Baudžiamoji byla Nr. 1-2952-1170/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22082-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.12.2

                                (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,

dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

kaltinamajam A. P. (A. P.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

laiduotojai O. P.,

vertėjai Olgai Gumuliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2025 m. birželio 24 d., apie 07.00 val. Vilniuje, Kalvarijų g./Šeimyniškių g., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. birželio 24 d., 07.32 val. atlikto tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad birželio 24 d. jis buvo namie su šeima. Vakare sėdėdamas namie, susirašė su draugu, kuriam pasiūlė išeiti į miestą paklausyti muzikos ir vėliau grįžti namo su mašina. Draugas pasakė, kad jį paveš. Jis atvyko į vietą, buvo normalus, pradėjo išgėrinėti, susipažino su žmonėmis. Draugas pažadėjo, kad jį parveš namo. Draugas susipažino su kažkokia mergaite, pasitiko jis jį (A. P.) ryte. Kai užsidarė baras, jis (draugas) pasakė, kad jį nuveš namo po susitikimo su panele ir pasiūlė nuvažiuoti į klubą-barą, prie geležinkelio technikumo, yra kampinis toks baras, užėjo ten, po ko, vėliau, draugas dingo. Jam reikėjo grįžti namo pas savo vaiką, nes kaimynė jį prižiūrėjo, neplanavo ilgai būti. Jis draugui sakė, kad namo reikia, nes žmona serga (duomenys neskelbtini), ji negali su vaikais išvis sėdėti, tik kaimynė, kuri greta gyvena, prižiūri už pinigus. Jam buvo didelis nerimas. Jis buvo girtas ir neatsimena kaip jie susitiko su draugu, nes jis (draugas) jam pasakojo, kad jį vežė namo, buvo blaivas, bet vėliau jis išlipo iš mašinos. Jis (A. P.) pradėjo jo ieškoti, nes buvo būtina grįžti namo. Draugas jam nieko nepaliko, gal pats be pinigų buvo, neklausė. Tada jis (A. P.) nuvažiavo iki Kalvarijų gatvės ir jį sustabdė, jis nesipriešino, suprato, kad nieko čia nepadarys. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, A. P. parodė, kad jis vartojo alų, tačiau neprisimena, kiek išgėrė. Čia buvo pirmas kartas per keturis, penkis metus kokius, kai jis išvažiavo į miestą, kadangi niekas negali prižiūrėti vaiko, jis visą laiką būna su šeima. Jis neturėjo kaip grįžti namo. Draugas sakė, kad jį pasiims ir nuveš namo.  Vėliau draugas atvažiavo, jį pasiėmė ir pasiūlė nuvykti į kitą barą, kur draugo laukė panelė. Jis (A. P.) išgėrė prie baro, sėdėjo ir laukė draugo. Mieste jis (A. P.) buvo su savo automobiliu, bet jį vairavo draugas. Jis iš vis nesupranta, kaip iki savo automobilio atėjo, nes jo automobilis buvo maždaug prie tos vietos, kur jį sustabdė, o jis su draugu patys buvo centre. Neprisimena, kaip nukeliavo nuo centro iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Tikriausiai draugas vežė. Draugas jį vežė namo, kaip jam aiškino, kad paėmė raktus ir vežė jį, o jis (A. P.), būdamas girtas, kažką jam pasakė ir jie susipyko, tada draugas jį ir paliko. Jam tuo metu susidėjo, kad draugas miegojo su jo žmona, nors jis sakė, kad to nebuvo. Jie susipyko ir draugas paliko jį su mašina. Jis pradėjo draugą vytis, kad šis parvežtų namo, bet vėliau, iš pykčio, nepagalvojęs, pats sėdo už vairo. Anksčiau jis administracine tvarka buvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam. 2020 m. rugsėjo 20 d. jam buvo atimta teisė vairuoti dėl to, kad dieną prieš, kai atėmė teises, tuo metu jis nuomojosi butą ir su savo kaimynu gerdavo. Kitą dieną, vakare, draugas jam pasiūlė važiuoti su draugais pasėdėti „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo momentu, jis (A. P.) nuomojosi mašiną, bet jautėsi gerai. Čia jau buvo kitos dienos vakaras. Jis nesupranta, kaip tos promilės atsirado, jis išsigando, nes pirmą kartą taip pagavo. Jis neturi problemos dėl alkoholio vartojimo. Jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), čia