Adm. byla Nr. I-2132-281/2011

                                                                                                        (Proceso Nr.3-61-3-00387-2011-5)

                    Procesinio sprendimo kategorija 9.4.3.

(S)

Sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011-05-02

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Tatjanai Leus, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB“Vilniaus energija“ skundą  atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūrai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas
                                                                                nustatė:

pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ skunde teismui (b.l. 1-4) prašo: 1.panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-09-17 sprendimą Nr.(16.11)-205-22 negrąžinti akcizų; 2. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2010-11-11 sprendimą Nr.69-293 „Dėl UAB „Vilniaus energija" 2010-10-05 skundo Nr.012-01-15166"; 3.Panaikinti  Mokestinių   ginčų   komisijos   prie   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės  2011-01-25sprendimą Nr. S-17 (7-345/2010) Dėl UAB „Vilniaus energija" 2010-12-08 skundo"; 4. Patenkinti skundą ir išspręsti mokestinį ginčą iš esmės, t. y. pilnai patenkinti UAB „Vilniaus
energija" 2009-06-10 pateiktą Prašymą Nr.010-01-7825P grąžinti už akcizais apmokestinamas
prekes, panaudotas LR akcizų įstatyme nurodytiems tikslams (FR0397), sumokėtus 856773Lt
akcizus.

Paaiškino, kad 2009-06-10 UAB „Vilniaus energija" (toliau - Pareiškėjas, Bendrovė ) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - Vilniaus apskrities VMI, Inspekcija) prašymą Nr.010-01-7852P grąžinti už akcizais apmokestinamas prekes, panaudotas LR Akcizų įstatyme nurodytiems tikslams, sumokėtus akcizus 856773 Lt sumoje.

2009-10-28 Inspekcija priėmė sprendimą Nr.(16.11)-205-20 (toliau - Sprendimas-2009), kuriuo nusprendė prašymą patenkinti iš dalies, t.y. grąžinti 677902 Lt akcizų sumos iš prašomos grąžinti 856773 Lt.

Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja 2009-11-18 pateikė skundą Centriniam mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), kuri 2009-12-28 sprendimu Nr. 69-369 nusprendė pavesti Inspekcijai dėl Sprendimo-2009 dalies, kuria nuspręsta Bendrovei negrąžinti 178871 Lt akcizų, atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus apskrities VMI atliko pakartotinį patikrinimą ir 2010-09-17 priėmė Sprendimą negrąžinti akcizų Nr. (16.11)-205-22 (toliau - Sprendimas-2010).

Pareiškėja 2010-10-05 pakartotinai pateikė skundą VMI prie FM, kuri 2010-11-11 priėmė sprendimą Nr.69-293 (toliau -Sprendimas Nr.69-293) „Patvirtinti Inspekcijos 2010-09-17 sprendimą Nr. (16.11)-205-22, " t.y. negrąžinti 178871 Lt akcizų sumos už pagal 2003-01-15 PVM sąskaitą faktūrą GDB Nr. 6416244 patiektą ir elektros gamybai sunaudotą mazuto kiekį.

Pareiškėja dėl šio sprendimo pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, tačiau pastaroji 2011-01-25 sprendimu Nr. S-17 (7-345/2010) „Dėl UAB „Vilniaus energija" 2010-12-08 skundo" nusprendė patvirtinti VMI prie FM 2010-11-11 Sprendimą Nr. 69-293.

Sprendimas Nr.69-293 iš esmės grindžiamas tuo, kad Akcizų įstatymas (tiek iki 2004-05-01, tiek nuo 2004-05-01 iki dabar galiojančia redakcija) akcizų sumokėjimo sąvoką sieja su akcizų sumokėjimu į valstybės biudžetą, kad Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra (toliau - Agentūra) nėra sumokėjusi ir neturėjo prievolės mokėti akcizą, kad visi Pareiškėjo pateikti akcizo sumokėjimo įrodymai patvirtina tik faktą, kad Pareiškėjas tinkamai atsiskaitė su Agentūra.

