo. Tada jis (liudytojas) kreipėsi į nukentėjusiąją ir pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jeigu ji negali dėl kažkokios priežasties priimti pagalbą iš M. B., jis gali nuo (duomenys neskelbtini) jai padėti. Nukentėjusioji jam neatsakė. Jis matė, kad nukentėjusiosios spintelė buvo tuščia, nebuvo vandens. Kadangi nukentėjusioji su jais nekalbėjo, jie apsisuko ir išėjo iš priimamojo. M. B. nupirko nukentėjusiajai vandens ir vitaminų. Tai nunešė į priėmimą, perdavė medicinos personalui ir išvažiavo namo. Kitą dieną norėjo sužinoti, kokia yra nukentėjusiosios sveikatos būklė ir vėl nuvažiavo į ligoninę. Kreipėsi į gydytoją, paklausė, ar nepablogėjo nukentėjusiosios sveikata. M. B. labai pergyveno dėl pablogėjusios nukentėjusiosios sveikatos. Gydytojas pasakė, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė nepablogėjusi, leido jiems įeiti į palatą. Jie užėjo ir bandė vėl kalbėtis su nukentėjusiąja, ji nieko jiems neatsakinėjo, todėl jie išvažiavo namo. Trečią dieną M. B. telefonu jam pasakė, kad kitą pagalbą teiks per savo advokatę, kuri gerai žino lietuvių kalbą ir pati tiesiogiai padės. Jis matė, kad M. B. buvo didelė nelaimė, dėl to labai pergyvena. Jam sunku konkrečiai pasakyti, kokius vitaminus pirko, nes ne jis pirko, o M. B., kuris perdavė juos medicinos personalui. Kai jie kalbėjosi su nukentėjusiąja, ji atidžiai klausėsi, pasuko galvą, jos žvilgsnis buvo suvokiantis, pagal jį suprato, kad ji supranta ką jie sako.
Atsiliepimu į nukentėjusiosios civilinį ieškinį kaltinamasis prašo jam pareikštų reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusioji jau anksčiau yra patyrusi dvi galvos traumas, dėl ko daug kartų gydyta stacionaruose ir ambulatoriškai, jai reikalinga nuolatinė neurologo kontrolė. Po antrosios galvos traumos (prieš (duomenys neskelbtini) metų) raiškiai pasikeitė ligonės elgesys, užsidariusi, beveik nebendraujanti ir kt. Dėl anksčiau patirtų galvos traumų liekamųjų reiškinių jai nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktos stuburo operacijos. Taigi, šiuo atveju svarbu įvertinti/atriboti nukentėjusiosios anksčiau patirtų traumų bei sveikatos sutrikimų poveikį dabartinei nukentėjusiosios savijautai bei poreikiui lankytis gydymo įstaigose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2018 m. spalio 1 d. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad O. A. nustatyta diagnozė: nedidelis kepenų plyšimas, hematoma, apatinio žandikaulio lūžis, dalis nepatikslinta, kitų galvos sričių žaizda, smakro ir antakio žaizdos, vieno šonkaulio, kito nei pirmasis lūžis, ketvirto šonkaulio lūžis. Meniskų trūkumas nustatytas tik (duomenys neskelbtini) atlikus kelio sąnario magnetinį rezonansą. Pažymėtina, kad specialistė 2019 m. sausio 3 d. atlikusi nukentėjusiosios medicinos dokumentų apžiūrą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra lėtinės degeneracinės kelio sąnario patologijos pasekmės ir su eismo įvykiu nesiejamos. Svarbu ir tai, kad nors iš karto po eismo įvykio, t. y. 2018 m. rugsėjo 22 d., nukentėjusiajai buvo atlikta krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, jokių lūžių nebuvo nustatyta. Kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis nustatytas tik (duomenys neskelbtini), atlikus kompiuterinę tomografiją (duomenys neskelbtini). Taigi, nukentėjusiosios ieškinyje nurodytas kaip eismo įvykio padarinys – kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis taip pat neturėtų būti siejamas su 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykiu. Neturtinė žala O. A. kilo dėl neatsargių netyčinių kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, neviršijo leistino greičio, nepasišalino iš eismo įvykio vietos, pripažino savo kaltę. Pažymėtina, kad kaltinamasis kelis dešimtmečius pats buvo (duomenys neskelbtini), todėl turi įprotį vairuoti atsakingai. Priešingai, nei