jo vienintelis darbas ir su tuo darbu jis galėjo būti su šeima. Pinigų gauna iš žmonos invalidumo, vaiko. Jis visada būna su šeima, jis negali žmonos palikti. Žmoną jis palaiko visą laiką, niekada neišeina, būna, kad sunku. Kalbant apie jo prašymą dėl mamos buvimo laiduotoja, pažymėjo, kad toks elgesys jam nebūdingas. Jo mama yra vienintelis žmogus, kuriuo jis tiki ir jos klauso. Mama sužinojo apie įvykį, kai jis jai paskambino. Jos reakcija buvo ne kokia. Jeigu mama įvykio metu būtų buvusi arti, turbūt būtų jį užmušusi. Apie pirmą įvykį, 2020 m., mama taip pat žinojo. Žmona nerimauja, pas ją galva užsisuka, pas kaimynę vaikas buvo iki pat tol, kol jį (A. P.) atvežė namo. Iki įvykio jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tai yra jo vienintelės pajamos. Visą laiką, net ir šito darbo metu, jam žmona visada skambina, sako, kad jai bloga, kad ji gali ką nors nužudyti, padaryti ką nors blogą, ir jis turi važiuoti greitai. Jeigu oficialiai, jis nežino, kur galėtų dirbti, kad galėtų išeiti prireikus. Dėl žmonos negali dirbti kitokio darbo, nes dažniausiai sutuoktinė važiuoja kartu su juo, kai jis (duomenys neskelbtini), taip jis ją gali prižiūrėti. Nebūtų vaiko, būtų paprasčiau. Jo sutuoktinė gydosi. Kas du mėnesius jis ją vežiodavo į polikliniką Naujoje Vilnioje keisti tablečių. Ji ten guli apie mėnesį, o jis su vaikais būna. Jie turi dar vieną vaiką, 7 metų, tai sutuoktinės antras vaikas, kuris gyvena su jais. Automobilis registruotas jo (A. P.) vardu. Jis turi įsiskolinimų, dėl to labai sunku. Jis turi skolą, pas jo žmoną yra toks pobūdis, kad ji galėtų visus pinigus iššvaistyti ant visokių daiktų. Skola yra už mediciną, individualią veiklą. Per visus metus, kol kartu gyvena, bandė atsikratyti visų įsiskolinimų. Iki šiol buvo finansiniai sunkumai, reikėjo bendrauti su žmona, nes ji nesupranta, kad sunku gauti, uždirbti tuos pinigus. Ji pati gauna invalidumą iš valstybės. Skola yra oficiali už medicinos paslaugas, ją sudaro 3 000 Eur. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini), pagal specialybę negali važiuoti toli nuo šeimos. Dėl 2020 m. įvykio, jis buvo pripūtęs mažiau nei 1,5 promilės, senai buvo, neprisimena, bet bauda buvo apie 1 000 Eur ir metams buvo atimtos teisės (b. l. 134-141).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja O. P. atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Parodymus duoti sutiko. Anksčiau ji nebuvo teista. Nepamena ar administracine tvarka buvo bausta. Sūnaus sužadėtinė ieškojo savo vyro, paskambino jai, kad jo ieško, jo telefonas buvo išjungtas, negalėjo jo rasti. Ji (O. P.) parašė jam labai daug žinučių, kad jai paskambintų, kad dėl jo jaudinasi šeima, bet jo telefonas buvo išjungtas. Vėliau, kai jis grįžo namo, paskambino jai ir paaiškino visą situaciją. Tokios nuojautos, kad jis galėtų gerti, nebuvo, nes jis atsakingas vyras ir tėvas, negalėjo net pagalvoti, nes visą laiką jis praleidžia su šeima. Dėl pirmos nuobaudos administracine tvarka ji žinojo, jis jai pasakojo apie tai, nes reikėjo padėti apmokėti baudas, kad nesikauptų skola. Ji daug su juo šnekėjo. Po pirmo įvykio nebuvo poreikio kalbėti, nes jis elgėsi gerai. Jie kalbėjo apie vaikus, šeimą, ji juo pasitiki. Visas šis įvykis vyko dėl streso gyvenime, jis neturi polinkio vartoti alkoholį, kai turi laiko, jie visada jį leidžia kartu. Pažįsta savo sūnų, jis yra atsakingas ir geras. Kitas vyras negalėtų ilgai iškentėti tokioje šeimoje. Visa atsakomybė dėl šeimos išlaikymo, vaiko priežiūros ir visų išlaidų, tenka jos sūnui. Jo sužadėtinei pastoviai reikia lankytis ligoninėje, šis sutrikimas pas ją yra visam gyvenimui, o jos sūnus yra vienintelis, kuris jai padeda. Ji (O. P.) nuperka maisto. Dėl sūnaus šeimyninės padėties, yra tokioje situacijoje, kad kaip ji supranta, su automobiliu dirbti sūnus jau nebegalės, todėl ji pati ieško darbo, kad būtų bent trumpam kur nors įsidarbinti, kad didesnę laiko dalį galėtų skirti šeimai. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus – (duomenys neskelbtini). Sūnus pas ją atvyksta. Laiduotojo įstatymus ji žiūrėjo, žino, kad yra su užstatu ir be užstato. Ji norėtų be užstato, dabar negali jo sumokėti, kadangi finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga (b. l. 134-141).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras bei kaltinamojo gynėjas taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo A. P. teismo posėdžio metu duotų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centre. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra, yra įgalus. Jis gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 7 metų, mokėsi Lietuvoje, lietuvių kalbą puikiai supranta, kalba, rašo ir skaito. Pranešimas apie įtarimą jam yra paskelbtas, kuo yra kaltinamas, žino, įtarimo esmę suprato, kaip ir sakė, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuria yra įtariamas, pripažįsta pilnai. 2025 m. birželio 24 d., nakties metu, jis buvo bare, vartojo alų, nepamena kiek išgėrė, nurodyti negali. Tą pačią dieną, iš ryto, kiek pamena apie 07.00 val., jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini). – (duomenys neskelbtini). sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje jis buvo vienas. Sutiko tikrintis girtumą ir buvo pristatytas į komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Dėl savo padarytos veikos labai nuoširdžiai gailisi, iki šiol yra strese, jam nėra būdingas toks elgesys, - alkoholio vartojimas, jis yra atsakingas, pareigingas, kadangi turi daug šeimyninių įsipareigojimų. Prašė suteikti jam galimybę pabaigti bylą laidavimu, jo motina O. P. sutinka už jį laiduoti, surinks visus reikiamus dokumentus, jis įsipareigojo surinkti visus reikiamus dokumentus per trumpiausią terminą. Su motina jis bendrauja kasdien, jų santykiai labai geri, motina jį palaiko. (b. l. 79-82, 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad 2025 m. birželio 24 d. jis dirbo nuo 06.00 val. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu A. S., borto Nr. V1721. 2025 m. birželio 24 d., 06.57 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur ant (duomenys neskelbtini) mušasi du asmenys, vienas galimai neblaivus vairavo automobilį. Atvykus į vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, dėl ko buvo nedelsiant sustabdytas, įtarus, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jo vairuotojo, buvo prisistatyta, už vairo sėdėjo vyriškis, kuris pateikė asmens dokumentą, išduotą A. P. vardu, nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo prieš pusantros valandos. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti neblaivumą ir jam sutikus, alkoholio matuokliu, pirmu pūtimu, t. y. 2025 m. birželio 24 d., 07.12 val. jam nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, antru pūtimu, t. y. 2025  m. birželio 24 d., 07.32 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumo laipsnis. A. P. buvo sulaikytas ir perduotas „V1732“. Vairavimo faktą matė, asmuo automobilyje buvo vienas (b.  l.  51- 54).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2025 m. birželio 24 d. išraše užfiksuota, kad atvykus į vietą, Kalvarijų g., pastebėtas važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g./ (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Minėtą automobilį vairavo A. P., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Paklausus vairuotojo ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo prieš pusantros valandos. Alkoholio matuokliu, pirmu pūtimu, buvo nustatytas 2,89, antru – 2,44 promilių girtumo laipsnis. A. P. buvo sulaikytas ir perduotas „V1732“ tyrėjų ekipažui. Automobilis priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Dėl pranešimo apie muštynes niekas nesikreipė, pranešėjas pretenzijų neturi. Sulaikymo laikas – 07.15 val. (b. l. 20).