Pareiškėja su sprendimais nesutinka ir savo poziciją remia tokiais motyvais:

Pirma, Sprendime -2010 ir Sprendime Nr.69-293 nepagrįstai teigiama, kad Akcizų įstatymas (tiek iki 2004-05-01, tiek nuo 2004-05-01 iki dabar galiojančia redakcija) akcizų sumokėjimą sieja su akcizų sumokėjimu į valstybės biudžetą. Pareiškėjo nuomone, Atsakovas plečiamai aiškina akcizų sumokėjimo sąvoką - Akcizų įstatymas ir jį lydintys poįstatyminiai aktai, kurie reglamentuoja akcizų grąžinimą, nenustato, kad Pareiškėjas (kaip akcizu apmokestintų prekių pirkėjas) gali įgyti teisę į akcizų grąžinimą išimtinai tuo atveju, kai Agentūra (akcizu apmokestintų prekių pardavėja) tinkamai atliko savo kaip mokesčių mokėtojo pareigą, t. y. sumokėjo akcizą valstybei. Pareiškėjas nevykdo mokesčių administratoriaus funkcijas, jis niekada neturėjo/neturi galimybės tikrinti, ar Agentūra tvarkingai ir laiku apskaičiavo bei sumokėjo akcizus į valstybės biudžetą.

Antra, nesutinka su Inspekcijos ir su VMI prie FM išvada, kad Agentūra neturėjo prievolės mokėti akcizą. Šį teiginį remia faktu, kad Agentūra 2002-08-21 yra įsteigusi akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, tačiau leidime steigti sandėlį tarp leidžiamų laikyti taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą akcizais apmokestinamų prekių rūšių mazutas nenurodytas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Atsakovas daro išvadą, kad Agentūrai „...prievolė sumokėti akcizus minėtai Įstaigai, kaip sandėlio savininkei, neatsirado. " Tačiau toks argumentas prasilenkia su Akcizų įstatymo 3 str. 3 dalyje pateikta akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko sąvoka, o taip pat su teismo praktika, kuri apmokestinimą akcizais sieja su akcizais apmokestinamų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, laikymo faktu ( pvz. LVAT 2008-08-11 nutartis byloje Nr.A575-1421-08).

Atsakovas 2009-12-28 sprendimu Nr. 69-369 nusprendė pavesti Inspekcijai dėl Sprendimo-2009 dalies, kuria nuspręsta Pareiškėjai negrąžinti 178871 Lt akcizų, atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Sprendimo dėl papildomo patikrinimo motyvas buvo būtinybė išsiaiškinti, ar Pareiškėjas iš tikrųjų sumokėjo akcizus ar ne. Pareiškėja šią akcizų sumą Agentūrai sumokėjo ir ginčo dėl to nėra.

Trečia, nors Agentūros PVM sąskaitoje faktūroje GBD Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas akcizas nebuvo išskirtas atskiroje eilutėje, bet Pareiškėja papildomai pateikė tiekėjo - Agentūros raštišką patvirtinimą apie minimoje sąskaitoje faktūroje priskaičiuotą akcizo sumą 450000 Lt. PVM sąskaita faktūra GDB Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta 2003-01-15 sudarytos su Agentūra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kadangi Bendrovė minimą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo pilnai, tai ir akcizas sumoje 450000 Lt buvo pilna apimtimi apmokėtas tiekėjui 2003-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 3009, 1665, 1666. Todėl nesutinka su Atsakovo išvada, esą visi šie papildomai pateikti dokumentai patvirtina tik tą faktą, kad Bendrovė pilnai atsiskaitė su Agentūra, bet jie nepatvirtina fakto, kad Pareiškėjas sumokėjo akcizą į valstybės biudžetą.

Teigia, kad Pareiškėjai tokios prievolės nenumato joks teisės aktas. Šiomis aplinkybėmis visi papildomai pateikti dokumentai turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip Bendrovės atlikto akcizų sumos sumokėjimo įrodymas. Pareiškėja niekaip negali įtakoti, kontroliuoti ir neatsako už tolesnius trečiųjų asmenų veiksmus, pvz. Agentūros (gavusios priskaičiuoto akcizo apmokėjimą iš Pareiškėjo) tolesnį atsiskaitymą su valstybe.

Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji akcizų sumą sumokėjo, pilnai apmokėdama Agentūros išrašytą 2003-01-15 PVM sąskaitą faktūrą GDB Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teisė susigrąžinti 178871 Lt akcizų sumą ribojama nepagrįstai.

Kaip teigiama MGK sprendime, mazutas tapo akcizų objektu nuo 2000-01-01, šiuo kuru iki 2002-01-18 disponavo Ūkio ministerija. Tiek Ūkio ministerija, tiek Agentūra akcizo už mazutą, kuris saugomas valstybės rezerve, nesumokėjo ir VMI prie FM teigimu, neturėjo prievolės jį mokėti valstybei. Kitą vertus, ir Bendrovė, būdama šio mazuto pirkėja ir sumokėjusi už jį Agentūrai akcizus dar 2003 metais, iki mazuto faktiško sunaudojimo elektros energijos gamybai neturėjo galimybės aplamai reikšti prašymą akcizus grąžinti.

