Civilinės bylos Nr. e2A-3109-864/2025

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01411-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.14; 3.3.1.19.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-1005/2025 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui A. D. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos techninės apžiūros centras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti 2024 m. kovo 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 18 500 Eur sumą, sumokėtą atsakovui A. D. (toliau – ir atsakovas) už automobilį, atitinkamai atsakovui grąžinti transporto priemonę „TOYOTA LAND CRUISER“, arba priteisti ieškovui iš atsakovo: 4 220 Eur už „Toyota“ atstovybės identifikuotų gedimų pašalinimą, 150,80 Eur už automobilio diagnostikos ir važiuoklės patikros kaštus, 300 Eur už automobilio transportavimo išlaidas; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo pirminės pretenzijos įteikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas iš atsakovo pagal 2024 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį nusipirko automobilį „TOYOTA LAND CRUISER“ už 18 500 Eur. 2024 m. kovo 29 d. ieškovas pastebėjo, kad automobilis turi defektą: automobilio automatinė pavarų dėžė funkcionuoja netinkamai, nes važiuojant 70 - 80 km/val. greičiu juntama su smūgiu ir pašaliniais garsais persijungianti aukštesnė automobilio pavara. Ieškovas pranešė atsakovui apie defektą ir teikė atsakovui rašytines pretenzijas dėl nuslėpto daikto trūkumo, tačiau atsakovas ieškovo pretenzijas atmetė. Ieškovas 2024 m. balandžio 18 d. automobilį nugabeno į oficialią „Toyota“ atstovybę Lietuvoje – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mototoja“, kuri, atlikusi automobilio diagnostiką ir važiuoklės patikrą, nustatė automatinės pavarų dėžės trūkumus bei identifikavo sekančius defektus: susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės; nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę; priekinės d/p padangos vidinis šonas sudilęs netolygiai; priekinių apatinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios; priekinio stabilizatoriaus įvorės susidėvėjusios. Ieškinyje aiškino, kad ieškovas prieš pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo ir atliko bandomąjį važiavimą miesto teritorijoje (apie 50 km/val. greičiu), tačiau, pasak ieškovo, neturint specialių techninio pobūdžio žinių ir neišardžius automobilio, nėra įmanoma nustatyti minėtų defektų. Atsakovas defektus sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo, o iki jų pastebėjimo ieškovas su automobiliu nuvažiavo mažiau nei 127 km. Nustatyti trūkumai (defektai) patvirtina, kad automobilis neatitinka įprastų reikalavimų, o jų šalinimo kaštai siekia beveik 30 procentų automobilio įsigijimo vertės, todėl trūkumai laikytini esminiais.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas ieškovui 2024 m. kovo 27 d. pardavė savo šeimos automobilį, kurį eksploatavo atsakovo sutuoktinė. Atsakovas nėra profesionalus automobilių pardavėjas ir neturi specifinių žinių šioje srityje. Prieš parduodamas automobilį atsakovas ieškovui sąžiningai pateikė visą jam žinomą informaciją apie savo automobilį ir jokių trūkumų nenuslėpė. Atsakovas aiškiai nurodė, kad automobilis yra nuolat eksploatuojamas 4 metus, yra turėjęs nedidelį eismo įvykį bei paaiškino, kad įsigijus automobilį reikės pasikeisti eksploatacinius skysčius, filtrus, atlikti kitus eksploatacinius darbus. Ieškovas apžiūrėjo perkamą automobilį ir atliko bandomąjį važiavimą kartu su atsakovu už miesto ribų, važiavimo metu pasiekdamas ne mažesnį kaip 80–100 km/val. greitį. Nors po bandomojo važiavimo ieškovas neįvardino jokių automobilio defektų ar gedimų, atsakovas vis tiek siūlė ieškovui įsivertinti automobilio būklę autoservise. Ieškovas norėjo pirkti automobilį ir skubėjo atsakovui pervesti avansą. Tą pačią dieną šalys sulygo dėl automobilio pirkimo–pardavimo už 18 500 Eur ir sutarė, kad atsakovas prieš tai atliks naują automobiliui privalomąją techninę apžiūrą. Automobiliui 2024 m kovo 27 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, nustatytas tik vienas mažareikšmis trūkumas – nedegė numerio apšvietimo lemputė. Atsiliepime atsakovas taip pat aiškino, kad praėjus kelioms dienoms po automobilio perdavimo, ieškovas susisiekė su atsakovu ir pareiškė, kad automobilis važiuojant traukia į vieną pusę. Kitų defektų ieškovas atsakovui nenurodė. Ieškovui buvo pasiūlyta nuvykti į pasirinktą servisą ir kartu patikrinti automobilio tariamas problemas, tačiau ieškovas šia galimybe pasinaudoti atsisakė. Vėliau ieškovas susisiekė su atsakovo įgaliotu asmeniu M. Č. ir susitarė dėl susitikimo pakartotinei automobilio apžiūrai 2024 m. kovo 30 d. M. Č. telefono numeris buvo nurodytas skelbime dėl automobilio pardavimo, nes atsakovas dėl savo darbo pobūdžio ne visada yra pasiekiamas telefonu. 2024 m. kovo 30 d. susitikimo metu M. Č. po bandomojo važiavimo, kurio metu buvo pasiektas 100 km/val. greitis, jokių automobilio defektų nenustatė. M. Č. į žodinius konfliktus, kuriuos dėl automobilio būklės kėlė ieškovas bei su juo buvę asmenys, nesivėlė. Ieškovo pozicija dėl automobilio trūkumų nėra nuosekli, kadangi ieškovo užsakymu atliktos patikros UAB „Mototoja“ metu nebuvo nustatyti absoliučiai jokie pavarų dėžės defektai. UAB „Mototoja“ rašte nurodyta informacija „eksploatuojant automobilį jaučiama vibracija/smūgiavimas iš transmisijos važiuojant apie 80–100km/val. greičiu, jaučiamas smūgiavimas perjungiant pavaras, automobilis yra traukiamas į šoną važiuojant tiesiai ir kt.“ yra pačio ieškovo UAB „Mototoja“ nurodytas trūkumas, kuris, vadovaujantis UAB „Mototoja“ patikros rezultatais, neegzistuoja. Atsakovo parduotas automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl jo techninė būklė atitiko reikalavimus, kuriuos protingas ir apdairus asmuo galėtų kelti naudotam automobiliui su didele rida.

4.       Pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu metu ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad UAB „Mototoja“ automobilį patikrino pagal gamintojo reikalavimus ir standartus, o šio patikrinimo išvados yra patvirtintos kitos oficialios „Toyota“ atstovybės UAB „Autotoja“, kuri nustatė dar daugiau automobilio defektų. Automobilio patikros oficialiose „Toyota“ atstovybėse yra daug išsamesnės, nei automobilio patikra techninių apžiūrų centre, todėl techninės apžiūros sertifikatas nėra pakankamas įrodymas, jog automobilis neturi paslėptų defektų. Atsakovo teiginys, kad visi nustatyti trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė yra nepagrįstas, kadangi automobilio trūkumai, kurie reikalauja brangaus remonto ir daro įtaką automobilio saugumui bei eksploatacinei vertei, turi būti laikomi defektais. Taip pat nurodė, kad ieškovas nėra automobilių priežiūros ekspertas, todėl atsakovui pretenzijas iš pradžių reiškė pagal savo paties įsivaizdavimu esančius automobilio trūkumus, o vėliau pretenzijas tikslino jau remdamasis oficialios „Toyota“ atstovybės pateiktais duomenimis. Atsakovas per pastaruosius penkerius metus sudarė bent keturis automobilių pirkimo–pardavimo sandorius, o savo automobilio pardavimui pasitelkė profesionalų automobilių pardavėją M. Č., kas leidžia spręsti, kad atsakovui automobilio techninė būklė buvo puikiai žinoma. Atsiliepimo argumentas, kad 2024 m. kovo 30 d. susitikimo metu M. Č. po bandomojo važiavimo jokių automobilio defektų nenustatė, yra neteisingas, kadangi iš tikrųjų M. Č. pripažino, kad automobilį traukia į šoną, o perjungiant į aukštesnę pavarą, važiuojant apie 80–90 km/val. greičiu, juntamas smūgiavimas transmisijoje.