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros 2025 m. birželio 24 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). – (duomenys neskelbtini) sankirtoje, matomas stovintis sidabrinės spalvos hečbekas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio akivaizdžių išorinių apgadinimų nesimato. Automobilio viduje alkoholio ir tuščios alkoholio taros nėra, akivaizdžių girtavimo požymių nesimato (b. l. 22-30).

VĮ „Regitra“ duomenų 2025 m. birželio 25 d. išraše nurodyta, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas -savininkas yra A. P. (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini) 1.8“ (2004 m. gamybos), kuro tipas – benzinas, kaina su PVM 2025 m. birželio mėnesį yra 1 540 Eur su PVM (b. l. 37).

2025 m. sausio 21 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, kurio Nr.  ARJK-0165, patikros sertifikatas Nr. 2262212 galioja iki 2025 m. liepos 21 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 55).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0165 išrašuose užfiksuota, kad kaltinamajam A. P. 2025 m. birželio 24 d., 07.11 val. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 1765), o antrojo pūtimo metu – 2025 m. birželio 24 d., 07.32 val. buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 1766) (b.  l.  56,  57).

2025 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, tačiau eiti tiesia linija (pėda po pėdos) gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. A. P. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 1,5 valandos, prietaisu (alkotesteriu) „Alcotest“, Nr. ARJK-0165, patikros sertifikato Nr.  2262212, atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 07.12 val. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 07.32 val., buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. A. P. su tikrinimo rezultatais sutiko, akte pasirašė (b. l. 58-59).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. birželio 24 d. protokole užfiksuota, kad A. P. savanoriškai atidavė vairuotojo pažymėjimą Nr. 01391910 (b. l. 95-96).

Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos (nusikaltimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas konkrečias procesines ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku (2025 m. birželio 24 d., apie 07.00 val.) ir vietoje (Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) g.) vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis viso proceso metu neginčijo, kad jis 2025 m. birželio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus, kuomet su draugu susitarė eiti į barą. Bare būdamas tiek kartu su draugu, tiek vėliau vienas, vartojo alkoholinius gėrimus. Namo planavo grįžti kartu su draugu, kadangi šis pažadėjo jį parvežti, tačiau jiems vykstant namo, susiginčijo, ko pasėkoje draugas jį paliko, o jis nusprendė sėsti už vairo, po ko ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 79-82, 87-90, 134-141). Faktą, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir tai darė būdamas neblaivus, taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo liudytoju apklaustas vairavimo faktą matęs ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. S., kuris parodė, kad 2025 m. birželio 24 d., anksti ryte gavo pranešimą su nurodymu vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ant (duomenys neskelbtini) galimai mušasi du asmenys, vienas iš jų galimai neblaivus vairavo automobilį. Atvykus į vietą, pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, todėl buvo nedelsiant sustabdytas. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jį vairuojančio asmens, vyriškis pateikė asmens dokumentą, išduotą A. P. vardu, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad vartojo prieš pusantros valandos, po ko, buvo patikrintas neblaivumas ir nustatytas apie 3 promilių girtumas (b.  l.  51-54). Galiausiai, kaltinamojo A. P. neblaivumo faktą bylai aktualiu laiku patvirtina ne tik aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir 2025 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam A. P. 2025 m. birželio 24 d., 07.12 val. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 07.32 val. – 2,44  promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti ir šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 58). Be kita ko, analogiški A. P. atliktų blaivumo nustatymų rezultatai (duomenys), o būtent – alkoholio promilių koncentracija, yra užfiksuoti ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0165 išrašuose (b. l. 56, 57). Taigi, visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam A. P. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pabrėžtina, kad A. P. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota kokiu tiksliai laiku jo iškvėptame ore buvo nustatyta inkriminuota 2,44 promilių etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad minėta etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2025 m. birželio 24 d., 07.32 val., todėl atsižvelgiant į šias teismo nustatytas neginčijamas ir objektyvias aplinkybes, A. P. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog policijos pareigūnai 2025 m. birželio 24 d., 07.32 val. tikrinimo metu kaltinamojo A. P. iškvėptame ore nustatė 2,44 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. P. 2025 m. birželio 24 d., apie 07.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. birželio 24 d., 07.32 val. atlikto tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu teisme metu kaltinamasis A. P. ir jo motina O. P. pateikė prašymus kaltinamąjį A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant O. P. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis) (b. l. 131, 132).