Pareiškėja yra šilumos energijos tiekėjas koogeneraciniu ciklu, kai vienu metu gaminama tiek šilumos, tiek elektros energija. Tam tikslui sunaudojamas mazutas, bet tik mazutas šilumos energijos gamybai apmokestinamas akcizu, gi akcizas už mazutą, kuris sunaudojamas elektros energijos gamybai, yra grąžintinas. Bendrovė turi galimybę sužinoti, kokia dalis mazuto buvo sunaudota elektros energijos gamybai tik po šio mazuto sunaudojimo(sudeginimo), būtent dėl šio akcizo grąžinimo Bendrovė prašymą pateikė 2009-06-10.

Tiek Sprendime Nr.69-293, tiek MGK sprendime akcizu apmokestinamų prekių sandėlis apibūdinamas kaip vieta, kurioje laikomos atitinkamos prekės, tačiau bendrovės skunde (ir pasisakyme MGK posėdyje) buvo kalbama apie Agentūros kaip tokio sandėlio steigėjos/savininkės prievolę. Liko neaišku, ar Agentūra, būdama akcizu apmokestinamų prekių sandėlio savininkė, teisėtai ir pagrįstai neįtraukė mazutą į tokiame sandėlyje laikomas prekes. MGK nuomone, ši aplinkybė nėra reikšminga, tačiau Pareiškėja su tuo nesutinka. Vertina, kad Atsakovo ir MGK išvada, kad Agentūrai neatsirado prievolė sumokėti akcizus nepagrįsta, todėl nepagrįsti ir šių subjektų sprendimai.

Pati Agentūra Inspekcijai adresuotame 2010-09-09 laiške Nr. (1.17)-SD pripažino, kad pardavė Pareiškėjai mazutą su akcizu, kad į biudžetą sumokėjo PVM ir pelno mokestį, kad iš šio sandorio gautos pajamos buvo panaudotos verslo tikslais. Pati VAMI patikrino, ar Agentūra mokėjo akcizus laikotarpyje nuo 2002-01-18 iki 2003-01-15 ir nustatė, kad nemokėjo (2010-11-15 Tarnybinis pranešimas dėl informacijos apie akcizo įmokas Nr.918.8)-39-14685).

Pareiškėjos nuomone, MGK 2011-01-25 sprendimas Nr. S-17 (7-345/2010) naikintinas, nes neatitinka VAĮ 8str. 1 d. reikalavimų, kur nustatyta, kad bet koks individualus valstybės institucijų priimamas administracinis sprendimas privalo būti pagrįstas nustatytais faktais bei teisės normomis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l.61-64) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Bendrovė savo nesutikimą su Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvadomis grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais ginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-11 sprendimą Nr. 69-293.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Bendrovės prašymo grąžinti jai 178871 Lt akcizų pagrįstumo.

Bendrovė savo reikalavimą gražinti už akcizais apmokestinamas prekes, panaudotas 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme Nr. IX-569 nurodytiems tikslams, sumokėtus akcizus bei grąžinti 178871 Lt akcizų, sumokėtų už mazutą, panaudotą pagal Akcizų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2001-10-30 įstatymo Nr. IX-569 redakcija) ir Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1dalies 4 punkto (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nuostatas, grindžia tarp Bendrovės ir Valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūra sudaryta 2003-01-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal kurią Bendrovė įsigijo 10000 tonų mazuto „M-100"), Valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūra 2003-01-15 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija GDB Nr. (duomenys neskelbtini) (kurioje nurodyta, kad mazuto kaina su PVM yra 6383800 Lt), Bendrovės 2003-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 3009, 1665, 1666 (pagal kuriuos Bendrovė Valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūra sumokėjo 6383800 Lt) ir Valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūra 2009-06-18 raštu Nr. (1.17)-SD-156 (kuriame nurodyta, kad 2003-01-15 PVM sąskaitos faktūros GDB Nr. (duomenys neskelbtini) akcizo suma sudaro 450000 Lt). Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame 2010-10-05 skunde Nr. 012-01-15166 teigė, kad šie dokumentai pagrindžia akcizo sumokėjimą, todėl Bendrovė pagal Finansų ministro 2002-06-05 įsakymo Nr. 154 4 punkto nuostatas turi teisę susigrąžinti 178871 Lt akcizų sumą. Iš esmės tą patį Bendrovė teigia ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde.

Pagal Akcizų įstatymo (2001-10-30 įstatymo Nr. IX-569 redakcija, galiojusi iki 2004-05-01) 8 straipsnio 1 dalį akcizų mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos mokėtojas privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, pateikti akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus priedus. Akcizų įstatymo (2001-10-30 įstatymo Nr. IX-569 redakcija, galiojusi iki 2004-05-01) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčių administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlio savininkas,- į to, kurio teritorijoje jis įregistruotas mokesčių mokėtoju. Šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad akcizai įskaitomi į valstybės biudžetą.

Pagal Akcizų įstatymo (2004-01-29 įstatymo Nr. K-1987 redakcija, galiojanti nuo 2004-05-01 iki dabar) 9 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto prekybininko mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir registruotas prekybininkas privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus priedus. Akcizų įstatymo (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1987 redakcija, galiojanti nuo 2004-05-01 iki dabar) 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčių administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlio savininkas,- į to, kurio teritorijoje jis įregistruotas mokesčių mokėtoju. Šio įstatymo 55straipsnyje nustatyta, kad akcizai įskaitomi į valstybės biudžetą.

Iš šių teisės normų, akcizų sumokėjimo sąvoka yra siejama su akcizų sumokėjimu į vietos mokesčių administratoriaus surenkamąją sąskaitą, t. y. su akcizų sumokėjimu į valstybės biudžetą.

Finansų ministro 2002-06-05 įsakymu Nr. 154 (2004-04-22 įsakymo Nr. 1K-139 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo įgyvendinimo" patvirtintose Akcizų už energetinius produktus, panaudotus Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais, grąžinimo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad akcizų už energetinius produktus, panaudotus Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais, grąžinimo taisyklės reglamentuoja, kokia tvarka grąžinami Lietuvos Respublikoje sumokėti akcizai už energetinius produktus, panaudotus Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais. Šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, jog vietos mokesčių administratoriui turi būti pateiktos sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros), importo dokumentai su nurodyta akcizų suma arba kiti dokumentai, įrodantys akcizų sumokėjimą Lietuvos Respublikoje, taip pat dokumentai, įrodantys energetinių produktų panaudojimą Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais ir kita mokesčių administratoriaus pareikalauta informacija, pagal kurią būtų galima nustatyti, koks energetinių produktų kiekis buvo sunaudotas Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais.

Iš šio poįstatyminio teisės akto taip pat matyti, kad gali būti grąžinami tik Lietuvos Respublikoje sumokėti akcizai, t. y. gali būti grąžinami tik į vietos mokesčių administratoriaus surenkamąją sąskaitą (į valstybės biudžetą) sumokėti akcizai.

Kaip matyti iš byloje pateiktų Inspekcijos 2010-09-17 sprendimo Nr. (16.11)-205-22 ir Inspekcijos 2010-09-17 išvados Nr. (16.1l)-203-22 duomenų bei Valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūra 2010-09-09 rašto Nr. (1.17)-SD ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010-06-02 rašto Nr. 38.5-D1-11-40RN, abi šios įstaigos už Bendrovės įsigytą mazutą „M-100" akcizo mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetą nemokėjo. Be to, Bendrovė neįrodinėja, kad ji pati už 2003-01-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą mazutą „M-100" būtų tiesiogiai į valstybės biudžetą sumokėjusi akcizą. Kadangi byloje nustatyta, kad už Bendrovės 2003-01-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūra 2003-01-15 PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą mazutą „M-100" akcizas Lietuvos Respublikoje nesumokėtas, tai Inspekcija ginčijamu 2010-09-17 sprendimu Nr. (16.11)-205-22 pagrįstai negrąžino Bendrovei 178871 Lt akcizų sumos.

Be to, 2000-01-01 įsigaliojo 1999-12-23 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 5-1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-1494, kuriuo mazutas tapo akcizų objektu. Pagal tuo metu (nuo 2000-01-01 iki 2002-06-30) galiojusį Akcizų įstatymą mazutui buvo taikomas 20 litų už toną akcizo tarifas, o prievolė sumokėti į biudžetą akcizus buvo nustatyta akcizais apmokestinamų prekių gamintojams ir importuotojams.

1994-05-24 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. 37N „Dėl akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos" (galiojo nuo 1994-05-28 iki 2002-09-12) 2 dalyje, reglamentuojančioje akcizų apskaičiavimo laiką, nustatyta, kad akcizai už savos gamybos prekes apskaičiuojami tada, kai jos iš gatavos produkcijos sandėlio perduodamos kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba juridinio asmens teisių neturinčiai įmonei, kuriems perleidžiama teisė jomis disponuoti, remiantis išrašytais prekių perdavimo dokumentais. Akcizai už importuojamas prekes apskaičiuojami tada, kai jos pateikiamos importo muitinės procedūrai. Tuo metu, kai įsigaliojo minėta Akcizų įstatymo nuostata (nustačiusi, kad mazutas yra akcizų objektas), mazutu, kuris vėliau pagal 2003-01-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patiektas Bendrovei, disponavo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau - Ūkio ministerija). Ūkio ministerija, nebūdama nei mazuto gamintoja, nei importuotoja, disponavimo laikotarpiu (nuo 1997-06-01 iki 2002-01-18) akcizo mokesčio už mazutą nemokėjo. Taip pat minėtu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė prievolės mokėti akcizus už prekes, kurios iki joms tampant akcizų objektu jau buvo ne gamintojo žinioje arba jau buvo išleistos laisvai cirkuliuoti. Ypatumų, susijusių su mokestinių prievolių atsiradimo momentu turto patikėjimo teise kaupiant valstybei nuosavybės teise priklausančius naftos produktus ir naftos atsargas, teisės aktai taip pat nereglamentavo.

Nuo 2002-07-01 įsigaliojus 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymui Nr. IX-569 (Žin., 2002, Nr. 66-2706) nustatyta, kad mazutui taikomas 45 litų už toną akcizų tarifas, o akcizų mokėtojai yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai. Akcizais apmokestinamų prekių savininkams Akcizų įstatymo 9 str. 1 dalyje nustatyta prievolė mokėti akcizus už iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, taip pat už sandėlyje sunaudotas arba prarastas prekes.

Inspekcija nustatė, kad Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra nei 2002-01-18 aktu Nr. 2RN iš Ūkio ministerijos perėmusi minėto mazuto atsargų tvarkymą, nei vėliau 2003-01-15 jį pardavusi, už šią prekę, nebūdama nei mazuto gamintoja, nei importuotoja, akcizo į valstybės biudžetą taip pat nesumokėjo. Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra 2002-08-21 yra įsteigusi akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, tačiau leidime steigti sandėlį tarp leidžiamų laikyti taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą akcizais apmokestinamų prekių rūšių mazutas nenurodytas. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas mazuto kiekis nebuvo laikomas akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, taikant jam akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, prievolė sumokėti akcizus minėtai įstaigai, kaip sandėlio savininkei, neatsirado.

Tuo metu, kai Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra disponavo aptariamu mazutu, galioję teisės aktai apmokestinimo akcizu už ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje esančius, arba ne gamintojo žinioje, arba jau iki mazutui tampant akcizų objektu išleistus laisvai cirkuliuoti, taip pat kaip valstybės naftos atsargas kaupiamus naftos produktus ypatumų nereglamentavo. Todėl pagrįstos yra Inspekcijos išvados, kad Bendrovės Inspekcijai pateikti dokumentai patvirtina faktą, jog Bendrovė už pagal 2003-01-15 PVM sąskaita faktūrą GDB Nr. (duomenys neskelbtini) patiektą mazutą su Valstybės įmone Lietuvos naftos produktų agentūra tik atsiskaitė, bet nesumokėjo akcizo į valstybės biudžetą. Kadangi nei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, nei Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra akcizų už pagal PVM sąskaita faktūra serija GDB Nr. (duomenys neskelbtini) patiektą mazutą į valstybės biudžetą nesumokėjo, Inspekcija 2010-09-17 sprendimu Nr. (16.11)-205-22 pagrįstai Bendrovei negrąžino 178871 Lt akcizų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argunemtus ir prašė skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra (toliau- Agentūra) atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l.66-68) nurodė, kad pareiškėjos argumentais dėl jai reiškiamų kaltinimų dėl nesumokėto akcizo yra nepagrįsti. Paaiškino, kad nuo 2002metų sausio mėnesio jai buvo perduotas visų šalies naftos produktų  valstybės rezervas, kurį iki to kaupė ir tvarkė LR Ūkio ministerija. 2001-2002metų laikotarpiu buvo keičiami mokesčių įstatymai (pelno, PVM, akcizų ir kt.), tačiau nebuvo oficialių mokesčių istatymųišaiškinimų bei poįstatyminių aktų, kurie paaiškintų, ar parduodant mazutą iš valstybės rezervo mokėtinas akcizas.

2003metų pradžioje pareiškėja norėjo nedelsdama nupirkti mazutą iš valstybės rezervo. Tuo metu nebuvo aiškaus ir tikro atsakymo dėl to, ar iš valstybės rezervo perkamas mazutas  turėtų būti apmokestinamas akcizo mokesčiu. Vienareikšmio atsakymo nedavė ir mokesčių administratoriaus konsultantai. Įvertinus minėtas aplinkybes ir esant tokiam situacijos neapibrėžtumui buvo sudaryta sutartis, kuria Agentūra prisiėmė visų mokėtinų  mokesčių mokėjimo riziką, o pareiškėja prisiėmė įsipareigojimą sumokėti fiksuotą pardavimo kainą, kuri nekeičiama, neatsižvelgiant į tai, ar mokėtinas, ar nemokėtinas akcizo mokestis. Dėl to PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nenurodyta bendra akcizo suma, o tik galimas akcizo tarifas (45Lt),  kurio mokėjimo prievolę, jeigu tokia atsirastų, prisiėmė Agentūra. Kokių nors išimčių ar sąlygų, kurios įtakotų ar keistų sutartyje sutartą mazuto kainą ar sąlygotų Agentūros kokias nors prievoles, šalys nederino ir nesusitarė. Sutaris buvo įvykdyta.

Skundas atmestinas.

Iš šalių aiškinimo ir byloje esančios medžiagos nustatyta, kad byloje kilęs ginčas yra dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai buvo atsisakyta grąžinti 178871Lt akcizų sumą už pastarosios pagal 2003-01-15 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą mazutą.

2009-06-10 Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“  pateikė Vilniaus valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti už akcizais apmokestinamas prekes, panaudotas LR Akcizų įstatyme nurodytiems tikslams, sumokėtus akcizus ir prašė grąžinti akcizų sumą 856773Lt ( mok.byla b.l.24).

2009-10-28 Inspekcija priėmė sprendimą Nr.(16.11)-205-20, kuriuo nusprendė prašymą patenkinti iš dalies, t.y. grąžinti  677902 Lt akcizų sumos iš prašomos grąžinti 856773 Lt, nurodant, kad nepateikti už pagal PVM sąskaitą faktūrą GDB Nr. 6416244 ( mok. byla  b.l. 27) pirktą mazutą akcizų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (mok. Byla, b.l.23).

Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja 2009-11-18 pateikė skundą Centriniam mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) (mok. byla  b.l.19-21), kuri 2009-12-28 sprendimu Nr. 69-369 (mok.byla b.l.17-18) pavedė Inspekcijai dėl 2009-10-28 sprendimo dalies, kuria nuspręsta Bendrovei negrąžinti 178871Lt akcizų, atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus apskrities VMI 2010-09-17 priėmė Sprendimą Nr. (16.11)-205-22 negrąžinti pareiškėjai 178871 Lt akcizų pagal 2009-06-10 prašymą ( mok. Byla b.l.13-15).

Pareiškėja 2010-10-05 pakartotinai pateikė skundą VMI prie FM (mok.byla b.l.9-11), kuri 2010-11-11 sprendimu Nr.69-293 patvirtino Inspekcijos 2010-09-17 sprendimą Nr. (16.11)-205-22 (mok. Byla b.l.6-8).

Pareiškėja dėl šio sprendimo pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai ( mok. Byla b.l.1-3), kuri 2011-01-25 sprendimu Nr. S-17 (7-345/2010) „Dėl UAB „Vilniaus energija" 2010-12-08 skundo" nusprendė patvirtinti VMI prie FM 2010-11-11 Sprendimą Nr. 69-293 (mok. byla b.l.145-149).

Pareiškėja su sprendimais, kuriais buvo atsisakyta grąžinti 178871Lt akcizų sumą, nesutinka ir prašo juos naikinti bei išspręsti mokestinį ginčą iš esmės, pilnai patenkinant jos 2009-06-10 prašymą Nr.010-01-7825P.

Byloje spręstinas ginčas dėl UAB „Vilniaus energija" reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-09-17 sprendimą Nr.(16.11)-205-22, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2010-11-11 sprendimą Nr.69-293 ir  Mokestinių   ginčų   komisijos   prie   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės  2011-01-25sprendimą Nr. S-17 (7-345/2010 bei reikalavimo išspręsti mokestinį ginčą iš esmės pilnai patenkinanti pareiškėjos 2009-06-10 Prašymą Nr.010-01-7825P pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad 1997-06-01 Ūkio ministerija perėmė valstybės mazuto atsargas iš AB „Lietuvos energija". 2002-01-18 mazuto atsargos toliau saugoti buvo perduotos Agentūrai ( mok. byla b.l.52).

Bendrovė pagal 2003-01-15 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sutartis) iš Agentūros įsigijo 10000 tonų mazuto M-100, saugomo valstybės rezerve. Sutartyje mazuto kaina buvo nurodyta su akcizu ir pridėtinės vertės mokesčiu (toliau - PVM) (mok. byla b.l. 123-124).

Agentūra išrašė Bendrovei 2003-01-15 PVM sąskaitą faktūrą GDB Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodytas tuo metu galiojęs akcizo tarifas mazutui (45 Lt/t), tačiau akcizo suma sąskaitoje nebuvo išskirta (mok. byla  b.l.99).

Bendrovė 2003-01-23 mokėjimo pavedimais Nr, 3009, 1665, 1666 sumokėjo Agentūrai sąskaitoje nurodytą sumą už įsigytą mazutą( mok.byla b.l. 31-33).

Iš Vilniaus AVMI 2010-11-15 Tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie akcizo įmokas Nr. (18.8)-39-14685, taip pat iš Agentūros 2010-09-09 Vilniaus AVMI pateikto rašto Nr. (1.17)-SD, matyti, jog akcizo mokestis už Bendrovei parduotą mazutą į valstybės biudžetą sumokėtas nebuvo (mok. byla b.l.43, 55).

Bendrovė pateikė prašymą Vilniaus AVMI, prašydama grąžinti sumokėtą akcizą už įsigytą mazutą, savo prašymą grįsdama aplinkybe, jog Bendrovės įsigytas mazutas buvo panaudotas 2001-10-30 Akcizų įstatymo 36 str. 1 dalies 3 punkte nurodytiems tikslams( mok.byla b.l.24).

Inspekcija ginčijamame sprendime nurodė, jog prievolės mokėti akcizus už Bendrovės įsigytą mazutą neatsirado, remdamasi 1999-12-23 Akcizų įstatymo 3, 5-1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. VIII-1494 (galiojusiu nuo 2000-01-01), taip pat 1994-04-12 Akcizų įstatymu Nr. 1-429, pagal kurį prievolė sumokėti į biudžetą akcizus buvo nustatyta akcizais apmokestinamų prekių gamintojams ir importuotojams. Prievolė mokėti akcizus už prekes, kurios iki joms tampant akcizų objektu buvo ne gamintojo žinioje arba jau buvo išleistos laisvai cirkuliuoti, nebuvo nustatyta. Taip pat Inspekcija nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės susigrąžinti akcizą, kuris į valstybės biudžetą nebuvo sumokėtas.

Bendrovė su tokia Inspekcijos pozicija nesutinka ir nurodo, jog prievolė Agentūrai mokėti akcizus atsirado kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkei, kadangi teismų praktika, taip pat Akcizų įstatymo 3 str. 3 dalis, apmokestinimą akcizais sieja su prekių, už kurias akcizai nesumokėti, laikymo faktu. Taip pat nurodė, kad aplinkybės, jog pardavėjas (Agentūra) sutartyje, taip pat 2003-01-15 PVM sąskaitoje faktūroje GDB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tuo metu galiojusį akcizo tarifą, o vėliau 2009-06-18 rašte Nr.(1.17.)-SD „Dėl PVM sąskaitos faktūros GDB Nr. (duomenys neskelbtini)" patvirtino apie minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje priskaičiuotą akcizo sumą, o Bendrovė 2003-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 3009, 1665, 1666 visiškai atsiskaitė su Agentūra, patvirtina akcizų už įsigytą mazutą sumokėjimo faktą.

Nagrinėjant ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusius teisės aktus, matyti, kad mazutas akcizų objektu tapo įsigaliojus 1999-12-23 Akcizų įstatymo 3, 5-1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. VIII-1494 (nuo 2000-01-01).

1994-04-12 Akcizų įstatymo Nr. 1-429 2 straipsnio 1 dalyje (originali redakcija) nustatyta, kad akcizus į biudžetą moka šio įstatymo akcizų objektu esančių prekių gamintojai ir importuotojai.

Todėl pagal tuo metu galiojusį Akcizų įstatymą prievolė mokėti akcizą atsirado tik už tą mazutą, kuris, įsigaliojus 1999-12-23 Akcizų įstatymo 3, 5-1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. VIII-1494, buvo pagamintas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba importuotas į Lietuvos Respubliką. Prievolė mokėti akcizą už prekes, kurios iki joms tampant akcizų objektu jau buvo pagamintos Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jau buvo importuotos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nebuvo nustatyta.

