Baudžiamoji byla Nr. M1-634-1109/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52955-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.2; 2.1.10.1; 2.10.1; 2.10.11

 (S)

 

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 1 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – A. G., jo gynėjams advokatams R. A., D. V.,

nukentėjusiesiems A. A., I. G.,

nukentėjusiųjų A. G., G. G., M. G. įgaliotam atstovui Kęstučiui Gudynui,

Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistam V. I., Svetlanai Čumačenko,

teismo ekspertams N. M., A. G., S. S., G. B.,

specialistams A. Š., M. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą, A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, Lietuvoje buvusi gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistam.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., siekdamas sukelti psichologinį diskomfortą, baimę, stresą ir nerimą, sistemingai baugino savo šeimos narius – sutuoktinę I. G. bei mažametes dukras A. G., G. G. ir A. A.:

jis 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jo senelei J. G., pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas prie savo sutuoktinės I. G., tuo metu vairuojančios automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui V. Ž., apie 10–15 km atstumu persekiojo ją, bandė nustumti nuo kelio;

be to, 2018 m. spalio 14 d., 10.58 val., atėjęs pas savo sutuoktinę I. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), išsakė grasinimus, kad persekios ją visą gyvenimą, jos artimieji dings be žinios, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai ir jos šeimos nariams pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką;

be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d., naudodamasis savo mažamečių dukterų A. G. socialinio tinklapio „Facebook“ anketa „A. G.“, G. G. socialinio tinklapio „Facebook“ anketa „G. G.“, nukentėjusiajam A. A. į jo socialinio tinklapio „Facebook“ anketą „(duomenys neskelbtini)“ siuntė nenustatytą skaičių įžeidžiančio, žeminančio bei menkinančio asmenybę turinio pranešimų su keiksmažodžiais „bybį, asile, čiulpk, bybį“, taip pat, susitikęs nukentėjusįjį A. A., jam grasino, sakydamas „ilgai netempsi, išvešim“, „ilgai ramybės neturėsi“, „pas tave atvažiuos“, reikalavo savo mažamečių dukterų, jog šios nukentėjusįjį A. A. kviestų pokalbiui su juo, sakydamas, kad „eitų su juo kalbėtis, jeigu nori, kad gyvas liktų“, tokiu būdu siekė nukentėjusiajam sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės;

be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susirašinėjimo garso/vaizdo pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“ I. G., mažametėms dukroms A. G., G. G., rašė bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę menkinančius, žeminančius pranešimus „tik suprask, skyrybų jokių nėra, nebuvo ir nebus kol esu gyvas aš, kol esi gyva Tu; aišku vadinasi reikia cirkų; duosiu ko sieki, ką ji padaryti; dėkok tik sau Inga; stebėk dabar cirkus naktį; jei paduosi alimentams prasidės karas; patikėk pajusi Tu ir vaikas kas yra (duomenys neskelbtini) nedraugiškas; rytoj pradėsim žaidynes; plius lauk mokesčių vizitų į masažus; sužlugdysiu Tavo veiklą; ir viso Mergyt, eisi save pardavinėt; stengiuosi išlikti ramus, planuoju pavykęs būt taip pat ramus. Bet po Tavo nebendravimo, neprižadu nieko; mergaitės liks be mamos ir tėčio. Toliau depresija ir panikos priepuoliai, ko pasekoje tampi nekontroliuojamas ir nebeatsakai už savo veiksmus. Ir visi tie žmones kurie vengė padėti, pasakydami tiesą, savotiškai prisidės prie to kas bus; „live with bitch never smart choise, because all time smell dick from bitch muoth“; gal tavim nepasinaudos kaip pigia preke, nors mano jausmas būtent toks. Anyway ex darling gyvenimas tavo, o uz sudauzyta/nuzudytą meilę ir jausmus gi atsakyti savo kelyje. Stokis pati ant savo kojų, nes su strijom ir mažais papais, bei kaulėtais klubais +3 vaikais jokio normalaus ir protingo vyro neturėsi, garantuoju. Tik padrožimui esi only value. Pagyvensi pajusi“, tokiu būdu siekė sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės;

be to, 2018 m. gruodžio 13 d., apie 18.00 val., PLC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su trimis mažametėmis dukromis A. G., G. G. ir M. G., persekiojo tuo metu parduotuvėje „Rimi“ buvusius I. G. bei A. A., priėjęs prie jų, įžūliai I. G. bei A. A. pasakė „kurva, valkata, tu pasiėmei kurvą, kuri man visą gyvenimą bybį čiulpė“, A. A. pasakė „ką šūstriakas“, po ko, sekdamas jiems iš paskos, mobilaus ryšio telefonu „Honor“, „Honor“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), filmavo I. G. ir A. A., filmuodamas pastarąjį įžeidinėjo bei provokavo konfliktinę situaciją, sakydamas „tai gerai pas tave va va pas tave va va va narkomane narkomane šliapa“, „ar tu žinai, ką reiškia šliapa palei panetkes?, „pratrūk, pratrūk, pratrūk, nu pratrūk, velnias“, „pratrūk, velnias, šliapa, šlepė, eik tu, eik tu, eik bybį pačiulpk, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, veikėjau tu“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems I. G. ir A. A. stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, jie buvo priversti kreiptis į PLC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją, kad galėtų saugiai išeiti iš prekybos centro;

be to, 2019 m. sausio 29 d., nuo 10.00 val. iki 13.30 val., Vilijampolės seniūnijos, esančios (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 4, šeimos atvejo peržiūros metu I. G. ranka parodė bauginantį gestą, t. y. rankos pirštu perbraukė sau per kaklą, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką.

Šiais veiksmais A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 07.40 val., prie (duomenys neskelbtini) ir P. V. mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant jo variklio gaubto, po to, priėjęs prie automobilio dešinės pusės priekinių durelių, jas atidaręs, įsėdo į automobilį, uždaręs dureles, suėmė vairuotojo saugos diržą, kuriuo buvo prisisegusi automobilio vairuotojo vietoje sėdinti jo sutuoktinė I. G., ir jį įtempė, taip spausdamas jos kūną, šaukė, kad pasmaugs, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. G., sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. 

A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 80 procentų kaltinimų yra išgalvoti, dėl 20 procentų prisipažįsta padaręs.

Dėl I epizodo paaiškino, kad buvo ką tik grįžęs iš Norvegijos, sužinojo apie skyrybas, norėjo taikytis, buvo susiskambinę su žmona, kalbėjo telefonu ir važiavo vienas už kito, pokalbio metu sakė jai, kad nori sustoti pasikalbėti, paduoti gėles ir išsiaiškinti, kas vyksta, buvo nematęs žmonos tris mėnesius. Jis yra profesionalus vairuotojas, atsižvelgia į saugų eismą, todėl pavojingai nemanevravo. I. G. sustojus kelkraštyje, jis taip pat sustojo, jie ramiai šnekučiavosi. Ji iškvietė policiją, draugus. Kai atvyko pareigūnai, I. G. pradėjo elgtis kitaip, t. y. tarsi būtų išsigandusi, šoko sukrėsta, prasidėjo vaidyba, drebėjimas, nors iki tol jie bendravo ramiai, buvo normalus buitinis dialogas. Nepamena, ar I. G. sakė jam, kad ji nenori su juo kalbėtis.

Dėl II epizodo paaiškino, kad buvo prasidėjęs skyrybų procesas, todėl galėjo būti kažkokie žodžiai spontaniškai pasakyti, tačiau, kad būtų grasinęs, nepamena. Nepamena, kad būtų sakęs, jog persekios ją visą gyvenimą, dings jos artimieji, bet jei ir buvo tokie žodžiai pasakyti, jie buvo pasakyti spontaniškai, nebuvo nukreipti prieš I. G.. Tai buvo buitinio lygio dialogas, ginčas, nes ji kategoriškai neleisdavo susitikti su dukromis.

Dėl III epizodo paaiškino, kad mergaitės gyveno pirmame aukšte, todėl, kad nekelti ginčų su I. G., jis pabelsdavo mergaitėm per langą ir jos išeidavo į lauką. Jis belsdavo mergaitėms į langą, kad jos išbėgtų į lauką, tačiau dabar traktuojama taip, kad jis mergaites baugino. Į langus belsdavo po pamokų.

Dėl IV epizodo paaiškino, kad kai grįžo iš Norvegijos, žmona visus pokalbius įrašinėjo, jam nežinant. Vykstant dialogui kažkas panašaus, kaip nurodyta nutarime, galėjo būti paminėta, bet čia ištraukta iš konteksto, konkrečių grasinimų nebuvo. Grasinimų dukroms, kad mama negrįš iš parduotuvės, pats nieko nedarys, draugai padarys, nesakė, priešingai, dukroms sakydavo, kad mamą reikia mylėti.

Dėl V epizodo paaiškino, jog iš dukrų „Facebook“ anketų jokių žinučių A. A. nesiuntė, nesakė ir žodžiu, priešingai, norėjo su A. A. išsiaiškinti taikiai dėl dukterų. I. G. turėjo prisijungimą prie jo anketos nuorodą ir jis nežinojo, kad šitas pasitikėjimas atsisuks prieš jį. Buvo sukurtas jo ,,Facebook“ anketos dublikatas, iš kurio parašyti grasinimai draugams ir kitiems, tačiau jis tokios anketos nekūrė. Norėjo su A. A. bendrauti dėl vaikų auklėjimo, bet nepavyko su juo pasikalbėti. Kvietė per dukras jį pasikalbėti, tačiau be grasinimų. Buvo tokių situacijų, kada atsikėlęs iš po nakties, rasdavo susirašinėjimą su kitais asmenimis per „Mesanger“, nors jis nesusirašinėdavo, žinučių turinys nebuvo išlikęs.

Dėl VI epizodo paaiškino, kad įžeidžiančių žinučių nei I. G., nei dukroms nesiuntė. I. G. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. jį užblokavo, vėliau jį užblokavo ir A. A., net per telefoną buvo užblokuotas, todėl jis negalėjo nieko siųsti.

Dėl VII epizodo paaiškino, kad tuo metu buvo mirusi močiutė, jis dalyvavo jos laidotuvėse, todėl tuo metu jis fiziškai niekaip negalėjo būti prie A. A. automobilio, kuris buvo parkuojamas ne vietoje, kaimynai buvo pikti, todėl mano, kad iš kaimynų kažkas galėjo pradurti  padangas.

Dėl VIII A. G. paaiškino, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiaisiais susitiko netikėtai, prašė, kad duotų buto raktus ir jis galėtų mergaites parvežti namo, nes jau buvo vėlu. Tuo metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis keikėsi, keikėsi ir A. A., ir jie vienas kitą filmavo. Jis išsakė tokias frazes, kokios nurodytos kaltinime, tačiau tai buvo tik aštresnio konflikto  apsižodžiavimas, bet negrasinimai. Po šio įvykio jis liko su mažamečiais vaikais, o žmona su A. A. išvažiavo. Į jo pusę buvo taip pat išsakytos replikos, keiksmažodžiai ir mergaitės viską girdėjo. Jo išsakytos frazės kitą asmenį žemintų, įžeistų, tačiau jis taip pat buvo išvadintas visokiais žodžiais, ne kartą apspjautas. Konfliktas užtruko 2-3 min., buvo iškviesta apsauga, jie viską išsiaiškino. Jeigu nukentėjusieji būtų buvę išsigandę, matytųsi išgąstis, bet A. A. atgal replikavo, jokios baimės nebuvo, nes ten visur žmonės ir pilna kamerų.

Dėl IX epizodo A. G. paaiškino, kad 2019 m. sausio 12 d. atvažiavo pas I. G. senelę pasiimti mergaičių ir pajuokavo tarpusavyje, kad kiaulės metai, kad čia jo metai. Tokių frazių kaip „sudeginsiu“, „sudaužysiu“ nebuvo. Su močiute niekada nesipyko.

Dėl X epizodo paaiškino, kad parodė gestą pirštu perbraukiant per kaklą, nes A. A. tokį gestą parodė jam prieš tai. Frazės, kad „bus galas“ I. G. nesakė.  

Dėl įvykių prie mokyklos paaiškino, kad nebuvo taip, kad lipo ant automobilio ir užtraukė diržą I. G. ir šaukė, kad pasmaugs. Jis buvo prie mokyklos palydėti mergaičių pirmą dieną į mokyklą, atvykus žmonai, jis priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji užsidarė automobilyje, užsirakino ir iškvietė policiją. Jis atidarė keleivio dureles. Jis bandė aiškintis, kodėl buvo slepiama, kur mergaitės mokosi, kodėl neatsiliepia į jo skambučius. Žmona teigė, kad čia ne jo gyvenimas, sakė nesikišti. Pokalbio metu I. G. sėdėjo vairuotojo vietoje, o jis kalbėjo per dukrą pasilenkęs, jo galva buvo automobilio viduje. Pokalbis užtruko keletą minučių, po to dukra parodė pirštais, kad žmona kviečia policiją, jis turėjo reikalų, todėl pasišalino. Jeigu būtų buvęs smurtas, galėjo kreiptis į teismo medicinos ekspertizę, atlikti kapoto ekspertizę, kada jis buvo įlenktas. Šį įvykį matė A. V., kuri buvo į įvykio vietą atvykusi su juo.

Jis savo ligos nepripažįsta, jaučiasi psichiškai sveikas, tačiau vaistų vartojimas jam padeda. Skyrybų byla buvo iškelta 2018 m. rugpjūtį. Kai susitiko kelyje su I. G., dokumentai dėl skyrybų jau buvo pradėti tvarkyti. Jis norėjo su (duomenys neskelbtini) pakalbėti kaip vyras su vyru, tačiau nepavykdavo. Buvo keliamos nuotraukos į socialines erdves, jam atsiuntė video kaip A. A. ir I. G. bučiavosi, glamonėjosi. Jis tai suprato kaip jo provokavimą. Pedofiliją jis išsigalvojo tam, kad gautų teisę auginti mergaites. Jis turėjo tikslą suteikti mergaitėms gyvenimą Norvegijoje, suteikti joms išsilavinimą.

Nukentėjusioji I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jos ir vyro A. G. skyrybų procesas vyksta nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Dėl I epizodo parodė, kad rugpjūčio 9 d. buvo nuvežusi dokumentus skyryboms, žinojo, kad A. G. grįš apie 14 d. Tuo metu ji su mergaitėmis jau buvo persikrausčiusi į mamos butą. Žinojo, kad neturės ramybės, kad viskas ramiai nesibaigs, nes pradėtos skyrybos. Įvykio dieną mergaitės buvo (duomenys neskelbtini). Vakare po darbo iš Šiaulių ji važiavo namo, sustojusi degalinėje sulaukė A. G. skambučio, jis kalbėjo, kad grįš, bet neminėjo, kad važiuoja tuo pačiu keliu. Jiedu kalbėjo apie skyrybas, apie mergaites, tuo metu jis jai negrasino. Jis norėjo pakalbėti, o ji sakė, kad kalbės per advokatą. Iš degalinės Radviliškyje ji pajudėjo keliu link Šeduvos, kalbėjo su A. G. telefonu, jautėsi įtampa, kai iš priešais pamatė atvažiuojantį A. G.. Tada pradėjo važiuoti greičiau, nes bijojo. Jie prasilenkė, A. G. apsisuko, padidino greitį ir pradėjo manevruoti ne pagal taisykles, jie važiavo link Šeduvos. Pravažiavus atkarpas, kur ribojamas greitis, A. G. prisivijo ją ir pradėjo stumti į kelkraštį, didino greitį iš galo, tarsi lenktynėse. Ji paskambino 112, nes jai buvo labai baisu. Policijos pareigūnai jai sakė sustoti, tačiau ji žinojo, kad vienos automobilio durelės neužsirakina, todėl bijojo tą daryti. Paskambino draugei, kuri vėliau atvyko su draugu. Tuo metu galvojo, kad gyva pas mergaites negrįš. Sustojo, kai prieš save pamatė viaduką, nes manė, kad ją nuo jo nustums. Santykiai su A. G. buvo įtempti jau kurį laiką, dokumentų padavimas skyryboms buvo vilkinamas 3-4 metus, per tą laiką buvo visokių incidentų, nes, kai pradėdavo kalbėti apie skyrybas, prasidėdavo cirkai. Buvo smurto protrūkių, bet jie nebuvo fiksuoti. Jo emocijų didžiulės kaitos. Naktį yra mėtęs svorius į duris, yra apipylęs ją šaltu vandeniu, laikęs uždaręs visą naktį tualete, kartą žiemą su mergaitėm išvarė beveik neapsirengusias. Visi tie įvykiai iššaukė baimę, kai važiavo keliu 2018 m. rugpjūčio 14 d. Visada buvo du (duomenys neskelbtini). Net jo mama yra sakiusi, kad ji į visą šią situaciją žiūrinti per švelniai. Pas A. G. būdavo įvairių pykčio priepuolių. Yra buvę, kad puolė ją, praskėlė lūpą, kai ji gulėjo lovoje, po to ėmė plūsti mamą, po to atsiprašinėdavo. Po to kai ji sustojo kelyje, sustojo ir A. G., labai greitai atvažiavo jos draugė ir policija. Ji kratėsi nuo tų emocijų, verkė, apsikabino draugę, policija tuo metu bendravo su A. G.. Kai kalbėjo važiuodama su juo telefonu, jis jos negąsdino. Kai pamatė pravažiuojantį, išsigando dėl visų buvusių ankstesnių gąsdinimų ir tų žinučių. Ji yra skyrybų iniciatorė. A. G. yra dvilypis žmogus. Nenorą skirtis jis rodė per manipuliacijas, per vaikus, įžeidinėjimus. Tą patį vakarą atvažiavęs (duomenys neskelbtini) beldėsi į duris. Apie šį įvykį ji pasakojo artimiesiems. Tuo metu ji bendravo su A. A. ir jam pasakė apie įvykį. Jis žinojo, kad ji kelyje ir dingo susisiekimas su visais.

Dėl II epizodo – 2018 m. spalio 14 d. įvykio, nukentėjusioji paaiškino, kad A. G. tiesiogiai grasino išsakydamas kaltinime nurodytus žodžius, paminėdamas ir giminaičius. Šio poelgio esmė buvo skyrybos. Tiksliai visų aplinkybių neprisiminė.

 Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 84–88), kuriuose I. G. parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. A. G. parvedė M. G. pas ją į namus ir norėjo pasikalbėti su G. G., kuri tuo metu sirgo, todėl ji pasakė, kad G. G. į laiptinę neleis, nes ši guli lovoje ir su ja galės pasikalbėti, kai ji pasveiks. A. G. į butą neįleido. A. G., būdamas buto koridoriuje, pasakė, kad jis ją persekios visą gyvenimą, jos artimieji po vieną dings be žinios. Ji taip ir suprato, kad A. G. eis visur iš paskos, stovės po langais, kur ji eis su mergaitėmis, ten ir jis eis, ateidinės prie namų ir panašiai. Ji suprato, kad ramiai gyventi negalės, kad A. G. baugins ir terorizuos. Žodžius, kad jos artimieji dings be žinios po vieną, suprato tiesiogiai, t. y. kad jis po vieną jos artimąjį paliks be gyvybės. Ji A. G. grasinimų išsigando, nes ji visąlaik jo bijojo, kadangi A. G. neprognozuojamas, pavojingas ir neadekvatus. Tą, ką jis sako, ji tiki, kad jis taip ir padarys. Tiki dėl to, kad jau buvo taranavimas kelyje, užpuolimas per D. V. kelyje, pradurtos automobilio padangos, sudegintas A. A. automobilis Vilniuje, padegtas butas Baisogaloje ir panašiai (2 t., b. l. 84–88).

Nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Patvirtino, kad dėl įvykio pateikė pareiškimą (1 t., b. l. 105). Papildomai paaiškino, kad šio įvykio metu dukra filmavo, o ji galimai norėjo atimti iš dukters telefoną.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 16), kur ji parodė, kad iki kol atėjo A. G., tarp jos ir dukros A. G. jokio konflikto nebuvo. A. G. buvo užėjęs į jos buto koridorių, bendravo su dukra A. G.. Viso konflikto su A. G. metu A. G. buvo šalia, viską girdėjo, rankose laikė savo telefoną. A. G. išėjus, A. G. nukentėjusiosios paklausė, kodėl ji taip daro, sakė, kad paskambins į policiją. Kad dukra be reikalo nekviestų policijos, iš dukters rankų paėmė telefoną. Kai grįžo į koridorių, pajuto smūgį į kaklą. Atsisukusi pamatė, kad už 2 metrų stovi dukra A. G., suprato ir pamatė, kad dukra į ją metė „slaimą“. Ji supykusi pasakė, kad dukra eitų pas tėvą ir į rankas įdavė megztinį. Visą šį vaizdą buto koridoriuje nufilmavo A. G.. Apie tai, kad dukrai užgavo ranką, dukra užsiminė tik tada, kai A. G. grįžo prie jos buto durų ir, atidaręs duris, pradėjo filmuoti momentą, kai I. G. liepė A. G. eiti pas tėtį ir davė jai į rankas megztinį.

I. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tai tos pačios dienos įvykis. Grasinantys A. G. žodžiai buvo išsakyti iki telefono paėmimo iš dukters. Šie grasinimai buvo skaudūs, buvo baimė ir ašaros. Ji prašė A. G. išeiti iš mamos buto ir palikti patalpas. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją.

Dėl III epizodo I. G. parodė, kad A. G. ateidavo ir belsdavo į namų langus ir duris. Jis baugino, gąsdino ir kartu buvusias mergaites. Dažniausiai belsdamas nieko nesakydavo. Būdavo, kad daužydavo su kumščiais ir su kojomis į duris, būdavo, kad skambina jai, ji  nekelia telefono ragelio, mergaitės irgi nekelia ir po kiek laiko ateidavo ir belsdavo į duris. Dažniausiai taip būdavo sutemus, vėlai vakare. Iš pradžių išsigąsdavo, vėliau stengėsi nekreipti dėmesio. Mergaites irgi reikėdavo raminti, jos nemiegodavo, klausdavo, kas čia vyksta, gerdavo raminančias arbatas, nes į mokyklą reikėdavo kitą dieną. Policija atvažiuodavo dažnai, tačiau ne visada ji rašydavo pareiškimus ir ne visada policija priimdavo jos pareiškimus. Policija atvažiuodavo, pasijuokdavo, nes A. G. būdavo blaivus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 84–88), kur ji parodė, kad A. G. baugino ją ir dukras, ateidamas prie jos mamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d. A. G. taip pradėjo elgtis visų atžvilgiu nuo tada, kai sužinojo apie skyrybas ir grįžo iš Norvegijos į Lietuvą. Bauginantys baladojimai į langus buvo į savaitę po 2–3 kartus. Minėtu laikotarpiu toks A. G. elgesys buvo apie 20 kartų. Dukros bijojo tokio A. G. elgesio. Kai A. G. baladodavosi, ji su mergaitėmis apsikabindavo ir laukdavo, kas bus, mergaitės net apsiverkdavo. Kartą A. G., paskambinęs telefonu, kažkuriai dukrai sakė žiūrėti, kas bus su stiklu ir daugiau nieko nesakė. Būdamos namuose jos bijojo ir laukė, kas nutiks, tačiau tą kartą nieko nebuvo. Kitą rytą, eidama su mergaitėmis į mokyklą, prie laiptinės durų matė gulintį didžiulį luitą – senovinę didelę šaligatvio plytą ir suprato, kad A. G. ketino minėtą luitą mesti joms į langus. Kai ji su dukromis gyveno (duomenys neskelbtini), A. G. atėjęs baladodavosi į duris, tačiau tie baladojimaisi nebebuvo tokie bauginantys, kaip gyvenant Baisogaloje.

Nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai teisingi ir paaiškino, kad baladojimai nebuvo dienos metu, ar tuo laiku, kai reikia mergaites pasiimti. Tai būdavo vakariniai baladojimai, kai  mergaitės būdavo lovose. Nebuvo taip, kad pabaladojama siekiant mergaites pakviesti į kiemą. Tuo metu A. G. nebuvo nustatytas bendravimas su dukromis. Būdavo, kad A. G. gražiai pabaladodavo dienos metu, spardymai su kojomis būdavo vakare. Ne visus kartus matė, kad A. G. daužė duris, bet po to jau nežiūrėdavo. Ji bijodavo beldimų, nes jie būdavo vakare ir ne su tikslu pasiimti mergaites, todėl ir išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą buvo beldimas, kai pas ją buvo pusbrolis G. Ž.. Tada buvo iškviesta policija, kuriai pasakė, kad nenori, jog A. G. būtų. Tyrimas nepradėtas, nes (duomenys neskelbtini) buvo blaivus ir gražiai šnekėjo.

Dėl IV epizodo – 2018 m. rugpjūčio 14 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. grasinimų telefonu I. G. ir dukterų bauginimo I. G. parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. A. G. skambindavo jai į telefoną ir grasindavo, taip pat baugino mažametes dukras. Jo numeris buvo užblokuotas, tačiau jis skambinėdavo iš naujų numerių. Būdavo, kad A. G. skambindavo į mergaičių numerius, o jos jai perduodavo. Taip pat prašydavo, jog dukros įjungtų laisvų rankų įrangą, kad ir ji viską girdėtų, ką jis sakydavo. Mergaitės pradėdavo verkti, kai girdėdavo, ką A. G. sakydavo. Jo tikslas buvo gąsdinti ir dukras. Rašydavo ir į elektroninį paštą, tačiau tiksliai neprisiminė kokios frazės buvo išsakytos. G. G. buvo labai įbauginta, todėl teko lankytis pas psichologus. Dažniausiai girdėdavo visos mergaitės, mažiausiai paveikta būdavo (duomenys neskelbtini), nes ji buvo susivienijusi su tėvu, bet po to ją tai labai paveikė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 84–88), kur jis parodė, kad A. G. grasinimai, išsakyti žodžiu „aš taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galą, mergaičių nebus nei tau, nei man, aš su jomis garaže užsidusinsiu“ buvo pasakyti Baisogaloje, telefonu, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir baladojimaisi į langus ir duris, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (per klaidą nurodyta 2019 m., tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m.). Jei ji nekeldavo telefono, tada A. G. skambindavo kažkuriai iš dukrų, kurios perduodavo telefoną I. G. ir jis grasindavo. Grasinimai buvo išsakyti mažiausiai 3–4 kartus. Grasinimą, kad su mergaitėmis garaže užsidusins, jis sakė ir savo dukroms. Apie tai jai sakė G. G., kuri bijojo, jautėsi nesaugi. Žodžius, kad „Aleksoto turguje nusipirkti ginklą už 100 eurų paprasta“ A. G. sakė telefonu, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), iki 2019 metų pradžios, t. y. nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m gruodžio 31 d.

I. G. patvirtino, kad šie parodymai teisingi, paaiškino, kad įvardinti veiksniai padidino baimę mergaitėms. Ir po šitų žodžių A. G. susitikdavo su mergaitėmis. G. G. reikėdavo įtikinėti, kad sutiktų važiuoti, kitos dukros buvo paveiktos ir vykdavo su juo dėl pinigų. Dukros ne visada, tačiau važiuodavo bijodamos. G. G. dažnai likdavo namuose, ji jausdavo baimę ir nenorėdavo vykti su tėvu. A. G. dukras per langą išsikeldavo ir į kavinę nusiveždavo, jai nežinant. A. G. kontaktas su mergaitėmis buvo ne kaip vaikų ir tėvo, mergaitės buvo informacijos šaltinis. Dukros būdavo papirkinėjamos, gaudavo pinigus, kad tam tikrus dalykus darytų namuose, pavyzdžiui: karpydavo dokumentus, drabužius, laistydavo vandenį, dažus ant sienų. Mergaites emociškai žlugdė, nes jos su mama gyvendavo ir dar norėdavo pinigų gauti. Mergaitės jausdavo įtampą, kai matydavo A. G. ir jos santykius, jo beldimus į duris. Manipuliacijos vyko pinigais, tačiau ne visos mergaitės eidavo kartu su A. G.. A. G. mažiausiai parodydavo baimę ir nerimą. A. G. skambindavo mergaitėms, kalbindavo važiuoti kartu su juo, sakydavo, ar jos nori, jog mama gyva būtų, jei jos nevažiuos.

Dėl V epizodo – įžeidžiančių ir žeminančių žinučių A. A. atžvilgiu, I. G. parodė, kad dėl žinučių ir komentarų matytų viešoje erdvėje yra pati sakiusi A. A.. Pastebėjo, nes buvo pamėgusi puslapį ,,(duomenys neskelbtini)“, kur parašytus komentarus iš karto parodo. Pati yra mačiusi kaltinime nurodytas žinutes ir komentarus. A. A. yra sakęs, kad A. G. rašė tiesiogiai jam. Mergaitės negalėjo rašyti tokių tekstų, kadangi rašysena buvo suaugusio žmogaus, t. y. su keiksmažodžiais, su kableliais. Paklausus dukrų, ar jos rašė, pasakė, kad nėra rašiusios A. A. ir nurodė, kad A. G. paimdavo telefonus ir rašydavo. Iš A. A. sužinojo, kad A. G. jam sakė, jog jis ilgai netemps, išveš, ilgai ramybės neturės. Taip pat A. G. yra kvietęs A. A. į laiptinę išeiti pasikalbėti, tačiau jis neidavo kalbėtis. A. G. yra sakęs mergaitėms, kad ateitų A. A., jei nori likti gyvas, taip pat ir ji yra gavus tokio pobūdžio žinučių. A. G. norėdavo įbauginti ne tik ją, bet ir Aidą. Visi šie pasisakymai sustiprindavo įtampą, nerimą, nesaugumo pojūtį. Yra su A. A. kalbėjusi dėl galimybės kreiptis į psichologus. A. A. pas psichologą pagalbos nesikreipė, tačiau baimė buvo jaučiama. Abu turėjo dujų balionėlius apsaugai, vienas buvo namuose. A. A. dėl žinučių į policiją nesikreipė. Prasidėjus skyryboms, iš A. G. profilio buvo parašyta žinutė, nes šalia nukentėjusiosios atsirado partneris, todėl A. G. išliejo savo pyktį ant A. A..

Dėl VI epizodo – 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 2019 m. gegužės 10 d. susirašinėjimo garso ir vaizdo pokalbių programėlėse, I. G. parodė, kad žinutės buvo siųstos iš A. G. telefono dukroms su tikslu, kad jos paskaitytų ir duotų jai paskaityti. Buvo žinutės siųstos ir draugei. Tokiu būdu jis norėjo įbauginti ją ir dukras. Žinutės apie lygius (angl. „level“) sekdavo po kiekvieno įvykio. Antras įvykis buvo, kai sudegė jos mamos butas, tada A. G. parašė žinutę, po to A. A. automobilis sudegė ir vėl parašė žinutę. Visos žinutės ateidavo po įvykių. Visos žinutės buvo siųstos mergaitėms ir su fotografijomis. Žinutes siuntė A. G.. Ji matė susirašinėjimus. Iš tos pačios anketos vyko ir ankstesni susirašinėjimai su tėvu. Ta pati rašysena, tas pats braižas, todėl nekilo abejonių. Nekilo abejonių, kad tai A. G., nes iš tos pačios anketos buvo susirašinėjimai ir dėl susitikimų.

Dėl VII epizodo – automobilio „Audi“ pradurtų padangų, I. G. parodė, kad pamatė, jog buvo nuleistos visos keturios padangos. Ant kapoto buvo braižiniai, panašūs kaip kaukolės siluetas. Iš jokių kaimynų nėra gavusi įspėjimų ir nusiskundimų dėl ne vietoje statomo automobilio. Toje vietoje stovėjo daug automobilių, niekam netrukdė. Automobilis stovėjo palei kelią, kur ir kitų kaimynų automobiliai buvo. A. G. parvežė mergaites iš vakaro. Patys (nukentėjusieji) nematė, kad A. G. būtų pradūręs padangas, bet mano, kad tai A. G. darbas, kadangi aplinkybės veda į jį. Jokių priešų neturėjo, tame name išsilavinę žmonės gyveno, o A. G. buvo atvykęs iš vakaro. Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaiko, nes parduodant automobilį kainą reikėjo nuleisti, naujų padangų nepirko, automobilio netvarkė.

Dėl VIII epizodo – įvykio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Rimi“, I. G. parodė, kad renkantis daržoves pamatė ateinantį A. G. su mergaitėmis. Ji tuo metu buvo kartu su A. A.. A. G. sekė juos, keikė, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, dukros viską girdėjo. Ji pradėjo filmuoti. Priėjus prie apsaugos, pasikalbėjo ir nukentėjusiajai su A. A. leido išeiti, A. G. pasiliko pasikalbėti. Tuo metu buvo kviečiama policija, kad saugiai palikti patalpas. Tai buvo psichologinė ataka prie vaikų, buvo nesmagu, kad tai vyko viešoje vietoje ir prie mergaičių, joms girdint. Mergaitės liko su A. G., po to jas parvežė namo. A. G. ėjo iš paskos nuo „Rimi“ parduotuvės iki centrinio išėjimo. Visą tą laiką jautė įtampą, ėjo sparčiu žingsniu, kad išvengtų įtemptos situacijos ir kad mergaitės nematytų. Nepamena, ar A. G. filmavo, bet telefoną jis laikė.

Dėl IX epizodo I. G. paaiškino, kad įvykis buvo 2019 m. sausio 11 d. naktį. Tą dieną buvo sesers gimtadienis. Ji su Aidu mergaites paliko pas močiutę, nes kitą dieną reikėjo važiuoti į Vilnių dirbti. Visą kelią A. G. bendravo su mergaitėmis, norėdamas sužinoti, kur jie yra, kada pasieks močiutę. Apie 21–22 val. vakaro atvažiavo iki močiutės, kur paliko mergaites. Po to ji kartu su A. A. važiavo atgal į Kauną. Važiuojant atgal, ties Kėdainiais A. G. draugas užpuolė juos kelyje, buvo apdaužytas automobilis. Jai paskambino močiutė E. V. ir pasakė, kad buvo atėjęs įpykęs A. G., kuris sakė, kad kiaulės metai, sudaužys, sudegins juos iš visų pusių. Jei močiutė nebūtų pasakiusi, ji apie tokius žodžius būtų nežinojusi. Nukentėjusiajai tokių žodžių nesakė, su pačiu A. G. nesusidūrė. Močiutė buvo išsigandusi, to neišsigalvojo. Mano, kad A. G. susijęs su įvykiu kelyje, nes kai degė automobilis (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį, jie (nukentėjusieji) buvo su mergaitėmis, jis irgi labai domėjosi, kur jie yra, mergaitės nufotografavo vietą (duomenys neskelbtini), balandžio mėnesį degė mamos butas.

Dėl X epizodo – 2019 m. sausio 29 d. įvykio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, I. G. parodė, kad vyko šeimos atvejo peržiūra, kurios metu visi buvo kviečiami po vieną. Vyko chaosas, rodė visokius ženklus. Kur viskas įvyko – koridoriuje ar laukiant prie kabineto, nepamena. Daugiausiai viskas vyko laukiamajame. A. G. tą patį rytą ar iš vakaro buvo grįžęs iš Egipto, kur buvo su A. G.. Parvežė dukrą ryte įpykusią, įtūžusią, ji smurtavo prieš nukentėjusiąja, buvo nusiteikusi negeranoriškai. Tuo metu ir rodė (duomenys neskelbtini) ženklą su pirštu.  Nukentėjusioji seniūnijoje nuėjo į kabinetą, A. G., A. G. ir A. A. liko laukiamajame, ten toliau vyko konfliktas. Darbuotojai girdėjo, viską matė ir po to nutraukė tą situaciją, nes pamatė, kad A. G. manipuliuoja vaiku. Laukiamajame A. G. parodė gąsdinantį gestą, kuris visuomenėje yra suprantamas kaip gyvybės netekimas. Ji suprato, kad visiems bus galas, bus blogai, ją tai gąsdino, kėlė įtampą. Visi įvykiai iki to laiko leido manyti, kad kažkas realiai gali būti padaryta.

Dėl 2018 m. lapkričio 5 d. įvykio I. G. paaiškino, kad tai turėjo būti pirma diena naujoje mokykloje, buvo gerai nusiteikusios. Parkuojant automobilį prie mokyklos išgirdo, kad mergaitės šaukia, jog A. G. ateina. Jis užšoko su sėdmenimis ant kapoto, nušoko ir priėjo prie automobilio iš keleivio pusės. Keleivio sėdynėje sėdėjo A. G., gale kitos dvi mergaitės. Nukentėjusioji buvo su saugos diržu, automobilis net nebuvo užgesintas. A. G. atidarė duris, rėkė ant mergaičių, kodėl jos neatsiliepia, kodėl vienos į mokyklą atvyko. A. G. pasitraukė link nukentėjusiosios, A. G. atsisėdo šalia, pusiau ant jos, toliau rėkė, spjaudė į veidą. Visos išsigando, dukros rėkė, verkė, ėmė prašyti A. G., kad šis baigtų. Jis griebė I. G. už diržo ir tempė, taip bandydamas pasmaugti, sakė, jog visi važiuotų, kad visi užsidusins. A. G. sugriebė už diržo ties jos krūtine ir tempė diržą į savo pusę, link apačios ir ją spaudė, kad prismaugtų jos kaklą. Ji buvo šoke. Po to jis nuėjo, ji užsirakino automobilį ir kvietė policiją, o A. G. pasišalino. Tuo metu nukentėjusioji jautė skausmą ir baimę. Žymių neliko. Fizinį skausmą jautė krūtinėje ir per kaklą. Tuo metu buvo apsirengusi plona striuke.

Nukentėjusioji taip pat parodė, kad yra mačiusi A. G. smurto ataką prieš patėvį. Tuo metu jo akys persivertė, pabalo, žmogus pasikeitė per akimirką. Airijoje būnant yra mačiusi jo smurtavimą prieš tetą. Būdavo, kad jis būdamas ramybės būsenoje, staiga pasikeičia, jam kažkas susišviečia, kažką padaro ir vėl grįžta į ramybės būseną, kaip nebuvę to žmogaus. Kartais net neigdavo, kad kažką padarė, sakė, nekontroliavo savęs, tada atsiprašinėja. Pas (duomenys neskelbtini) pasireikšdavo du žmonės. Kai skaitė diagnozę, viskas jai buvo pažįstama.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 70–72, 78–83), kur ji parodė, kad A. G. iš pradžių rašinėjo pranešimus jos seserims bei V. Ž. T. ir jos vyrui J. T., kurie gyvena Anglijoje. A. G. nukentėjusiosios seserims rašė apie tai, kad yra pedofilijos ir narkotikų klanas, kad I. G. blogai, mergaitės maitinamos narkotikais ir jas reikia gelbėti. Sesuo A. G. rašė, kad jis pateiktų įrodymus, jog taip vyksta, o V. Ž. T. ir J. T. nesileido į jokias kalbas su A. G.. Tą patį sakė ir socialinė darbuotoja, kuri skaitė A. G. atsiųstą laišką į Socialinių paslaugų centrą. Dėl pedofilijos A. G. rašė, kad I. G. su mergaitėmis parduotos kažkam į Kauną už 12 000 Eur, kaltino dėl to A. A. šeimą. Dėl narkotikų rašė, kad I. G. priklausoma nuo heroino, o mergaitėms į maistą barsto miltelius. A. G. psichika nestabili, su kažkokiais šizofrenijos požymiais. Anksčiau ji yra pastebėjusi A. G. elgesyje asmenybių susidvejinimų su filmų herojais, bet anksčiau į tai nekreipė dėmesio, dabar tai gąsdina. Ji visuomet viską suvesdavo į jo zodiako ženklą. A. G. yra dvynys, todėl jo neadekvatų elgesį visuomet priskirdavo jo zodiako ženklui, nekreipdavo į tai dėmesio. Būdavo, kad A. G. sakydavo ,,nenorėkite pažadinti manyje to tikrojo (duomenys neskelbtini)“. A. G. visuomet buvo toks, kad vieną minutę jis gali užmušti žmogų, kitą minutę tą patį žmogų gali nešioti ant rankų. Jeigu A. G. elgesyje būdavo agresijos priepuoliai, tai momentais jo veidas būdavo baltas, akys perkreiptos, ir jis savęs visiškai nekontroliuodavo. Dėl filmų herojų, tai A. G. sakydavo, kad jis kaip ,,D. W.“, jis taip pat kovos už savo šeimą, už teisybę. Nukentėjusioji nekreipė į jo žodžius dėmesio, tačiau šiuo metu bijo, kad A. G. nedarytų visko kaip tame filme. A. G. sakydavo, kad jis žemaitis, kad jis nieko nebijo, jam nėra ribų. Be to, jis yra sakęs kad, jeigu neturėtų šeimos ir neturėtų ko prarasti, nusipirktų daug įvairių ginklų ir iš pasalų iššaudytų Seimo narius, nes eitų ir kovotų už teisybę, kadangi jam tai įdomu.

Nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai teisingi, paaiškino, kad bendrauja su A. G. nuo 14 metų, nepamena, kad A. G. būtų gydomas ligoninėje dėl psichinių sutrikimų. Diagnozė gali būti teisinga ir nusakyti jo būklę. Mano, kad A. G. gydymas reikalingas. Iš A. G. fizinį smurtą patyrusi ir anksčiu, pažinties pradžioje ir be policijos įsikišimo. Kai jai buvo 14-15 metų, jai sėdint ant grindų A. G. spardė ją ir negalėjo sustoti, atrodė, kad jis nevaldė savęs. Paskui atsiprašė. Po to buvo išvykimas į Airiją. Tada smurtavo prieš tetą. Po to prasidėjo gimdymai, 8-9 metai buvo gana ramu, po to vėl prasidėjo. Kai pradėjo kalbas apie skyrybas, buvo smūgių kumščiu į veido sritį, į rankas, buvo mėlynių, bet į policiją nesikreipė. A. G. yra kerštingas žmogus. Pasakydavo, kad niekas jam ant galvos nelips, niekas nelaimės, jis laimės.

Nukentėjusysis A. A. teisiamojo posėdžio metu dėl I epizodo 2018 m. rugpjūčio 14 d. parodė, kad vakare susirašinėjo su I. G. per ,,Messenger“ ir I. G. dingo, todėl atsirado jausmas, kad kažkas negerai. Po kelių valandų I. G. parašė, paskambino ir papasakojo visą istoriją. Pasakojo, kad ją A. G. persekiojo kelyje, bandė nustumti nuo kelio, į kitus automobilius, ji išsikvietė draugus, atvažiavo policija. Ji buvo labai išsigandusi. I. G. sakė, kad važiavo iš darbo Šiauliuose ar Radviliškyje ir iš priešais pamatė A. G. automobilį, kuris apsisuko ir pradėjo ją sekti. A. G. pavojingai manevravo, bandė nustumti ją nuo kelio. Tuo metu jis su I. G. buvo tik draugai. I. G. jam buvo pasakojusi, kad vyras grįžta iš užsienio ir ji jo bijo. Jis taip elgėsi, nes I. G. nusprendė skirtis. Tai buvo vyro nenoras skirtis. Ji pasakojo, kad senai norėjo skirtis, tačiau neišeidavo, nes vyras prieštaraudavo, būdavo psichologinis, fizinis smurtas.

Dėl II epizodo, įvykio kai 2018 m. spalio 14 d. buvo išsakyti grasinimai I. G. namuose, nieko negali pasakyti, nepamena.

Dėl III epizodo parodė, jog I. G. jam rašydavo, kad A. G. belsdavo į duris, langus, gąsdindavo, daužydavo naktį į duris ir į langus, ji kviesdavo policiją. Taip vyko dėl skyrybų.

Apie grasinančio turinio žinutes nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ginklo pirkimą (IV epizodas) yra girdėjęs iš I. G.. Iš jo pusės nebuvo iniciatyvos susitikti su A. G. susitarti dėl skyrybų, dėl bendravimo su vaikais, nes jis jo bijojo.

Dėl V epizodo parodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d. į savo ,,Facebook“ anketą ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo žeminančius pranešimus, po to užblokavo. Šias žinutes jam rašė A. G. iš A. G. anketos. Taip sprendžia, nes žinutės buvo necenzūrinio turinio, su nosinėmis raidėmis, skyrybos ženklais, A. G. stiliumi. Vaikas taip nerašytų. A. G. prašydavo žinutes persiųsti I. G., liepdavo mergaitėms padaryti nuotraukas, ar tikrai jai išsiuntė žinutes. Tuo laikotarpiu buvo susitikęs su A. G., kuomet jam grasino, tačiau policijai pasakojo tik apie vieną atvejį, kur sakė, kad išvešim, keiksmažodžiai buvo, tiksliai nepamena, nors buvo ir daugiau grasinimų ir keikimų. Su A. G. bendraudavo, kai šis atvažiuodavo paimti savo vaikų. Tiek bendravo, kiek jis spėdavo pasakyti keiksmažodžius prie savo vaikų. Yra buvęs atvejis, kai jam (A. A.) išeidinėjant iš namų, laiptinėje A. G. išsakė grasinimus ir keiksmažodžius. Tokiu būdu A. G. darė jam psichologinį spaudimą. Būdavo, kad A. G. grasinančius žodžius jam išsakydavo be jokios aiškios priežasties, taip išliedavo savo pyktį. A. G. skambindavo į mergaičių telefonus ir prašydavo, kad telefoną paduotų jam, kad šis išeitų su juo pasikalbėti. A. G. balso tonas nebūdavo geras. Pamena, kad A. G. I. G. sakė, kad jis išeitų su juo kalbėti, jeigu A. A. nori likti gyvas. Jis bijojo A. G., todėl nenorėjo su juo bendrauti. A. G. ,,Facebook“ prisijungimo duomenų nežinojo. Į A. G. žinutes jis nieko neatrašydavo, vėliau užblokuodavo A. G.. Kiekvieno atvejo neskundė policijai. Dėl grasinimų ir įžeidinėjimų ėjo į policiją, bet ne dėl visų žinučių. Jam tai kėlė baimę. A. G. rašydavo jam ne tik iš mergaičių anketų, bet ir iš savo anketos. Po to kai užblokavo, asmeniškai jam nebuvo rašoma, tačiau buvo jam adresuotų žinučių per kitus asmenis. 

Dėl VI epizodo parodė, jog yra daug matęs tokio pobūdžio žinučių, tačiau tiksliai negali įvardinti, ar matė šias konkrečias žinutes.

Dėl VII epizodo parodė, kad iš vakaro su I. G. grįžo iš Vilniaus apie 21-22 val. Automobilį pastatė šalia savo kito automobilio. Laiptinėje susitiko su A. G. ir mergaitėmis, viskas buvo ramiai. Kitą dieną rado nuleistas padangas. Iš vakaro ant automobilio buvo nupiešta kaukolė. Pagalvojo, kad tai padarė A. G., nes jis buvo iš vakaro. Meistras automobilių servise apžiūrėjęs pasakė, kad yra durta su peiliu, taisyti neapsimoka. Dėl įvykio kreipėsi į policiją ir rašė pareiškimą. Jam buvo padaryta turtinė žala, kokia, nepamena, tą automobilį pardavė. Kad tai A. G. darbas, sprendė iš visų įvykių: A. G. iš vakaro buvo prie jų namų, prieš tai buvo dingę automobilio numeriai. A. G. buvo sakęs, kad sugadins automobilį. Tokius teiginius išsakė prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“– minėjo, kad sugadins ir kito automobilio padangas, iš to ir suprato, jog tai jis pradūrė „Audi“ automobilio padangas. Prašo atlyginti padarytą žalą. Iki 2018 m. gruodžio 8–9 d. neprisiminė, kad būtų buvę grasinimai dėl automobilio.

Dėl VIII epizodo parodė, kad A. G. buvo priešiškai nusiteikęs, skambinėjo mergaitėms, bandė A. A. išsikviesti pasikalbėti į laiptinę, tačiau jis nėjo, nes bijojo, po to, A. G. pasiėmė mergaites į kavinę. Jis (A. A.) su I. G. buvo prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, kur parduotuvėje ,,Rimi“ pamatė atbėgančias mergaitės, A. G.. A. G. išsitraukęs telefoną pradėjo filmuoti. I. G. taip pat pradėjo jį filmuoti. A. G. filmuodamas kėlė spaudimą, klausė, kodėl jį persekioja, išsakė nukentėjusiajam žodžius, kurie nurodyti nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Tokius žodžius jis priėmė kaip įžeidinėjimus, buvo psichologinis smurtas iš A. G. pusės, jautėsi nesaugus, nes kai A. G. pradėjo sakyti eiti į lauką išsiaiškinti, galvojo, jog bus fizinis veiksmas iš jo pusės, kadangi A. G. buvo agresyvus.

Dėl IX epizodo parodė, kad buvo atvejis, kai 2019 m. sausio 12 d. nuvežė mergaites į Baisogalą pas močiutę ir kartu su I. G. važiavo į Kauną. Po to, kai jis su I. G. buvo užpulti kelyje, I. G. susiskambino su močiute, kuri ir persakė A. G. išsakytas frazes, nurodytas kaltinime.

Dėl X epizodo parodė, kad atėjo į seniūniją ir ten buvo I. G., kuri verkė, A. G. sėdėjo kažkur toliau. I. G. papasakojo, kad A. G. rodė gestus, t. y. pirštu braukdamas per kaklą, kad neleido praeiti, užstojo kelią, po to A. G. jam rodė vidurinį pirštą ir gestą braukdamas pirštu per gerklę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 165–171), kur jis parodė, kad 2019 m. sausio 29 d. buvo surengtas posėdis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriame turėjo dalyvauti socialinė darbuotoja, vaiko teisių specialistė, seniūnijos atstovai bei I. G. ir A. G.. Posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl situacijos šeimoje, t. y. dėl A. G. gyvenamosios vietos. Prieš pat posėdį A. G. su tėvu buvo kelionėje Egipte. Prieš kelionę I. G. buvo paėmusi iš A. G. jos telefoną, todėl dukra  grįžusi iš kelionės buvo suirzusi, reikalavo grąžinti telefoną, lindo į I. G. krepšius, mėtė daiktus, keikė, stumdė, po ko ši nukrito. Tada A. G. vaikštinėjo iš buto į laiptinę, kur sėdėjo A. G., kuris reikalavo, kad I. G. išeitų pasikalbėti, grasino, kad ateitų, jeigu nori, kad jis liktų gyvas. Tačiau I. G. atsisakė su juo kalbėtis, o nukentėjusysis išėjęs į tarpdurį, liepė jam negąsdinti ir išeiti. Tuomet A. G. šoko prie A. A., tarp jų buvo apie porą metrų atstumas. A. G. bėgdamas nusiėmė švarką, suspaudė kumščius, ketindamas A. A. mušti, tačiau tarp jų įšoko A. G., kuri sutrukdė A. G., o nukentėjusysis tuo tarpu uždarė ir užrakino duris, todėl A. G. jo nesugriebė. Tą pačią dieną nukentėjusysis su I. G. vyko į posėdį seniūnijoje. Kol statė automobilį atokiau nuo seniūnijos pastato, nenorėdamas, kad A. G. vėl subadytų padangas, į seniūnijos pastatą I. G. nuėjo viena, jis atėjo po 5–10 minučių. Atėjęs į seniūniją pamatė I. G. vieną bendroje patalpoje, prie kabineto, verkiančią. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad A. G. prie jos prisikabino, užstojo kelią, neleido eiti kabineto link, grasino nužudyti, rodė gestą pirštu, braukdamas skersai sau per kaklą, kas reiškia, kad ji liks be galvos ar kitaip ją nužudys. A. G. tuo tarpu buvo kabinete. Netrukus A. G. išėjo iš kabineto, o jis su I. G. nuėjo į kabinetą. Prasilenkdamas A. G. nukentėjusiajam parodė nepadorų gestą, atlenkdamas vidurinį pirštą ir pasakydamas necenzūrinius žodžius, išvadino narkomanu. Šį gestą A. A. nufilmavo telefonu. 

Nukentėjusysis patvirtino, kad šie parodymai teisingi, paaiškino, kad jis A. G. filmavo, kai šis rodė gestą pirštu, o per kaklą perbraukto pirštu gesto nespėjo nufilmuoti. Apie A. G. parodytą gestą – perbraukimą pirštu per kaklą, žino iš I. G. pasakojimo, pats tokio gesto nematė.

A. A. apie įvykį prie mokyklos žino, nes jam pasakojo I. G.. Ji sakė, kad vežė mergaites į mokyklą, pasistatė automobilį netoli mokyklos. Mergaitės pasakė, kad atbėga A. G., kuris šoko ant kapoto su sėdimąją dalimi, atidarė keleivio pusėje dureles, kur sėdėjo A. G., įlindo į vidų, keikėsi, rėkė, griebė diržą ir su juo spaudė I. G. per krūtinę ir per kaklą. Diržas tuo metu buvo prisegtas. Mergaitės verkė, A. G. rėkė važiuoti į garažą ir visiems užsidusinti, visiems galas. Po to priėjo kažkoks žmogus ir A. G. pabėgo. Vėliau atvyko policija, tačiau A. G. pagauti nespėjo.

Mažametė nukentėjusioji A. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su tėčiu nebendrauja, nes tėvai skiriasi, ir pradėjo ja manipuliuoti. Tėtis sakydavo jai paimti A. A. pasą. Buvo nupirkęs ryškių dažų, kad nupurkštų salone sienas, sakė šaukti jai gelbėkit, kad ją muša. A. G. kalbėdavo negražiai apie mamą, sakydavo, kad nori jas parduoti, kad mama dirba prostitucijoje, kad mama jų neprižiūri, kad A. A. nori jas išvežti. Tėtis liepė paimti ir karpyti rūbus, ypatingai A. A.. Ji norėjo, kad A. A. supyktų ir išeitų iš mamos gyvenimo. Ji yra sukarpiusi A. A. marškinėlius. Tėtis už tai duodavo pinigų. A. G. už sukarpytus marškinėlius davė 50 eurų ir išsivežė į kelionę. Egipte ją sukandžiojo uodai, tačiau tėtis liepė sakyti, kad ją primušė mama. Egipte, kai eidavo pavalgyti, tėtis paimdavo jos telefoną ir rašydavo visokius komentarus iš jos „Facebook“ paskyros „A. G.“, komentuodavo jos draugams. Jis sakydavo, kad lygis kyla. Antras lygis pasakė, kad skriaus mamą, kad, kai mama eis kažkur, jai kažką padarys jo draugai, bet pats nieko nedarys. A. G. pradūrė mamos automobilio padangas. Tėtis telefonu pasakė paimti mamos ir A. A. pasus. Ji pasakė, kad nežino, kur jie yra, tėtis sakė „melagė kaip ir mama“ ir padėjo ragelį. Joms buvo pirma diena, kai reikėjo važiuoti į mokyklą, ir tėtis vis skambinėjo. Po to jos sustojo prie mokyklos. Jos išlipinėjo ir pamatė, kad tėvas ateina, todėl užsidarė duris, tačiau A. G. užšoko ant mašinos kapoto. Visos apsiverkė ir išsigando. Jis sakė, kad gali jas palydėti į mokyklą, tačiau jos sakė eis su mama. Tėtis pradėjo spjaudyti ant mamos, jie susiginčijo, ir A. G. išėjo. Kai gyveno Baisogaloje, tėvas prieš mamą dažnai smurtaudavo, yra išvaręs jas iš namų, jie dažnai pykdavosi. Buvo situacija, kai ji buvo kambaryje ir atvažiavo tėčio mama. Kai išgirdo šūksnius, pamatė mamos prakirstą lūpą. Tėčio mama bandė ginti mamą, tada jis ir jai sudavė, trenkė į šoną. Kai tėtis grįžo iš Tailando, jie išsikraustė. Buvo, kad tėtis mašinoje mamą smaugė diržu. Buvo atvejis, kai ji išėjo iš policijos ir A. G. paklausė, ką ji pasakė, nurodė, kad reikėjo pasakyti kitaip, rėkė ant jos, jog turi jam būti geriau, nes kitaip uždarys į kalėjimą. Jis liepė sakyti, kad mama ją stipriai mušą, neleidžia niekur išeiti. Ji bijo tėtį susitikti. Tėtis jai sakydavo, kad, jeigu mama neleidžia eiti į lauką ar neduoda telefono, tai reikia padaryti kažką blogo. Ji yra sudavusi mamai. Kai mama paėmė iš jos telefoną, ji pradėjo ant mamos rėkauti, pastūmė ją. Psichologė yra sakiusi jai, kad tėtis ja manipuliuoja. Gyvenant su mama, nėra buvę tokių atvejų, kad nėra ką valgyti, tačiau ji pasakydavo, kad nėra ką valgyti. Jeigu ji kažkur nukrisdavo, užsigaudavo, jai atsirasdavo mėlynės, tėtis sakydavo, kad ją sumušė mama. Yra buvusi situacija, kad mama ją pastūmė laiptinėje, ji užsikabino už durų slenksčio, nukrito. Apie tai papasakojo tėčiui. Įvykis buvo rugsėjo mėnesį, gyveno Baisogaloje. Tada tėtis jos galvą patrynė į laiptinės turėklus, kad ji būtų raudona. Ji verkė, jai skaudėjo. Tėtis pasakė, kad tai yra būtina, jis norėjo iškviesti policiją, kad mamai būtų blogai (2 t., b. l. 121–122, 142–146).

Mažametė nukentėjusioji G. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėtis su jais negyvena, nes mama su juo išsiskyrė. Ji nenori, kad tėtis skambintų, nes prišneka visokių nesąmonių. Tėtis yra prašęs sukarpyti A. A. šortus. Tėtis paprašė pavogti 250 eurų, kuriuos buvo susitaupius. Už minėtus pinigus nupirks telefoną. Būdavo, kad jos su tėčiu važiuodavo kažkur pavalgyti. Jis gąsdindavo, kad jas paliks. Kodėl jis taip sakė, nežino. Tuo metu buvo išsigąsdinusi. Tėtis gąsdindavo, nes jos su juo nenorėjo būti kelias dienas. Jis ant mamos keikdavosi, pravardžiuodavo. A. G. sudegino A. A. automobilį, o mamos  automobilio padangas susprogdino. Po atostogų pirmą dieną važiavo prie mokyklos, kur prie jų atėjo tėtis, užšoko ant automobilio kapoto. A. G. sėdėjo automobilio priekyje, tėtis prie jos spaudėsi, jis apspjovė mamą, ant jos rėkė, kodėl neatsiliepia telefonu. Jis pradėjo mamą smaugti diržu per jos kaklą, įtempdamas automobilio saugos diržą. Mama rėkė ir verkė. Po to buvo iškviesta policija ir tėtis pabėgo. Po to A. G. vėl atėjo, tačiau jos neatidarė durų, nes bijojo. Vieną kartą tėtis mamą mušė, mėtė maistą į sienas, joms sakė išsikraustyti ir tada jos nuėjo į mamos sesės butą. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Ji matė, kaip A. G. sudavė mamai į šoną. Ji gyvena su mama, sutaria gerai. Buvo atvejis, kai mama susibarė su A. G., kuri daužė duris, mušėsi rankomis, mušė mamą, sudavė į veidą. Buvo atvejis, kad kai atvažiavo tėtis, o ji su sesėmis išlipo pro langą, nors mama neleido. Mama skambino, klausė, kur jos yra, tačiau ji nenorėjo sakyti ir išjungė telefoną. Tėtis ją privertė mamai sakyti, kad ji visada jas palieka namuose, jas užrakina, ir jos turi laukti, kada sugrįš. Tėtis yra filmavęs mamą, bet nėra neprašęs, kad ji su sesėmis filmuotų mamą. Mama taip pat nėra prašiusi. A. G. yra vieną kartą mušęs ją, kai jai buvo 5–6 metai, jai buvo ant akies mėlynė (2 t., b. l. 148–151).

Mažametė nukentėjusioji M. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad gyvena su mama, jos draugu ir sesėmis. Buvo A. G. susipykusi su mama, sesė sudraskė mamai ranką, ją mušė, viskas įvyko naktį. Po to verkė ir mama, ir A. G.. Tėtis pradūrė mamos automobiliui padangas, sudegino butą ir A. A. automobilį. Jai apie tai pasakė mama. Kai jos su tėčiu būdavo kartu, jis apie mamą nieko nesakydavo. Tėtis yra prašęs, kad jam duotų A. A. rūbus, prašė įpilti kažko į batus ir, kai jis užsidės batus, bus nešvarios jo kojos. Ji A. A. į batus buvo įpylusi aliejaus, pieno ir vandens, nes jai taip liepė padaryti tėtis. Taip pat tėtis liepė paimti A. A. marškinius ir jam atnešti. Ji ieškojo A. A. dokumentų, tačiau nerado. Tėtis sakė, kad, jeigu ji A. A. pripils kažką į batus, tai kai jis atvažiuos, duos pinigų. Kai ji pripylė A. A. į batus, A. G. davė 5 eurus ir 10 eurų. Buvo atvejis, kuomet ji su sesėmis ir mama buvo prie mokyklos, kur tėtis lipo ant mašinos priekinio kapoto, po to atidarė duris ir pasakė „važiuojam pasidusinti į garažą“. Po to jis su diržu, kuris prisisega mašinoje, smaugė mamą ir ant jos spjovė, klausė kodėl ji neatsiliepia. Mama pasakė, kad kvies policiją. Ji verkė, nes tėtis kankino mamą su diržu ir ant jos spjovė. Mama sakė su tėčiu nebendrauti, kadangi jis yra negeras, darė visokius dalykus. Ji nežino, ar pasiilgo tėčio (2 t., b. l. 153–155).

Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datų ir faktų neprisimena, tačiau pamena, kad I. G. jai paskambino verkdama, prašė atvažiuoti, nes ją vejasi A. G., o policija vėlavo, liepė jai sustoti kelkraštyje. Jos paprašė atvažiuoti, nes  I. G. bijojo. Ji į įvykio vietą nuvažiavo su D. V.. Atvažiavus policijai, jie išvažiavo. Kai jie atvažiavo, I. G. ir A. G. buvo sustoję kelyje Šeduva – Baisogala, abu buvo išlipę iš automobilių. I. G. buvo apsiverkusi, drebėdama atbėgo pas I. V., o D. V. išlipęs iš automobilio A. G. sakė negąsdinti I. G.. Kiek jai žinoma, A. G. nukentėjusiąją dažnai persekiodavo, žino, kad I. G. bijojo A. G.. A. G. liudytojai yra siuntęs žinutę su bažnyčia ir užrašu melskis, bet taip ir nepaaiškino kodėl.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 51–52), kur ji parodė, kad 2018 m. vasarą jai paskambino I. G. klykdama, šaukdama, verkdama, ir sakė, kad ją automobiliu persekioja vyras, nori ją nustumti nuo kelio, ją taranuoja ir yra paskambinusi policijai. Pas ją tuo metu buvo D. V., todėl jie kartu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Nuvažiavus už viaduko, kelkraštyje rado stovinčius I. G. ir A. G. automobilius. I. G. automobilis nebuvo apgadintas. Jai išlipus iš automobilio, prie jos pribėgo I. G., kuri ją apsikabino. D. V. priėjo prie A. G. ir pasiteiravo, ką jis čia daro, kodėl gąsdina moteris. A. G. atrodė labai ramus, stovėjo ir sakė, kad jis tik nori pakalbėti su I. G.. Tarp D. V. ir A. G. nebuvo jokio fizinio kontakto. Iš karto po liudytojos atvykimo, atvažiavo ir policijos pareigūnai. Girdėjo, kaip A. G. sakė pareigūnams, kad jis tik norintis pakalbėti su žmona I. G., nesuprantantis, kodėl ji verkia. Tuo momentu liudytoja su D. V. išvažiavo, nes I. G. žadėjo rašyti pareiškimą policijai dėl A. G. veiksmų. Vėliau I. G. sakė, kad tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo. Liudytoja iš A. G. yra gavusi grasinantį pranešimą „MELSKIS“, todėl jo bijo.

Liudytoja I. V. patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš porą metų, vasarą, vakare, buvo pas draugę I. V., kai (duomenys neskelbtini)G. I. V. pranešė, kad ją kelyje vejasi jos vyras, galėjo būti, kad taranuoja, blokuoja kelią. Kai nuvažiavo, automobiliai buvo sustoję kelkraštyje, atrodė, kad buvo bandyta nustumti nuo kelio, automobilis buvo priekiu užstatytas. Automobiliai buvo kelyje tarp Šeduvos ir (duomenys neskelbtini). I. G. automobilis buvo pastatytas lygiagrečiai važiavimo krypties, A. G. automobilis buvo kaip užstatytas priekyje, užlindęs, jo automobilis stovėjo įstrižai I. G. automobilio atžvilgiu. Iš to, kaip buvo sustoję automobiliai, sprendė, kad A. G. norėjo nustumti nuo kelio I. G.. A. G. buvo išlipęs, o I. G. išlipo tik tada, kai pasirodė liudytojas su I. V.. I. G. apsiverkė. Jis A. G. klausė, kodėl šis taip elgiasi, tačiau šis pasakė, jog čia ne jų reikalas ir liepė jiems važiuoti iš ten. Jie palaukė kol atvažiavo policija ir išvažiavo. Jis  negirdėjo ką I. G. kalbėjo su I. V.. Jis bandė užstoti kelią A. G., kad šis neitų arčiau I. G., fizinio kontakto tarp jo ir A. G. nebuvo.

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rudenį dirbo Radviliškio policijos komisariate, operatyvinėje grupėje, pamaina prasidėjo nuo 20 val. Tarnybos metu vykdė patruliavimą kartu su kolega, kai gavo pranešimą iš Šiaulių VPK, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, persekiojama moteris automobiliu ir reikia pagalbos. Įvykio dalyviai buvo rasti kelyje nuo Šeduvos link (duomenys neskelbtini), sustoję šalikelėje. Policijos pareigūnams nuvykus, kelkraštyje stovėjo du automobiliai. Vieną automobilį vairavo moteris, kuri kvietėsi pagalbos ir buvo susijaudinusi, išsigandusi. Ją pasikvietė į tarnybinį automobilį ir ji paaiškino, kad šeimoje vyksta skyrybų procesas ir jos vyras ją persekioja. Iš moters buvo priimtas pareiškimas dėl vyro elgesio. Iš vyro buvo paimtas paaiškinimas, kad jis nori taikytis su žmona ir su ja norėjo pabendrauti. Konfliktas išspręstas vietoje ir medžiaga buvo pristatyta į policijos komisariatą. Liudytojas neprisiminė, ar buvo kitų asmenų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 121–123), kur jis parodė, kad, kai su kolega nuvyko į įvykį, kelkraštyje pamatė stovinčius 2 automobilius, už kurių sustojo. Viename automobilyje sėdėjo moteris, kitame vyras, nei vienas asmuo iš savo automobilių išlipę nebuvo. Pirmo automobilio, kuriame sėdėjo moteris, priekinė dalis buvo nukreipta į antro automobilio, kuriame sėdėjo vyras, galinę automobilio dalį. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo moteris, ji prisistatė ir paaiškino, kad jos vyras trukdė jai vairuoti, bandė ją stabdyti, ji su juo bendrauti nenori, vyksta skyrybos. Jis pasiūlė parašyti pareiškimą dėl vyro elgesio, moteris sutiko. Po to jis nuėjo kalbėtis su vyru, buvo patikrinta jo asmenybė. Vyras paaiškino, kad norėjo su žmona aiškintis dėl skyrybų, norėjo su ja taikytis, galėjo jis turėti gėlių. Iš vyro buvo paimtas paaiškinimas dėl jo elgesio. Nors pranešimas buvo apie tai, kad vyras trukdė moteriai vairuoti, bandė ją stabdyti, tačiau už kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiško vairavimo ar avarinės situacijos sudarymo poveikio priemonės taikytos nebuvo, kadangi nebuvo jokių objektyvių duomenų. Atvykus į įvykio vietą, automobiliai stovėjo, policijos pareigūnai paties važiavimo fakto nematė. Bendravimo su moterimi metu, ji buvo normalios emocinės būklės, kažkiek išsigandusi, tačiau, bendraudama su liudytoju neverkė, nedrebėjo. Vyras taip pat elgėsi ramiai. Jis nepamena, ar į įvykio vietą buvo atvykę kokie nors pašaliniai asmenys. Abiem pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį, paaiškino elgesio taisykles, ir iš įvykio vietos išvyko.

Liudytojas J. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus jis, patruliuodamas kartu su kolega, gavo pranešimą, kad Baisogaloje sugyventinis braunasi į namus. Namuose buvo nukentėjusioji, kuri paaiškino situaciją, vyro nebuvo įvykio vietoje. Bute buvo mažamečiai vaikai, kurie žaidė. Policijos pareigūnai priėmė iš nukentėjusiosios pareiškimą ir aiškinosi aplinkybes. Iškvietimas buvo gautas dienos metu, jis buvo B kategorijos, pobūdis – vyras braunasi į namus pas pranešėją. Nukentėjusioji sakė, kad tėvas atvedė vaiką, moteris pasiėmė vaiką, vyras kišo koją pro duris ir išsakė grasinimus. Po įvykio liudytojas sutiko vyrą, jis buvo blaivus, ramus, atvedė dukrytę. Vyras buvo įspėtas dėl atsakomybės.  

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 63–64), kur jis parodė, kad 2018 m. spalio 14 d., dienos metu kartu su kolega nuvyko pas I. G. į namus, į (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus prie namo, kieme jokių pašalinių asmenų nebuvo, įėjus į laiptinę triukšmo ar pagalbos šauksmo negirdėjo. I. G. buto durys buvo uždarytos, išoriškai be jokių mechaninių pažeidimų. Buto duris atidarė I. G., kuri buvo susijaudinusi, akys buvo raudonos. I. G. paaiškino, kad į jos namus atėjo A. G., kuris atvedė jai dukrą, jis norėjo pabendrauti su jaunesne dukra, kuri tuo metu sirgo. I. G. pasakė, kad buto viduje A. G. bendrauti su dukra neleidžia, jei jis nori bendrauti, gali su dukra pabendrauti laiptinėje. A. G. bendravo su dukra laiptinėje, tačiau I. G. neleido bendrauti jiems ilgai, kadangi dukra sirgo. Dukrai grįžus į namus, A. G. norėjo ateiti pas ją į butą, tačiau jam neleido užeiti, po ko A. G. pagrasino. A. G. jai sakė, kad persekios ją visą gyvenimą ir kad jos artimieji dings be žinios. I. G. keletą kartų pabrėžė, kad toks A. G. elgesys ne pirmą kartą. I. G. parašė pareiškimą. I. G. dukros tuo metu buvo kambaryje, žaidė, jų emocinė būklė buvo normali. Po pareiškimo priėmimo, liudytojas iš I. G. namų išėjo ir prie namo susitiko A. G.. Paklausus jo, kas tarp jo ir jo buvusios žmonos įvyko, jis atsakė, kad parvedė dukrą į namus, o namuose sukonfliktavo su buvusia žmona I. G.. A. G. neigė, kad grasino, sakė, kad I. G. meluoja, nes jie skiriasi, ir ji nori jam pakenkti. A. G. buvo blaivus.

Liudytojas G. A. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus, Baisogaloje, šeimoje įvyko konfliktas tarp vyro ir žmonos. Įvykio vietoje buvo pranešėja ir galimai dvi mergaitės. Pranešėja sakė, kad nepasidalina vaikų. Liudytojo kolega priėmė iš pranešėjos pareiškimą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 66–67), kur jis parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. patruliuodamas kartu su kolega, apie 10.38 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras braunasi pro duris, bando patekti į vidų. Greitosios medicinos pagalbos pranešėja atsisakė, nurodė, kad vyksta skyrybos, kad vyras pranešimo metu yra lauke, o jos dukros namuose. Apie 10.58 val. nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė I. G., kuri atrodė išsigandusi, buvo blaivi, ant jos išorės sužalojimų nesimatė, fiziniu smurtu moteris nesiskundė, A. G. buvo pasišalinęs. Pareigūnai užėjo į buto vidų, grumtynių pėdsakų ar išvartytų daiktų nebuvo. Moteris paaiškino, kad ji buvo namuose su savo nepilnametėmis dukromis A. G. ir G. G., kuomet vyras A. G. parvedė namo jauniausią dukrą namo. I. G. nurodė, kad A. G. kartu negyvena, nes vyksta skyrybos, su vyru sukonfliktavo dėl dukros, nes per ilgai dukrą laikė pas save, o dukra sirgo. Parvedus dukrą namo, A. G., būdamas laiptinėje, įkišo koją į jos buto tarpdurį, taip neleisdamas uždaryti jai buto durų, tokiu būdu įsibrovė į butą. A. G. grasino moteriai, jog persekios ją visą gyvenimą, o jos artimieji dings be žinios. I. G. teigė, kad išsigando, pajuto baimę, nes tikėjo, kad vyras gali nuskriausti ją ar artimuosius, be to, vyras įsibrovė į butą prieš jos valią, todėl, bijodama jo ir jo galimo susidorojimo, pranešė policijai. Paminėjo, kad vyras jai grasina ir taip elgiasi ne pirmą kartą, tačiau konkrečiai apie kitus smurto ar grasinimo atvejus nekalbėjo. Moteris neminėjo, kad konfliktą būtų filmavusi ar įrašiusi mobiliuoju telefonu. Liudytojas neprisiminė kokia vaikų buvo emocinė būsena, ar jie buvo išsigandę, ar ką nors kalbėjo patys apie konfliktą, tėvo ar motinos elgesį. Iš moters buvo paimtas pareiškimas.

Liudytojas J. L. patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Paaiškino, kad įvykio vietoje namai buvo tvarkingi, jokių įsibrovimo pėdsakų nematė.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad socialinio pobūdžio ugdymo palaikymo paslauga šeimai buvo teikiama nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Šeima – A. G. ir I. G.. Šeimai buvo teiktos paslaugos dėl prasidėjusių skyrybų proceso, dėl nuolatinių konfliktų, įtampos šeimoje. Buvo gauta informacija iš vaikų teisių, kad organizuoti atvejo vadybos posėdį. Vaiko teisės gaudavo informaciją iš policijos dėl konfliktinių situacijų. Per paslaugas buvo siūlyta psichologo paslauga, sprendžiamas konfliktas dėl vaikų paskirstymo, lankymo. I. G. su mergaitėmis lankėsi pas psichologę, o A. G. atsisakė. Šeima nerasdavo kompromiso, kaip tinkamai pasiskirstyti vaikų grąžinimą, pasiėmimą. Kildavo konfliktinės situacijos, kad A. G. ne laiku grąžindavo mergaites namo. Ji tikslios datos nepamena, bet buvo atvejis kai 08.00 val. paskambino I. G. ir pranešė, kad A. G. negrąžino mergaičių, neatsiliepia į skambučius. Buvo kartu nuvažiuota į A. G. namus, buvo kviečiama policija, kadangi durų niekas neatidarė, bet girdėjosi, kad namuose kažkas vaikšto. A. G. juos įsileido, reiškė nepasitenkinimą dėl situacijos, nes jis turi teisę pasiimti vaikus. Liudytoja neįžvelgė, kad mergaitės būtų patyrusios blogą elgesį. A. G. teigimu, mergaitės sirgo, todėl nebuvo parvestos laiku namo. Mama pasiėmė mergaites ir nuvedė jas į gydymo įstaigą, tačiau nepasitvirtino, kad mergaitės būtų sirgusios. Tuo metu nebuvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Buvo bendru susitarimu, kad mergaitės bus parvestos namo iš vakaro. I. G. nesulaukusi mergaičių, kreipėsi į darbuotojus, buvo patikrintos ugdymo įstaigos, kur mergaičių nebuvo, išskyrus A. G.. Jaunesnės mergaitės turėjo eiti į ugdymo įstaigą. A. G. teigimu, mergaitės kosėjo, todėl jis jų neleido į ugdymo įstaigą.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko neprisimina, galėjo būti 2018 m. gruodžio mėnesis, kai atėjo vaikinukas ir paprašė apžiūrėti automobilį, kuris yra netoli serviso „(duomenys neskelbtini)“, kuriame liudytojas dirbo. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Liudytojas priėjo apžiūrėti automobilį ,,Audi“, kuris buvo su nuleistais ratais. Vyras sakė, kad ratai subadyti. Liudytojui pasiteiravus vyro, iš kur jis žino, šis nurodė, kad spėja, jog ratai buvo subadyti, kadangi jis nuviliojo panelę ir jos buvęs vyras dabar keršija. Jis pasiūlė automobilį pristatyti į autoservisą, vyras atsakė, kad pagalvos. Vėliau minėtas vaikinas dar kartą atėjo su draugais ir paprašė liudytojo automobilį sutvarkyti pigiau. Tuo viskas baigėsi. Jis padangų detaliau neapžiūrėjo. Vyras tik teigė, kad automobilio ratai buvo subadyti, tačiau, ar jie subadyti, yra sunku pastebėti vizualiai. Vyrui paslaugų nebuvo suteikta, o minėtas automobilis matė stovėjo gatvėje apie 2 mėnesius.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimina įvykio, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 182–185), kur ji parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja, peržiūrėjo vaizdo įrašą. Peržiūrėtame vaizdo įraše matė momentais save, matė, kad kolega kažką kalba, matė vyrą ir moterį stovinčius kiek toliau, girdėjo kalbantį kitą vyrą, matė 3 mergaites, stovinčias šalia. Kaip buvo tą kartą, kuomet ji su kolegomis buvo prie šeimos, neprisiminė. Kiek yra dirbanti, niekada ir niekas nėra prašę padėti išspręsti problemą, kurios metu kažkas kažką filmavo, persekiojo, įžeidinėjo.

Liudytoja V. B. patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi, paaiškino, kad neprisimena, kur buvo užfiksuotas vaizdo įrašas.

Liudytojas N. E. parodė, kad įvykio detalių nepamena. Pareigūnai buvo jį išsikvietę ir rodė filmuotą medžiagą dėl kažkokio konflikto. Medžiagoje buvo I. G., du vyrai, keli vaikai. Kai jis atėjo, buvo jau antras ar trečias apsaugos darbuotojas, pasakė, kad konfliktą spręstų ne „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo prie centrinio įėjimo, parduotuvės „Mango“. Asmenys išėjo pro centrinį įėjimą. Ar visi išėjo, nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo N. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 179–180), kur jis parodė, kad prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba apsaugos darbuotoju. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis atpažino save. Prisiminė, kad per radijo ryšį gavo pranešimą iš apsaugos posto apie tai, kad prie informacijos centro vyksta konfliktas. Jis atbėgo prie informacijos centro, ties centriniu įėjimu į prekybos centrą, ir pamatė, kad ten stovi moteris, du vyrai ir vaikai. Vienas vyras filmavo savo išmaniuoju telefonu, kurį buvo nukreipęs į moterį. Konflikto vietoje buvo liudytojo kolegė. Jokių muštynių, stumdymosi nebuvo. Paklausus, kas vyksta, moteris pasakė, kad vyras, kuris filmavo, kimba prie jų, įkyriai filmuoja, su minėtu vyru yra išsiskyrusi. Jis paaiškino, kad viešoje vietoje, prekybos centre, negali vykti jokie konfliktai, paprašė jų visų taikiai išsiskirstyti, paprašė filmavusio vyro, kad ištrintų visus vaizdo įrašus, bet nereikalavo ir netikrino, ar jis vaizdo įrašus ištrynė. Moterį ir jos draugą palydėjo per centrinį išėjimą į lauką, o filmavęs vyras liko prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ viduje. Jis neprisiminė ar vaikai liko prekybos centre ar išėjo.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Socialinių paslaugų atvejo vadybininkė. Metus laiko buvo teikiamos centro paslaugos A. G.. Iš (duomenys neskelbtini) gavo išvadą, kad buvo teikiamos paslaugos tokiai šeimai ir ji persikėlė į Kauną. Kalbant su asmeniu, atrodė mandagus, tačiau kai ateidavo žmona, elgesys būdavo labai nemandagus, žeminantis jos atžvilgiu, ją visaip išvadindavo. Buvo problemų mokykloje dėl vyriausiosios mergaitės, kadangi ji buvo agresyvi ir apie šį elgesį pranešė mokykla. Dukra buvo vežama į klinikas ir būdavo kviečiami psichiatrai. Kiek aiškinosi, tai buvo agresyvus ir smurtinis elgesys prieš mamą, buvo labai konfliktiniai santykiai. Buvo pastebėta, kad tai buvo paskatinta iš tėvo pusės. Pradžioje A. G. ir vyriausios dukros santykiai gruodžio mėnesį buvo artimi, kovo mėnesį pablogėjo. Kai nutrūko bendravimas su tėvu, nebuvo iš mokyklos jokių nusiskundimų dėl A. G. elgesio. Buvo situacija, kai A. G. ryte parvežė mergaitę, kilo pykčio priepuolis, po to I. G. atėjo apdraskyta. Atvejo peržiūros metu A. G. parodė netinkamą gestą, parodė sau į akis, parodė į žmoną ir per kaklą perbraukė ir vėl vienu pirštu į žmoną parodė. Žmona atsisakė būti vienoje patalpoje su juo, todėl A. G. buvo paprašytas išeiti, kol bus apklausta žmona. Darbuotojai pasakė, kad A. G. sakė mergaitei, ką sakyti, kai išėjo į koridorių. Posėdis tęsėsi, apklausė žmoną, po to pasakė rekomendacijas. Kai A. G. suėmė, sumažėjo problemų šeimoje, mergaičių santykiai su mama geri. Iš gydymo įstaigos ir mokyklos atsiliepimai buvo geri, paslaugų poreikio nebuvo, todėl jas nutraukė. I. G. su mergaitėmis gyveno (duomenys neskelbtini), kai jos šeimai buvo teikiamos paslaugos. Vidurinė mergaitė nenorėjo bendrauti su tėvu, mažoji bendravo su tėčiu, tačiau su juo gyventi nenorėjo. Su A. G. gyventi norėjo A. G., bet posėdžio metu jis atsisakė pasiimti mergaitę, parašė atsisakymą, bet po to jį suplėšė. Liudytojos nuomone, A. G. kerštavo žmonai per dukrą A. G..

Liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. Ji 2018 m. rudenį buvo susidūrusi 3 kartus su I. G. ir dukromis dėl gautų iškvietimų arba vaikų teisių pažeidimų nagrinėjimo. Vieną kartą buvo iškvietimas, kad vaikai palikti vieni, tačiau vaiko teisių pažeidimas nebuvo nustatytas. Vėliau vyko du kartus išklausyti vaikų nuomonę, užpildyti vaikų grėsmės lentelę. Buvo kalbėta su mergaitėmis, kad tėvai skiriasi, kad atvyko gyventi į Kauną. Mama pasakojo, kad prieš kelias dienas buvo įvykęs įvykis automobilyje, kai vaikai buvo kartu, ir buvo kviesta policija dėl šio įvykio. Dėl galimai panaudoto smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tik trečią kartą nuvykus, vyriausioji pyko ant tėčio, kad jis taip elgiasi, nenorėjo su juo bendrauti. Vyriausioji mergaitė skundėsi, kad tėtis rašė negražias žinutes, bet mergaitė jį ignoravo. Buvo pranešimas ir dėl smurto prieš vieną iš dukrų, tačiau išsiaiškinus aplinkybes, smurto nebuvo nustatyta. Kitą kartą A. G. pranešė dėl galimos pornografijos žurnalų turinio žiūrėjimo ir galimai, kad mama duoda kažkokius vaistus mergaitėms. Mergaitės neigė šituos dalykus. Vyresnė dukra pyko ant tėčio, kad dažnai policija važiuoja, pasakojo, kad gerai sutaria su mamos draugu. Mergaitės būdavo labai kalbios, atviros. Trečią kartą mergaitės darėsi piktos ant tėčio ir norėjo, kad viskas baigtųsi, nes pavargo nuo policijos.

Policijai būdavo pranešta, kad vaikai vieni, verkia, išsigandę, tačiau policijai nuvažiavus pasižiūrėti, niekada nebūdavo tokia situacija, kaip nurodyta pranešime. Mergaitės neišsakė, kad buvo smurtauta. Nebuvo žinomas atvejis dėl balionėlio panaudojimo mokykloje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 95–96), kur jis parodė, kad lapkričio pradžioje, galėjo būti 2018 m. lapkričio 1 d., apie 19.00 val. nuvyko į I. G. ir jos vaikų gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir bute rado visas tris mergaites. Vyriausia mergaitė paminėjo, jog mama PLC „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo liūdna, išbalansuota, atrodė labiausiai paveikta situacijos. Visos trys mergaitės pasakojo, kad jos išsigandusios, nes tėtis prie jų mokyklos, prie mašinos užpuolė mamą ir mama kvietė policiją. Mergaitės sakė, kad tai buvo pirma jų diena mokykloje, bet dėl to įvykio į mokyklą nenuėjo. Netrukus grįžo I. G., kuri pasakojo, kad jos ir A. G. santykiai įtempti, jis ją terorizuoja telefonu, keikia, skambina, rašo mergaitėms, negražiai apie ją kalbėdamas, smurtavo prieš ją, kai ji vežė vaikus į mokyklą, užblokavo kelią, A. G. įsėdo į automobilį, mušė ar smaugė, todėl iškvietė policiją. I. G. buvo pavargusi, prislėgta, nuliūdusi, sakė, kad nebežino ką daryti, iš nieko nesulaukia pagalbos. Tuo metu jai paskambino iš Moterų krizių centro, pasiūlė pagalbą ir I. G. sutiko.

Liudytoja S. K. patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi.

Liudytoja V. Ž. – T teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai žinoma, kad jos sesuo kreipėsi dėl persekiojimo, terorizavimo, panaudoto fizinio smurto, įvairių išpuolimų. Žino, kad buvo išpuolis dėl automobilio kelyje, prie mokyklos, kai mergaitėms buvo pirma diena, atėjimas prie namų, persekiojimas parduotuvėje. Situacijas žino iš sesers I. G. pasakojimų, nes pati iš Lietuvos išvykusi apie 11 metu, su A. G. nebendrauja apie 4-5m. I. G. ir A. G. vis dar sutuoktiniai. Jų santykiai su laiku keitėsi. Ji A. G. pažįsta tiek, kiek jie kartu su Inga – apie 17-18 metų. Anksčiau jis buvo visiškai kitoks žmogus, iš pradžių viskas buvo gerai, tokių dalykų, kas vyksta dabar, nebuvo, bent jau jie nematė. Tik po kurio laiko Inga pradėjo kalbėti, kad nėra taip gerai. Išlįsdavo (duomenys neskelbtini) pavydas, pykčiai, nepastovumas. Buvo lyg asmenybės susidvejinimas. Lūžis įvyko kai Inga atvyko padirbėti į užsienį. Tada (duomenys neskelbtini) pradėjo pavyduliauti dėl jos laisvės, nes ji norėjo išlaikyti šeimą, būti pilnaverte moterimi. Buvo grasinimai iš jo pusės, kad atims vaikus, nes tai didžiausia Ingos silpnybė ir jis tuo naudojosi. Būdavo paimti vaikų tapatybės dokumentai, kad jie negalėtų išvažiuoti. Psichologinis smurtas pasireikšdavo tuo, kad, jei A. G. vaikų neturės, tai jie eis į vaikų namus, dėl išvaizdos, kaip I. G. atrodo po gimdymo. Vieną minutę viskas būdavo gerai, o kitą jau blogai. Kažką nupirkdavo, o kitą minutę norėdavo jau atgauti. Psichologinis smurtas visada buvo susijęs su vaikais. Jeigu I. G. išvažiuodavo į miestą, jis visada ją susirasdavo. Žino, kad I. G. atvežė mergaites į mokyklą, o A. G. sužinojęs, kur mergaitės eis į mokyklą, puolė į automobilį ir pradėjo smaugti I. G. automobilio diržu, mergaitės verkė. I. G. norėjo skambinti policijai, bet A. G. pasišalino iš mokyklos. Žinomas ir įvykis kelyje, neva A. G. bandė pasikalbėti, susitaikyti, tačiau jis bandė ją nustumti į kelkraštį, į priekį, į šoną, kol I. G. sustabdė automobilį. I. G. bijojo likti su juo viena, visada turėdavo apsaugos priemones – dujų flakonėlį. Taranavimas kelyje vyko 2018 m., vasaros-rudens metu. Jai įvykiai žinomi, nes I. G. atsiųsdavo nuotraukas ir filmuotus vaizdus. Taip pat I. G. yra radusi 4 subadytas automobilio ,,Audi“ padangas. Inga pati apie tai jai parašė, atsiuntė nuotrauką. Ji bijojo išeiti, paskutiniu metu buvo gavusi pagalbos mygtuką. I. G. gyveno su mergaitėmis moterų krizių centre per visus įvykius. A. G. vertė vyresniąją mergaitę daryti negerus dalykus. A. G. sužinodavo, kur ji gyvena. Būdavo (duomenys neskelbtini) visada vaikus pasiimdavo – naktį atveža, naktį pasiima. (duomenys neskelbtini) nebuvo saugu gyventi, visada buvo baimė. Kol buvo Baisogaloje, jie gyveno atskirai, nes A. G. ją išvarė, po to persikėlė I. G. į (duomenys neskelbtini), nes A. G. ją terorizavo, t. y. jis daužydavo langus, prie langų stovėdavo, dingdavo elektra namuose, nes skaitiklis laiptinėje. (duomenys neskelbtini) policija lankydavosi vos ne kiekvieną dieną, į savaitę po kelis kartus. Yra prieš jį panaudojusi ir dujas. Kai I. G. padavė dokumentus skyryboms, prasidėjo visiškas kabinėjimasis. A. G. visada kviesdavo vaikų teises, policiją, kad neva I. G. bloga mama. Buvo užpuolimas Baisogaloje – kaimynas iškvietė Ingą dėl neva bėgančio vandens, kai Inga atvyko, vanduo nebėgo, tad A. G. puolė ją smaugti, ji panaudojo dujas. Jai yra kilę įtarimų, kad A. G. gali turėti psichiatrinių problemų. Buvo įvykiai, kai sudegė mamos butas, I. G. draugo automobilis susprogo. Visi įvykiai sustojo, kai A. G. uždarė psichiatrijos ligoninėje. Kai sesuo išsikėlė gyventi į Kauną, A. G. sakydavo, kad vaikai yra ruošiami išvežti plačiajai rinkai, I. G. parsidavinėja save, nes jai tai patinka, jai to reikia. Teigė, kad liudytojos mama ir močiutė yra senosios profesijos atstovės. Buvo sukurta ,,Facebook“ grupė, buvo renkami kažkokie faktai, įtraukta jos vyro šeima, buvo apkaltintas liudytojos vyro tėvas, kad yra (duomenys neskelbtini) klanas, kad jiems patinka su mergaitėmis. A. G. skambino liudytojos vyrui, prašė padėti I. G., nes ji yra nimfomanė, narkomanė, ji degraduoja ir išveš mergaites į užsienį. Mergaitėms buvo atlikti DNR tyrimai, pasakė mergaitėms, kad jos nėra jo dukros, tačiau A. G. jas vis tiek mylės, nes užaugino.  Po to, kai viskas pradėjo lįsti, pasakė, kad čia išsigalvojo. Liudytoja nustojo bendrauti su A. G. prieš penkis metus, nes jis rašė kliedesius, todėl visur jį užblokavo, tačiau jis bandydavo susisiekti su liudytoja. Jis atsiųsdavo I. G. pinigų, nusipirkdavo automobilį, po savaitės pasakydavo, kad parduoti automobilį, o jei ne, jis susprogdins jį, padegs ir I. G. jo neturės. Rašinėdavo, kad I. G. kalta, kad jis turėjo parduoti automobilį. Jis siuntė savo nuogos žmonos nuotraukas liudytojai ir jos sesei. Liudytoja nurodė, kad močiutė pasakojo, kad buvo sulaukusi A. G., jis buvo perpykęs, išsakė, kad I. G. sudaužys ir jai bus blogai. Tuo metu įvyko įvykis kelyje, kai buvo sudaužytas automobilis. Liudytojos vyrui buvo siųstos žinutės dėl pedofilijos klano, prostitucijos, prašymo.

Liudytoja S. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla nagrinėjama dėl buto padegimo, padangų pradūrimo, sekiojimo, A. G. elgesio. Žino, kad jos sesuo I. G. vedė vaikus į mokyklą, o A. G. įšoko į automobilį ir su diržu ją bandė pasmaugti. A. G. persekiojo ir jos šeimą. Girdėjo A. G. ir I. G. pokalbį dėl automobilio perrašymo. Vėliau bandė A. G. išprašyti išeiti iš namų, tačiau jis atsisakė, matė, kaip A. G. trenkė tėčio draugei B. S. į veidą, po ko ji pradėjo verkti. A. G. nubėgo į virtuvę, pasiėmė didelį peilį, po ko visi dalyvavę situacijoje asmenys užrėmė duris, kol jis paleido peilį. B. S. sakė, kad ji nerašys dėl to pareiškimo, jeigu A. G. pasirašys sutartį ir nebelįs prie I. G.. Tuo metu juo visi patikėjo, nes klaupėsi ant kelių, kad daugiau tai nepasikartos, bet po šio incidento įvykiai kartojosi. Sesuo viena niekur negalėjo išeiti, jis visur ją sekiodavo. Kai I. G. persikėlė į mamos butą, A. G. sėdėdavo tame kieme ir jos laukdavo, nes norėjo pasišnekėti, bet I. G. nenorėjo bendrauti su A. G., jo vengė. Taip pat buvo įvykiai: padangų pradūrimas, persekiojimas prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, kur A. G. ėjo iš paskos liudytojos sesei ir šnekėjo šlykščiai. Žino tai iš sesers I. G.. Prie mokyklos buvo užpuolimas. A. G. priekaištaudavo I. G. žodžiais ir žinutėmis. Sesė yra siuntusi filmuotą medžiagą, kur A. G. persekioja sesę ir A. A. prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“. A. G. buvo atvykęs pas liudytoją į darbą, ji nenorėjo su juo kalbėti, nebuvo jokio susitarimo dėl susitikimo, be to, po visų įvykių, liudytoja A. G. bijojo. Ji jo paklausė, ar yra normalu pradurti padangas, užpulti kelyje, A. G. atsakė, kad to nedarė, tik užsakė, kad užpultų kelyje. Liudytoja yra mačiusi pas I. G. mėlynę po akimis, sesuo buvo pasakojusi, kad yra miegojusi tualete, buvo ją užrėmęs su šluota. Būdavo A. G. duris užrakindavo ir jos neįleisdavo į namus. Anksčiau A. G. buvo normalus iki tol, kol sesuo nepadavė jo skyryboms. Atrodė, kad jis normalus, normali šeima, normalūs vaikai, tačiau sesuo prisipažino, kad ir ankščiau yra buvę tokių įvykių. I. G. bijodavo, neprisipažindavo pati mums, jai buvo gėda, kas vyksta. Yra ir ją pagriebęs už kaklo, kai ji žaidė su dukterėčia ir pataikė į ją kamuolį. Po to įvykio kelias savaites pas juos nesilankė, nes bijojo A. G.. Po dokumentų padavimo skyryboms I. G. gyveno su vaikais Baisogaloje, po to sesuo persikėlė į Kauną dėl persekiojimų. Buvo langų daužymai, stovėjimai prie langų, skambinėjimai. Jis buvo labai pavydus, sakė, kad Inga su visais (duomenys neskelbtini) vyrais permiegojusi, kad jos netikros sesės, kad mama ir močiutė yra prostitutės, ir kad sesuo tokia pati. Jis rimtai kalbėjo apie tai, tačiau tai buvo dideli išsigalvojimai. Sakė, kad Inga vartoja narkotikus, tačiau tai visiškas absurdas. Jos manymu, A. G. turi didelių psichikos sutrikimų ir turėtų būti gydomas. Mano, kad toks jo elgesys buvo iš keršto, antra – dėl psichikos sutrikimo, trečia – dėl vaikystėje persirgtos ligos. A. G. pablogėjo nuo to momento, kai prasidėjo skyrybų procesas, ir prasidėjo visi tie įvykiai. (duomenys neskelbtini) netenkino ta situacija, kad (duomenys neskelbtini) yra su (duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra A. G. sesuo, todėl atsisako duoti parodymus. Liudytoja paaiškino, kad A. G. yra pavyzdys, jų tarpusavio bendravimas yra geras, su broliu bendrauja dažnai, juo rūpinasi.

Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsisako duoti parodymus prieš savo sūnų. Paaiškino, kad anksčiau pas sūnų nėra pastebėjusi jokių psichinės ligos požymių. Nėra mačiusi, kad A. G. elgtųsi neadekvačiai, niekada neteko kreiptis paauglystėje, vaikystėje į psichiatrus dėl sūnaus. A. G. matė 2018 m. gruodžio 3 d., kai mirė liudytojos mama, po to jį matė, kai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini). Kai dukros išvažiavo į Kauną, sūnus buvo pasimetęs, nes iš gražios šeimos nieko neliko. Jis negalėjo patikėti, kad Inga jį paliko. Kai mergaitės buvo mažos, I. G. palikdavo vienas ir išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). I. G. prižiūrėdavo liudytojos mamą, kuri buvo insulto, nevaikščiojo, už tai jai mokėjo po 1000 eurų per mėnesį. Kai buvo išvykusi į Angliją, pati marti jai sakė, kad turėjo draugą Luką, lenką.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. patėvis. Kai (duomenys neskelbtini) pradėjo draugauti su Ž (I. G.), savo žmona, jų santykiai visada buvo geri, susilaukė mergaičių. Jis nematė, kad būtų smurtas prieš mergaites ar prieš žmoną. Iš Lietuvos liudytojas išvyko iki 2006 m. Nuo 2000 m. iki 2006 m. su A. G. susitikdavo rečiau. Po 2006 metų su juo bendraudavo, kai jis grįždavo į Lietuvą atostogų. Tai būdavo du-tris kartus per metus. Kiek bendravo, pas A. G. nematė neadekvatumo požymių. Vaikystėje nepastebėjo jokio išskirtinio elgesio, iš protinės pusės buvo panašus į savo bendraamžius. Kai paskutinį kartą gyvai matėsi su A. G. (duomenys neskelbtini), liudytojas norėjo aplankyti mergaites, tačiau tada įvyko konfliktas. A. G. paskambino vyriausioji dukra ir pasakė, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas. Liudytojas tuo metu buvo su A. G., važiavo į ligoninę. Mergaitės buvo truputį sutrikusios, kaip išsigandusios, kad kažkas būtų įvykę šeimoje, liūdesys matėsi. Kai išvažiavo iš ligoninės, mergaitės pasiliko prie mamos. Jis nepastebėjo psichinių sutrikimų pas A. G., jis bendravo normaliai, jokių nukrypimų nebuvo iš jo kalbos.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. biologinis tėvas, todėl atsisakė duoti parodymus. Liudytojas paaiškino, kad sūnus yra sveikas žmogus, jie bendrauja nedažnai, elgesio pokyčių pas A. G. nepastebėjo.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. G. pažįsta daugiau kaip 10 metų, kai jis atvyko į Smilgių pirties bendruomenę. A. G. propagavo sveiką gyvenseną, pasakodavo apie save, apie keliones, būdavo draugiškas. Susitikdavo kiekvieną šeštadienį pirtyje. Jis domėjosi kelionėmis, turėjo savo nuomonę, bet buvo taktiškas. Pasakojo apie savo šeimą, apie sveiką gyvenimą, kad maitinasi vegetariškai, kad žmona gerai ruošia vegetariškus patiekalus. Matė ir jo šeimą, pasakė, kad viena iš pavyzdingiausių šeimų. A. G. sakė, kad šeima auga, laikys tolimųjų vairuotojų kursus ir važiuos dirbti į užsienį. Vieną kartą atvažiavo, pabendravo ir sakė, kad po dviejų mėnesių vėl susimatys, tačiau jis grįžo po dviejų savaičių ir pasakė, kad žmona padavė dokumentus skyryboms ir nesupranta kodėl. Po to sužinojo, kad A. G. uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Mano, kad taip įvyko per klaidą. Jis sutiktų A. G. priimti į namus, jei būtų skirtas ambulatorinis gydymas. Jis galėtų užtikrinti A. G. lankymąsi gydymo įstaigoje, kur būtų užtikrinama, jog jis gaus vaistus.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. pusseserė. Su A. G. buvo labai artimi, palaikydavo ryšį, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Žino, kad A. G. yra Rokiškyje, tačiau nežino kodėl. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis skyrėsi su savo žmona. A. G. elgesyje nėra pastebėjusi kažkokių dalykų, kurie būtų susiję su jo psichine sveikata. Sutiktų A. G. pasiimti iš ligoninės, jei būtų skirtas ambulatorinis gydymas.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. G. kartu gyveno viename name. Kieme pasikalbėdavo, kartais ateidavo su žmona kavos atsigerti, pasiskolindavo automobilį, kai sugesdavo. A. G. apibūdina teigiamai – mergaitės turėjo dviratukus, sūpynes, batutus, jis jas tikrai mylėjo, buvo geras tėvas. Kiek su juo bendravo, buvo viskas logiškai išvedama. Negali pasakyti, kad A. G. turėjo psichinių nukrypimų. A. G. parašė jam žinutę, kad jau buvo (duomenys neskelbtini). Negirdėjo apie pykčius ar smurtų pas A. G. ir I. G. šeimoje. Jų šeimą visi kaimynai laikė idealia.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. G. gyveno vienas šalia kito, ėjo į tą pačią mokyklą. Bendraudavo tol, kol A. G. būdavo Lietuvoje, kai būdavo užsienyje, bendraudavo per „Messenger“ programėlę. Dirbo kartu su juo Airijoje, Radviliškyje, Vilniuje. Jis su A. G. bendrauja kiekvieną dieną telefonu, buvo su juo susitikęs Rokiškyje. A. G. stengėsi dėl šeimos, viską darė dėl jos, nesiskundė, kad kažkas būtų blogai. Inga taip pat nebuvo skundusis, nei mergaitės. Jis nematė, kad A. G. ketintų kažką padaryti I. G. ar keltų pavojų. A. G. nešnekėjo apie grasinimus. I. G. poziciją žino iš spaudos, medijos. Nėra girdėjęs kalbų, kad Inga turėjo ryšių su kitais vyrais. Jis sutiktų pasiimti A. G. iš ligoninės, jei būtų skirtas ambulatorinis gydymas.

Ekspertė N. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Utenos ekspertiniame skyriuje, yra vyriausioji teismo psichiatrė - ekspertė. Patvirtino teismo psichiatrijos, tesimo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2018 išvadas. Paaiškino, kad A. G. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, visą mėnesį stebėjo A. G. Utenos ekspertiniame skyriuje, buvo atliktas psichologinis vertinimas. Išvadoje remtasi tuo, kas surinkta per stebėjimo laikotarpį, psichologinį vertinimą ir bylos medžiaga. Atliktame psichologiniame įvertinime stebimi mąstymo, emocijos, asmenybės pakitimai, kurie rodo, kad pakitimai nėra ūmaus proceso pasekmė, o lėtinė psichikos sutrikimo išraiška. Žmogaus elgesys buvo neprognozuojamas, veiksmai vyko mažamečių vaikų akivaizdoje, tai visiems sukeldavo ir psichologinį stresą, ir fizinę baimę. A. G. psichikos būklė buvo labai sudėtinga ir jo liguisti pasisakymai, mintys buvo labai emociškai nuspalvinti ir galėjo sąlygoti jo elgesį ateityje. Psichologinio vertinimo metu išryškėję pakitimai, kurie yra objektyviai nustatomi, liudija apie tai, kad tai nėra žmogaus išsigalvojimai, o pakitimai, kurie leidžia nustatyti psichikos sutrikimą.  Nustatant gydymo režimą svarbūs du faktoriai, t. y. įstatymų pažeidimai ir asmens psichikos būklė. Tuo metu, kai buvo atlikta ekspertizė, asmens būklė bylojo apie tai, kad psichikos būklė yra sutrikusi ir yra išreikšti pakitimai, kurie yra aprašyti teismo psichiatrijos akte. Jeigu prašoma priverstinių med. priemonių, tai žmogus būna pažeidęs baudžiamąjį įstatymą, nėra kritiškas savo elgesiui, veikai, ir žiūrima, kiek toli yra pažengęs psichikos sutrikimas, ar yra požymių, kurie leidžia įtarti, kad žmogus apimtas liguistų išgyvenimų (kliedesių, haliucinacijų), kurie sąlygoja jo elgesį ir kurių vedamas jis gali būti neprognozuojamas, pavojingas visuomenei. Tuo metu asmuo buvo socialiai pavojingas. A. G. nepripažino savo kaltės, nebuvo jokios kritikos savo atžvilgiu, jis tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų.

Ekspertė psichologė A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo A. G. ekspertizės atlikime ir tvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2018 išvadas. Buvo atliktas pilnas psichologinis įvertinimas. Tyrimo metu problemų su A. G. nebuvo, kontaktas buvo geras, noriai dalyvavo tyrime. Psichologinio įvertinimo metu atminties, dėmesio proceso sutrikimų nenustatyta, tačiau išryškėjo mąstymo nenuoseklumas ir mąstymo turinio sutrikimas. Tai svarbiausi momentai, kurie patvirtina diagnozę. Asmenybė egocentriška, nekritiška, išreikšti paranoidiniai bruožai, socialinė adaptacija sutrikusi. Socialinės adaptacijos sutrikimas konstatuojamas iki ekspertizės ir jos atlikimo metu. Tiriamasis išsakė nekoreguojamas koncepcijas apie sutuoktinę, jos artimiausią aplinką, kalbėjo, kad visi priklauso pedofilijos klanui, kad vaikai tvirkinami, tyrimo eigoje tas ratas plėtėsi. Socialinės adaptacijos sutrikimą įrodo inkriminuojamos veikos epizodai, tai yra neadekvatus elgesys, nes tiriamasis yra nekritiškas situacijos aplinkybių atžvilgiu. Tyrimo metu pasireiškė neadekvatus tiek savęs, tiek aplinkinių vertinimas. Išvados daromos remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, medicininės dokumentacijos medžiaga, pokalbiu su tiriamuoju, stebėjimo metodu, psichologinio vertinimo instrumentų pagalba. Kliedesinis sutrikimas yra ilgalaikis sutrikimas. Visa medžiaga ir visa situacija skyriuje tikrai rodė paciento pavojingumą. Mąstymo turinio sutrikimai – sunkiai koreguojami dalykai.

Ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. vasario 5 d. buvo atlikta pakartotinė ekspertizė A. G.. Atliko kompleksinę ekspertizę kartu su psichologiniu tyrimu. Iš tiriamosios medžiagos – medicininės dokumentacijos, bylos medžiagos duomenų ir tyrimų, aiškėjo, kad nekyla klausimų dėl diagnostikos. A. G. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, t. y. kliedesinis sutrikimas. Tai yra, santykių, poveikių, reikšmingumo kliedesiai, ypač persekiojimo kliedesiai, kurie plečiasi. Laikytina, kad šiuo metu taip pat yra mąstymo sutrikimai, valios sutrikimai. A. G. pristačius į Utenos ekspertinį skyrių, prasidėjo dissimuliacijos reiškiniai, t. y. klinikiniai požymiai, kas reiškia, kad bandoma pateikti save tik iš teigiamos pusės ir nepasakoti apie savo psichinius išgyvenimus. Po ilgo laiko buvimo psichiatrijos ligoninėje, žmogus pradeda slėpti savo psichinius išgyvenimus. Atliekant psichologinį tyrimą, nustatyta aukšta smurto rizika. A. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl nusikalstamos veikos metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti ir šiuo metu. Buvo pastebėta, kad visi kliedesiai yra nukreipti prieš tam tikrus asmenis ir sudaro pavojų, A. G. yra socialiai pavojingas ir būtent prieš tam tikrus asmenis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad yra fizinis, ir psichologinis pavojus. Buvo atliktas ir psichologinį tyrimas, kurio metu nustatomos rizikos. Išvada tokia, kad rizika yra ir išlieka aukšta. Kiek gali tęstis gydymas, nėra žinoma, tačiau kliedesiai, jų apimtis turi mažėti. Rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Ekspertas G. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo užduotis buvo įvertinti mąstymą, asmenybę, smurto rizikos metodiką derinyje su klinikiniais simptomais, kurie yra pagrindas išvadai apie asmens pavojingumą. Konstatuota, kad remiantis metodikomis, baudžiamosios bylos duomenimis, asmeniui yra būdingi specifiniai mąstymo pakitimai, kurie dažniausiai pasireiškia impulsyviai kylančiomis idėjomis, atsitiktinių aplinkybių interpretacija, intuityvus iškreiptas realybės suvokimas, asmens bazinis nepasitikėjimas. Šiuo atveju, mąstymo sistema pakankamai stipri, todėl kritiškas įvertinimas yra labai minimalus ir reikalaujantis darbo stacionare. Asmens elgesys yra neprognozuojamas, tai reiškia, kad gali kilti nebūtinai fiziniai smurtiniai veiksmai, tačiau ir psichologiniai smurtiniai veiksmai. Asmuo gali būti pavojingas, jei galvoja, kad kiti asmenys tyčia pažeidžia jo interesus, norėdami jam pakenkti. Bet koks stacionarinio gydymo tikslas yra pasiekti medikamentinę remisiją. Tada, kai tai bus užfiksuota gydančių gydytojų, gydymas bus keičiamas į ambulatorinį. Šiuo metu medikamentinės remisijos nėra. Mąstymo sutrikimai vieni iš sunkesnių, nes paliečia mąstymą, nėra kritikos, dėl to trūksta motyvacijos pačiam gydymui.

Specialistė A. Š. 2020 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra gydytoja psichiatrė, A. G. gydo nuo kovo 17 d., iki tol sustiprinto stebėjimo sąlygomis gydė gydytojas M. J.. A. G. būklė nepasikeitė, jam išlieka mąstymo turinio pakitimai, persekiojimo kliedesiai, nekritiškumas savo elgesiui. Asmuo nepripažįsta ligos, pradžioje iš vis atsisakinėjo nuo gydymo. A. G. vartoja vaistus skirtus mąstymo korekcijai, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo nebuvo. Tikslinga koreguoti gydymą, tačiau reikalingas paciento sutikimas, kadangi vaistų dozės nepakanka. A. G. mąstymo turinio pakitimai išlieka tokie patys, kliedesių apimtis plečiasi, pacientui reikalingas gydymas.

Specialistas M. J. paaiškino, kad A. G. ligos nepripažįsta. Atvykus A. G. į skyrių buvo stebėta kliedesių apimties padidėjimas, buvo įtrauktas vienas iš personalo narių, kurių atžvilgiu A. G. turėjo įsitikinimus, kad šis jam kenkia, kad filmuoja, stebi, kelia į ,,Facebook“ grupes. Kliedesių apimtis buvo didėjanti ir jei negautų vaistų, kliedesių apimtis gali didėti. Mano, kad sustiprintomis stebėjimo sąlygomis nėra būtinybės laikyti asmens, nes nei agresijos, nei reikšmingų tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta. Nebuvo, kad A. G. būtų kažką užpuolęs, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo.

Liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra I. G. motina, žino, jog dukra dėl A. G. išpuolių kvietėsi policiją, rašė pareiškimus, buvo labai įbauginta A. G., nes jis nuolat ją skųsdavo, kerštaudavo, terorizuodavo. Kai dukra padavė dokumentus skyryboms, pasakojo, kad, tai sužinojęs, A. G., jai važiuojant vienai automobiliu už Šeduvos, kažkokiu būdu susirado, pasivijo kitu automobiliu, ją taranavo, bandė nustumti nuo kelio. Dukra tada persigandusi viena ranka vairavo, kita kvietėsi pagalbą. I. G. išsigandusi į pagalbą pasikvietė savo draugę, kuri atvyko su savo draugu, buvo atvykusi ir policija (3 t., b. l. 8–11).

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. po Kalėdų, I. G. su draugu buvo pas ją atvažiavę, paliko prižiūrėti anūkes ir išvažiavo. Buvo vėlu, mergaitės buvo atsigulusios, kai atėjo A. G. ir dukroms pasakė, kad eitų pas jį, ir jas išsivedė. Apie 23.00 val., jam telefonu paskambino I. G., papasakojo, kad, jai važiuojant su A. A. automobiliu, keliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kažkas kitu automobiliu jiems užtvėrė kelią, jiems sustojus, kažkokiu gelžgaliu sudaužė automobilio langus. I. G. sakė, kad išsigando. Liudytoja parodė, kad 2018 m. gruodį, per Kalėdas, (duomenys neskelbtini) su mergaitėmis buvo atėjęs pas ją į svečius. Ji su juo nesipyksta, sutaria normaliai. Ji paklausė, kodėl jis nepalieka Ingos ramybėje, neleidžia jai ramiai gyventi, o jis atsakė, kad kitos tokios daugiau neras. Paskui pasakė „Jinai kalta, aš viską nušluosiu“. Ką reiškia „nušluosiu“, ji neklausė, o jis neaiškino. Bet vėliau sistemiškai ėmė vykti įvykiai, buvo gadinamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turtas. Ji pati niekada negirdėjo jokių (duomenys neskelbtini) tiesioginių grasinimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai tokių niekada nebuvo įvardijusi (3 t., b. l. 13–17).

Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 14 d. parodė, kad A. G. ir I. G. pažįsta kaip buvusius kaimynus. A. G. apibūdintų kaip ramų, nekonfliktišką. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 8.00 val., buvo susitarusi su A. G. susitikti (duomenys neskelbtini), jis buvo minėjęs, kad prieš susitikimą jis nuvyks į mokyklą palydėti dukras, kadangi tai buvo pirmoji diena naujoje mokykloje. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 7.30 val., ji paskambino A. G., paklausė kur susitikti, jai A. G. atsiuntė žinutę su adresu. A. G. atsiuntė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos. Jai nuvykus į minėtą vietą, pamatė prie perėjos stovintį A. G.. Jai sustojus, A. G. įlipo į jos automobilį, jai pasakė, kad dukros neatsiliepia telefonais, kad prie mokyklos jos nepasirodė. Pradėjus judėti, netoli mokyklos ji pamatė I. G. automobilį ,,Audi A3“. Ji sustojo, A. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo link I. G., kuri parkavosi automobilį. Ji taip pat prisiparkavo ir laukė A. G.. Pro automobilio veidrodėlį matė, kaip A. G. nuėjo prie I. G. automobilio, tačiau nematė, kad jis būtų užkliuvęs ar kitaip palietęs I. G. automobilį kūnu. Jis atidarė automobilio dešinės pusės keleivio dureles. Ji matė, kad keleivio sėdynėje sėdėjo A. G., o A. G. abejomis rankomis buvo pasirėmęs ant automobilio stogo ties keleivio durelių viršumi ir, taip būdamas pasirėmęs, įkišo galvą į automobilio saloną. Taip pat matė, kad A. G. kelis kartus buvo atsitraukęs nuo automobilio, gestikuliavo rankomis. Ji suprato, kad A. G. ir I. G. kalbasi, negirdėjo jokių riksmų. Nematė, kad A. G. būtų kūnu įlindęs į I. G. automobilio saloną ar būtų atsisėdęs į automobilio saloną, tuo labiau, kad jis neturėjo galimybės atsisėsti į automobilį, kadangi keleivio sėdynėje sėdėjo A. G.. Kai nuėjo prie I. G. automobilio, girdėjo I. G. sakant, kad A. G. ją smaugė, spjovė jai į veidą. Tuomet ji A. G. pasakė, kad reikia važiuoti, jis atsakė, jog tuoj ateis ir liudytoja nuėjo atgal į savo automobilį. Matė, kad A. G. nuėjo į mokyklos vidų, už kelių minučių grįžo dar prie I. G. automobilio, jis skambino telefonu, tačiau niekas jam neatsiliepė. Tuomet A. G. grįžo į jos automobilį, ir jie išvažiavo. Policijos automobilio ar pareigūnų nematė. Paklausus (duomenys neskelbtini), kas atsitiko, šis pasakė, kad I. G. su mergaitėmis užsirakino automobilyje ir jam nepavyks palydėti dukrų į mokyklą. A. G. buvo susierzinęs, kažkiek nuliūdęs (3 t., b. l. 31–32).

Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. parodė, kad 2018 m. rudenį buvo susitikusi su A. G. prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, jis savo automobilį buvo palikęs prie I. G. namų. Jie pasivaikščiojo, po to naktį praleido viešbutyje. Įvykio rytą A. G. iš viešbučio išvažiavo apie 07.00 val., ji išvyko vėliau – apie 09.00 val. Kadangi ji netinkamoje vietoje buvo pastačiusi automobilį, ėjo jį perstatyti ir matė A. G. stovintį prie gatvės, todėl mano, kad gal jis iki mergaičių mokyklos vyko taksi automobiliu. Kas vyko prie mokyklos, ji nežino. Viską žinojo iš A. G. pasakojimo. Pirmos apklausos metu ji melavo, kad buvo įvykio vietoje, kadangi to prašė A. G. prašė, o ji sutiko, tikėdama, jog jam padės (3 t., b. l. 34–38).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0118000438875) matyti, kad apie įvykį Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK pranešta 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val. Pranešėja I. G.. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.53 val. I. G. pranešė, jog jai trukdo vairuoti automobilį jos vyras, ji bijo sustoti, nes jis smurtaus, vyksta skyrybų procesas, jis bando sustabdyti jos automobilį, važiuoja priekyje jos, bando I. G. stabdyti automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuoja kelyje nuo Š. B. link, ką tik išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 7–9).

Iš 2018 m. rugpjūčio 14 d. A. G. paaiškinimo matyti, jog jis 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.00 val., skambino I. G., sužinojęs, jog vyksta skyrybų procesas, ir norėjo su ja susitikti, pasikalbėti. Bendraujant telefonu, I. G. atsisakė su juo susitikti, siūlė susitikti kitą dieną. Pokalbio metu jis labai susijaudino, supyko, kad žmona su juo nenorėjo susitikti, todėl pagąsdino pas ją atvykti į namus, belstis į duris, kalbėdamas keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl savo veiksmų labai gailisi (4 t., b. l. 14).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. Ž. (4 t., b. l. 3–5).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo Nr. 41D(K)-1426 matyti, kad buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuoto I. G. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Nurodyta, kad garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį (3 t., b. l. 193).

Iš 2019 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausyti Bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 17 d. pateikti garso įrašai, sudaryta stenograma. Nustatyta, kad garso įrašo trukmė 02.36 min. Iš garso įrašų stenogramos matyti, kad I. G. (pranešėja) telefonu vairuodama automobilį praneša bendrojo pagalbos centro darbuotojai, jog jai reikalinga pagalba, ji važiuoja automobiliu iš Šiaulių, o jos vyras su savo automobiliu ją taranuoja, nurodo, kad „psichuoja“, nes grįžo iš užsienio, ji bijo sustoti, nes neužsirakina automobilis. Pokalbio metu I. G. išsigandusi, verkia, verkia garsiai, balsu. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja išsiuntė pagalbą (7 t., b. l. 178–180).

Iš 2018 m. spalio 14 d. I. G. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, jog 2018 m. spalio 14 d. apie 10.30 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnametėmis G. G. ir A. G., jos sutuoktinis A. G. atvedė kitą jų dukrą M. G. ir pasikvietė G. G. pasiklabėti į laiptinę. Kadangi (duomenys neskelbtini) iš vakaro karščiavo, ji neleido ilgai kalbėti laiptinėje, norėjo parvesti mergaitę į namus, A. G. taip pa norėjo užeiti į namus, tačiau ji neleido, nes jie kartu negyvena. Jai uždarant duris, A. G. užkišo koją tarp durų ir durų slenksčio, taip neleisdamas jų uždaryti ir atitraukęs duris pateko į butą. Patekęs į butą sakė, kad ją (I. G.) persekios visą gyvenimą, teigė, kad jos artimieji dings be žinios, tada ji paėmusi telefoną pasakė išeiti iš namų arba ji skambins policijai. Kai jos vyras išeidinėjo iš namų dukra (duomenys neskelbtini) iš nugaros jai kažką metė į sprandą. Prašo tiri šį įvykį, nes ji nesijaučia saugi (1 t., b. l. 105).

Iš Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūno G. A. 2018 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 14 d. policijos pareigūnui dirbant Radviliškio rajone kartu su kolega, 10.38 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pro duris braunasi vyras, bando patekti į vidų. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 10.58 val. I. G. paaiškino, kad A. G. parvedęs dukrą M. G. į namus mamai, nes ji buvo pas jį, jie kartu negyvena, pateko į A. G. butą neprašomas, teigdamas, kad I. G. persekios visą gyvenimą, o jos artimieji dings be žinios. I. G. buvo išsigandusi. Detalesnė informacija surašyta priimtame pareiškime (1 t., b. l. 104).

Iš Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. policijos komisariato tyrėjos 2018 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo, matyti, jog 2018 m. spalio 19 d., dalyvaujant Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai G. S., gavus I. G. žodinį leidimą, buvo bendrauta su A. G., namuose, esančiuose Maironio g. 42-16, Baisogala, Radviliškio raj. Pokalbio tikslas buvo išsiaiškinti 2018 m. spalio 14 d. kilusio konflikto tarp I. G. ir A. G. įvykio aplinkybes. A. G. pokalbio metu nurodė, kad tarp jos tėvų namuose kyla žodiniai konfliktai dėl to, kad mama nenori bendrauti su tėvu. 2018 m. spalio 14 d. tėvas buvo atėjęs į mamos namus, tačiau mama su juo bendrauti nenorėjo, jį vijo iš namų. Kai mama varė tėvą iš namų, A. G. mamos prašė pabendrauti su tėčiu, tačiau mama jos neklausė. Nurodė, kad pyksta ant mamos, kad ji su tėčiu nebendrauja, o tik pykstasi su juo. Po to, kai mama išvarė tėtį, ji supyko ant mamos dėl to, kad ji taip elgiasi. Mama tuo metu išsitraukė telefoną ir norėjo ją nufilmuoti pykstančią. Tai pamačiusi, A. G. taip pat pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, norėjo nufilmuoti savo piktą mamą. Kai ji išsitraukė telefoną, mama pagriebė jį, ištraukė jai iš rankos. Mama norėjo tik atimti iš jos telefoną, tačiau traukdama jai užgavo pirštą. Nenurodė, kad jai skaudėjo pirštą, kai mama jai traukė iš rankos telefoną. Po telefono atėmimo A. G. metė į mamą „slaimą- šlykštuką“, bet mamai neturėjo skaudėti (2 t., b. l. 17–18).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris pateiktas A. G. 2018 m. spalio 18 d. apklausos metu. Jame užfiksuotas I. G. ir A. G. pokalbis dėl to, kad A. G. metė į I. G. slaimą, I. G. verkia (2 t., b. l. 19–20).

Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti I. G. pateiki vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad A. G. atėjo pas I. G. į namus, sakė, jog nori pakalbėti su mergaitėmis. Mergaitės nurodė, kad su tėčiu važiuoti nenori. Pas A. G. atėjo mažesnioji mergaitė, kurią jis pakėlė ant rankų. Mergaitė, būdama pas A. G. ant rankų, viena ranka bando laikyti buto duris, kad A. G. jų neuždarytų, tačiau jis buto duris uždarė, su mažesniąja dukra pasilieka laiptinėje. Kitame įraše užfiksuota kaip A. G. stovi buto tarpduryje, I. G. sako, kad A. G. apspjovė jai veidą, sakė, jog mergaitės pakalbėjo, prašė išeiti, uždaryti duris. A. G. pakviečia G. G., paima ant rankų. A. G. mergaites išsiveda į bendro naudojimo koridorių, buto durys užsidaro. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad A. G. stovi buto tarpduryje, vyksta pokalbis tarp I. G., A. G. ir A. G.. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp A. G. ir I. G.. A. G. stovi buto tarpduryje, I. G. stovėdama buto viduje filmuoja A. G.. I. G. sako nešaldyti namų, o A. G. sako, kad atėjo aplankyti sergančios dukros. Sako, kad kiekvieną mėnesį moka po 300 eurų. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp A. G. ir A. G., kurio metu A. G. sako, kad nepasiruošusi žaisti teisėsaugos žaidimo, „dar truputį palaukiam ir žiūrim, stebim tave, teisėsauga labai paprastas dalykas, ir va šita mergina, kuri buvo išmesta per balkoną, ir net nepradėtas ikiteisminis tyrimas, o A. G. sako, kad neapsimoka jai jungti, kad jis pašnekėtų su mama, nes ne ji dabar savo telefone, Feisbuke. Visų vaizdo įrašų sukūrimo datos nėra aiškios, kuriuo metu buvo filmuojama, nėra duomenų (2 t., b. l. 21–26).

Iš 2019 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausyti Bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 41D(K)-1426 pateikti CD įrašyto garso įrašai. Nustatyta, kad I. G. 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.21 val. pranešė dėl smurto artimoje aplinkoje adresu Maironio g. 42-16, Baisogala. I. G. pranešė, kad agresyvus vyras tranko duris, gąsdino, moteris jo neįsileidžia, jis vaikšto kieme. Apie tai informuoti pareigūnai (7 t., b. l. 178–180).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto VTAS 2018 m. lapkričio 26 d. pranešimo Kauno miesto socialinių paslaugų centrui matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities VTAS A. G., G. G. ir M. G. nustatė I grėsmės lygį (5 t., b. l. 144).

Iš 2020 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl A. G. naudoto mobilaus ryšio telefono telekomunikacinių įvykių išklotinės analizės matyti, kad, išanalizavus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių telekomunikacinių įvykių (išeinančių, įeinančių skambučių, SMS žinučių) išklotines, nustatyta, kad į A. G. naudotą mobilaus ryšio telefoną, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. 09.42.06 val., iki 2019 m. balandžio 15 d. 07.26.31 val., buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu A. G. su I. G. bendravo 4 kartus, o būtent: 2019 m. sausio 19 d., 19.45.53 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s; abonentas jungėsi prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 27 d., 15.22.18 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s; 2019 m. vasario 18 d., 10.47.11 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s; 2019 m. vasario 18 d., 10.47.12 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s (7 t., b. l. 131–134).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog A. A. 2018 m. lapkričio 13 d. pranešė apie tai, kad buvęs sugyventinės sutuoktinis A. G. jam į telefoną rašo grasinančias sms žinutes, grasina susidoroti, nurodė, kad kreipsis dėl to į Santakos PK 2018 m. lapkričio 16 d. (2 t., b. l. 33).

Iš 2018 m lapkričio 16 d. A. A. pranešimo Kauno apskrities VPK Santakos PK viršininkui matyti, kad A. A. pranešė apie tai, kad nuo 2018 m. spalio vidurio į jo „Facebook“ darbo anketą jo dabartinės draugės I. G. buvęs vyras A. G. iš I. G. vaiko anketos rašė žinutes su keiksmažodžiais, A. G. skambinėja jam į telefoną, persekioja (1 t., b. l. 39).

Iš A. A. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. lapkričio 16 d. buvo apklaustas Santakos PK, kur davė parodymus apie žinutes „Facebook“, parodė, jog nuo 2018 m. spalio mėn. į socialinį tinklą „Facebook“ darbo ir asmeninę anketas A. G. iš savo dukters (duomenys neskelbtini) „Facebook“ anketos koneveikė jį necenzūriniais žodžiais, o apklausos dieną pasakė „ilgai netempsi, išvešim“ (2 t., b. l. 38–39). 

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio ROIK 0118000618596, matyti, kad, tikslinant pranešimo aplinkybes, A. G. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad jo nepilnametė dukra A. G. iš savo „Facebook“ paskyros rašinėjo mamos I. G. draugui A. A., kadangi A. A. nemėgsta, labai pergyvena dėl tėvų A. G. ir I. G. skyrybų. Taip pat A. G. nurodė, kad dėl šio rašinėjimo jis su dukra kalbėjosi, pravedė jai profilaktinį pokalbį. Kodėl A. A. teigė, kad tai A. G. rašinėja, nežino. A. G. nurodė, kad yra skambinęs A. A., su juo kalbėjo vieną kartą dėl A. A. dingusio galinio valstybinio automobilio numerio. Pokalbio metu necenzūrinių žodžių nevartojo. Kitus kartus skambinant A. A., jis neatsiliepdavo. A. G. skambino A. A., nes jis bendrauja su I. G., kartu su juo auga dukros, todėl tarpusavio bendravimas yra neišvengiamas.  A. G. nepersekioja A. A., neturi tikslo taip elgtis, jam rūpi jo vaikai, todėl jis atvyksta jų pasiimti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena jo žmona I. G. ir jo nepilnametės dukros (2 t., b. l. 40).

Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo išduotas pagalbos iškvietimo elektroninis įrenginys, tikslu užtikrinti pakartotinio smurto prieš smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį prevenciją (2 t., b. l. 108, 110).

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. I. G. pareiškimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 9 d. išėjusi į lauką ryte, pamatė sugadintą automobilį, priklausantį A. A.. Automobilis buvo tuščiomis padangomis. Ji kreipėsi pagalbos į šalia esantį servisą. Buvo pasakyta, kad padangos supjaustytos nepataisomai. Kas tai padarė, gali teigti drąsiai, nes tai jau ilgą laiką trunkančios ir nesibaigiančios atakos A. G. atakos. Pateikė ieškinį 200 Eur sumai (1 t., b. l. 52–55).

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo su fotolentele matyti, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, 2018 m. gruodžio 12 d. buvo vizualiai apžiūrėtas automobilis „Aaudi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo padangos. Apžiūros metu vizualiai matomų požymių, kad automobilio padangos būtų supjaustytos ar pradurtos, nenustatyta (2 t., b. l. 49–55).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra A. A. (4 t., b. l. 1).

Iš Kauno AVPK KTV 2019 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1029, su fotolentele matyti, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keturių ratų padangų pašalinio įrankio poveikio pažeidimai padaryti, jas praduriant. Kiti pažeidimai susidarė, eksploatuojant padangas su nepakankamu kiekiu oro. Pašalinio įrankio poveikio pažeidimai padaryti smailiu, aštriu, briaunas turinčiu įrankiu. Į padangas smūgiuota 4 kartus – po vieną kartą į kiekvieną padangą. Nustatyti, vienu ar keliu įrankiais padaryti kiauryminiai pažeidimai, negalima (8 t., b. l. 47–53).

Iš 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl I. G. pranešimo aplinkybių tikslinimo (ROIK 0118000667348) matyti, kad dėl subadytų automobilio padangų buvo bendrauta su A. G., kuris paaiškino, kad, atvykęs aplankyti dukrų, žmonos automobilį „Audi“ su nuleistomis padangomis matė jau 2018 m. gruodžio 6 d., apie 12.00 val. A. G. neigė subadęs žmonos automobilio padangas (2 t., b. l. 48).

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. pateikė CD diską su 2018 m. gruodžio 13 d. įvykio vaizdo įrašu (2 t., b. l. 60–62).

Iš 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo peržiūrėtas nukentėjusiojo A. A. pateiktas CD diskas, kuriame užfiksuota, kaip paskui telefonu filmuojantį asmenį prekybos centre eina A. G. su rankoje laikomu mobilaus ryšio telefonu, kuris, paklaustas filmuojančio asmens, kodėl jį persekioja, juokėsi, teigė, kad nepersekioja, o su vaikais atėjo į prekybos centrą, be to, filmuojantis asmuo jam grasina, kreipiasi į filmuojantį asmenį „narkomane tu“, „šliapa“, klausia, ar jis žino, ką reiškia žodis „šliapa“ pagal „panetkes“.  Po to tarp abiejų vyrų įvyksta žodinis ginčas, vartojami necenzūriniai žodžiai. Fone girdimas moters balsas, raginantis A. G. atstoti, tačiau jis akivaizdžiai eina paskui filmuojantį asmenį ir keletą kartų ragina jį pratrūkti, pakeltoje į viršų dešinėje rankoje nuolat laikydamas mobilaus ryšio telefoną su į filmuojančio asmens pusę atsukta telefono kamera. Filmuojančiam asmeniui pareikalavus pasitraukti per 5 m, A. G. teigė, kad to jam niekas neuždraus. Šalia besiginčijančių asmenų viso ginčo metu eina ir mažamečiai vaikai. Įrašas baigiamas filmuojančiam asmeniui praėjus pro parduotuvės „Rimi“ kasas (2 t., b. l. 63).

Iš 2019 m. spalio 22 d. – 2019 m. spalio 23 d., 2019 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolai patvirtina, jog buvo apžiūrėtos skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip A. G. prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ vaikščiojo paskui I. G., A. A. ir juos filmavo, tarp jų vyko žodinis konfliktas, A. G. provokuoja sakydamas, pratrūk, pratrūk, taip pat apžiūrėtos 24 nuotraukos, t. y. mobilaus ryšio telefono ekrano atvaizdai su žeminančio, įžeidžiančio bei grasinančio turinio žinutėmis (7 t., b. l. 181–194, 8 t., b. l. 1–21).

Iš 2019 m. birželio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. 21.00 val. –22.00 val., prie pastato A. J. g. 13, Vilniuje, buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi A. G.. Automobilyje rastas mobilaus ryšio telefonas „HONOR“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei atminties kortele „SanDisk“ (8 t., b. l. 25–33).

Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimo Nr. 2-2-2/29 matyti, kad 2019 m. sausio 29 d. Vilijampolės seniūnijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 4-tame kabinete, 10.00–13.35 val., vyko I. G. ir A. G. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis (4 t., b. l. 168).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. pranešimo Nr. 41D(K)-2158 matyti, kad buvo pateikta 2018 m. lapkričio 5 d., 07.45 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuoto I. G. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Nurodyta, kad garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį (3 t., b. l. 191).

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Nustatyta, kad I. G. 2018 m. lapkričio 5 d. 07.45 val. skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad ją užpuolė vyras, ji stovi prie Kauno Jono ir P. V. mokyklos, vyras nueina išsigandęs. Įvykis įvyko prie mokyklos. I. G. apspjaudė, vyras daužėsi, smaugė, tačiau greitosios nereikia. Moteris yra su trimis mergaitėmis, sėdi užsirakinusios automobilyje ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mergaitės nesužalotos, vyras baladojasi, eina aplink langus, skambinėja. Garso įrašo trukmė 02.77 min. Skambinusiosios balso tonas verksmingas, kalba rišli. Garso įrašo pradžioje girdėjosi vaikų balsai (2 t., b. l. 67–69, 3 t., b. l. 31–32, 7 t., b. l. 175–177).

Iš 2019 m. liepos 4 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. G. pateikė USB raktą „Kingston“ (3 t., b. l. 194).

Iš 2018 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d., 09.51–09.58 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rastas stovintis dviejų durų automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ant variklio gaubto rastas įlenkimas (1 t., b. l. 1–4, 6–9).

Iš 2018 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad nukentėjusioji I. G. buvo susijaudinusi, šoko būsenoje, akivaizdžioje baimėje. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai atvažiavus automobiliu ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie mokyklos, prie (duomenys neskelbtini) namo, staiga į minėtą automobilį įlipo A. G., kuris su automobilio saugos diržu pradėjo ją smaugti, grasino, kad nuvežęs nukentėjusiąją ir vaikus į garažą ir uždarius, juos uždusins bei pasidarys pats sau galą. Nurodė, kad vyksta skyrybų procesas, nukentėjusioji dėl sutuoktinio pakeitusi gyvenamąją vietą. A. G. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos (1 t., b. l. 174–177).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad registruoti pranešimai: 2018 m. spalio 8 d. – moteris pageidauja rašyti pareiškimą dėl netinkamo vyro elgesio; 2018 m. spalio 9 d. – pranešėjai 12 m., mergaitė išsigandusi, nes prieš mamą smurtauja tėtis, galimai muša; 2018 m. spalio 18 d. – dėl negrąžintų dukrų pranešėjai (2 t., b. l. 98–99).

Iš ,,Facebook“ žinutės matyti, kad A. G. siuntė žinutę ,,MELSKIS“ liudytojai I. V. (3 t., b. l. 53).

