Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-46-506/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03233-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3.; 7.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2018 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,
sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau ir – VMI) vyriausiajam specialistui Gediminui Sasnauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Egidijui Matoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
2017-12-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėjas mano, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – bendrovė), direktoriaus A. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai, prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą, skirti nuobaudą, pripažinti VMI nukentėjusiuoju ir priteisti nuostolių atlyginimą.
Administracinio nusižengimo aplinkybės nurodomos tokios: bendrovė yra VMI skolininkė, mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-12-05 duomenimis, įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 25403,05 euro. A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31 pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tai yra, esant pareikštiems trečiosios eilės VMI kreditoriniams reikalavimams, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais tolesnės eilės bendrovės kreditoriais, pažeidė VMI interesus, nes žinodamas, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką VMI 9534,00 euro, 2017-05-26 atliko skolos apmokėjimą kitiems kreditoriams: 264,26 euro – kreditoriui UAB „Klinkmann Lit“; 90,00 eurų – kreditoriui UAB „Taming“; 2172,30 euro – kreditoriui UAB „Drustila“; 5000,00 eurų – kreditoriui UAB „Elstila“; 1500,00 eurų – kreditoriui UAB „Litechnika“. Šiais veiksmais A. S. pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Be to, dėl bendrovės direktoriaus neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra bendra direktoriaus ir bendrovės atsakomybė, padaryta 9026,56 euro žala, kurią, pripažinus VMI nukentėjusiuoju, prašoma priteisti iš A. S., nes jei jis būtų laikęsis atsiskaitymų eilės, žala nebūtų atsiradusi.
Teismo posėdyje VMI atstovas Gediminas Sasnauskas paaiškino, kad A. S. veiksmuose yra inkriminuojamo nusižengimo sudėtis, nes nusižengimo esmė yra, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė kreditoriaus VMI interesus, kadangi buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams, kai jau buvo susidariusi mokestinė nepriemoka VMI, ir šie mokėjimai turėjo būti atlikti VMI, o tik po to kitiems kreditoriams. VMI atstovas prašė A. S. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti jam baudą, kurios dydį nustatyti paliko teismui. VMI atstovas teigė, kad nors A. S. ir buvo baustas už Gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) nesumokėjimą, bet tai nėra tapačios veikos. Nemokėjimas buvo atliekamas pasyviais veiksmais, o nesilaikymas mokėjimų eiliškumo atliekamas aktyviais veiksmais. Šie straipsniai nesusiję, todėl A. S., pasak VMI atstovo, baustinas ir pagal ANK 120 straipsnį. Taip pat prašė VMI pripažinti nukentėjusiuoju, teigdamas, kad VMI žala atsirado ne dėl to, kad bendrovė nesumokėjo mokestinės nepriemokos, bet dėl to, kad atsiskaitė su kitais kreditoriais. Atsiskaitymo su kitais kreditoriais suma yra 9026,56 euro, todėl VMI atstovas prašo šio dydžio žalą laikyti bendrovės ir A. S. subsidiaria prievole, ir iš bendrovės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priteisti 9026,56 euro.
Teismo posėdyje A. S. gynėjas advokatas Egidijus Matonis pateikė pridėti prie bylos A. S. rašytinius paaiškinimus, ir paaiškino, kad jo ginamojo veiksmuose nėra nusižengimo požymių, nes jis nusižengimo nesuvokė, ir tyčios nėra. Su VMI A. S. iš dalies atsiskaitė – sumokėjo virš 600 eurų, Sodrai pervedė virš 7000 eurų, tą patvirtina banko išrašai. 2017-05-26 buvo atsiskaityta už prekes su tiekėjais. Šie veiksmai buvo būtini, nes nesumokėjus įmonė nevykdytų veiklos. O bankrotas nepadėtų atsiskaityti su valstybe. Derinant mokėjimus, buvo siekiama užtikrinti įmonės egzistavimo sąlygas. Atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, A. S. veikė be kaltės, nes nesuprato, kad daro nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnyje – jis dengė visus įsiskolinimus, nediskriminavo VMI. Prie pareiškimo pridėta 2017-10-24 operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad A. S. įteiktas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo už GPM nesumokėjimą. Jis sumokėjo 75 eurų baudą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Advokatas prašė vadovautis teismų praktika, nes Kauno apygardos teismas 2017-08-31 ir 2017-12-14 nutartimis tose dalyse bylas nutraukdavo. Dėl VMI pripažinimo nukentėjusiuoju ir nuostolių atlyginimo gynėjas pasisakė, kad pateikti išaiškinimai, jog tai nėra žala. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis formali, nesukelta žala. Nors VMI atstovas, susipažinęs su A. S. rašytiniais paaiškinimais, prašė modifikuoti reikalavimus ir taikyti subsidiarią atsakomybę, tačiau šie klausimai sprendžiami civiliniame procese. Mokestinė nepriemoka turi būti išieškoma iš įmonės, bet jeigu yra vadovo nesąžiningų veiksmų, interesus reikia ginti civiline tvarka.
A. S. pritarė gynėjo nuomonei, paaiškino, kad nusižengimo nepadarė, palaiko savo rašytinius paaiškinimus. Jeigu teismas nustatytų, kad jis nusižengimą padarė, prašė skirti baudą, mažesnę negu sankcijoje nustatytoji minimali bauda.
VMI 2017-10-24 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-7181 nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2017-09-26, baigtas 2017-10-23, tikrinimo laikotarpis nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31, tikrinta: buhalterinės apskaitos dokumentai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017-09-21 bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 21977,96 euro, iš kurių: 18825 eurai PVM, 241,21 euro PVM delspinigiai, 2858,54 euro GPM, 53,21 euro GPM delspinigiai. (8-10, 11, 12 b. l.)
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų matyti, kad bendrovė 2017-05-26 mokėjimo pavedimais atsiskaitė su tiekėjais už prekes bei paslaugas ir grąžino bendrovei „Litechnika“ 1500 eurų permoką. (21-22 b. l.)
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas sprendžia, ar A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš bylos matyti, kad 2017-10-02 A. S. VMI vyriausiosios specialistės įteikė administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo su administraciniu nurodymu už tai, kad jis nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio. A. S. teismui pateikė mokestinį pavedimą, kuris patvirtina, kad administracinis nurodymas 2017-10-03 buvo įvykdytas. Šios aplinkybės įrodo, kad už gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn iki VMI pateikiant pareiškimą nagrinėjamoje byloje.
ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Teismas, spręsdamas ar nepažeidžiamos nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem), konstatuoja šias aplinkybes: 1) abiejų nusižengimų esmė yra ta pati – gyventojų pajamų mokestis (GPM) nebuvo sumokėtas. Kadangi šios aplinkybės pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, tas ir buvo padaryta surašant protokolą su administraciniu nurodymu; 2) atsakomybei kilti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį vien šio fakto nepakanka, nes turi būti nustatyta, jog buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Neegzistuojant aptariamai faktinei aplinkybei (GPM nesumokėjimui) nekiltų ir atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes ši faktinė aplinkybė sudaro dalį nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymių. Todėl patraukus A. S. atsakomybėn už tai, kad jis neužtikrino GPM sumokėjimo, ir už tai, kad jis, neužtikrinęs GPM sumokėjimo, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, A. S. būtų du kartus patrauktas atsakomybėn už tą pačią veiką. Dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos dalis, susijusi su VMI nesumokėtu GPM laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31, nutrauktina, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu. Vis dėlto šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju mokestinė nepriemoka nagrinėjamoje byloje susidarė ne tik iš GPM nesumokėjimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog įvykdydamas administracinį nurodymą ROIK: 17073204129 ir 2017-10-03 pavedimu sumokėdamas 75 eurus, A. S. negali būti traukiamas atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį, jog pastarojoje įstatymo normoje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, nagrinėjamu konkrečiu atveju – už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tuo tarpu administracinį nurodymą atsakomybėn traukiamas asmuo gavo ir įvykdė tik už nesumokėtą GMP, kas, kaip minėta, sudaro tik dalį nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių.
Rašytiniuose A. S. teismui teiktuose paaiškinimuose, kuriuos jis palaikė, keliamas jo kaltės klausimas, teigiant, jog jis iš dalies dengdamas įsiskolinimą VMI ir tuo pat metu mokėdamas kitiems kreditoriams, kad užtikrintų bendrovės veiklos tęstinumą, neveikė tyčia, nes nesuprato pavojingo savo veikos pobūdžio. Tačiau ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Be to, A. S. kategoriškai nurodo šias aplinkybes: 1) 2017-05-26 atsiskaitymais su kitais kreditoriais buvo siekiama ne pažeisti VMI interesus, o užtikrinti būtinas sąlygas bendrovės egzistavimui ir tuo pačiu vėlesniam atsiskaitymui su VMI; 2) bendrovė nuolat dengė įsiskolinimą tiek VMI, tiek Sodrai, siekdama nepažeisti nė vieno kreditoriaus interesų; 3) atlikdamas aptariamus mokėjimus kreditoriams, A. S. elgėsi rūpestingai, laikėsi fiduciarinių pareigų bendrovei, siekė užtikrinti bendrovės veiklos vykdymą, išvengti sunkių padarinių bendrovei kilimo bei protingai suderinti konkuruojančius kreditorių interesus. Šie atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateikti teiginiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. S. yra kaltas dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo. CK 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl, net ir siekdamas suderinti jo vadovaujamos bendrovės ir jos kreditorių interesus, A. S. privalėjo vadovautis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis. Jis žinojo, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, kadangi jis ir pats neneigia, jog siekė užtikrinti bendrovės veiklą ir „protingai suderinti konkuruojančius kreditorių interesus“, nors, būdamas bendrovės vadovu, privalėjo vykdyti jo veiksmus aptariamoje situacijoje reglamentuojantį įstatymą, tai yra, laikytis CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Vertinant sąrašą mokėjimų, kuriuos A. S. įvykdė kitiems kreditoriams 2017-05-26, matyti, kad šie mokėjimai laikytini tik penktosios eilės mokėjimais, todėl mokestinė nepriemoka VMI turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai tiekėjams. A. S. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikdamas ne atsiskaitymui su VMI, o su kitais bendrovės kreditoriais, ir tokiais veiksmais pažeidė VMI teises.
A. S. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jis baustinas.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia, kad nėra A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jis neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (įvykdė administracinį nurodymą). A. S. yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau ir vienas iš dviejų akcininkų, kuriam priklauso 60 procentų akcijų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta A. S. skyrus straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio – 1400 eurų, – baudą.
Dėl VMI pripažinimo nukentėjusiuoju ir nuostolių atlyginimo
VMI atstovas prašė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti nukentėjusiuoju bei subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš A. S. priteisti 9026,56 euro žalos atlyginimą VMI naudai. Šis reikalavimas netenkintinas, nes toks ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys atsako už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, pačiai įmonei, o ne kreditoriui. Tuo atveju, kai bendrovė nepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, atsiranda ir bendrovės vadovo atsakomybė, kas ir reiškia, kad bendrovės ir jos vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-19/2012, 3K-3-283/2014). Todėl, jeigu šioje byloje būtų sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas. Minėta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą; atsižvelgti, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, įstatymas nereikalauja. Veikai esant formaliai, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI galbūt patirta turtinė žala nėra nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir nėra pagrindo nukentėjusiuoju pripažinti VMI ir priteisti žalą (nuostolius) iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tuo labiau – ir iš bendrovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti A. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas A6.-46-506/2018.
Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną prieš A. S. bylos dalyje, susijusioje su Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31.
Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymų dėl VMI pripažinimo nukentėjusiuoju ir dėl 9026,56 euro priteisimo iš A. S. VMI naudai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lilija Tarčevskaja