Civilinė byla Nr. e2-2162-868/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29454-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) dalyvaujant ieškovo B. B. atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

atsakovės L. M. atstovui advokatui Ariui Damušiui,

atsakovei G. R.,

atsakovų G. R. ir C. D. R. atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

trečiojo asmens notaro Donato Baranausko atstovei advokatei Laurai Augytei Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovams L. M., G. R., C. D. R. dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas B. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas perkelti ieškovui B. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal dalį 2020 m. liepos 3 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į 401/3788 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), bei iš ieškovo B. B. atsakovams G. R. ir C. D. R. priteisti 2 270 Eur, sumokant šią pinigų sumą atsakovams per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė,  kad žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir turi kelis bendraturčius. Teigia, kad iki 2020 m. liepos 3 d. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė šiems asmenims: B. B., Z. R. su N. R., L. K. su A. K., Z. U., L. M., T. P., R. Z., D. A., R. K. su J. K., E. D., M. D. ir R. J.. 2020 m. liepos 3 d. B. B., būdamas žemės sklypo bendraturčiu, iš kitų žemės sklypo bendraturčių M. D. bei R. J. įsigijo 11/3788 dalį žemės sklypo, nuosavybės teises į įsigytas šias dalis ieškovas įregistravo 2020 m. liepos 20 d. Ieškovas nurodė, kad po 2020 m. liepos 3 d. įvykusio sandorio ir po nuosavybės teisės dalių įregistravimo gavo naują nekilnojamojo turto registro išrašą ir tarp žemės sklypo bendraturčių pastebėjo naujus asmenis, kurie niekada nėra buvę žemės sklypo bendraturčiais – G. R. ir C. D. R.. Ieškovas pradėjo domėtis, kaip ir kokiu būdu šie atsakovai G. R. ir C. D. R.galėjo atsidurti tarp žemės sklypo bendraturčių ir nustatė, jog tą pačią dieną, kada ieškovas sudarinėjo sandorį, tai yra 2020 m. liepos 3 d., buvusi žemės sklypo bendraturtė atsakovė L. M. pardavė jai priklausiusias 401/3788 žemės sklypo dalis atsakovams G. R. ir C. D. R. Ieškovas pažymėjo, jog galimai buvo padarytas neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, interesus, kai buvusi žemės sklypo bendraturtė L. M., pažeisdama imperatyvias teisės normas, jai priklausančias žemės sklypo dalis perleido tretiesiems asmenims, nesiųsdama privalomo pranešimo bendraturčiams. Ieškovas mano, jog tokia atsakovų G. R. ir C. D. R. pirkimo–pardavimo sutarties 4.6 punkte esančia sąlyga buvo bandoma apeiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje numatytus reikalavimus. Ieškovo teigimu, atsakovė L. M. turėjo pasiūlyti įsigyti jos turimas dalis bet kuriam bendraturčiui arba kreiptis į notarų biurą, kad visiems žemės sklypo bendraturčiams būtų išsiųsti pranešimai apie parduodamas atsakovei L. M. priklausančias žemės sklypo dalis. Ieškovo teigimu, šioje situacijoje notaras negalėjo tvirtinti tokio sandorio, kadangi turėjo vadovautis CK 4.79 straipsnio nuostatomis bei Notarų rūmų prezidiumo 2014-08-28 dienos nutarimu 3.4 patvirtintoje konsultacijoje dėl pranešimo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį nurodytomis nuostatomis. Ieškovas nurodė, jog atsakovai G. R. ir C. D. R. 2020 m. liepos 3 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė pažeisdami imperatyvias teisės normas, tai yra šia sutartimi galėjo būti parduotas tik žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo tokiu būdu būti parduotos žemės sklypo dalys.

Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė šie žemės sklypai / daiktai (jų dalys) (toliau visi kartu – Daiktai): 1) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas/1); 2) 401/3788 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas/2).Atsakovė nurodė, kad priėmė sprendimą parduoti Daiktus ir, atsižvelgdama į Daiktų tarpusavio funkcinį ryšį, taip pat į Daiktų įsigijimo tikslus ir aplinkybes, niekada net nesvarstė tokios alternatyvos, jog Daiktai gali būti parduodami atskirai. Atsakovės teigimu, ji visada vertino ir šiai dienai vertina taip pat, jog Daiktai yra betarpiškai tarpusavyje susiję bei kartu, akumuliuodami savo savybes, sukuria vieningą turtinį kompleksą, kuris, kaip visuma, turi didesnę vertę nei kiekvienas iš Daiktų atskirai, tokį Daiktų funkcinį ryšį pagrindžia tai, jog Daiktai tarpusavyje ribojasi ir Žemės sklypo/2 dalis padeda užtikrinti geresnį Žemės sklypo/1 naudojimą. Atsakovė pažymėjo, jog tiek atsakovei L. M., tiek atsakovams G. R. ir C. D. R. sandorio sudarymo metu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas (toliau – Notaras) aiškiai patvirtino, jog Sutarties sudarymui bendraturčių sutikimai nereikalingi, nes Daiktai parduodami kaip vientisas turtinis kompleksas, o tokiu atveju pirmenybės teisė nėra taikoma. Atsakovė L. M. nurodė, kad tiek atsakovė, tiek atsakovai G. R. ir C. D. R. Daiktus visada suprato ir suvokė kaip vieningą turtinį kompleksą, turintį bendrą kainą ir vertę, o toks suvokimas ir atitinkamai šalių valia dėl sandorio sudarymo sąlygų nuo pat pradžių buvo aiški ir nuosekli. Teigia, jog ieškovas ne tik neturi pirmenybės teisės, tačiau, net jeigu hipotetiškai ir būtų laikoma, jog ginčo atveju ieškovas tokią teisę turi, šią teisę ieškovas siekia įgyvendinti su aiškiu piktnaudžiavimo elementu ir grubiai nesilaikydamas jos įgyvendinimo sąlygų. Atsakovė pažymėjo, kad žemės sklypas/1 buvo parduotas visas ir kito žemės sklypo buvo parduota tik dalis (žemės sklypas/2 dalis), o šie nekilnojamieji daiktai (jų dalys) buvo parduoti kaip vientisas turtinis kompleksas, turintis aiškų jį sudarančių daiktų funkcinį ryšį ir priklausomumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai apie pirmenybės teisės egzistavimą CK 4.79 straipsnio pagrindu nėra pagrįsti ir žemės sklypo/2 dalies atžvilgiu iš viso negali būti taikomi. Taigi, ankščiau nurodytų aplinkybių visuma, atsakovės L. M. vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal dalį Sutarties, kadangi šiuo atveju pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypo/2 dalį, parduodamą kaip turtinį kompleksą su žemės sklypu/1, pagal Sutarties sąlygas neegzistuoja.

 Atsakovai G. R. ir C. D. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovas savo neva pažeistus interesus gina remdamasis vien tik formaliu ir pavienių faktų vertinimu. Teigia, kad ieškovo argumentai nepagrįsti – ieškovas visiškai nevertina, koks yra tikrasis Sutarties dalykas, t. y. Žemės sklypas Nr.1 ir Žemės sklypas Nr.2 parduodami kaip vienas turtinis kompleksas, nei Žemės sklypo Nr. 2 funkcinės paskirties, nei jo ryšio su Sutartimi parduodamu Žemės sklypu Nr.1, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jo pirmenybės teisų pažeidimo CK 4.79 straipsnio kontekste. Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, kaip visumą, galima pagrįstai teigti, kad abi sutarties šalys (atsakovė L. M. ir atsakovai G. R. ir C. D. Rand) Sutarties dalyką, t. y. abu sklypus, laikė vienu kompleksu, susidedančiu iš pagrindinio ir antraeilio daikto, ir būtent tokios aplinkybės turi esminės reikšmės, nes atsakovai G. R. ir C. D. Rand tik vieno 0,0600 ha žemės sklypo už 163 730 Eur kainą niekada nebūtų pirkę. Vien ta aplinkybė, kad Sutartį tvirtinęs notaras vėliau Sutartyje nurodė atskiras parduodamų daiktų kainas, pati savaime nei šalių susitarimo dėl žemės sklypų pirkimo sąlygų, nei realios sumokėtos Žemės sklypo Nr. 2 kainos nepaneigia – Atsakovas 2, nežinodamas jo (notaro) kainų išskirstymo motyvų ir pats neturėdamas teisinio išsilavinimo, tiesiog pasitikėjo notaru, nes notaras teigė, kad tai Sutarties įgyvendinimui (įvykdymui) jokios įtakos neturi. Atsakovai nurodė, kad Sutartimi buvo perleistas pagrindinis žemės sklypas (Žemės sklypas Nr. 1), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kitos paskirties antraeilio žemės sklypo dalys (Žemės sklypas Nr. 2). Iš Sutarties sąlygų ir faktinių aplinkybių nėra pagrindo laikyti, kad Žemės sklypas Nr.2 buvo pagrindinis Sutarties objektas, kuris galėtų būti naudojamas tik išimtinai kaip savarankiškas objektas, kurio (ne)pardavimas neturėtų jokios reikšmės nei bendrai Sutarties kainai, nei atsakovų G. R. ir C. D. R. apsisprendimui mokėti už 6 arų ploto Žemės sklypą Nr. 1 163 730 Eur kainą. Be kita ko, pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą yra aiškiai matoma, kad į minėtą žemės sklypą įeina ir pamiškės dalis. Tad akivaizdu, kad ne tik atsakovė L. M. pardavė Žemės sklypą Nr. 2, kaip antraeilį daiktą, bet ir kiti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai naudojasi žemės sklypu ne kaip pagrindiniu daiktu, o kaip antraeiliu daiktu, t. y. pamiške rekreacijos tikslais, taip pat siekdami, kad sklypas nebūtų užstatytas ir kt. Taigi, vien tas faktas, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta naudojimosi tvarka, neužkerta galimybės parduoti Žemės sklypo Nr. 2 kaip antraeilio daikto ir atsakovams G. R. ir C. D. R. suteikiama teisė naudotis bet kuriomis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis. Atsakovai teigia, kad kyla klausimas, ar perkėlus nuosavybės teisę ieškovui į Žemės sklypą Nr. 2, ypatingai tokiomis sąlygomis, kurias nurodo ieškovas, t. y. iš esmės veltui, nebus jam suteikiamas nepagrįstai bei neproporcingai didesnis interesas į bendrojo naudojimo objektą, taip apribojant kitų bendraturčių teises naudotis bendro naudojimo objektu visa apimtimi. Šiuo atveju Žemės sklypas Nr. 2 nebuvo parduotas kaip atskiras turtinis vienetas, o pagal savo funkcinę paskirtį – kaip Žemės sklypo Nr. 1 priklausinys. Todėl CK 4.79 str. numatyta pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti parduodamą Žemės sklypą Nr. 2 neatsirado. Atsakovai nurodė, kad ieškovo teisės tiek Sutarties sudarymo, tiek Žemės sklypo Nr.1 ir Žemės sklypo Nr.2 perdavimo atsakovų G. R. ir C. D. R. nuosavybėn metu nebuvo atsiradusios, nes šiuo atveju vyko abiejų daiktų, kaip vieno komplekso, pardavimas, o Ieškovas reikalavimo perkelti jam teises ir pareigas pagal visą sandorį net nereiškia. Atsakovai pažymėjo, jog pagal Nekilnojamo turto registro išrašo duomenis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendraturčiai yra ne tik atsakovai G. R. ir C. D. R.ir ieškovas, bet ir kiti Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2-4.13 punktuose nurodyti asmenys. Nurodė, kad pagal išrašo duomenis yra nurodyta, kad ieškovas turi daugiausia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiųjų dalių. Tad kyla klausimas, ar siekis perkelti būtent jam, o ne pvz. ir kitiems bendraturčiams Žemės sklypo Nr. 2 dalis lygiomis dalimis nėra susijęs su asmeninių interesų tenkinimu ir galimybės ateityje kitiems žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiams naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visa apimtimi apribojimu.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. buvo patvirtinta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Atsakovė L. M. vienu sandoriu pardavė atsakovams G. R. ir C. D. R. visą jai priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – pagrindinis žemės sklypas), su jai priklausančiomis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – antraeilis žemės sklypas), dalimis. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo perleistas visas pagrindinis žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kitos paskirties antraeilio žemės sklypo dalys, nėra pagrindo laikyti, kad antraeilis žemės sklypas buvo pagrindinis Sutarties daiktas, kuris galėtų gali būti naudojamas tik išimtinai kaip savarankiškas objektas. Pagrindinis žemės sklypas ir antraeilis žemės sklypas ribojasi vienas su kitu. Atsakovė L. M. nurodė, kad įsigijo antraeilio žemės sklypo dalis dėl to, kad nuosavybės teise įgijo visą pagrindinį žemės sklypą. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad antraeilio žemės sklypo dalis valdo ir asmenys, nuosavybės teise vienasmeniškai valdantys šalia esančius žemės sklypus. Taigi akivaizdu, kad pagrindinių žemės sklypų savininkai, vienasmeniškai nuosavybės teise valdantys šalia esančio antraeilio žemės sklypo dalis, yra sukūrę funkcinį ryšį tarp vienasmeniškai valdomų žemės sklypų ir palei juos išsidėsčiusio antraeilio žemės sklypo. Pažymėjo, kad visiškai logiškas ir faktiniais duomenimis pagrįstas atsakovės L. M. pareiškimas, kad antraeilio žemės sklypo dalis laiko skirtas tinkamai eksploatuoti pagrindinį žemės sklypą. Teigia, kad pardavėja atsakovė L. M. paaiškino ir Sutartyje pareiškė, kad parduoda žemės sklypą 1 (pagrindinį daiktą) su antraeiliu daiktu, t. y. žemės sklypo 2 dalimi (pamiškės, besiribojančios su žemės sklypui, dalimi), skirtu tinkamai žemės sklypo 1 eksploatacijai. Nurodė, kad ieškovo argumentas, kad aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi antraeiliu žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių, neleidžia naudotis atsakovams G. R. ir C. D. R. antraeilio žemės sklypo dalimis, yra visiškai nepagrįstas. Tokiu atveju atsakovai G. R. ir C. D. R. kartu su kitais bendraturčiais turi teise naudotis bet kuriomis antraeilio žemės sklypo dalimis. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog pagrindinis žemės sklypas laikytinas pagrindiniu daiktu, o antraeilis žemės sklypas – antraeiliu daiktu, kurio dalys parduodamos. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad daugelis antraeilio žemės sklypo bendraturčių jais tapo dovanojimo sutarčių pagrindu, o vėliau jau sudarydavo pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip tik toks būdas leidžia manyti, kad dovanojimo sutarčių sudarymas tampant antraeilio sklypo bendraturčiais leido išvengti pranešimų siuntimų tuometiniams bendraturčiams procedūrų, o dovanojimo sandoriai galimai galėjo būti apsimestiniai. Nurodė, kad Sutarties objektas yra pagrindinis žemės sklypas ir antraeilio žemės sklypo dalys kaip turtinis kompleksas, o ne kaip atskiri nesusiję objektai, kaip ir nurodyta Sutarties 2.1. p. ir 4.6. p. Nurodė, kad visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovė L. M. buvo laisva parduoti pagrindinį žemės sklypą, bet kartu negalėjo parduoti antraeilio žemės sklypo dalių. Dėl to visiškai nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas perkelti pirkėjo teises pagal dalį Sutarties, nes Sutarties šalys visiškai aiškiai susitarė dėl Sutarties objekto kaip turtinio komplekso, kainos, kitų sąlygų. Taigi net ir tuo atveju, jei ieškovas mano, kad, kaip antraeilio daikto bendraturtis, turi pirmenybės teisę, ši teisė galėtų būti įgyvendinta tik perkant visą pagrindinį žemės sklypą ir antraeilio žemės sklypo dalis kartu kaip turtinį kompleksą už tokią pačią kainą, kainos mokėjimo ir visas kitas sąlygas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Nurodė, kad vadovaujantis aktualia informacija, esančia viešuosiuose registruose, teigtina, kad žemės sklypas 1 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras, savarankiškas, savo unikalų numerį turintis turtinis vienetas, o Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre nurodytiems privatiems fiziniams asmenims, tarp jų ir ieškovui, šis žemės sklypas taip pat yra savarankiškas, turintis unikalų numerį nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nevaldo jokios dalies žemės sklype ir žemės sklype 1, t. y. jis valdomas išimtinai privačių subjektų. Teigia, jog asmenys yra laisvi pasirinkti savo teisių gynimo būdus, civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, todėl šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, o ieškovas turi teisę savo nuožiūra suformuluoti reikalavimus teismui, ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismo prerogatyva yra įvertinti, ar ieškovo pasirinktas subjektinių teisių gynimo būdas yra adekvatus nagrinėjamoje situacijoje ir gali būti taikomas. Nagrinėjamos bylos atveju spręstina, ar ieškovas nepagrįstai ilgai nedelsė dėl savo galimai pažeistų teisių ir ar nagrinėjamu atveju toks teisių gynimo būdas apskritai gali būti taikomas įvertinus visas Sutarties sudarymo aplinkybes. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ginčijamų sandorių šalis, todėl neturi teisės pasisakyti dėl jos teisėtumo ar sudarymo aplinkybių, sutarties sąlygų formuluočių.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinio reikalavimus tenkinti.

            Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

            Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko atstovė prašė ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. M. ir atsakovė G. R. bei atsakovas C. D. R. 2020 m. liepos 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė L. M. (pardavėja) pardavė atsakovams G. R. (pirkėja) bei atsakovui C. D. R. (pirkėjas) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1), bei 401/3788 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 2). Du žemės sklypai, kaip turtinis kompleksas, parduoti už 166 000 Eur. Žemės sklypas 1 parduotas už 163 730 Eur, o žemės sklypas 2 – už 2 270 Eur. Nurodytą pirkimo pardavimo sandorį patvirtino notaras Donatas Baranauskas. Ieškovas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam priklauso apie 27 arai. Duomenų, kad atsakovė L. M. apie žemės sklypo 2 pardavimą būtų informavusi kitus šios sklypo bendraturčius, nėra.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal dalį 2020 m. liepos 3 d. žemės sklypų pirkimo–padavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)į 401/3788 dalį žemės sklypo, unikalus numetus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei iš ieškovo atsakovams G. R. ir C. D. R.priteisti 2 270 Eur, sumokant šią sumą atsakovams per 30 dienų nuo teisimo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovai atkerta, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas bei prašo pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės nustato, kad bendraturtis turi teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria yra parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad pasinaudojimas bendraturčio pirmenybės teise siejamas su ta pačia kaina ir tomis pat sąlygomis. Atitinkamai bendraturtis neturi teisės reikalauti keisti kainos, o turi sutikti su pardavimo kaina, priešingu atveju nevertinama, kad jis turi pirmenybės teisę. Be to, bendraturčio galimybę pasinaudoti pirmenybės teise riboja reikalavimas pirkti ir kitomis tomis pat sąlygomis. Nurodyta norma nereglamentuoja, kokios tai konkrečiai sąlygos. Daikto pardavimo atveju tai gali būti įvairios daikto dalies pardavimo aplinkybės, susijusios tiek su daiktu, tiek su sutarties sudarymu ar vykdymu. Tai gali būti sutarties nuostatos dėl daikto naudojimo, atsiskaitymo pagal sutartį, dėl keleto daiktų pardavimo ir kita. Savininkas šias sąlygas nustato savo nuožiūra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sąlygas jam ir parduotų daiktą, pavyzdžiui, be priklausinių, vieną, o ne kelis daiktus, ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61- 695/2018, 45 punktas).

Jei bendraturčio pirmenybės teisė buvo pažeista, per sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad pirkimo–pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi nuosavybės teisės perleidimo ir prievolinių santykių (atsiskaitymo) subjektai: parduodama daikto dalis perduodama pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui, o šis turi sumokėti pinigus buvusiam pirkėjui, jei tas jau buvo atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui. Tai turi būti tiksliai nurodyta sprendimų rezoliucinėse dalyse (nepakanka tik nurodyti, kad tam tikram asmeniui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas).

Galiojančios įstatymo normos aiškiai numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę įsigyjant bendraturčių dalis. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. M. pardavė atsakovams G. R. bei C. D. R. savo vientisą žemės sklypą ir dalį sklypo, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams. Pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija tik dalį sandorio, ir neginčija sandorio toje dalyje, kai atsakovai susitarė, kad parduodamas turtinis kompleksas už 166 000 Eur, bei ieškovas pageidauja nupirkti apie 4 arus žemės sklypo Vilniaus mieste tik už 2 270 Eur, kai pats ieškovas atsakovei G. R. siūle nupirkti savo dalis žemės sklypo toje pačioje vietoje už 16 000 Eur už vieną arą. Teismas sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas taip, kaip jis yra pareikštas, negali būti patenkintas, nes jis prieštarauja protingumo, sąžiningumo, geros moralės principams bei suformuotai teismų praktikai, kurį numato, kad turto savininkas pardavimo sąlygas nustato savo nuožiūra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sąlygas jam ir parduotų daiktą, pavyzdžiui, be priklausinių, vieną, o ne kelis daiktus ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 45 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad atsakovė L. M. pardavė du žemės sklypus, vieną visą jai priklausantį nuosavybės teise, bei kito sklypo dalį, kuris yra bendroji nuosavybė, pažeisdama privalomą tvarką dėl bendraturčių informavimo apie pardavimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neginčija visos sutarties sąlygų, o reikalauja perkelti jam pirkėjo teisę į dalį sklypo, bei kai ginčijamos dalies turto kaina yra neatsiejamai susijusi su komplekso (dviejų žemės sklypų) kaina, tai tokio ieškovo reikalavimo kaip jis yra suformuluotas teismas negali patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovų G. R. bei C. D. R. atstovas siūlė ieškovui perkelti pirkėjo teises pagal visą sutartį, taip, kad ieškovas sutiktų nupirkti iš atsakovų du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2 už sutartyje nurodytą kainą, t. y. už 166 000 Eur, arba nupirktų žemės sklypą 2 už rinkos vertę, tai yra apie 16 000 Eur už 1 arą, tačiau su tokiu pasiūlymu ieškovas nesutiko.

Todėl teismas negali tenkinti tokio ieškinio, kuriuo akivaizdžiai būtų pažeisti atsakovų R. teisėti interesai, nes atsakovai R. nupirko turtinį kompleksą už 166 000 Eur, ir akivaizdu, kad atsakovams kaip pirkėjams iš esmės nesvarbu, kokia turto dalis kokią kainą turi, nes jie savo pinigines lėšas investavo į tam tikrą turtą, o tas turtas, šiuo atveju turtinis kompleksas – du žemės sklypai, turi savo bendrą vertę – 166 000 Eur.

Todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, dėl to jis atmetamas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Dėl atsakovų prašymo pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

CK 4.79 straipsnio 3 dalis numato, kad dėl reikalavimo dėl pirkėjų teisių perkėlimo galima kreiptis per 3 mėnesius, jog jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Šis terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą. Ieškovas nurodė, kad sužinojo tik 2020 m. liepos 20 d., į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 16 d., todėl teismas sprendžia, kad 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą šiuo atveju nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose įgaliojanti akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos).

Netenkinus ieškovo ieškinio iš ieškovo atsakovams bei trečiajam asmeniui priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius.

Atsakovė G. R. prašo priteisti jai 5 384,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei G. R. priteisti 4 551,52 Eur bylinėjimosi išlaidų:

3 637 Eur už atsiliepimo parengimą bei 914,52 Eur už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose (152,42 Eur (už 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdį – 1 val. trukmė), 304,84 Eur (už 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdį – 2 val. trukmė) bei 457,26 Eur (už 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį – 3 val. posėdžio trukmė).

Atsakovė L. M. prašė priteisti 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei L. M..

Trečiasis asmuo notaras Donatas Baranauskas prašė priteisti 1 350,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl jos iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistinos (CPK 93 straipsnis).

Netenkinus ieškinio iš ieškovo valstybei priteisiama 11,09 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 93 straipsniais,

teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 964,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 551,52 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Vilniaus miesto 14- ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 1 350,66 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 ct) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.