teigia nukentėjusioji, nuoširdžiai išgyvena ir gailisi. Su nukentėjusiąja susitikimas ligoninėje įvyko praėjus trims dienoms po eismo įvykio. Vėliau kaltinamasis nukentėjusiąją aplankė dar kartą ligoninėje. Susitikimo metu kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, domėjosi jos sveikatos būkle, teiravosi kuo gali jai padėti. Kaltinamasis yra garbaus amžiaus, serga (duomenys neskelbtini), dėl silpnos širdies yra jam paskirta II invalidumo grupė, jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamą pensiją, neturi. Kaltinamasis labai pergyvena dėl eismo įvykio, dėl ko jo paties gyvybinės jėgos sparčiai senka. 2019 m. rugpjūtį dėl (duomenys neskelbtini) pateko į reanimaciją. Kadangi kaltinamojo bei jo sutuoktinės sveikatos būklė yra sunki ((duomenys neskelbtini)), jie gyvena pas savo dukrą ir faktiškai yra jos išlaikomi. Nukentėjusiosios reikalaujama atlyginti 10 000 Eur neturtinė žala, vertintina, kaip esmingai nukrypstanti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o bylos faktiniai ypatumai nesudaro pagrindo pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, nei nukentėjusiajai jau atlygino Draudikas (3 000 Eur).
Draudiko atsiliepime į nukentėjusiosios civilinį ieškinį nurodyta, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtos traumos diagnozę, traumos sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), gydymosi laikotarpį bei galimus liekamuosius reiškinius, vertinant pateiktą informaciją medicininiuose dokumentuose, buvo priimtas sprendimas įvertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 3 000 Eur suma. Šis sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijus bei atitinkantis aktualią teismų praktiką. Pagal aktualią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo įprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 000 Eur. Draudiko vertinimu, nukentėjusiosios vertinimas patirtos neturtinės žalos (10 000 Eur) yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo principams bei aktualiai teismų praktikai, todėl turi būti mažintinas. Atsižvelgiant į Draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydį, mano, kad nukentėjusiajai neturtinė žala yra visiškai atlyginta.
Draudiko atstovas teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dantys iškrito dėl eismo įvykio. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovo pateikti dokumentai nekeičia Draudiko nuomonės. Draudiko išmokėta 3 000 Eur suma yra maksimali tokiu atveju. Šiai dienai nukentėjusiajai žala yra visiškai atlyginta. Visi dokumentai, kurie buvo atsiųsti nukentėjusiosios atstovo, buvo nagrinėjami. Draudikas vertino neturtinės žalos dydį kartu su civiliniu ieškiniu ir su visais kitais pateiktais dokumentais.
Byloje neginčijamai (t. y. šias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta rašytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 str.) nustatyta, kad M. B., vairuodamas jam priklausantį automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punktą ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukreipti į du asmenis, t. y. eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamąjį) ir Draudiką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Draudiko draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo negali viršyti 5 000 Eur, taip pat į tai, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 3 000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji prašo priteisti iš Draudiko skirtumą tarp maksimalios Draudiko mokėtinos sumos (5 000 Eur) ir jau išmokėtos sumos (3 000 Eur), t. y. 2 000 Eur. Likusią nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumą – 5 000 Eur prašoma priteisti iš kaltinamojo. Taigi nukentėjusioji dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur suma.
Dėl šio nukentėjusiosios reikalavimo teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.).
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiais, kad ji jaučia eismo įvykio padarinius dėl patirtų sužalojimų, dėl kurių ji turėjo ir turi lankytis pas gydytojus, jaučia diskomfortą, skausmą. Be abejo, šie padariniai ir vizitai pas gydytojus atsiliepia ir jos psichologinei būklei, t. y. kelia stresą, dvasinius išgyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo. Eismo įvykis tikrai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios emocinei būklei, savijautai, asmeniniam gyvenimui, ateities planams, ji patiria nepatogumus. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jai atlyginta. Dėl paties neturtinės žalos padarymo fakto ginčo byloje nėra, tačiau už ją atsakingas kaltinamasis ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs Draudikas nesutinka su nukentėjusios prašomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu (10 000 Eur) ir vertina jį kaip aiškiai per didelį ir neatitinkantį suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, byloje kilo ginčas, ar visi nukentėjusiosios nurodomi sužalojimų padariniai ir liekamieji reiškiniai (pvz., (duomenys neskelbtini)) yra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams nustatyti ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta nemažai dėmesio.
Praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, specialistė J. M.-Č., susipažinusi su jai pateiktais medicinos dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, 2018 m. spalio 18 d. pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai nustatyta muštinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis su sąnario išnirimu, kepenų plyšimas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o šonkaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).
Po šios specialisto išvados nukentėjusiosios atstovas pateikė papildomus medicinos dokumentus (magnetinio rezonanso tomografiją, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, kitus medicinos dokumentų išrašus), be to, iš VšĮ Centro poliklinikos išreikalauta nukentėjusios asmens sveikatos istorija. Specialistė, susipažinusi su papildomais dokumentais, 2019 m. sausio 3 d. pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai kairiajame antakyje, kairio skruosto srityje, muštinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės atsaugos lūžis su sąnario išnirimu, kepenų plyšimas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o šonkaulio lūžis, kairio sėdynkaulio lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio šlaunikaulio abiejų krumplių potrauminė edema (patinimas). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56). Šie eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai taip pat buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau, sprendžiant civilinį ieškinį, svarbiausia yra tai, kad, specialistės vertinimu: 1) (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) su eismo įvykiu nesiejamas, kadangi ši diagnozė jau nustatyta nuo (duomenys neskelbtini) metų; 2) (duomenys neskelbtini) kairio kelio sąnario magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra lėtinės degeneracinės kelio sąnario patologijos pasekmės ir su eismo įvykiu nesiejamos; 3) (duomenys neskelbtini) galvos smegenų magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra kraujagyslinės kilmės patologija ir po eismo įvykio nesant objektyvių klinikinių ir instrumentinių (po traumos atliktas galvos KT) galvos smegenų traumavimo požymių, todėl ši diagnozė su eismo įvykiu taip pat nesiejama.
Po antros specialisto išvados vėl buvo pateikti papildomi medicinos dokumentai (gydytojo neurologo išrašas, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išrašai ir kt.). Šį kartą specialistė 2009 m. vasario 1 d. pateikė išvadą, kad sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti būtina skirti užduoti atlikti žmogaus kūno tyrimą (b. l. 58).
Galutinė išvada dėl nukentėjusiajai eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2019 m. kovo 1 d. pateikta specialisto S. C.. Pagal ją nukentėjusiajai nustatyta: 1) kepenų plyšimas su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, smakro ir antakio žaizda, IV-o šonkaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą (2018 m. rugsėjo 22 d.); 2) kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžiai, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2018 m. spalio 17 d.); 3) dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kairės čiuros išorinio raiščio plyšimas, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2019 m. sausio 23 d.). Visi šie sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šioje byloje surinktos specialisto išvados leidžia konstatuoti, kad ne visi nukentėjusiosios nurodyti sužalojimų padariniai ir liekamieji reiškiniai yra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu ir nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose paprastai priteistinų neturtinės žalos dydžių. Štai problemos su klausa nukentėjusiai nustatytos dar (duomenys neskelbtini) m., nukentėjusiajai dar iki eismo įvykio užfiksuota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų ir apie nukentėjusiosios nurodytą kaklo stuburo slankstelio pažeidimą. Be to, tik teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė medicinos dokumentą (b. l. 156), kuriame užsimenama dėl skausmų apatiniame žandikaulyje ir trijų dangų nebuvimo (galimai po 2018 m. rugsėjo 22 d. patirtos traumos). Teismas neturi pagrindo vadovautis šiuo medicinos dokumentu ir 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje pateiktu šio dokumento patikslinimu, kadangi iš jų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šie nukentėjusiosios nurodyti nusiskundimai yra eismo įvykio metu patirtų traumų pasekmė. Pati gydytoja odontologė J. K. daro tik tikėtiną išvadą, kad skausmai apatiniame žandikaulyje ir dantų netekimas yra galimai susiję su 2018 m. rugsėjo 22 d. patirta trauma. Pagrindą kritiškai vertinti šiuos medicinos dokumentus sudaro ir aplinkybė, kad juose kalbama apie tai, jog esama (duomenys neskelbtini) atsirado po traumos, nors iš kitų medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) užfiksuoti dar iki eismo įvykio. Be to, byloje pateiktos, ištyrus didelį kiekį nukentėjusiosios medicininių dokumentų, trys specialisto išvados ir nė vienoje nėra konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) tai eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė, kaip ir stuburo slankstelio pažeidimas. Nukentėjusioji būtinumą ateityje atlikti plastinę ir rekonstrukcinę chirurgijos operaciją sieja su 2019 m. rugpjūčio 5 d. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu ir 2019 m. rugsėjo 3 d. medicinos dokumento išrašu. Viena vertus, šiuose medicinos dokumentuose nukentėjusiajai tikrai nustatyta tam tikra diagnozė, dėl kurios gali prireikti minėtos plastinės operacijos. Kita vertus, iš šių dokumentų nematyti, kad ši diagnozė yra būtent nagrinėjamo eismo įvykio pasekmė.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis po eismo įvykio buvo atvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusios, domėjosi jos sveikata. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo gynėja ir nukentėjusios atstovas pervertino šią aplinkybę. Teisme tarp jų kilo ginčas, bandant išsiaiškinti, kiek būtent kartų, kada ir pan. kaltinamasis lankė nukentėjusiąją ligoninėje. Be abejo, ši aplinkybė yra svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau didesnės reikšmės dydžiui neturi. Kadangi nukentėjusioji pripažino, kad vieną kartą kaltinamasis tikrai buvo atėjęs (kartu su advokate), teismui pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis nebuvo abejingas savo elgesio (sukelto eismo įvykio) pasekmėms. Nagrinėjamu atveju teismas į kaltinamojo turtinę padėtį neturi galimybės atsižvelgti, nes jo gynėja pasirinktinai pateikė dokumentus, patvirtinančius jo galimai sunkią turtinę padėtį. Visgi nepateikti visi galimi dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašas, VĮ „Regitra“ išrašas), sudarantys pagrindą objektyviai nustatyti kaltinamojo turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 3 000 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, tai yra teisingas žalos dydis. Teismo aptartos faktinės aplinkybės ir minėta teismų praktika nesudaro pagrindo dar labiau padidinti šią sumą, nepaisant nukentėjusiosios atstovo argumentų (kurie iš esmės yra teisingi, tačiau nagrinėjamu atveju nėra tokie reikšmingi), kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi yra ne tik sveikatos sužalojimo mastas, o nukentėjusio asmens patiriamos neigiamos pasekmės. Minėta, kad ši suma atitinka paprastai teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteistiną neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios atstovo baigiamojoje kalboje pateikta teismų praktika, iš kurios matyti, kad priteistos didesnės negu 3 000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja. Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-168-511/2018 matyti, kad eismo įvykio kaltininkas nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. O kasacinės bylos Nr. 2K-143-696/2017 faktinės aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjamu eismo įvykiu, skiriasi nusikalstamos veikos pavojingumo bei įrodymų vertinimo aspektais, t. y. eismo įvykio metu ne tik buvo nesunkiai sužalota vieno asmens sveikata, bet žuvo ir kitas žmogus. Dėl šios priežasties nurodyti teismo precedentai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su Draudiko jau išmokėta neturtinės žalos suma, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiškai jau yra patenkintas.
Dėl nukentėjusiosios išlaidų advokato pagalbai apmokėti
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 700 Eur (b. l. 160–164) pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo. Šią išvadą teismas daro nepaisant to, kad civilinis ieškinys teisiškai yra atmestas.
Dėl kitų klausimų
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 (vieno tūkstančio) Eur, baudą.
Nukentėjusiosios O. A. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajai O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Išaiškinti M. B., kad:
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš