(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Miraclon Belgium BV atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties ir 2025 m. kovo 4 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1672-661/2025 pagal pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Folis“ taikymo, siekiant užtikrinti būsimą kompetentingo užsienio (Belgijos Karalystės) teismo sprendimo įvykdymą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Belgijos Karalystės įmonė Miraclon Belgium BV kreipėsi teismą, prašydama jos ieškinio, pareikšto Antverpeno komercinių bylų teisme, reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki Antverpeno komercinių bylų teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Folis“ priklausantį 218 574,66 Eur turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti skubos tvarka nepranešus atsakovei.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymas buvo patenkintas: pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki Antverpeno komercinių bylų teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuotas atsakovei UAB „Folis“ priklausantis 218 574,66 Eur vertės turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3.       Atsakovė UAB „Folis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti.

4.       Nurodė, kad pagrindų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti nėra, nes, priešingai nei nurodo pareiškėja, atsakovė nuolat su ja atsiskaitinėja. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visam atsakovės turtui, įskaitant ir lėšoms banko sąskaitose, jos apsunkina atsakovės veiklą bei daro didelę žalą jos vykdymui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Folis“ atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį, klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.       Teismas, remdamasis atsakovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovė iki pat 2025 m. vasario 12 d. atsiskaitinėjo su pareiškėja, pervesdama įvairaus dydžio sumas, t. y. atsakovė vykdė mokėjimus nuolat nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2025 m. vasario 12 d. ir sumokėjo pareiškėjai per šį laikotarpį 738 876,21 Eur.

7.       Teismas nurodė, kad nors nedidelėmis sumomis (po 150 Eur nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. vasario 11 d., iš viso – 5 100 Eur), bet minėtu laikotarpiu įsiskolinimas buvo dengiamas beveik kiekvieną dieną. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjos teiginius, kad atsakovė yra nesąžininga, vengia ir ateityje vengs atsiskaityti su pareiškėja. Teismas priėjo priešingos išvados – atsakovė deda pastangas, kad sumažintų įsiskolinimą pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog atsakovė bandys vengti pareiškėjai palankaus Belgijos Karalystės teismo sprendimo įvykdymo, todėl nusprendė, jog neįrodyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė.

8.       Remdamasis atsakovės pateiktais įrodymai, teismas nustatė, kad ji turi nekilnojamojo turto, atsargų, kitokio ilgalaikio turto, t. y. turi pakankamai turto, galimo pareiškėjai palankaus Belgijos Karalystės teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės atskirąjį skundą patenkino.

9.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV atsakovei UAB „Folis“ 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

10.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad jai iki Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo nebuvo galimybės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėja Belgijos Karalystės įmonė Miraclon Belgium BV pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir 2025 m. kovo 4 d. papildomą nutartį panaikinti, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra sąžininga ir neegzistuoja grėsmė būsimo pareiškėjai galimai palankaus Belgijos Karalystės teismo sprendimo įvykdymui. Turi būti vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad atsakovė atliko konkrečius veiksmus, t. y. perleido ir apribojo turtą, sąmoningai mažino veiklą ir kt., siekdama pakeisti savo turtinę padėtį.

11.2.       Teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad atsakovė bando grąžinti skolą. Atsakovė nepateikė teismui tarp jos ir pareiškėjos sudaryto susitarimo dėl skolos išdėstymo, pagal kurį atsakovė galėtų skolą dengti reguliariai, atlikdama bankinius pavedimus po 150 Eur. Be to, atsakovės atliktų mokėjimų pagrįstumas bus ir turi būti vertinamas Antverpeno komercinių bylų teisme, o ne šioje byloje.

11.3.       Atsakovė, turėdama pradelstų įsipareigojimų pareiškėjai, perleido atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones tretiesiems asmenims. Pardavusi nekilnojamąjį turtą, atsakovė nepanaudojo už jo pardavimą gautų lėšų sąskaitų faktūrų apmokėjimui. Atsakovė perleidinėja turtą ir iš jo perleidimo gautas lėšas skiria dengti įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

11.4.       Atsakovė teikia klaidingus duomenis apie savo finansinę padėtį. Atsakovė deklaruoja, kad turi finansinio turto daugiau kaip 1 mln. vertės, t. y. turi UAB ,,Vestrina“, UAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir UAB ,,Monresta“ akcijų, tačiau UAB ,,Vestrina“ yra likviduota dėl bankroto dar 2019 m., UAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ 2022 m. iškelta bankroto byla, o UAB ,,Monresta“, remiantis 2023 m. duomenimis, veikia nuostolingai, neturi ilgalaikio turto, todėl jos akcijų reali vertė neabejotinai yra daug mažesnė nei įsigijimo kaina. Atsakovės darbuotojų skaičius nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos sumažėjo beveik dvigubai.

11.5.       Aplinkybės, kad atsakovė turi pakankamai turto, pagrįstumą paneigia vien faktas, jog atsakovė iki šiol nėra padengusi skolos pareiškėjai. Be to, atsakovė nepateikė į bylą aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m.

11.6.       Atsakovė tik lakoniškai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės apsunkino jos veiklą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir paaiškinimų.

11.7.       Teismas priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad informacija apie jas bei išlaidas pagrindžiantys įrodymai į bylą buvo pateikti pavėluotai, t. y. nebuvo pateikti iki 2025 m. vasario 25 d. posėdžio.

12.       Atsakovė UAB „Folis“ pateikė atsiliepimą, prašydama pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Teismas pagrįstai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus.

12.2.       Pareiškėja itin akcentuoja atsakovės turtinę padėtį, tačiau tarptautiniuose teisės aktuose taip pat yra akcentuojama, jog tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, neturėtų būti laikoma savaime pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Byloje nesant įrodymų kad atsakovė prieš bylos iškėlimą Antverpeno komercinių bylų teisme arba ją nagrinėjant būtų ėmusis atitinkamų veiksmų turimam turtui nuslėpti, perleisti ir taip apsunkinti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo, kaip grėsmės sprendimo įvykdymui, nėra.

12.3.       Atsakovė turi eilę vertingo nekilnojamojo turto, kurio vertė – 820 000 Eur. Turimo nekilnojamojo turto visiškai pakanka pareiškėjos reikalavimams patenkinti, jeigu būtų patenkintas ieškinys. Be to, atsakovė turi lengvai realizuojamo turto (atsargų ir ilgalaikio turto) mažiausiai už daugiau nei 1,2 mln Eur. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis gera patvirtina ir atlikti mokėjimai pareiškėjai, nuolat mažinant įsiskolinimą. Atsakovė neatliko mokėjimų pareiškėjai visa apimtimi, nes turi priešpriešinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, be to, yra ginčas dėl skolos dydžio.

12.4.       Atsakovė sąžiningai siekia sumažinti įsiskolinimą pareiškėjai, skolos mokėti nevengia, jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad atsakovė bando pabloginti savo turtinę padėtį ir išvengti skolos mokėjimo pareiškėjai, nėra. Pareiškėjos nurodomas turtas perleistas 2024 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl gamybinių patalpų buvo sudaryta 2024 m. balandžio 3 d., t. y. kai atsakovė dar nebuvo pradelsusi mokėjimų pareiškėjai. Vien neatsiskaitymo su ieškove faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.

12.5.       Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė neturėjo realios galimybės sąskaitos faktinio apmokėjimo įrodymų pateikti kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl 2025 m. vasario 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pirmosios instancijos teismo buvo panaikintos. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai papildoma nutartimi priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo

14.       Nustatyta, kad pareiškėja Miraclon Belgium BV savo pareikšto ir Antverpeno komercinių bylų teisme nagrinėjamo ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Folis“ priklausantį 218 574,66 Eur turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o skundžiama 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą bei įvertinęs jame nurodytus argumentus, panaikino 2025 m. vasario 13 d. nutarti ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nenustatęs vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimo – grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.

16.       Apeliantė (pareiškėja) Miraclon Belgium BV, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, įrodinėja, kad atsakovė yra nesąžininga, nes, turėdama įsipareigojimų pareiškėjai, perleido savo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones tretiesiems asmenims, be to, jos turtinė padėtis nėra gera, bendrovė sumažino darbuotojų skaičių, todėl egzistuoja grėsmė būsimo pareiškėjai galimai palankaus Belgijos Karalystės teismo sprendimo įvykdymui.

17.       Vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 35 straipsniu, valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

19.       Nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio, pareikšto Antverpeno komercinių bylų teismui, reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

20.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

21.       Kaip minėta, antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantė iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovė, turėdama įsipareigojimų pareiškėjai, perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones tretiesiems asmenims, o už parduotą turtą gautų lėšų nepanaudojo atsiskaitymui su ja, priešingai, dengė turimas skolas kitiems kreditoriams. Be to, apeliantės teigimu, atsakovės turtinė padėtis yra prasta.

22.       Visų pirma, vertinant apeliantės skundo argumentus dėl atsakovės prastos turtinės padėties, kaip galimos grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo ieškinio sumos, atsakovo turtinės (finansinės) padėties, ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šiuo atveju apeliantės nurodomos aplinkybės apie atsakovės prastą turtinę padėtį, sumažintą darbuotojų skaičių, neatsiskaitymą su pareiškėja ir pan., kaip minėta, savaime neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.