5.       Atsakovas pateiktame triplike nurodė, kad automobilis buvo pirktas naujas Lietuvoje, o atsakovas buvo antrasis automobilio savininkas nuo 2021 m. liepos 24 d. Automobilio daiktadėžėje ieškovui buvo paliktos sąskaitos, iš kurių matyti, kokie konkretūs automobilio remonto darbai buvo atlikti pirmojo automobilio savininko. Atsakovas, prieš parduodamas automobilį, savo ruožtu nurodė ieškovui visą apie automobilio techninę būklę žinomą informaciją. Ieškovas vienasmeniškai (nekviesdamas atsakovo) net du kartus kreipėsi į oficialias „Toyota“ atstovybes dėl neva esančio pavarų dėžės defekto, kurio taip ir nebuvo nustatyta, siekdamas dirbtinai sustiprinti įvaizdį, jog ginčo automobiliu nėra galimybės naudotis. „Toyota“ atstovybių patikrų rezultatai yra preliminarūs, neobjektyvūs ir nepaneigiantys privalomosios techninės apžiūros ataskaitos duomenų, nes buvo gauti vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis, patikrų metu vizualiai apžiūrint automobilio mazgus, bet neatliekant kompiuterinės diagnostikos. Patikrų duomenys nelaikytini patikimais ir todėl, kad oficialios atstovybės turi tam tikrą komercinį suinteresuotumą, jog suradus trūkumus klientas pas juos atliktų automobilio remontą. Be to, patikrų duomenys patys savaime neleidžia daryti išvados, jog automobilio eksploatacija yra nebegalima. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Autotoja“ automobilis buvo tikrinamas praėjus beveik pusei metų po automobilio pirkimo, todėl keliamas klausimas dėl automobilio neeksploatavimo laikotarpio ir jo laikymo sąlygų reikšmės patikros rezultatams. „Toyota“ atstovybių komerciniai pasiūlymai dėl automobilio remonto taip pat yra preliminarūs, nes tiksli remonto sąmata yra paskaičiuojama tik priimant užsakymą. Ieškovas „Toyota“ atstovybėse nustatytus defektus turi galimybę suremontuoti Utenoje kelis kartus pigiau, tačiau siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita ir santykinai seną automobilį remontuoti „Toyota“ atstovybėse. Taip pat ieškovas siekia teismui sudaryti įspūdį, kad jis yra pirkėjas (vartotojas), kuris neturi žinių apie automobilius, nors iš tikrųjų ieškovas yra ūkininkas, kuris nuo 2019 metų nuosavybės teise įsigijo net 15 transporto priemonių, tarp kurių yra ir visureigiai. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas yra patyręs pirkėjas transporto priemonių srityje ir turi reikiamų žinių apie automobilius bei jų priežiūrą. Ieškovo dublike nurodomos aplinkybės apie automobilio patikrinimą dalyvaujant M. Č. yra neteisingos, be to, M. Č. neturėjo įgaliojimo veikti atsakovo vardu ir susitikime dalyvavo tik todėl, jog atsakovas buvo išvykęs darbo reikalais. Taip pat ieškovas klaidina teismą dėl atsakovo neva turimos patirties automobilių prekyboje, kadangi nuo 2019 metų atsakovas pardavė tik 3 transporto priemones, susijusias su jo darbine veikla ir šeimos reikmėmis.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, kad privalomosios techninės apžiūros atlikimas negali būti sutapatinamas su automobilio kokybės garantija. Privalomoji techninė apžiūra yra atliekama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau apžiūros metu automobilis nėra ardomas ir nėra atliekami bandomieji važiavimai.

7.       Teismo posėdžių metu ginčo šalys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, argumentus bei atsikirtimus; taip pat buvo apklausti liudytojai T. P., J. V., M. Č..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 400 Eur transporto priemonės „TOYOTA LAND CRUISER“ remonto išlaidoms padengti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 3 385,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš ieškovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ naudai priteisė 3 042,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ naudai priteisė 284,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškovo ieškinį atmetė.

9.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo iš atsakovo įsigyto naudoto automobilio kokybės. Byloje ieškovas įrodinėja, kad 2024 m. kovo 27 d. įsigytas automobilis pardavimo metu turėjo trūkumus, kuriuos atsakovas nuslėpė. Atsakovas su tokiu ieškiniu nesutinka. Pagal ieškinį automobilio trūkumai ieškovo buvo pastebėti 2024 m. kovo 29 d. ir pasireiškė automobilio automatinės pavarų dėžės netinkamu funkcionavimu, o būtent: važiuojant 70–80 km/val. greičiu juntama su smūgiu ir pašaliniais garsais persijungianti aukštesnė automobilio pavara. 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad automobilio pavarų dėžės trūkumų šioje byloje neįrodinės. Nurodė, kad oficialių „Toyota“ atstovybių Lietuvoje – UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ identifikuoti defektai (susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės; nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę; priekinės d/p padangos vidinis šonas sudilęs netolygiai; priekinių apatinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios; priekinio stabilizatoriaus įvorės susidėvėjusios) yra esminiai automobilio trūkumai, dėl ko yra pagrindas ieškinį tenkinti.

10.       Iš 2024 m. kovo 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „TOYOTA LAND CRUISER“ turi galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, automobilio kaina 18 500 Eur, tačiau nėra nurodyta automobilio rida ir konkretūs automobilio trūkumai. Iš privalomųjų transporto priemonės techninės apžiūrų rezultatų teismas nustatė, kad:

10.1.                      Iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų 2024 m. kovo 26 d. 14.00 val. ataskaitos matyti, kad UAB „Utenos techninės apžiūros centre“ buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų. 2024 m. kovo 26 d. 14.00 val. apžiūros metu buvo užfiksuota rida (253 313 km) ir nustatyti du trūkumai: galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo defektas ir priekinių ir galinių rūko žibintų netinkamas sureguliavimas. Iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų 2024 m. kovo 26 d. 15.53 val. ataskaitos matyti, kad UAB „Utenos techninės apžiūros centre“ buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus. 2024 m. kovo 26 d. apžiūros metu buvo užfiksuota rida (253 317 km) ir nustatytas vienintelis trūkumas – priekinių ir galinių rūko žibintų netinkamas sureguliavimas.

10.2.                      Iš UAB „Mototoja“ 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad E. P. už 150,80 Eur pirko automobilio patikrinimo paslaugą. Paslaugos aprašymas „Ką tik įsigytas automobilis paliktas testuoti. Jaučiama vibracija/smūgiavimas iš transmisijos važiuojant 80–100 km/h. Smūgiuoja perjungiant pavaras. Yra traukimas į šoną važiuojant, kreivai stovi vairas“. Suteiktos paslaugos: TOYOTA diagnostika ir važiuoklės patikra. Rida prieš patikrą – 253 444 km, rida po patikros 253 471 km. Patikros rezultatai: 1) susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės – detalės ir keitimas 1 300 Eur su PVM; 2) nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę  – detalės ir keitimas 900 Eur su PVM; 3) priekinės d/p padangos vidinis šonas sudilęs netolygiai; 4) priekinių apatinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios – detalės ir keitimas 1 850 Eur su PVM; 5) priekinio stabilizatoriaus įvorės susidėvėjusios – detalės ir keitimas 170 Eur su PVM. Važiuoklės geometrijos reguliavimo darbai galimi tik po padangų keitimo ir važiuoklės remonto.

10.3.                      Iš UAB „Autotoja“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad E. P. už 221,01 Eur pirko automobilio patikrinimo paslaugą, kuri apėmė: dažų sluoksnio matavimą, el. dalies diagnostiką, važiuoklės stabdžių patikrą, variklio galvutės patikrą reagentu, ratų geometrijos matavimą. Rida prieš patikrą – 253 472 km, rida po patikros 253 477 km. Atlikta 42 punktų patikra su bandomuoju važiavimu ir automobilio vizuali apžiūra, rasti gedimai: 1) gale k. p. rankinis nestabdo; 2) oro filtrai užteršti; 3) EGR sklendė nesandari; 4) priek. k. p. stabdžių vamzdelis stipriai koroduotas; 5) priek. d. p. vamzdelis surūdijęs prie supporto; 6) priek. stabilizatoriaus įvorės turi laisvumą; 7) priek. k. p. apatinės šakės šarnyras kliba; 8) priek. d. p. ir k. p. apatinės šakės įvorės išplyšę; 9) priek. d. p. pusašio riebokšlis rasoja; 10) netolygiai nudilę padangos; priek. d. p. padangos nudilę vidiniai kraštai; priek d. p. padanga su guzu; 11) variklio padidėjusi vibracija dėl pagalvių; 12) gal. k. p. ir deš. p. išilginių traukių įvorės išplyšę; 13) gal. p. stabdžių suportas praleidžia skystį – keisti; 14) duslintuvo galinis sujungimas supuvęs; 15) galinio kardano laisvumas iš šlicų.

10.4.                      Iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų 2025 m. sausio 3 d. 12.51 val. ataskaitos matyti, kad UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Apžiūros metu buvo užfiksuota rida (253 477 km) ir nustatyti trūkumai: 1) transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas: dešinė galas/kairė galas st. diskų darbinis paviršius pažeistas korozijos; 2) pakaba, lankstinės pakabos jungtys ir lankstai: pernelyg didelis lanksto jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairė priekis/stabilizatoriaus vidinė įvorė); 3) kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai ar įranga pritvirtinti netinkamai, nepatikimai: šilumos ekrano tvirtinimas virš išmetimo sistemos galinio bakelio); 4) priekinių ir galinių rūko žibintų netinkamas sureguliavimas.

10.5.                      Iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų 2025 m. sausio 3 d. 16.00 val. ataskaitos matyti, kad UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Apžiūros metu buvo užfiksuota rida (253 477 km) ir nustatyti trūkumai: 1) transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai: vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos (kairė priekis prieš žarnelę); 2) transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas: stabdžių diskai (dešinė galas, kairė galas paveikti korozijos); 3) transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas: pernelyg didelis liekamasis rato stabdymas po stabdžių pedalo atleidimo (kairė galas); 4) ratai ir padangos: padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų: dešinė priekis nuo 2,11 – 2,9 mm); 5) pakaba, spyruoklės ir stabilizatoriai: (kairė priekis, stabilizatoriaus įvorė prie ašies); 6) pakaba, lankstinės pakabos jungtys ir lankstai: pernelyg didelis lanksto jungties elementų sudilimas (klibėjimas) lansktinėje jungtyje: (dešinė priekis, kairė priekis sailenblokai); 7) kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai ar įranga pritvirtinti netinkamai, nepatikimai: (dešinė galas viršus duslintuvo apsauga nuo karščio); 8) priekinių ir galinių rūko žibintų netinkamas sureguliavimas.

10.6.                      Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra reikšmingi techninės apžiūros centrų nurodyti duomenys, kurie nesusiję su automobilio technine būkle, pavyzdžiui, automobilyje nėra gesintuvo ir GMP rinkinio.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas turėjo jam parduoti automobilį, kurio techninė būklė atitinka būtent gamintojo nustatytus reikalavimus, nevertindamas aplinkybės, kad pirko naudotą, o ne naują automobilį. Ieškovas laiko, kad jo už 18 500 Eur įsigyto 13 metų amžiaus su daugiau nei 250 000 km rida automobilio techninė būklė privalomai turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus. Ieškovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad už šią sumą jis turėjo įsigyti puikios techninės būklės automobilį yra vertintina kritiškai. Iš viešai prieinamos informacijos interneto šaltiniuose (auto skelbimuose) sprendimo priėmimo metu matyti, kad automobilių „TOYOTA LAND CRUISER“ su tokiais pat techniniais parametrais, kaip ginčo automobilis, kaina yra žymiai didesnė.

12.       Pažymėjo, kad ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, pats automobilį apžiūrėjo, išbandė pravažiuodamas, nuderėjo kainą ir sutaręs su atsakovu, kad pastarasis automobiliui atliks naują techninę apžiūrą, nupirko šį daiktą. Taigi, matyti, kad ieškovas, pirkdamas automobilį, nepasitelkė jokių specialiųjų žinių turinčių asmenų, nesitarė dėl automobilio apžiūros oficialioje „Toyota“ atstovybėje ar Utenos miesto servisuose, nors teismo posėdžio metu pripažino, kad Utenos servisuose savo automobilius remontuoja, t. y., neatliko jokių veiksmų, siekiant objektyviai nustatyti automobilio būklę bei neišviešino daikto pardavėjui, kad ieško pirkti automobilį, kurio techninė būklė atitinka būtent gamintojo nustatytus reikalavimus. Ieškovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad jis tiesiog pasitiki žmonėmis, yra vertintini kritiškai, kadangi ieškovas yra sulaukęs brandaus amžiaus ir turi didelę gyvenimišką patirtį. Be to, technikos sritis ieškovui, kaip ūkininkui, nėra visiškai svetima net jei ieškovas pats automobilių ir nemoka remontuoti, todėl rizikos įsigyjant naudotą daiktą ieškovui turėjo būti suprantamos, kaip ir bet kuriam kitam vidutinių gebėjimų asmeniui. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad atsakovas kokius nors automobilio trūkumus nuslėpė, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo nurodomų trūkumų nustatymas reikalauja specialių žinių, įgūdžių ir įrankių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų veikiantis šitoje srityje, todėl atsakovas laikytinas eiliniu vartotoju.

13.       Ieškovo argumentus, kad atsakovas, parduodamas automobilį, pasitelkė šios srities profesionalą M. Č. ir todėl žinojo apie automobilio trūkumus, teismas atmetė. Išnagrinėjus bylą teismas neginčijamai nustatė, kad atsakovas ieškovui automobilį pardavė pats asmeniškai ir šalims derantis dėl automobilio pardavimo M. Č. išvis nedalyvavo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad M. Č. ginčo automobilį būtų remontavęs ar tikrinęs automobilio būklę (teikęs profesionalias paslaugas) ir todėl galėjo turėti duomenų apie automobilio būklę ir juos perduoti atsakovui. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą naudoto automobilio kokybei keliami reikalavimai iš tikrųjų buvo mažesni nei, kad bylą nagrinėjant teisme teigia ieškovas. Taigi, teismui yra pagrindas ieškovo įsigyto automobilio kokybę vertinti pagal standartą, kurį sudarant sutartį taikė ieškovas – techninės apžiūros centro atliktos apžiūros rezultatus. Kita vertus, šioje byloje nėra kitu būdu nepriklausomai nustatytų ginčo automobilio techninės būklės duomenų.

14.       Teismas pritarė atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, kad oficialių „Toyota“ atstovybių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodomi (suformuluojami) pasiūlymai klientui dėl automobilio remonto pagal gamintojo standartus, kurie, remiantis bylos duomenimis (Utenos techninio apžiūros centro direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. el. laiškas, UAB „Autotoja“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. el. laiškas ir kt.), laikytini žymiai aukštesniais, nei tie, kurie yra taikomi techninės apžiūros centruose. Taigi, minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pasiūlymai dėl remonto automatiškai negali būti laikomi automobilio defektais, kaip tokiais, kadangi automobilio gamintojas gali turėti savo sumetimų privalomai keisti sudilimo požymių turinčias detales, nelaukiant jų eksploatacijos pabaigos laiko (gedimo). Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad automobilių gamintojo oficialios atstovybės yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, kas suponuoja esant poreikį suteikti kuo didesnės apimties paslaugas, nes tai yra jų pajamas generuojantis veiksnys.

15.       Ekspertas V. Mitunevičius 2025 m. kovo 10 d. išvadoje remiasi „Toyota“ atstovybių išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir laiko jose nurodytus remonto pasiūlymus jau nustatytais defektais. Kadangi ekspertas neatliko ginčo automobilio apžiūros ir duodamas išvadą ištyrė tik dokumentus, teismo vertinimu, šiuo atveju ekspertas neturėjo galimybės realiai nustatyti, ar „Toyota“ atstovybių PVM sąskaitose faktūrose nurodyti gedimai išties egzistuoja, ir jeigu taip, kada jie atsirado, ir kokia jų reikšmė automobilio eksploatacijai. Dėl aptartų aplinkybių teismas eksperto V. Mitunevičiaus išvadą byloje nelaikė įrodymu, kuris pagrįstų ieškinį, tačiau šį dokumentą laikė kitaip vertingu. Kadangi išvadą surašė asmuo, turintis specialių techninių žinių, priimant sprendimą teismui atsiranda galimybė iš šios išvados gauti reikiamą techninio pobūdžio informaciją, nuorodas į techninius dokumentus ir t. t., kas leidžia teismui labiau įsigilinti į sprendžiamo klausimo esmę, teisingai suprasti specifinius terminus ir sąvokas (pavyzdžiui, įsitikinti, ar skirtingais terminais įvardijama detalė yra ta pati) bei visa tai panaudoti šalių ginčui išspręsti. Šiuo konkrečiu atveju tai yra reikšminga, kadangi šalys nesutiko su teismo siūlymu dėl teismo ekspertizės skyrimo ir kito šaltinio, atkleidžiančio techninę ginčo pusę, nėra.

16.       Teismo vertinimu, 2025 m. sausio 3 d. dviejuose (Utenos ir Panevėžio) techninės apžiūros centruose nustatyti automobilio trūkumai pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintus Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašą, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašą ir Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašą objektyviai parodo ginčo automobilio techninę būklę. Pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašo 14 punktą ir jo papunkčius, nedidelis trūkumas yra žymimas (NT), didelis trūkumas (DT), o pavojingas trūkumas (PT). Nuo 2024 m. kovo 26 d. automobilio techninės apžiūros iki 2025 m. sausio 3 d. apžiūrų praėjo daugiau, nei 9 mėnesiai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad per tą laiką automobilis beveik nebuvo eksploatuojamas. Kaip žinia, ieškovas visur automobilį transportuodavo su traliuku, siekiant išsaugoti automobilio pradinį stovį ir kuo mažesnę ridą. Rėmimasis dviejuose (Utenos ir Panevėžio) techninės apžiūros centruose nustatytais automobilio trūkumais yra reikšmingas ir tuo, kad taip iki minimumo sumažinamas techninės apžiūros centro kontrolieriaus žmogiškasis faktorius: tai yra, kontrolieriai gali turėti ne vienodą patirtį ar įgūdžius, tačiau jeigu du skirtingi kontrolieriai, dirbantys skirtinguose techninės apžiūros centruose identifikavo tą patį automobilio trūkumą, tai leidžia pagrįstai manyti esant tokį trūkumą. Nagrinėjamu atveju abu (Utenos ir Panevėžio) techninės apžiūros centrai nustatė trūkumus, kurie pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo skyrių „Pakaba. 5.3.1. Spyruoklės ir stabilizatoriai“ b) Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės dalis, ir pagal skyrių „Pakaba 5.3.4. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai“ a) Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje), yra dideli ir pavojingi.

17.       Pasak teismo, nusipirkus naudotą automobilį turi būti galima tam tikrą laiką jį eksploatuoti normaliomis sąlygomis. Šiuo gi atveju, ieškovas su automobiliu nuvažiavo kiek daugiau nei 100 km. Teismo įsitikinimu, po tokio kilometražo neturėtų atsirasti pakabos elementų trūkumų, kurie pagal techninės apžiūros reikalavimus yra laikomi dideliais ir pavojingais bei yra tiesioginė kliūtis automobiliui dalyvauti viešajame eisme. Nagrinėjamu atveju pakabos elementų trūkumai gali būti pašalinti atliekant remontą, po kurio automobilis vėl taptų tinkamu eksploatacijai ir dalyvavimui viešajame eisme. Ieškinyje nurodomus automobilio trūkumus dėl variklio pagalvių ir EGR teismas laikė nenustatytais, kadangi techninės apžiūros centruose tokių trūkumų net 3 kartus nenustatė, o pagrindo vadovautis oficialių automobilių „Toyota“ atstovybių taikomais gamintojo standartais dėl aukščiau aptartų aplinkybių šioje byloje nėra. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad visi kiti techninės apžiūros centruose 2025 m. sausio 3 d. nustatyti trūkumai yra susiję su automobilio laikymo sąlygomis, atsiradusia korozija, kuri pažeidė tam tikrus automobilio mazgus bei aplinkybe, kad automobilis ilgą laiką nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Taigi, atsakovas nelaikytinas atsakingu už jų atsiradimą. Pažymėjo, kad trūkumas „priekinių ir galinių rūko žibintų netinkamas sureguliavimas“ buvo nustatytas prieš automobilio pardavimą techninės apžiūros centre 2024 m. kovo 26 d. metu, todėl ieškovui buvo žinomas. Taip pat nėra objektyvių galimybių nustatyti, kada atsirado ieškinyje nurodomas automobilio padangos sudilimas, todėl nėra pagrindo atsakovą laikyti už tai atsakingu. Esant aptartoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kraštutinį pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pakanka kito teisių gynimo būdo, nustatyto CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Dėl to pagrindinį ieškinio reikalavimą teismas atmetė. 

18.       Pasak teismo, atsakovas, kaip daikto pardavėjas, yra laikytinas atsakingu už pavojingus ir didelius automobilio pakabos trūkumus, todėl jam kyla pareiga atlyginti tokių trūkumų pašalinimo išlaidas. Šioje byloje nėra pagrindo trūkumų pašalinimo (remonto) išlaidų skaičiuoti pagal oficialių automobilių „Toyota“ atstovybių pateiktas sąmatas, kadangi ieškovas byloje neįrodė, kad turėjo tikslą nusipirkti naudotą automobilį, kurio techninė būklė atitinka būtent gamintojo nustatytus reikalavimus. Pagal atsakovo į bylą pateiktus duomenis, automobilio pakabos elementai gali būti suremontuoti Utenos miesto servisuose (UAB „Melga“, UAB „Dorema“). Teismo įsitikinimu, Utenos miesto servisuose minėtas remontas išties gali būti atliekamas, nes remontas yra išimtinai mechaninio pobūdžio (t. y., tam tikrų automobilio pakabos elementų pakeitimas), nereikalaujantis nei didelės kvalifikacijos, nei ypatingų įrankių, vertinant ir tai, kad bus remontuojamas 13 metų amžiaus automobilis. Pažymėjo, kad remontą atlikęs servisas atsako už suteiktų paslaugų kokybę pagal civiliniame kodekse numatytą bendrąją paslaugų garantiją. Tenkindamas alternatyviojo ieškinio reikalavimą iš dalies teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis dėl pakabos detalių keitimo įkainių Utenos autoservisuose, kaip orientaciniais, ir įvertinęs, kad tai 2024 metų duomenys, o prekių ir paslaugų kainos nuolat kyla, sprendė, kad 400 Eur suma yra pakankama šiems trūkumams pašalinti, vertinant, kad po to bus reikalinga atlikti ir važiuoklės geometrijos reguliavimo darbus (ratų suvedimą).

19.       Iš dalies tenkinęs ieškinio reikalavimą, teismas tenkino ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad šioje byloje ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo pirminės pretenzijos atsakovui įteikimo dienos, t. y., atsakovas nori, kad būtų nustatytas kitoks nei įstatyme (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis) numatytas palūkanų skaičiavimo pradžios momentas. Ieškovas ieškinyje niekaip nepagrindžia tokio savo prašymo, o ieškinio skyriuje „Procesiniai klausimai“ punkte Nr. 3 yra nurodomas įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytas palūkanų skaičiavimo pradžios momentas. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas nematė pagrindo taikyti kitokį nei įstatyme numatytą palūkanų skaičiavimo pradžios momentą ir priteisė ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš dalies patenkintas ieškinio materialusis reikalavimas turi piniginę išrašką (4 670,80 Eur), todėl dėl ieškinio patenkinimo procento spręstina pagal ieškovui priteistos piniginės sumos dydį. Ieškovui buvo priteista 400 Eur suma, iš ko seka, kad ieškinys yra patenkintas apie 8,56 procento. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 416 Eur žyminį mokestį ir naudojosi advokato padėjėjo Einoro Vaičiūno teikiama teisine pagalba, kurios bendros išlaidos yra 8 407,91 Eur. Advokato padėjėjas Einoras Vaičiūnas šioje byloje ieškovo vardu rengė pretenzijas atsakovui, parengė ieškinį ir dubliką, rinko įrodymus ir dalyvavo 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje ir 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje (kartu su advokatu M. Pečiuliu). Ieškovas taip pat 2025 m. sausio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu M. Pečiuliu ir naudojosi jo teikiama teisine pagalba, kurios bendros išlaidos yra 2 870,73 Eur. Advokatas M. Pečiulis kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl automobilio defektų nustatymo, dalyvavo 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje (kartu su advokato padėjėju Einoru Vaičiūnu), parengė atsakymą teismui dėl teismo ekspertizės ir dalyvavo 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, kuriame liko prie jau išsakytos baigiamosios kalbos. Ieškovas šioje byloje patyrė bendras 1 672,41 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: 221,01 Eur (2024 m. rugpjūčio 16 d. automobilio patikra UAB „Autotoja), 220 Eur (automobilio transportavimas į UAB „Autotoja“), 263,40 Eur už įrodymus iš AB „Regitra“, 968 Eur už eksperto išvados parengimą. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje naudojosi advokato padėjėjo Ž. Klizo teikiama teisine pagalba, kurios bendros išlaidos yra 6 601,88 Eur. Advokato padėjėjas Ž. Klizas šioje byloje parengė atsiliepimą ieškinį, tripliką, rinko įrodymus, parengė rašytinius paaiškinimus į eksperto išvadą, parengė atsakymą teismui dėl teismo ekspertizės ir dalyvavo 2024 m. gruodžio 3 d., 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžiuose. Trečiasis asmuo šioje byloje naudojosi advokatės J. Ivanauskienės teikiama teisine pagalba, kurios bendros išlaidos yra 3 326,90 Eur. Advokatė J. Ivanauskienė parengė atsiliepimą ieškinį, atsakymą teismui dėl teismo ekspertizės ir dalyvavo 2024 m. gruodžio 3 d., 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžiuose.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnio nuostatos nedraudžia asmeniui byloje turėti kelis atstovus, tačiau asmuo, gindamas savo teises, turi pareigą elgtis apdairiai ir atsakingai bei neturėti lūkesčio, jog jam bus atlygintos bet kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas įpusėjus bylos procesui, kai jau buvo patirtos 7 287,50 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (žr. Einoro Vaičiūno 2024 m. gruodžio 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), lygiagrečiai 2025 m. sausio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu M. Pečiuliu ir toliau buvo atstovaujamas dviejų atstovų. Kaip jau minėta, tokiu būdu susidarė 2 870,73 Eur advokato M. Pečiulio teisinės pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ieškovui įpusėjus bylos procesui buvo objektyvi būtinybė samdyti dar vieną atstovą. Pagal bylos duomenis matyti, kad advokato padėjėjas Einoras Vaičiūnas nuo 2022 m. birželio 30 d. yra įtrauktas į advokatų padėjėjų sąrašą ir dirba Vilniaus advokatų kontoroje „SPES“ kartu su patyrusiais ir kvalifikuotais teisininkais, vienas kurių yra ir advokatas M. Pečiulis. Šios bylos iškėlimo metu advokato padėjėjas Einoras Vaičiūnas jau turėjo dviejų metų teisinės praktikos patirtį, todėl yra laikytinas pakankamai patyrusiu ir kvalifikuotu, ką patvirtina ir jo praktikos vadovės advokatės E. Jagelienės 2024 m. liepos 2 d. sutikimas dėl atstovavimo šioje byloje. Pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje irgi buvo atstovaujamas atstovo advokato padėjėjo (Ž. Klizo), kurio dviejų metų praktikos atlikimo ataskaita buvo patvirtinta Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo 2022 m. kovo 23 d. sprendimu, todėl teigtina, kad atstovavimo prasme šalys turėjo vienodas galimybes iš savo atstovų gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Taip pat pažymėjo, kad įpusėjus bylos procesui neatsirado jokių procesinių aplinkybių, kurios būtų išplėtusios bylos apimtis (pavyzdžiui, atsakovas pareiškė priešieškinį ir teismas jį priėmė), kas galbūt pateisintų ieškovo papildomai sudarytą atstovavimo sutartį, taip pat iš kitos šalies nebuvo jokios aktyvios reakcijos (pavyzdžiui, atsakovas papildomai pasisamdė advokatą), kuri leistų manyti, kad ieškovas irgi turėtų pagrindą į tai atitinkamai reaguoti, siekiant nebūti silpnesne šalimi (atstovavimo prasme).

22.       Teismas, spręsdamas, kokio dydžio teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje laikytinos pateisinamomis, atsižvelgė į byloje ginčijamų sutarčių skaičių (ginčijama tik viena sutartis), sutarties pobūdį ir teisinių santykių sudėtingumą (pirkimo–pardavimo), ginčo naujumą teismų praktikoje (teismų praktika naudotų automobilių pardavimo sandorių klausimais yra gausi ir išplėtota), faktinių aplinkybių gausą (faktinių aplinkybių nedaug), įvertino, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose kartoja argumentus ir tokiu būdu yra išplečiamos procesinių dokumentų apimtys. Ši byla iš esmės buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius (po to, kai buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, 2025 m. gegužės 28 d. posėdyje šalių ir trečiojo asmens atstovai pasiliko prie savo anksčiau baigiamosiose kalbose išsakytų pozicijų), į kuriuos šalių ir trečiojo asmens atstovai jungėsi per nuotolį. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad teisinės pagalbos išlaidų suma, kuri galėtų būti pateisinama ginčo sudėtingumu ir suteiktų teisinių paslaugų apimtimi bei priteista ieškovui yra 4 300 Eur. Kadangi atsakovo atstovas Ž. Klizas šiame procese irgi veikė aktyviai (atsikirtinėjo, rinko įrodymus, teikė prašymus) teismas laiko, kad į tokio pat dydžio (4 300 Eur) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą turi teisę ir atsakovas. Trečiojo asmens UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos (3 326,90 Eur), teismo vertinimu, atitinka bylos dokumentų apimtis ir ginčo sudėtingumą bei yra proporcingos advokatės J. Ivanauskienės įdirbiui šioje byloje ir jos aktyvumui proceso metu, todėl priteistinos pilna apimtimi.

23.       Ieškovo ieškinį tenkinęs 8,56 procentų apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė žyminio mokesčio dalį – 35,60 Eur (416 x 8,56:100 proc.) ir 368,08 Eur (4 300 x 8,56:100 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, bei 143,15 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (1 672,41 x 8,56:100 proc.). Ieškovas savo ruoštu turi atsakovui atlyginti 91,44 procento dydžio sumą nuo atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidų bendros sumos – 3 931,92 Eur (4 300 x 91,44:100 proc.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė įskaitymą tarp šalims priklausančių sumų, nustatant, kad galutinė ieškovo atsakovui mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 385,09 Eur (3931,92 – 35,60 – 368,08 – 143,15).

24.       Atsižvelgdamas į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teismas šį klausimą sprendė pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024). Taigi trečiojo asmens patirtas teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje šalys turi atlyginti pagal atitinkamas proporcijas sekančiai: ieškovas turi atlyginti 3 042,11 Eur sumą (3326,90 x 91,44:100 proc.), o atsakovas turi atlyginti 284,79 Eur sumą (3 326,90 x 8,56:100 proc.). Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dėl savo dydžio (7,93 Eur) teismas iš šalių nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Ieškovas E. P. (toliau - ir ieškovas arba apeliantas1) apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai: 1) nutraukti 2024 m. kovo 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 18 500 Eur sumą, sumokėtą atsakovui už automobilį „TOYOTA LAND CRUISER“, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovui grąžinti nurodytą automobilį, arba priteisti ieškovui iš atsakovo 4 220 Eur už automobilio „Toyota“ atstovybės UAB „Mototoja“ identifikuotų gedimų pašalinimą, 150,80 Eur už automobilio diagnostikos ir važiuoklės patikros kaštus, 300 Eur už automobilio transportavimo išlaidas; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 416 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 1 887,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

25.1.                      Dėl perkamo automobilio patikros ir kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių ieškovas, visų pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvadoje „matyti, kad ieškovas pirkdamas automobilį nepasitelkė jokių specialiųjų žinių turinčių asmenų, nesitarė dėl automobilio apžiūros oficialioje „Toyota“ atstovybėje ar Utenos miesto servisuose, nors teismo posėdžio metu pripažino, kad Utenos servisuose savo automobilius remontuoja, t. y., neatliko jokių veiksmų, siekiant objektyviai nustatyti automobilio būklę bei neišviešino daikto pardavėjui, kad ieško pirkti automobilį, kurio techninė būklė atitinka būtent gamintojo nustatytus reikalavimus“ pateikiamas faktinių aplinkybių vertinimas nėra tikslus bei teisingas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties šaliai – pirkėjui tenkančias teises bei pareigas, ir tai, be kita ko, sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo skundžiamoje dalyje priėmimą.

25.2.                      Apeliantas1 niekuomet ir jokia forma (nei savo procesiniuose dokumentuose, nei 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje) neteigė, jog perkamam automobiliui kėlė kažkokius specialius, neįprastus, padidintus ar perteklinius reikalavimus, ar turėjo tokio pobūdžio lūkesčių. 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje nurodė, jog pirko tvarkingą mašiną. Būtent tokį lūkestį išviešino automobilio pardavėjui. Sprendime nurodytas teiginys, jog „ieškovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad už šią sumą jis turėjo įsigyti puikios techninės būklės automobilį yra vertintina kritiškai“ yra nepagrįstas. 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje ieškovas nesakė, jog tikėjosi įsigyti puikios techninės būklės automobilį. Sakė, jog pirko tvarkingą automobilį. Ieškovas suvokia, jog automobilis buvo naudotas ir tikrai jam nekėlė naujam automobiliui taikomų reikalavimų bei kriterijų. Vis tik buvo ir yra įsitikinęs, jog už didelę pinigų sumą (18 500 Eur) perkamas automobilis turi būti tvarkingas ir bent kurį laiką tinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamu atveju jau pačią pirmąją automobilio naudojimo dieną paaiškėjo, jog jis turi rimtų trūkumų, dėl kurių automobilio naudojimas, ieškovo įsitikinimu, buvo nesaugus ir negalimas. Tokią išvadą ieškovui leido daryti skleidžiami pašaliniai automobilio garsai, vibracija bei eksploatacija kelyje. Tokią ieškovo išvadą patvirtino oficialios „Toyota“ atstovybės Lietuvoje: UAB „Mototoja“, o vėliau ir UAB „Autotoja“.

25.3.                      Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog „ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas turėjo jam parduoti automobilį, kurio techninė būklė atitinka būtent gamintojo nustatytus reikalavimus, nevertindamas aplinkybės, kad pirko naudotą, o ne naują automobilį“, yra prieštaringas ir dviprasmiškas. Visų pirma, pastebi, jog tokio akcento ieškovas nebuvo išsakęs nei savo procesiniuose dokumentuose, nei 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje. Automobilį ieškovas su traliuku gabeno patikrinimui į oficialias „Toyota“ atstovybes Lietuvoje dėl to, jog šie servisai yra labiausiai specializuoti ir kvalifikuoti objektyviai ir profesionaliai įvertinti „TOYOTA LAND CRUISER“ markės automobilio techninę būklę. Mano, tai logiškas, suprantamas ir natūralus veiksmas. Antra, iš šio argumento galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas naudoto automobilio atitiktį gamintojo nustatytiems reikalavimams vertina kaip perteklinį / nebūtiną / nebūdingą / nepagrįstą kriterijų. Tuomet tampa neaišku, kokius, jei ne jo gamintojo nustatytus reikalavimus, teismo nuomone, turi atitikti automobilis (bet koks automobilis). Taip pat neaišku, kodėl bet kurio naudoto automobilio pirkėjo lūkestis, jog perkamas automobilis atitiktų gamintojo nustatytus reikalavimus, laikytinas nepagrįstu, pertekliniu ar kitaip ydingu. Šiame kontekste pabrėžia, jog ir naudoti (net ir 14 metų naudoti) automobiliai atitinka gamintojo nustatytus reikalavimus, jei jie yra deramai prižiūrimi, laiku remontuojami ir tvarkingai eksploatuojami.