Teismas, išnagrinėjęs A. P. ir O. P. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis A. P. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o O. P., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad A. P. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad A. P. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1  dalis). Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – praeityje A. P. nebuvo teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 122). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. A. P. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika reali turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis A. P. yra dirbantis pagal individualią veiklą nuo (duomenys neskelbtini). (b. l. 116-117). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar A. P. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Nors Administracinių nusižengimų registro 2025 m. birželio 30 d. išraše užfiksuota, kad A. P. per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nėra baustas (b. l. 120), tačiau kaip matyti iš Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų išrašo, A. P. 2020 m. rugpjūčio 23 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), dėl ko pastarajam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metų laikotarpiui (b. l. 110-112). Akivaizdu, kad ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kita vertus, teismas, įvertinęs itin sudėtingas kaltinamojo asmeninio gyvenimo aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į kitus, jau teismo aptartus ir A. P. charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymo.

Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė tiek pats kaltinamasis A. P., tiek jo motina O. P., A. P. gyvena su sugyventine, kuriai yra diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis su sugyventine augina du vaikus – vieną iš ankstesnių sugyventinės santykių, kitą – jų bendrą. Pati sugyventinė dėl turimo psichikos sutrikimo dirbti negali, taip pat negali rūpintis vaikais, todėl visa atsakomybė tiek dėl šeimos išlaikymo, tiek dėl vaikų auginimo tenka būtent jam – A. P.. Be kita ko, kaltinamasis negali palikti savo sugyventinės vienos – dėl jos turimo sveikatos sutrikimo ir reguliariai jai kylančių itin įkyrių, bauginančių minčių, jis yra priverstas su ja praleisti itin daug laiko, ko pasėkoje, vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkcijas, tą daro kartu su sugyventine, kuri jo darbo metu būna jo vairuojamame automobilyje. Tuo metu vaikai yra prižiūrimi kaltinamojo mamos ar samdytos auklės. Tiek kaltinamasis, tiek jo motina bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad A. P. sugyventinės sveikatos būklė didele remisija nepasižymi – ji neretai būna hospitalizuojama, taip pat nuolat yra keičiamas taikomas medikamentinis gydymas. Be kita ko, dėl turimo psichikos sutrikimo pastaroji itin neatsakingai elgiasi su šeimos turimomis piniginėmis lėšomis – būdama be priežiūros gali A. P. uždirbtos ar pašalpos pavidalu gautus pinigus išleisti visiškai nepagrįstiems pirkiniams, dėl ko vėliau A. P. tenka dengti ir įvairius įsiskolinimus. Būtent dėl šių aplinkybių visumos, o būtent – dėl situacijos beviltiškumo, kuomet visa našta dėl šeimos išlaikymo, tenka kaltinamajam A. P., taip pat dėl jį saistančios pareigos rūpintis sunkiai sergančia sugyventine, kurios sveiktos būklė negerėja, pastarasis įvykio metu ir vartojo alkoholį, ko pasėkoje pasielgė itin neapgalvotai ir sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Toks kaltinamojo elgesys jokiu būdu nėra pateisinamas, yra laikomas teisei priešingu ir nusikalstamu. Kita vertus, įvertinus tai, kad kaltinamasis A. P., anksčiau yra neteistas, dirbantis, itin sudėtingomis asmeninio gyvenimo aplinkybėmis vienintelis išlaikantis ir besirūpinantis šeima bei sunkiai sergančia sugyventine, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo asmenybė leidžia jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir suteikti jam pasitikėjimą, kad ateityje šioje byloje aptariamas jo nusikalstamas elgesys nepasikartos.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis A. P. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl A. P. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti kaltinamojo ir O. P. prašymai perduoti A. P. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. P. nėra teista, administracine tvarka nebausta, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja (Proceso dalyvių asmens duomenų išrašas). Darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 133). Tiek teismui adresuotame prašyme būti kaltinamojo laiduotoja, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, A. P. ir O. P. patvirtino, kad jie yra motina ir sūnus, juos sieja itin geri ir artimi santykiai. Pasak kaltinamojo A. P., jo motina yra vienintelis žmogus, kuris jį palaiko ir neleidžia palūžti dėl jo asmeninio gyvenimo aplinkybių. Ji padeda prižiūrėti vaikus, taip pat rūpinasi sergančia sugyventine, o po jų bendro vaiko gimimo, kai sugyventinei teko gydytis ligoninėje, būtent jo motina buvo tas žmogus, kuris kelis pirmuosius mėnesius augino vaiką. A. P. teigimu, jis visada klauso motinos, atsižvelgia į jos patarimus. Apie kaltinamojo veiksmus pastarojo motina sužinojo būtent iš jo paties, kai jis grįžęs namo, iš karto paskambino jai. O. P. nurodė, kad su sūnumi daug apie tai kalbėjo, apie tokį poelgį negalėjo numanyti, kadangi sūnus visą laiką leidžia su šeima, be kita ko, mano, kad toks sūnaus elgesys nepasikartos, kadangi tai atsitiko dėl patiriamo streso, jis nėra linkęs į alkoholio vartojimą. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo motiną ir jos santykius su A. P. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, kad O. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį O. P. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs A. P. asmenybę, jo šeimyninę bei finansinę padėtį, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise 

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga A. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1  dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog kaltinamasis A. P. transporto priemonę vairavo Vilniaus miesto centre ryto metu. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl galimo smurto, o pastebėjo kaltinamąjį, vairuojantį automobilį, ir jo vairavimo būdas pareigūnams sukėlė įtarimą – asmens kelyje vairuota transporto priemonė judėjo netolygiai, įtartinai manevravo, todėl ir buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Svarbu ir tai, jog A. P. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas neblaivumas, beveik dvigubai viršijantis baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią ribą, ir tik antro patikrinimo metu jis sumažėjo iki 2,44  promilių. Kaip buvo minėta pirmiau, nepaneigtina, kad kaltinamojo asmeninio gyvenimo aplinkybės yra itin sudėtingos – pastarasis yra vienintelis išlaikantys šeimą ir tą daro vykdamas būtent (duomenys neskelbtini) veiklą. Kita vertus, kaip taip pat buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, A. P. 2020 metais administracine tvarka jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam jau buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metų terminui, todėl nagrinėjamu atveju, A. P. analogiškais veiksmais padarius jau baudžiamojo įstatymo kriminalizuotą veiką, teismas nemato galimybės pastarajam skirti analogiškos ar trumpesnės trukmės nei administracinio poveikio priemonė baudžiamojo poveikio priemonės. Nors teismo vertinimu ankstesnis A. P. baustumas administracine tvarka nėra laikytina aplinkybė, paneigiančia kaltinamojo galimybę ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis įstatymo, tačiau, priešingai nurodytai išvadai, ši aplinkybė nepaneigia būtinybės kaltinamajam, suteikus pastarajam pasitikėjimą jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti poveikio priemones, kurios galės daryti įtaką pastarojo veiksmams ateityje. Teismo įsitikinimu, būtent 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminas sudarys sąlygas kaltinamajam laikytis teisės aktų reikalavimų ir daugiau nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių nuostatų. Šis terminas yra laikinas optimaliu, atitinkančiu kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2025 m. birželio 24 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas, būtent nuo šio termino yra skaičiuotinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo A. P. faktą, pastarajam nustatytą neblaivumo aplinkybę bei laipsnį, taip pat ankstesnį jo administracinį baustumą dėl analogiško pobūdžio pažeidimo, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam A. P. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 4 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam A. P. šioje baudžiamojoje byloje advokatas Aleksandras Palamorčukas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 181,25 Eur (b. l. 143-146).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. 

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. birželio 24 d. veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. birželio 24 d. nutarimais A. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91-94) ir dokumentų paėmimas (b. l. 99-101), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąsias priemones, kaltinamajam A. P. grąžintini jam išduoti asmens dokumentai – (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.  (duomenys neskelbtini), o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. birželio 25 d. nutarimu laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos A. P. nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-40). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

A. P. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), - palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) įvykdymo.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą - A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtus dokumentus - A. P. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. P.. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. P. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. P., kad:

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai O. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja               Justyna Žukovska-Pečiulienė