23.       Vertindamas apeliantės skundo argumentus dėl atsakovei priklausiusio nekilnojamojo turto, transporto priemonių perleidimo tretiesiems asmenims, kaip galimos grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2024 m. gegužės mėn. perleido tris iš jai priklausiusių aštuonių transporto priemonių. Be to, atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto (gamybinių patalpų) pirkimo–pardavimo sutartį, o turtą perleido 2024 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; šią dieną atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė siekia 820 000 Eur. Bylos duomenys patvirtina ir pati apeliantė šios aplinkybės neneigia, kad nors preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl gamybinių patalpų perleidimo buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovė turėjo įsipareigojimų pareiškėjai, tačiau šie įsipareigojimai tuo metu dar nebuvo pradelsti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien nekilnojamojo turto (gamybinių patalpų) bei dalies (3 iš turimų 8) transporto priemonių perleidimas, vertinant atsakovės elgesį sąžiningumo aspektu, nagrinėjamu atveju neįrodo, kad UAB „Folis“ sąmoningai siekė pabloginti savo turtinę padėtį, t. y. kad šiuos veiksmus atliko būtent dėl siekio išvengti pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad dalį skolos laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. vasario 11 d., nors ir nedidelėmis sumomis, atsakovė dengė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė yra nesąžininga ir vengia ar gali vengti atsiskaityti su pareiškėja arba vykdyti teismo sprendimą, kai jis įsiteisės.

24.       Nors, apeliantės teigimu, atsakovė, pardavusi jai priklausiusį turtą, gautų lėšų nepanaudojo turimiems įsipareigojimams pareiškėjai padengti, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė (neatsiskaitymas su pareiškėja) taip pat neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

25.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė iš esmės neneigia skolos pareiškėjai fakto, šalių susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad atsakovė pripažino 208 574,66 Eur dydžio reikalavimą, tačiau visų mokėjimų neatliko, nes turi priešpriešinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, be to, tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos dydžio. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nesprendžia šalių ginčo iš esmės ir nevertina skolos dydžio pagrįstumo bei tikslių neatsiskaitymo su priešinga šalimi priežasčių. Minėta, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovės nesąžiningumą ir (ar) jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys nepatvirtina tokio pobūdžio atsakovės nesąžiningumo, t. y. siekio tyčia pabloginti savo turtinę padėtį ir išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

26.       Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė sandorius dėl nekilnojamojo turto ir transporto priemonių perleidimo sudarė siekdama išvengti įsipareigojimų pareiškėjai (kurie tuo metu, kaip minėta, net nebuvo pradelsti), taip pat nesant įrodymų, kad atsakovė prieš bylos iškėlimą Antverpeno komercinių bylų teisme arba ją nagrinėjant būtų ėmusis atitinkamų veiksmų turimam turtui nuslėpti, perleisti ir taip apsunkinti pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrindo konstatuoti UAB „Folis“ nesąžiningumo, kaip grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, nėra.

27.       Nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimo, pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Dėl papildoma nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo

28.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. papildomos nutarties, kuria atsakovei iš pareiškėjos buvo priteista 871,20 Eur advokato pagalbos išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

29.       Apeliantės teigimu, informacija apie atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas bei jas pagrindžiantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti iki 2025 m. vasario 25 d. posėdžio, kuomet pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, nutarė jį patenkinti, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas po paminėtos nutarties priėmimo.

30.        CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 76 punktas; 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 96 punktas).

31.       Nustatyta, kad po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties netaikyti pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, atsakovė UAB „Folis“ 2025 m. vasario 26 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jai iš pareiškėjos patirtas advokato pagalbos išlaidas už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. parengimą, kartu su prašymu pateikdama ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą faktūrą, Swedbank, AB mokėjimo nurodymą). Prašyme atsakovė nurodė ir priežastis, kliudžiusias jai pateikti patirtas advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus anksčiau – dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovei priklausančio turto arešto ji neturėjo galimybės sumokėti už suteiktas teisines paslaugas.

32.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pateisinančias atsakovės pavėluotai pateiktą prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti kasacinio teismo išaiškintą CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtį ir papildoma nutartimi tokį atsakovės prašymą patenkinti.

33.       Argumentų dėl skundžiama papildoma nutartimi priteistų advokato pagalbos išlaidų dydžio apeliantė nenurodė, todėl dėl jų atitikimo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

34.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

36.       Atsakovė UAB „Folis“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. kovo 13 d. sąskaita faktūra, AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas) patvirtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 762,30 Eur.

37.       Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2025 m. kovo mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 762,30 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, atskirąjį skundą atmetus, priteisiamos iš pareiškėjos Miraclon Belgium BV.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Folis“ (juridinio asmens kodas 110403050) iš pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV (juridinio asmens kodas 0635794715) 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė