Civilinė byla Nr. e2YT-1919-374/2018

                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00389-2018-6

                                                                                                                           Sprendimo kategorija: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 19 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. K., L. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

ir 

n u s t a t ė :

            Pareiškėjas L. Š. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2016-07-12, jos palikimą priėmė sutuoktinis L. Š., a/k (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

            Suinteresuotieji asmenys J. K. ir L. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriam neprieštarauja.

             Pareiškimas tenkintinas.

             Nustatyta, kad pareiškėjo L. Š. sutuoktinė M. Š. mirė 2016-07-12. M. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą įstatymo nustatytu terminu niekas nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, kad turi dvi dukras – J. K. ir L. B., kurios šiuo metu gyvena atskirai. Po M. Š. mirties liko turtas: ½ dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties likusį turtą jis prižiūrėjo ir valdė kaip savo: mokėjo mokesčius, naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo.

             Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

            Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

               Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjos M. Š. palikimą  priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: mokėjo mokesčius, naudojosi namu ir žemės sklypu, kai kuriais namų apyvokos daiktais. Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po sutuoktinės mirties buvo naudojamasi namu, teikiamomis paslaugomis ir už jas apmokama. Pareiškėjo teigimu, namas prižiūrimas, tvarkomas kaip pareiškėjo turtas. Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina suinteresuotieji asmenys, savo nuomonę išreiškę pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą.

              Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai, mirties liudijimas, notaro pažyma, pažyma apie nekilnojamąjį turtą, mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

             Iš pareiškėjo priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 93, 96 str.).

              Vadovaudamasis CPK 42, 87, 270, 293-295, 444 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2016-07-12, palikimą priėmė jos sutuoktinis L. Š., a/k (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo L. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,53 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.