25.4.                      Ieškovo elgesys sutarties sudarymo metu visiškai atitiko eilinio (vidutinio) vartotojo – naudoto automobilio pirkėjo – įprastą elgesį. 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad skelbimą apie parduodamą automobilį pamatė specializuotame e-portale www.autoplius.lt arba www.autogidas.lt. Telefono numeris pasiteiravimui buvo skelbiamas ne atsakovo, o jo atstovo / bičiulio M. Č.. Paskambinus, pastarasis nurodė kreiptis tiesiogiai į A. D.. Su atsakovu susitiko 2024 m. kovo 25 d. Automobilio išvaizda buvo tvarkinga. Kartu su A. D. sėdo į automobilį, pravažiavo leistinu greičiu (50 km/val.). Jokių pašalinių garsų ar virpesių neišgirdo / nepajautė. A. D. pakėlė variklio dangtį – ten taip pat lyg ir gerai, normaliai viskas. Tą pačią dieną sumokėjo pirmąją automobilio kainos dalį – 10 000 Eur. Su atsakovu sutarė, jog likusią kainos dalį – 8 500 Eur – sumokės po to, kai atsakovas automobiliui atliks privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą. Atsakovas tai padarė ir 2024 m. kovo 28 d. atvarė automobilį. Kitos dienos rytą ieškovas pravažiavo: padidino greitį iki 90 km/val. ir automobilis pradėjo bildėti, vairą pradėjo traukti į kairę. Nedelsiant paskambino atsakovui ir pasakė, jog „blogai, pardavei blogą mašiną, apgavai“. A. D. nurodė, jog skambins į servisą, gal su ratais problema. Nieko nevykstant, skambino atsakovui dar kartą, tačiau ieškovo telefono numeris jau buvo blokuojamas. Niekada nebuvo susidūręs su tokia situacija, todėl pagalbos, visų pirma, ieškojo policijoje. Pareigūnai paaiškino, jog jie niekuo padėti negali ir nurodė, kad reikėtų kreiptis į advokatą ir į teismą. Kadangi A. D. ieškovo telefono numerį užblokavo, skambino jo atstovui / bičiuliui M. Č.. Jis nurodė atsakovo nebetrukdyti, o visus klausimus spręsti su juo. Taip pat nurodė, jog šiai problemai skirs šeštadienį – „pravažiuosim, pažiūrėsim“. Po dviejų dienų susitiko automobilio apžiūrai ir pravažiavimui. Važiavo keturiese: ieškovas, ieškovo sūnus T. P., ieškovo pažįstamas J. V., kuris taip pat turėjo identišką „TOYOTA LAND CRUISER“ markės automobilį, bei M. Č.. Važiuojant M. Č. (jis ir vairavo automobilį) pripažino: tikrai, yra bildesys, kažkur su greičių dėže. Pasak jo, reikia varyti į Ignaliną tvarkyti. Galima ir į Vilnių varyti, bet ten brangu. Ieškovas į tai atsakė, jog pirko tvarkingą mašiną, tad prašė grąžinti pinigus ir nurodė patiems varyti automobilį kur nori. M. Č. su tuo nesutiko, bet dar pasiūlė kažkiek atlyginti tvarkymo išlaidų – kelis šimtus eurų. Nurodytas aplinkybes 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje patvirtino liudytojas J. V.. Jis paaiškino, jog po kelių kilometrų M. Č. pripažino, kad yra bildesys, kad problema su greičių dėžės pūsle. M. Č. pripažino trūkumus, siūlė vežti į Ignaliną, Vilnių. Jautėsi nenormalus bildesys, perjungiant aukštesnę pavarą, jautėsi, kad automobilis barška. Miesto teritorijoje šito nesijautė, tik išvažiavus už miesto. Jas taip pat patvirtino tame pačiame teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. P.: prie 80 - 90 km/val. atsirado bildesys, vibracija ir vairą traukė kairėn. Pats M. Č. pripažino – defektuota greičių dėžės pūslė ir diskeliai. Siūlė remontuoti Ignalinoje, Vilniuje. Siūlė kelis šimtus eurų – padengti dalį išlaidų. Nesiūlė Utenoje tvarkyti mašinos, nes niekas netvarko Utenoje. Iš tiesų, pirkdamas automobilį, ieškovas nepasitelkė jokių specialiųjų žinių turinčių asmenų, nesitarė dėl automobilio apžiūros servise. Kaip nurodė 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, atsakovu pasitikėjo kaip vietiniu uteniškiu. Automobilio išvaizda buvo gera / graži, nepagalvojo, kad kažkas gali būti paslėpta. Tuo labiau, jog jam buvo atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra. Manė, jog, jei tai padaryta – automobilis yra tvarkingas. Ankstesnius savo automobilius pirko taip pat tokiu būdu – apžiūrėjus, pabandžius pravažiuoti. Niekuomet prieš įsigijimą į servisą patikrinimui automobilio nevežė. To pakakdavo – iki automobilio pirkimo niekuomet nebuvo apgautas; neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti atsakovu. Pats būdamas sąžiningu, to tikėjosi ir iš kitų. Tuo labiau, kad automobilį pardavinėjo savas – uteniškis.

25.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai de facto nustatė ieškovui pareigą tikrinti perkamą automobilį servise ar pasitelkiant šios srities specialistus ir ją suabsoliutino. Taip pat teismas be pagrindo esmingai sumenkino (ignoravo) automobilio pardavėjo – atsakovo – pareigą garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (kokybę) ir de facto paneigė įstatymu nustatytą jo atsakomybę už parduoto daikto (automobilio) kokybę.

25.6.                      Dėl automobilio defektų nustatymo ieškovas nurodo, kad teismas be teisinio pagrindo suabsoliutino techninės apžiūros centro atliktos apžiūros rezultatus. Negana to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio dokumento (įrodymo) vertinimo klausimais. Teismas taip pat neatsižvelgė į pačios UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ išdėstytą poziciją šiuo klausimu: 

25.6.1.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.6.2.                      UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ 2024 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į ieškinį pažymima, kad galiojanti techninė apžiūra nereiškia, kad automobilis neturi paslėptų defektų, kadangi atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos visos dalys ir jų veikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus, nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003, 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003, 2017 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017); privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų; techninės apžiūros atlikimas negali būti sutapatinamas su automobilio kokybės garantija. Vien faktas, kad automobiliui buvo atlikta techninės apžiūra, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad perkamas automobilis atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus.