Aplinkybė, jog Agentūra buvo įsteigusi akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, ginčo teisiniams santykiams nėra reikšminga, kadangi tiek 1994-04-12 Akcizų įstatymas Nr. 1-429, tiek Akcizų įstatymas prievolę mokėti akcizus sieja su akcizais apmokestinamomis prekėmis (akcizų objektu), o ne su aplinkybe, jog asmuo yra įsteigęs akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 3 str. 2 dalimi, akcizais apmokestinamų prekių sandėlis yra vieta, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į ją atgabenti ar iš jos išgabenti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

Mazutas, saugotas Lietuvos Respublikos teritorijoje iki mazutui tampant akcizų objektu, nelaikytinas akcizais apmokestinama preke, jam netaikytinas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, todėl aplinkybė, kad Agentūra yra įsteigusi akcizais apmokestinamų  prekių sandėlį, nesukuria prievolės mokėti akcizus už mazutą, kuris, pagal Akcizų įstatymo 2 str. nuostatas, netapo akcizų objektu. Prievolė mokėti akcizą už mazutą, kuris kaip valstybinės mazuto atsargos buvo saugotas Lietuvos Respublikoje iki 2000-01-01, neatsirado. Taigi, Inspekcija savo sprendimuose pagrįstai padarė tokią išvadą.

Vertinant tai, kad prievolės mokėti akcizą už Bendrovės įsigytą mazutą nebuvo, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog Bendrovės ir Agentūros 2003-01-15 sudarytoje mazuto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) mazuto kaina buvo apskaičiuota įtraukiant ir akcizą, Agentūros PVM sąskaitoje faktūroje GDB Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas tuo metu galiojęs akcizo tarifas, taip pat Agentūros 2009-06-18 rašte Nr.(1.17.)-SD pateiktas patikslinimas Bendrovei dėl mazuto kainą sudarančios akcizo sumos, mokesčių teisės prasme nėra reikšmingos.

Aplinkybė, jog Bendrovė 2003-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 3009, 1665, 1666 sumokėjo Agentūrai PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą už įsigytą mazutą, patvirtina tik faktą, kad Bendrovė atsiskaitė su Agentūra pagal mazuto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėdama pardavėjui sutartyje nurodytą prekės kainą, ir visiškai neįrodo akcizo sumokėjimo valstybei. Kaip jau konstatuota, prievolės mokėti akcizą už Bendrovės 2003-01-15 įsigytą mazutą tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, todėl pareiškėjos Agentūrai sumokėtos sumos, kurių mokėjimo prievolė nebuvo nustatyta mokesčių įstatymais, nelaikytinos mokesčiais mokesčių teisės prasme ir jų grąžinimui mokesčių įstatymų nuostatos netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, bendrovės argumentai dėl akcizo sumokėjimo, nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad prievolės mokėti akcizą už Bendrovės 2003-01-15 įsigytą mazutą nebuvo ir akcizas už bendrovės įsigytą mazutą į valstybės biudžetą sumokėtas nebuvo, ginčo teisiniams santykiams Akcizų įstatymo 13 str. ir 36 str. nuostatos (redakcija galiojusi iki 2003-06-20), reglamentuojančios akcizais apmokestinamų prekių atleidimą nuo akcizų, netaikomos. Todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė grąžinti bendrovei akcizo, kuris nebuvo ir neturėjo būti sumokėtas, permoką.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytos aplinkybės dėl 2003-01-15 Sutarties sudarymo, jos įvykdymo aplinkybių, klaidingo rašto dėl dėl akcizo patikslinimo (b.l.10)išdavimo bei vienareikšmis teigimas, kad akcizo mokestis nebuvo sumokėtas, tik patvirtina priimtų skundžiamų sprendimų pagrįstumą.

Tai, kaip Sutarties šalys susitarė dėl mazuto pardavimo kainos, akcizų mokėjimo pagrindimui nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad MGK 2011-01-25 sprendimas Nr. S-17 (7-345/2010) neatitinka VAĮ 8str. 1 d. reikalavimų, konkrečiai nenurodant faktinių aplinkybių kodėl, vertinamas kaip bendro poūdžio argumentas.Teismas vertina, kad skundžiami individualūs priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytais faktais bei teisės normomis. Juose motyvai yra pagrįsti, išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

            Įvertinus išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamus sprendimus, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

           Teismui konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimai dėl skundžiamų sprendimų yra nepagrįsti, prašymas išspręsti mokestinį ginčą iš esmės, t. y. pilnai patenkinti UAB„Vilniaus energija" 2009-06-10 pateiktą Prašymą Nr.010-01-7825P grąžinti už akcizais apmokestinamas prekes, panaudotas LR akcizų įstatyme nurodytiems tikslams (FR0397), sumokėtus 856773Lt akcizus, atmestinas. Be to, taip formuluojamo prašymo teismas, netgi tenkinus reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, negalėtų spręsti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, galėtų priimti vieną iš sprendimų, numatytų LR ABTĮ 88str..

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

                                                                   nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai                                                                                                                      Arūnas Kaminskas

                                                                                                            Mefodija Povilaitienė

                                                                                                           Veslava Ruskan