Iš A. G. susirašinėjimo su dukra matyti, kad vartodamas anglų kalbą rašo įžeidžiančius, žeminančius I. G. pranešimus, rašo, jog dukra pakalbėtų su mama, kad jie visi gyventų kartu, nes I. G. nesugebės sukurti ateities su dukromis, būdama prostitute, nutemps dukras į dugną, vartoja necenzūrinius žodžius bendraudamas su dukra, rašo, „show must go on“, „now next level 3 from 10 levels“ ir pan. (4 t., b. l. 121–132, 162–160, 5 t., b. l. 63–103).

Iš A. G. susirašinėjimo su I. G. matyti, kad A. G. rašė, jog I. G. stebėtų cirkus naktį, klausia ar ji nori gražios pabaigos, ar karo, vartoja necenzūrinius žodžius, teigė, kad pajus I. G. ir vaikas, kas yra A. G. nedraugiškas (4 t., b. l. 133–138).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad gautas pranešimas, kuriame asmuo teigia, jog jo žmona I. G. buvo parduota su visa šeima. Ji ir 3 dukros už 12 000 eurų. V. B. banditai pastatė ją ant kokaino ir prostitucijos nuo 2015 m. Šiai dienai dirba tik už dozes, namuose maisto trūkumas, vaikai paliekami vieni. (duomenys neskelbtini) G. Ž. ir A. A. yra vartojantys narkotines medžiagas. Galimai vaikams į maistą beria, mergaitės skundžiasi galvos svaigimu ir ypač dažnu šlapinimusi. Gyvena adresu, kur kitame bute gyvena vienas iš sutenerių su savo šeima. Jis organizuoja mergaičių iš vaikų namų paėmimus ir atveža į (duomenys neskelbtini) žaisti su jo dukromis (5 t., b. l. 165–166).

Iš A. G. el.laiškų Vaiko teisių apsaugos tarnybai matyti, kad A. G. praneša apie 3 tvirkinamas mergaites, jo dukras. Teigia, jog jos svaiginamos medikamentų pagalba, po to atliekami tvirkinamieji veiksmai, mama tai žino ir toleruoja, nes dirba prostitute, vartoja narkotines medžiagas, vaikai įtraukti į pedofiliją ir išnaudojami (6 t., b. l. 64–70).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-31/2018 nurodyta, kad A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio, nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. G. šiuo metu taip pat nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. G. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (8 t., b. l. 156–162).

Pakartotinės Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. sausio 25 d. – vasario 21 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-1/2021 konstatuota, jog A. G. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F22.0), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jis taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Stebima tendencinga elgsena – turimo psichikos sutrikimo slėpimas –dissimuliacija. Dėl turimo psichikos sutrikimo socialiai pavojingas. Rekomenduojama skirti priverčiamąją medicinos priemonę – priverčiamąjį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (15 t., b. l. 118–137).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes įrodo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, paaiškinimai teisme, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, pareiškimai apie padarytas nusikalstamas veikas, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, jie nuosekliai ir logiškai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo, todėl laikytini tinkamais įrodymais, nustatyti faktines veikų padarymo aplinkybes.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G. 2018  rugpjūčio 14 d. apie 22.00 val. magistraliniame kelyje persekiojo savo sutuoktinę I. G. pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas link jos automobilio, bandė nustumti nuo kelio. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos aukščiau išdėstytais įrodymais, t. y. I. G. parodymis, liudytojų I. V., D. V. parodymais, A. A., J. M. parodymais, I. G. pranešimu, skambučio bendrojo pagalbos centro darbuotojoms stenograma.

I. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad iš pradžių ji su A. G. kalbėjo telefonu, po to staiga pamatė, kad jis važiuoja tame pačiame kelyje priešais ją, pravažiavęs apsisuko, važiavo iš paskos, pavojingai manevravo, stūmė ją į kelkraštį, kitus automobilius. Ji bijojo, kvietė pagalbą 112, kvietė draugę, nes bijojo sustoti, kadangi automobilio durelės neužsirakino. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina bendrojo pagalbos centro skambučio stenograma iš kurios matyti, kad I. G. kviečiasi pagalbą, nes ją persekioja jos sutuoktinis, trukdo vairuoti, ji jo bijo, bijo sustoti, nes neužsirakina durelės, iškvietė draugę. I. G. kalbėdama verkia, yra išsigandusi, verkia garsiai, balsu, sako, kad yra anksčiau patyrusi smurtą šeimoje. Liudytoja I. V. ir D. V. taip pat patvirtino, kad įvykio metu I. G. skambino I. V. ir prašė atvykti į pagalbą, nes ją kelyje persekioja sutuoktinis, taranuoja, bando nustumi nuo kelio. I. G. tai sakė verkdama, šaukdama. Atvykus I. G. buvo apsiverkusi, drebėdama atbėgo pas liudytoją I. V., o D. V. klausė A. G., kodėl jis gąsdina I. G., I. G. buvo išsigandusi. Liudytojas pareigūnas J. M., atvykęs į įvykio vietą, patvirtino, jog buvo gauta informacija, kad kelyje kažkas trukdo vairuoti, persekioja. Nuvykus į įvykio vietą, rado du stovinčius automobilius, kurių viename buvo I. G. ir sakė, kad jos vyras trukdė jai vairuoti, bandė ją stabdyti, ji su juo nenorinti bendrauti, vyksta skyrybos. Iš skambučio bendrajam pagalbos centrui matyti, kad skambučio trukmė daugiau nei 2,5 min., pokalbis vyksta pranešėjai vairuojant, važiuojant, iš to darytina išvada, kad magistraliniame kelyje per šį laiką tikrai buvo nuvažiuotas ne vienas kilometras, ir visą tą laiką I. G. patyrė pavojingas situacijas kelyje dėl A. G. vairavimo, dėl ko turėjo pagrindą jo bijoti, juo labiau, kad buvo pasakiusi, kad nenori su juo bendrauti – bendraus per advokatą.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog A. G. 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jo senelei J. G., pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas prie savo sutuoktinės I. G., tuo metu vairuojančios automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui V. Ž., apie 10–15 km atstumu persekiojo ją, bandė nustumti nuo kelio.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. G. 2018 m. spalio  14 d. apie 10.58 val. grasino I. G., kad persekios ją visą gyvenimą, jos artimieji dings be žinios. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiosios I. G. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų pareigūnų J. L., G. A. parodymai, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. I. G. parodė, jog tą dieną I. G. parvedė dukrą Mildą į namus, norėjo pabendrauti su G. G., ją pasikvietė į laiptinę. Kai ji pakvietė G. G. sugrįžti, A. G. irgi norėjo patekti į namus, tačiau ji to nenorėjo, norėjo uždaryti duris, tačiau A. G. įkišo tarp durų koją ir išsakė grasinančius žodžius, kad persekios ją visą gyvenimą, o jos artimieji dings be žinios. Netikėti šiais I. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš kitų įrodymų, I. G. pranešė apie tai policijai, tą pačią dieną parašė pareiškimą. Liudytojas pareigūnas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliuodamas kartu su kolega, gavo pranešimą, jog Baisogaloje sugyventinis braunasi į namus. Nuvykus nukentėjusioji sakė, kad tėvas atvedė vaiką, moteris pasiėmė vaiką, po to vyras kišo koją pro duris ir išsakė grasinimus. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, kad nukentėjusioji paaiškino, jog dukrai grįžus į namus, A. G. norėjo ateiti pas ją į butą, tačiau jam neleido užeiti, po ko A. G. pagrasino, sakė, kad persekios ją visą gyvenimą ir kad jos artimieji dings be žinios, I. G. keletą kartų pabrėžė, kad toks A. G. elgesys ne pirmą kartą, parašė pareiškimą. Liudytojas pareigūnas J. L. taip pap patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, nuvykus pagal iškvietimą, pranešėja I. G. paaiškino, kad parvedus dukrą namo, A. G., būdamas laiptinėje, įkišo koją į jos buto tarpdurį, taip neleisdamas uždaryti jai buto durų, tokiu būdu įsibrovė į butą ir grasino, kad persekios ją visą gyvenimą, o jos artimieji dings be žinios. I. G. teigė, kad išsigando, pajuto baimę, nes tikėjo, kad vyras gali nuskriausti ją ar artimuosius, be to, vyras įsibrovė į butą prieš jos valią, todėl, bijodama jo ir jo galimo susidorojimo, pranešė policijai. Konflikto eigą, t. y. kad A. G. atvedė Mildą, norėjo pasikalbėti su G. G., su kuria išėjo į laiptinę, po to A. G. metė į I. G. „slaimą“ (šlykštuką), patvirtina ir vaizdo įrašai bei G. S. parodymai. Nors šiuose įrašuose neužfiksuoti grasinimai persekioti visą gyvenimą, pakenkti nukentėjusiosios artimiesiems, tačiau juose užfiksuota įvykių eiga atitinka I. G. parodymus apie įvykių eigą, seką ir leidžia tikėti jos parodymų tikrumu ir teisingumu, juo labiau, kad I. G. paaiškino, jog šie grasinimai buvo išsakyti po to, kai G. G. grįžo į namus (šis epizodas vaizdo įrašuose neužfiksuotas), o dar vėliau įvyko I. G. konfliktas su dukra A. G. su „slaimu“ (šlykštuku).

Nors I. G. teigia, kad nepamena, jog būtų išsakęs minimus grasinimus, o jeigu ir pasakė kažką panašaus, tai nebuvo nukreipta pakenkti I. G., tačiau teismas konstatuoja, jog situacijoje kai nukentėjusioji išreiškė nenorą, kad jis užeitų į butą, o jis prievarta (įkišdamas koją) stengėsi į jį pateikti, be to, prieš tai vykę įvykiai - persekiojimas kelyje, 2018 m. spalio 9 d. vienos iš dukterų pranešimas, kad tėtis smurtauja prieš mamą, rodo, kad I. G. turėjo pagrindą bijoti A. G. grasinimų tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo artimųjų, juo labiau, jog nukentėjusiosios mažametės yra parodžiusios, kad A. G. yra vartojęs fizinį smurtą I. G. atžvilgiu. Šiuo atveju didesnę įtampą ir baimę dėl galimų netinkamų A. G. veiksmų kėlė ir tai, kad A. G. negalėjo susitaikyti su I. G. ketinimu skirtis.  

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog A. G. 2018 m. spalio 14 d., 10.58 val., atėjęs pas savo sutuoktinę I. G. į namus, esančius Maironio g. 42-16, Baisogala, Radviliškio r., išsakė grasinimus, kad persekios ją visą gyvenimą, jos artimieji dings be žinios, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai ir jos šeimos nariams pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką.

Nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. G. inkriminuota tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d., ne mažiau kaip 20 kartų atėjo prie I. G. namų, esančių Maironio g. 42-16, Baisogala, Radviliškio r., beldė į langus ir duris, tokiu būdu baugino ne tik I. G., bet ir kitus savo šeimos narius – dukras A. G., G. G. ir M. G., tačiau teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje šios aplinkybės neįrodytos.

Nors I. G. teigė, kad A. G. dažnai belsdavo į langus, duris vakarais, taip siekdamas įbauginti ją ir dukras, tačiau tokių nukentėjusiosios, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Byloje užfiksuotas tik vienas I. G. pranešimas dėl bauginančio spardymo į duris 2018 m. rugpjūčio 19 d. vakarą. Iš bendrojo pagalbos centro skambučio stenogramos matyti, kad I. G. klausia, ar būtų galima iškviesti policiją dėl agresyvaus vyro, kuris tranko duris, o ji jo neįsileidžia. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės taip pat matyti, kad pareigūnams reaguojant į šį įvykį, pati A. G. A. G. pati jau buvo įsileidusi į namus, jokių pretenzijų neturėjo, skundų, pareikšimų rašyti nenorėjo. A. G. teigė, kad atėjo aplankyti vaikų. Jokių pažeidimų neužfiksuota, išsiaiškinta vietoje (6 t., b. l. 57). Pažymėtina, jog 2018 m. spalio 14 d. buvo atvykę pareigūnai dėl garsinimų persekioti nukentėjusiąją, tačiau apie grasinančius beldimus I. G. nei savo pareiškime, nei pareigūnams nenurodė. Be to, iš vaizdo įrašų, kurie daryti 2018 m. spalio 14 d., nenustatyta, kad mergaitės būtų bijojusios savo tėvo. Nors I. G. teigia, kad toks elgesys gąsdino ją ir dukras, tačiau aplinkybių dėl dukrų bauginimo jokie kiti surinkti duomenys nepatvirtina. Pažymėtina, jog nei viena iš dukrų nenurodė tokių aplinkybių, kad būtų buvę sistemingi barbenimai ar daužymai į duris, kurių jos bijotų, šiuo laikotarpiu šeima jau buvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams, tačiau nebuvo nustatyta jokių apribojimų A. G. bendrauti su dukromis. Todėl A. G. paaiškinimas, kad jis barbendamas į langus, duris kitais kartais siekė bendrauti, susitikti su dukromis, lieka nepaneigtas.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog neįrodyta, kad I. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d. ne mažiau kaip 20 kartų beldė į langus ir duris adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno I. G. su dukromis ir taip baugino I. G. ir dukras, todėl šie epizodas šalinamas iš kaltinimo.

Nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. G. inkriminuota tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš savo iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3–4 kartus grasino jai, sakydamas ,,aš taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galą, mergaičių nebus nei tau, nei man, aš su jomis garaže užsidusinsiu, Aleksoto turguje nusipirkti ginklą už 100 eurų paprasta“, tokiu būdu baugino I. G. bei mažametes dukras A. G., G. G. ir M. G., jog padarys joms pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, be to, paskambinęs telefonu baugino ir savo mažametes dukras, sakydamas joms, kad „vieną dieną mama negrįš iš parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viską padarys, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog jų nepakanka daryti neginčijamą išvadą, jog A. G. padarė tokius veiksmus. Šias aplinkybes patvirtino tik I. G., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau tokių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių konkrečių grasinimų I. G. būtų pranešusi teisėsaugai iš karto po jų pareiškimo, mažamečių nukentėjusiųjų naudotų telefonų ir I. G. naudoto telefono telekomunikaciniai įvykiai šiuo laikotarpiu netirti, o iš 2020 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. G., telekomunikacinių įvykių analizę, nustatyta kad iš šio numerio į  I. G. numerį laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 18 d. skambino 4 kartus, visų pokalbių trukmė nurodyta 0 s (7 t., b. l. 131–134). Pažymėtina, jog apie tokias aplinkybes nenurodė ir apklausiamos mažametės.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje neįrodyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3–4 kartus grasino jai, sakydamas ,,aš taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galą, mergaičių nebus nei tau, nei man, aš su jomis garaže užsidusinsiu, Aleksoto turguje nusipirkti ginklą už 100 eurų paprasta“, baugino savo sutuoktinę ir dukras bei baugino dukras, paskambinęs telefonu, sakydamas joms, kad „vieną dieną mama negrįš iš parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viską padarys“, todėl šis epizodas šalinamas iš kaltinimo.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G. baugino nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d. iš A. G. ir G. G. socialinio tinklapio paskyrų siųsdamas įžeidžiančias, žeminančias žinutes su keiksmažodžiais, taip pat sutikęs grasino, sakydamas, kad ilgai netempsi, išvešim, reikalavo, kad jis išeitų pasikalbėti, jeigu nori likti gyvas. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiojo A. A. parodymais, I. G. parodymais, kurie tarpusavyje iš esmės neprieštarauja, kitais įrodymais. A. A. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu vienodai parodė, kad nutarime nurodytu laikotarpiu į socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrą ėmė gauti įžeidžiančio, žeminančio turinio žinutes su keiksmažodžiais, be to, A. G. yra kvietęs pasikalbėti, sakydamas, kad A. A. ateitų pasikalbėti, jeigu nori likti gyvas. Šias aplinkybes patvirtino ir I. G.. Tiek I. G., tiek ir A. A. įsitikinę, kad žinutes jam rašė ne mergaitės, o A. G., nes buvo su keiksmažodžiais, rašyba taisyklinga. Be to, A. G. patvirtino, jog jos tėtis būnant Egipte yra rašęs iš jos „Facebook“ paskyros. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. A. dėl tokio pobūdžio pranešimų buvo kreipęsis į teisėsaugą, o tikslinant įvykio aplinkybes A. G. neneigė, kad iš dukrų paskyrų galėjo būti rašytos tokio pobūdžio žinutės, tačiau nepripažino, kad tai darė jis. Vis dėlto, įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiųjų parodymus, tai, kad žinutės atitiko suaugusio žmogaus braižą, A. G. patvirtino, kad A. G. naudojosi jos paskyra, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad A. G. iš tiesų pasinaudodamas mažamečių paskyromis rašė įžeidžiančio turinio pranešimus, adresuotus A. A.. A. A. gyvenant kartu su nukentėjusiąja I. G. ir jos dukterimis ir žinant iki tol vykusius įvykius dėl I. G. persekiojimo kelyje, beldimo, grasinimų, darytina išvada, jog A. A. turėjo pagrindą bijoti A. G., jaustis nesaugiai.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susirašinėjimo garso/vaizdo pokalbių metu programėlėse „Viber“, „Messenger“, I. G. ir mažametėms dukroms rašė I. G. asmenybę žeminančius nutarime nurodyto turinio pranešimus, taip pat rašė I. G. grasinančio pobūdžio žinutes. Šios aplinkybės įrodytos I. G. parodymais ir rašytiniais įrodymais – nufotografuotais ir byloje pateiktais susirašinėjimais (4 t., b. l. 121–132, 133–138, 162–160, 5 t., b. l. 63–103). Sakydamas, kad skyrybų nėra ir nebus kol gyvas jis, kol gyva ji, jei paduos alimentams, sužinos, kas yra (duomenys neskelbtini) nedrugiškas, kad stengiasi išlikti ramus, bet po jos nebendravimo, neprižada nieko, mergaitės liks be mamos ir tėčio ir pan. neabejotinai kėlė baimę, nesaugumo jausmą I. G., kad dėl jo tolimesnių veiksmų atsiras jo nurodytos pasekmės, kils pavojus I. G. sveikatai ir gyvybei, rašydamas dukroms, kad na ir show must go on, now next level 3 from 10 levels,pagalvok pati, kad gyventi su manimi jums geriausias variantas, iš prostitucijos mama turėtų uždirbti, live with bitch never smart choise, because all timesmell dick from bitch mouth, neabejotinai buvo įžeidžiančios, žeminančios, ne tik mamą (I. G.), tačiau ir sukeliančios nesaugumo jausmą, siekiant priversti bijoti, kad  be jo gyvenimas bus dukroms labai blogas, o kalba apie lygius, šou tęsinį neabejotinai kėlė baimę ir nerimą dėl galimų jo neteisėtų veiksmų gadinant turtą ar siekiant pakenkti nukentėjusiosioms, nes šios žinutės buvo parašytos pokalbio apie sudegintą butą, dėl ko I. G. įtarė A. G., kontekste. Nors I. G. bandė sukelti abejones, jog tai iš tikrųjų rašė ne jis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtus susirašinėjimus pateikė I. G., pamačiusi juos dukros telefone, jai nekilo abejonių, kad tai A. G. pranešimai, nes mergaitės ten pat susirašinėdavo su tėvu dėl susitikimų. Be to, iš žinučių turinio, kreipimosi, kad mergaitės liks be mamos ir tėčio, dėl alimentų padavimo, tiesioginis kreipinys „Inga“, patvirtina, jog žinutes rašė A. G..

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog A. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susirašinėjimo garso/vaizdo pokalbių metu programėlėse „Viber“, „Messenger“, I. G. ir mažametėms dukroms rašė bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę menkinančius, žeminančius pranešimus, tokiu būdu siekdamas sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti.

Nutarime inkriminuota tai, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 14 val. pradūrė A. A. priklausančio automobilio Audi, kuriuo naudojosi I. G., visas keturias padangas 100 eurų vertės. Byloje nukentėjusiųjų A. A., A. G. parodymais, specialisto išvada, iš dalies liudytojo J. K. parodymais neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. aštriu duriančiu daiktu buvo sugadintos visos minėto automobilio, kuris stovėjo adresu prie (duomenys neskelbtini), padangos. Nukentėjusieji vienodai parodė, kad iš vakaro matė, kad automobilio padangos buvo sveiktos, o kitą dieną pastebėjo, kad visos jos nuleistos. Liudytojas J. K. patvirtino A. A. parodymus, kad jis kreipėsi į servisą, kad patikrintų padangas. Liudytojas matė, kad padangos nuleistos, tačiau detalesniam tyrimui automobilio pas jį neatvežė. Vis dėlto specialisto išvada patvirtina, kad padangos buvo pradurtos aštriu daiktu, t. y. sugadintos tyčia. Nors I. G. ir A. A. teigė, kad tai padarė A. G., tačiau šių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys. Tai yra tik jų prielaida, padaryta atsižvelgiant į tai, kad A. G. nuolat konfliktavo su nukentėjusiaisiais, tačiau vien aplinkybė dėl konfliktų nesuteikia pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad tai padarė A. G., juo labiau, kad nukentėjusieji patvirtino, jog jokių konfliktų iš vakaro su A. G., kuris atvežė dukrą, nebuvo kilę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog automobilio padangas pradūrė būtent A. G., šis epizodas šalinamas iš kaltinimo.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus taip pat konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. G. 2018 m. gruodžio 13 d. apie 18 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ persekiojo įkyriai filmuodamas A. A. ir A. G., įžeidinėjo ir provokavo konfliktą taip sukeldamas nukentėjusiesiems I. G. ir A. A. stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos iš dalies paties A. G. paaiškinimais, kad jis iš tiesų filmavo ir sakė nurodytas frazes, tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų I. G., A. A. parodymais, kurių nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotą įvykių eigą ir kitas aplinkybes, o taip pat ir liudytojo N. E., apsaugos darbuotojo, parodymais, kad buvo tokia konfliktinė situacija, kai moteris skundėsi, jog vyras, kuris filmuoja, kimba prie jų, įkyriai filmuoja, jis moterį ir jos draugą palydėjo per centinį išėjimą į lauką, o filmavęs vyras liko prekybos centre. Filmavimo metu A. G. išsakytos frazės ne tik buvo įžeidžiančios, žeminančios, tačiau ir bauginančios, nes vartojo žargoną ir provokuojančiai klausė, ar A. A. supranta, ką jis reiškia, žodžiais provokavo konfliktą, sakydamas „pratrūk, pratrūk, velnias, šlepė“ ir pan. Nors A. G. teigė, kad jis tokiu būdu nebaugino, tačiau žargono vartojimas, klausimai, ar nukentėjusysis suprantantis šio žodžio reikšmę, įžeidinėjimai rodo, kad turėjo tikslą sukelti nesaugumo, nejaukumo jausmą, stresą, baimę dėl galimų jo kitų veiksmų, o ne dėl to, kad jis ką nors bloga padarys viešoje vietoje filmavimo metu. Pažymėtina, jog sistemingo bauginimo objektyvioji pusė ir nereikalauja nustatyti, kad asmuo turėtų realų ketinimą pakenkti, pakanka nustatyti, jog asmuo siekė, kad jo bijotų, kad neigiamos pasekmės gali atsirasti ateityje.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje įrodyta ir nustatyta, kad A. G. nutarime nurodytomis aplinkybėmis filmavo nukentėjusiuosius, įžeidinėjo, provokavo konfliktinę situaciją ir sukėlė nerimą, stresą, nesaugumo jausmą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog A. G. kreipėsi į apsaugos darbuotojus, vienas iš kurių juos palydėjo link išėjimo.

Nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. G. taip pat inkriminuota, kad jis 2019 m. sausio 12 d. apie 23 val. būdamas I. G. S. E. V. bute Baisogaloje, siekdamas įbauginti I. G. pasakė, „dabar yra kiaulės metai, t. y. mano metai, pridarysiu jiems kiaulysčių, sudeginsiu iš visų pusių“, po ko tai E. V. pranešė I. G.. Tačiau teismas, išanalizavęs ir ištyrę surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Liudytoja E. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš tiesų A. G. buvo atvykęs pas ją pasiimti mergaičių, ji klausė jo kodėl jis nepaliekąs I. G. ramybėje, į ką jis atsakęs, kad tokios kitos neras, paskui pasakė „Jinai kalta, aš viską nušluosiu“, tačiau ką reiškia „nušluosiu“, ji neklausė, o jis neaiškino. Apie jokius kiaulės metu, kiaulystes ar sudeginimus liudytoja neminėjo, nors ir parodė, kad I. G. jai pranešė, kad buvo užpulta kelyje. Be to, E. V. parodė, kad ji pati niekada negirdėjo jokių (duomenys neskelbtini) tiesioginių grasinimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai tokių niekada nebuvo įvardijusi. Esant šioms aplinkybėms, remtis vien I. G. parodymais, kurių nepatvirtina liudytojos, kuriai neva A. G. tiesiogiai pasakė grasinimus, parodymai, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo remtis netiesioginiais nukentėjusiojo A. A. parodymais, kuris taip pat suinteresuotas bylos baigtimi ir pats tokių žodžių iš E. V. negirdėjo. Įvertinus, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šis epizodas byloje neįrodytas, todėl šalintinas iš kaltinimo.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog A. G. 2019 m. sausio 29 d. nuo 10 val. iki 13.30 val. Vilijampolės seniūnijos patalpose I. G. ranka parodė bauginantį gestą, t. y. pirštu perbraukė sau per kaklą. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos tiek paties A. G. paaiškinimais, kad jis iš tiesų tokį gestą parodė, tiek ir nukentėjusiųjų A. A. ir I. G. parodymais bei nešališko asmens – seniūnijos darbuotojos, liudytojos R. S. parodymais, kad šeimos atvejo peržiūros metu A. G. parodė sau į akis, parodė į žmoną, perbraukė sau per kaklą ir vėl parodė pirštu į žmoną. Žmona atsisakė būti vienoje patalpoje su juo. Nors nukentėjusiųjų nurodyta vieta ir įvykių seka atvejo peržiūros metu nevisiškai sutampa, tačiau dalyje dėl to, kad I. G. A. G. parodė ženklą pirštu braukdamas per kaklą, kuris visuomenėje suprantamas kaip gyvybės atėmimas, buvo vienodi. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir R. S., kuriai nekilo abejonių, kad A. G. šį ženklą skyrė būtent I. G., o ne, kaip teigia A. G., A. A.. Tokio, neabejotinai bauginančio, gąsdinančio ir sukeliančio nerimą dėl savo gyvybės gesto parodymas neabejotinai I. G. neigiamai paveikė, kėlė jai baimę, nerimą ir stresą, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. G. dar iki šio įvykio gąsdino ir baugino nukentėjusiąją kitų, jau aptartų įvykių, metu. Toks elgesys nukentėjusiajai suteikė realų  pagrindą nerimauti, nuogąstauti, bijoti, kad jai gali nutikti kažkas bloga, A. G. gali jai pakenkti. Todėl konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. G. 2019 m. sausio 29 d. laikotarpiu  nuo 10 val. iki 13.30 val. Vilijampolės seniūnijoje šeimos atvejo peržiūros metu I. G. ranka parodė bauginant gestą, t. y. rankos pirštu perbraukė sau per kaklą, ir taip baugino I. G., jog padarys jai pavojingą gyvybei veiką.

Byloje nei A. A., nei įvykio metu buvusi ir įvykį mačiusi liudytoja R. S., kuri labai tiksliai nurodė įvykių seką, neparodė, kad A. G. baugino nukentėjusiąją žodžiu, teigdamas, kad jai bus galas. Ši aplinkybė neįrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-62-976/2017).

Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Vadovaujantis teismų praktika, bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą. Bauginimas – tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai, kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą  ir pan.). Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį kilti būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, ne labai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi. Konflikto, dėl kurio prasidėjo žmogaus bauginimas, priežastis gali būti siekis užvaldyti turtą, atsikratyti kaimynais siekiant, kad jie išsikeltų gyventi kitur, ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-327-326/2016).

Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. G.: 2018 m. rugpjūčio 14 d. persekiojo nukentėjusiąją I. G. kelyje pavojingai manevruodamas, bandė nustumti ją nuo kelio, 2018 m. spalio 14 d. išsakė tiesioginius grasinimus, kad persekios ją visą gyvenimą, jos artimieji dings be žinios; 2018 m. gruodžio 13 d. įkyriai filmavo, įžeidinėjo ją ir A. A., provokavo konfliktą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. sausio 29 d. šeimos atvejo peržiūros metu matant ir kitiems asmenims rodė ranka bauginantį gestą, kuris visuomenėje suprantamas, kaip gyvybės atėmimas, be to per vaizdo ir garso pokalbių programėles „Viber“, „Messenger“ siuntė I. G. bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę žeminančius pranešimus, t. y. mažiausiai 6 kartus per 9 mėnesius savo veiksmais baugino nukentėjusiąją savo sutuoktinę I. G.. Įvykiai sekė vienas paskui kitą, o pranešimai per programėles buvo siunčiami įvairiu laiku. Visi šie A. G. veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiajai baimę, nerimą, stresą ir suteikė pagrindą jo bijoti, bijoti, kad gali nutikti kažkas bloga jai ar jos turtui. Pagrindą šitaip jaustis nukentėjusiajai suteikė kai veiksmų pobūdis dalis jų (persekiojimas kelyje) kėlė realią grėsmę jos sveikatai, anksčiau vartotas fizinis smurtas, apie kurį nurodė tiek pati nukentėjusioji, tik ir mažametės dukros, tiek ir I. G. seserys. Visa tai patvirtina, kad A. G. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. sistemingai vartojo psichinį smurtą ir tai atitinka sistemingo bauginimo, naudojant psichinį smurtą, objektyviosios pusės požymius.

Byloje taip pat nustatyta, kad psichinis A. G. smurtas buvo nukreiptas ne tik į savo sutuoktinę, bet ir į jos gyvenimo draugą A. A.. Nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m spalio 25 d. iš dukrų „Facebook“ paskyrų siuntė A. A. nenustatytą skaičių įžeidžiančio, žeminančio, menkinančio asmenybę turinio pranešimų, grasino, 2018 m. gruodžio 13 d. įkyriai filmavo prekybos centre, įžeidinėjo ir provokavo konfliktą. Visi šie veiksmai neabejotinai A. A. kėlė nerimą, baimę, jį žemino, menkino jo asmenybę, kėlė stresą, nesaugumo jausmą. Visi šie veiksmai buvo pasikartojantys, todėl atitinka sisteminio psichinio smurto naudojimo – bauginimo požymius.

Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 A. G. susirašinėjimo programėlėse mažametėms dukroms A. G., G. G. rašė mamos I. G. asmenybę, autoritetą žeminančias, įžeidžiančias, o kartu ir nukentėjusiąsias bauginančias žinutes, kurios taip pat neabejotinai dukroms kėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo, baimės jausmą. Nors pradžioje mergaitės su jomis dirbančioms specialistėms nenurodė bijojusios tėvo, tačiau iš paskutinių Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų (5 t., b. l.1–32) matyti, kad mergaitės jautė baimę, buvo pavargę nuo konfliktų, o jų emocinė būsena buvo geresnė, kai A. G. nebuvo šalia. Visa tai patvirtina, kad A. G. sistemingai baugino, vartodamas psichinį smurtą, taip pat ir savo mažametes dukras A. G. ir G. G..

Nors byloje buvo inkriminuota, kad A. G. sistemingai baugino ir mažametę mažiausią dukrą M. G., tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustatyta, kad M. G. būtų mokėjusi skaityti ir perskaičiusi kitoms sesėms siunčiamas žinutes, be to, ji buvo labai maža, todėl nuolatinės konfliktinės situacijos neabejotinai ją veikė neigiamai, tačiau tiesioginio jos bauginimo, jos atžvilgiu vartoto psichinio smurto, grasinimo fiziniu smurtu nenustatyta, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Visi aukščiau aptarti A. G. veiksmai buvo jungiami vieningo siekio įbauginti nukentėjusiuosius, kurie taip pat kartu gyveno.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog A. G. veiksmai atitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą požymius, todėl jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas smurtavo ir sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs rodymus, konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. G. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 7.40 val. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)mokyklos vartojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės I. G., atžvilgiu, t. y. suėmęs vairuotojo saugos diržą, kuriuo I. G. buvo prisisegusi, jį tempė ir taip spausdamas jos kūną sukėlė jai fizinį skausmą. Nors A. G. neigė, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. užšoko ant automobilio, kuriame sėdėjo I. G. su dukromis, variklio gaubto, po to atidaręs dureles ir atsisėdęs prie keleivio sėdynėje sėdinčios A. G., suėmęs už I. G. saugos diržo jį tempė žemyn ir taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. G., tačiau šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios parodymais, mažamečių dukrų parodymais, I. G. skambučio bendrajam pagalbos centrui stenograma. I. G. parodė, kad jai parkuojant automobilį prie mokyklos mergaitės pamatė ateinantį A. G., kuris sėdmenimis užšoko ant variklio dangčio, po to nušokęs atidarė keleivio dureles, šaukė ant mergaičių, kodėl jos neatsiliepia, atsisėdo šalia A. G., toliau rėkė, spjaudė į veidą, dukros išsigando, pradėjo verkti, prašė A. G. baigti, o jis griebė už diržo, kuriuo nukentėjusioji buvo prisisegusi, ir tempė jį žemyn bandydamas pasmaugti, sakė, kad visi važiuotų, kad visi užsidusins, po to jis pasišalino, o ji iškvietė policiją. G. G. taip pat patvirtino, kad prie mokyklos atėjęs tėtis užšoko ant variklio dangčio, spaudėsi prie Austėjos, kuri sėdėjo priekyje, apspjovė mamą, rėkė, kodėl neatsiliepia telefonu, pradėjo smaugti mamą diržu įtempdamas saugos diržą, mama rėkė ir verkė, buvo iškviesta policija. M. G. taip pat parodė, kad buvo toks atvejis kai prie mokyklos tėtis lipo ant mašinos priekinio kapoto, po to atidarė duris ir sakė „važiuojam pasidusinti į garažą“, po to jis su diržu, kuris prisisega mašinoje, smaugė mamą, spjovė ant jos, klausė, kodėl ji neatsiliepia. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio įrašo matyti, kad I. G. pranešė, kad ją ką tik užpuolė vyras, ji stovi prie Petro ir P. V. mokyklos, ją apspjaudė, daužėsi, puolė smaugti, nukentėjusioji kalbėjo verksmingu balsu. Be to, ant variklio gaubto apžiūros metu rastas įlenkimas. Nors vyriausioji dukra A. G. apklausta nenurodė, kad tėtis tampė diržą, kuriuo buvo prisisegusi mama, tačiau, vertinant jos parodymus, teismas atsižvelgia, jog A. G. buvo labiausia paveikta A. G.. Vertinant šiuos jos parodymus asižvelgiama ir į tai, kad vaikui gyvenime svarbus tiek tėtis, tiek ir mama, todėl pagrįstai manytina, kad siekdama išlaikyti gerus santykius tiek su tėčiu, tiek su mama vyriausioji dukra stengėsi nutylėti tuos dalykus, dėl kurių galėtų sugadinti santykius su tėvu. Nors A. G. parodymus, kad jis buvo tik įkišęs galvą į saloną, į visų nebuvo įsėdę, o kartu ir nevartojo fizinio smurto, patvirtino liudytoja A. V., tačiau nei viena iš nukentėjusiųjų nenurodė mačiusios liudytoją įvykio vietoje, be to, vėliau liudytoja paneigė šiuos savo parodymus, nurodydama, kad melavo, jog buvo įvykio vietoje ir viską matė, tai darė paprašyta A. G. ir norėdama jam padėti.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai pakankami daryti išvadą, kad A. G. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 7.40 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos automobilyje Audi, spaudė nukentėjusiąją prisegtu saugos diržu, tempdamas jį žemyn ir taip jai sukėlė fizinį skausmą.

Šie jo veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes smurtas buvo nukreiptas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu ir pakartotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir šiuo metu A. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. yra nepakaltinamas. Pirminės ekspertizės akte  rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pakartotinės ekspertizės akte – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdžio metu ekspertai psichiatrai N. M., S. S., psichologai A. G., G. B. patvirtino, kad ekspertizių išvados yra teisingos ir A. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.  

Teismo psichiatrė ekspertė N. M. paaiškino, kad pichologiniame įvertinime stebimi mąstymo, emocijų asmenybės pakitimai, kurie rodo, kad pakitimai nėra ūmaus proceso pasekmė, o lėtinio psichikos sutrikimo išraiška. Išryškėję mąstymo pakitimai rodo, jog tai nėra žmogaus išsigalvojimai, o pakitimai, kurie leidžia nustatyti psichikos sutrikimą. Ekspertas psichiatras S. S., dalyvavęs atliekant pakartotinę ekspertizę, paaiškino, kad pasireiškia santykių, poveikio, reikšmingumo kliedesiai, ypač persekiojimo kliedesiai, kurie plečiasi, nustatyti mąstymo, valios sutrikimai, pasireiškė dissimuliacijos (ligos slėpimo) požymiai. Visi kliedesiai nukreipti prieš tam tikrus asmenis ir tai kelia jiems pavojų, nustatyta aukšta smurto rizika, rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Psichologė A. G. taip pat paaiškino, jog atminties, dėmesio sutrikimų nenustatyta, tačiau nustatyti mąstymo turinio sutrikimai, kurie patvirtina diagnozę. Asmenybė egocentriška, nekritiška, išreikšti paranoidiniai bruožai, sutrikusi socialinė adaptacija, tiriamasis išsakė nekoreguojamas koncepcijas apie sutuoktinę, jos artimiausią aplinką, eigoje tas ratas plėtėsi, pasireiškė neadekvatus tiek savęs, tiek aplinkinių vertinimas, asmuo nekritiškas situacijos aplinkybių atžvilgiu, mąstymo turinio sutrikimai sunkiai koreguojami, visa situacija skyriuje ir medžiaga rodė asmens pavojingumą. Teismo ekspertas psichologas G. B. taip pat paaiškino, kad jo užduotis buvo įvertinti mąstymą, asmenybę, smurto rizikos metodiką derinyje su klinikiniais simptomais, kuri yra pagrindas išvadai apie pavojingumą. Nustatyta, kad asmeniui būdingi specifiniai mąstymo pakitimai, kurie pasireiškia impulsyviai kylančiomis idėjomis, atsitiktinių aplinkybių  interpretacija, intuityvus iškreiptas realybė suvokimas. Kritiškas vertinimas yra minimalus, todėl reikalingas gydymas stacionare. Stacionarinio gydymo tikslas pasiekti medikamentinę remisiją, kurios šiuo metu nėra.

Įvertinęs ekspertizės aktų išvadas, ekspertų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas A. G. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl spręstinas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Veikų pobūdis, t. y. nuolatinis persekiojimas, psichologinis smurtas, bauginimas sau artimų šeimos narių, o taip pat ir fizinio smurto naudojimas, po to sekę elektroniniai laiškai bei pasisakymai apie akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius reiškinius apie pedofilijos klaną, prostituciją, narkotikų vartojimą, dukrų lytinį išnaudojimą, kas visiškai nepasitvirtino, rodo, kad asmuo yra socialiai pavojingas ir ypač artimiausiems žmonėms – savo šeimos nariams. Nors yra duomenų, kad sutuoktinė ir dukros galimai išvykę į užsienį, tačiau tai nėra objektyvi kliūtis A. G. keliauti ir susitikti su šiais asmenimis, be to, Lietuvoje yra likę I. G. giminaičių, kuriems I. G. taip pat gali kenkti. Nukentėjusiųjų išvykimas į užsienį nėra priežastis A. G. laikyti nepavojingu visuomenei, nes jo pavojingumą lemia psichikos būsena, sutrikęs mąstymas, kuris šiai dienai dar nėra pakankamai pakoreguotas medikamentais. Pažymėtina, jog ekspertai net ir po metų gydymo stacionare pažymėjo aukštą asmens smurto riziką, nurodė, kad asmens kliedesiai plečiasi, o kritika dar nepakankama ir asmuo nėra pasiekęs medikamentinės remisijos, kad galėtų būti gydomas ambulatoriškai. Taip pat pažymėtina, jog priešingas teisei A. G. elgesys įtakotas būtent mąstymo sutrikimų, kliedesių, kurie pasireiškia nekoreguojamomis koncepcijomis sau artimų asmenų atžvilgiu, eigoje kliedesių apimtis plėtėsi, pasireiškė neadekvatus tiek savęs, tiek aplinkinių vertinimas. Be to, pakartotinės ekspertizės metu pasireiškė dissimuliacijos, t. y. savo ligos slėpimo, požymiai, kas tik patvirtina, jog asmuo nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, o jo sutikimas su medikamentiniu gydymu vieną kartą į mėnesį suleidžiant ampulę su vaistais, įtakotas ne pasikoregavusio mąstymo, ne tikslo pasveikti, o išimtinai siekio išvengti gydymo stacionare.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių, atsižvelgia ir įvertina tai, kad nors byloje apklausti liudytojai D. G., A. G. mama, V. P., A. M., A. B. sutiko prisiimti atsakomybę ir užtikrinti A. G. ambulatorinį gydymąsi, jo lankymąsi pas medikus, tačiau teismas pažymi, jog visi šie asmenys su A. G. bendravo epizodiškai, nėra artimi jo draugai, nes jis dažnai būdavo išvykęs į užsienį dirbti, apie neteisėtus A. G. veiksmus nežinojo kaip ir nežinojo apie jo problemas šeimoje, o mama gyvena Airijoje. Esant šioms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo teigti, kad tinkamas A. G. gydymas gali būti užtikrintas paskiriant jam ambulatorinį gydymą.

Įvertinus visa tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog A. G. yra socialiai pavojingas, jam būtinas gydymas specializuotos įstaigos stacionare, todėl jam skirtina priverčiamoji  medicinos priemonė – stacionarinis gydymas ir stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

A. G. taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę bendrojo stebėjimo sąlygomis, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

I. G. dėl sugadintų automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangų pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 54). Kadangi byloje neįrodyta, kad automobilio padangas sugadino A. G., civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G., G. G., M. G. šioje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, sudaro 658,47 eur. 

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje teismas įvertinęs tai, kad A. G. pripažintas nepakaltinamu, nesuprato, savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, negali būti baudžiamas, nes nesuvoks bausmės esmės, sprendžia, jog teisinės pagalbos nukentėjusiosioms išlaidoms iš A. G. taip pat negali būti išieškotos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB „Kingston“ skaitmeninė laikmena, CD ir DVD diskai, iš viso 13 vnt., paliktini saugoti su byla; A. G. mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ IMEI 1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini) su telefono įkrovikliu, grąžintini A. G.; padangų išpjovos, supakuotos į paketą Nr. 435179, sunaikinto; raktų ryšuliai, 2 vnt., spyna, grąžinti saugoti I. G., paliktini disponuoti I. G..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

iš kaltinimo kaip neįrodytas pašalinti šias aplinkybes:

– A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d., ne mažiau kaip 20 kartų atėjo prie I. G. namų, esančių Maironio g. 42-16, Baisogala, Radviliškio r., beldė į langus ir duris, tokiu būdu baugino ne tik I. G., bet ir kitus savo šeimos narius – dukras A. G., G. G. ir M. G.;

– A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3–4 kartus grasino jai, sakydamas ,,aš taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galą, mergaičių nebus nei tau, nei man, aš su jomis garaže užsidusinsiu, Aleksoto turguje nusipirkti ginklą už 100 eurų paprasta“, tokiu būdu baugino I. G. bei mažametes dukras A. G., G. G. ir M. G., jog padarys joms pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, be to, paskambinęs telefonu baugino ir savo mažametes dukras, sakydamas joms, kad „vieną dieną mama negrįš iš parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viską padarys“;

– A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d., 21.00 val., iki 2019 m. gruodžio 9 d., 14.00 val., tiksliau nenustatytu metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smailiu, aštriu, briaunas turinčiu įrankiu smūgiuodamas po vieną kartą į kiekvieną padangą, pradūrė automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nukentėjusiajam A. A., 4 padangas, 100 eurų vertės;

– A. G. 2019 m. sausio 12 d., apie 23.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas prie I. G. senelės E. V. buto, esančio Grinkiškių g. 13-1, Baisogala, Radviliškio r., siekdamas dar labiau įbauginti I. G., E. V. pasakė „dabar yra kiaulės metai, t. y. mano metai, pridarysiu jiems kiaulysčių, sudaužysiu, sudeginsiu iš visų pusių“, po ko E. V. apie tai pranešė I. G.;

– A. G. 2019 m. sausio 29 d., nuo 10.00 val. iki 13.30 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančios (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 4, šeimos atvejo peržiūros metu I. G. sakė, kad jai bus galas;

–       A. G. sistemingai baugino mažametę nukentėjusiąją M. G..

Pripažinti, kad A. G., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti A. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

A. G. paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę bendrojo stebėjimo sąlygomis, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

I. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms A. G., G. G., M. G. šioje baudžiamojoje byloje iš A. G. neišieškoti.

Bylą dėl automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangų sugadinimo perduoti prokurorui, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB „Kingston“ skaitmeninę laikmeną, CD ir DVD diskus, iš viso 13 vnt., palikti saugoti su byla; A. G. mobiliojo ryšio telefoną „Honor“ IMEI 1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini) su telefono įkrovikliu, grąžinti A. G.; padangų išpjovas, supakuotas į paketą Nr. 435179 perduoti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai; raktų ryšulius, 2 vnt., spyną, palikti disponuoti I. G..

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.

 

 

Teisėja                Jolanta Ramonienė