25.6.3.                      2024 m. rugpjūčio 14 d. e-laiške UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ direktorius, be kita ko, nurodė, jog praktikoje pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės patikrinimo servise ir techninės apžiūros (toliau – ir TA) atlikimo metu nustatytų trūkumų sąrašas nesutampa. Tai paaiškinama skirtingomis tikrinimo sąlygomis, taip pat vykdomos veiklos tikslu. TA atlikimo metu transporto priemonė tikrinama patikros linijoje – patalpų viduje, bandomieji važiavimai neatliekami, TA teikiamų transporto priemonių savininkai nėra linkę atvirauti apie žinomus ar numanomus transporto priemonės trūkumus, o teikiant transporto priemonę patikrinimui servise jos valdytojas paprastai nurodo visus gedimus ir netinkamo veikimo simptomus. (...) Transporto priemonė privalomosios apžiūros metu, skirtingai negu servisuose, negali būti ardoma, o techninė transporto priemonės būklė, tame tarpe ir trūkumai, TA metu vertinami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, tuo tarpu servisas gali vadovautis kitais kriterijais, pavyzdžiui, automobilio gamintojo defektų vertinimo instrukcijomis (...). Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pernelyg didelę reikšmę suteikė automobilio techninei apžiūrai, spręsdamas dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu.

25.6.4.                      Automobilio defektus, kuriuos ekspertas, technikos mokslų daktaras Valentinas Mitunevičius vėliau įvertino esminiais, dėl kurių automobilio techninis stovis vertinamas dideliu trūkumu, ir automobilis negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nustatė dvi savarankiškos, tarpusavyje nesusijusios, skirtinguose miestuose veikiančios oficialios „Toyota“ markės automobilių atstovybės. Svarbi aplinkybė yra ta, jog automobilis nuo jo įsigijimo buvo iš esmės nenaudojamas. 2024 m. kovo 26 d. automobilio privalomosios techninės apžiūros metu jo rida buvo 253 317 km. 2024 m. kovo 29 d. – 253 444 km. Taigi nuo automobilio perdavimo iki defektų pastebėjimo automobiliu nuvažiuota mažiau nei 127 km. Į UAB „Mototoja“ servisą automobilis buvo gabenamas su krovininiu transportu, siekiant nepakeisti automobilio būklės nuo pirminių defektų identifikavimo. Minėtos bendrovės 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota automobilio rida – 253 471 km. (UAB „Mototoja“ specialistai atliko bandomąjį važiavimą). UAB „Autotoja“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota automobilio rida po bandomojo važiavimo – 253 477 km. Taigi nuo automobilio perdavimo iki antrosios jo apžiūros UAB „Autotoja“ servise automobilis nuvažiavo vos 160 km.

25.7.                      Iš sprendimo turinio neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nelaikė UAB „Mototoja“ ir/ar UAB „Autotoja“ specialistų išvadų „nepriklausomai nustatytais ginčo automobilio techninės būklės duomenimis“. Byloje nėra jokių duomenų apie galimą šių bendrovių suinteresuotumą bylos baigtimi ar bet kokio pobūdžio subjektyvų ryšį su ieškovu, kuris galėtų kelti dvejonių minėtų bendrovių objektyvumu. Pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog „oficialių „Toyota“ atstovybių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodomi (suformuluojami) pasiūlymai klientui dėl automobilio remonto pagal gamintojo standartus“ prieštarauja nurodytų dokumentų turiniui. Visų pirma, aptariamos oficialių „Toyota“ atstovybių išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra komerciniai pasiūlymai, kurių paskirtis – šių bendrovių paslaugų reklama ir siūlymas. Antra, abiejų nurodytų bendrovių PVM sąskaitose faktūrose įtvirtintos konstatuojamojo pobūdžio išvados apie nustatytus automobilio defektus, o ne marketinginio pobūdžio pasiūlymai pirkti atitinkamas prekes ar paslaugas. UAB „Mototoja“ 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, jog ši bendrovė suteikė paslaugas: „Toyota“ diagnostika; važiuoklės patikra. Toliau sąskaitoje išvardinami patikros rezultatai: susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės ir kt. UAB „Autotoja“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, jog ši bendrovė suteikė patikros paslaugų paketą, kurią atlikus, rasti gedimai: gale k. p. rankinis nestabdo ir t. t. Abiejų oficialių „Toyota“ atstovybių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose vartojamos aiškios ir nedviprasmiškos formuluotės: rasti gedimai; susėdusios (...) pagalvės; nesandari (...) sklendė/vožtuvas; (...) įvorės susidėvėjusios. Tokiu būdu aiškiai konstatuojami automobilio defektai. Esant tokioms aplinkybėms (tokiam aptariamų rašytinių įrodymų turiniui), pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo teigti, kad „minėtose PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti pasiūlymai dėl remonto automatiškai negali būti laikomi automobilio defektais, kaip tokiais, kadangi automobilio gamintojas gali turėti savo sumetimų privalomai keisti sudilimo požymių turinčias detales, nelaukiant jų eksploatacijos pabaigos laiko (gedimo)“. Mano, jog teismas tokiu būdu, be kita ko, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai).

25.8.                      Skundžiamame sprendime nurodoma, jog „ieškinyje nurodomus automobilio trūkumus dėl variklio pagalvių ir EGR teismas laiko nenustatytais, kadangi techninės apžiūros centruose tokių trūkumų net 3 kartus nenustatė, o pagrindo vadovautis oficialių automobilių „Toyota“ atstovybių taikomais gamintojo standartais dėl aukščiau aptartų aplinkybių, šioje byloje nėra.“ Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra klaidingos, o jas grindžiantys argumentai yra nepagrįsti.

25.8.1.                      Defektą „netinkama variklio tvirtinimo pagalvių techninė būklė“ konstatavo ir UAB „Mototoja“ (2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje šis defektas apibrėžtas kaip „susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės“), ir UAB „Autotoja“ (2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje šis defektas apibrėžtas kaip „variklio padidėjusi vibracija dėl pagalvių“). Dr. V. Mitunevičius parengtoje 2025 m. kovo 10 d. eksperto išvadoje MV 2025-15 paaiškina, jog „paprastai variklio tvirtinimo pagalves galima tinkamai apžiūrėti iš automobilio apačios (iš apžiūros duobės, arba pakėlus automobilį su keltuvu) bei nuėmus variklio apatines apsaugas. Be to, variklio tvirtinimo pagalvių techninė būklė netiesiogiai gali būti nustatyta iš skleidžiamo triukšmo/ sugeneruojamos vibracijos požymių, o tam yra reikalingas važiavimas automobiliu prie skirtingų jo darbo režimų. Variklio tvirtinimo pagalvių techninei būklei nustatyti reikalingi atitinkami apžiūrą atliekančio specialisto įgūdžiai.“ Eksperto nuomone, šis „trūkumas nebuvo pastebėtas 2024-03-26 ir 2025-01-03 techninių apžiūrų metu galimai dėl to, kad techninės apžiūros metu variklio apatinės apsaugos paprastai nenuimamos ir automobiliu nevažiuojamas didesnis atstumas, varikliui dirbant prie skirtingų darbo režimų“;

25.8.2.                      Defektą „nesandari EGR vožtuvo šilumokaičio sklendė“ konstatavo ir UAB „Mototoja“ (2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje šis defektas apibrėžtas kaip „nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę“) ir UAB „Autotoja“ (2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje šis defektas apibrėžtas kaip „EGR sklendė nesandari“). Eksperto išvadoje paaiškinama, jog „trūkumas „nesandari EGR vožtuvo šilumokaičio sklendė“ nustatomas apžiūrint variklį, paprastai tam reikalingas variklio apsaugų demontavimas (eksperto nuomone, šis trūkumas nebuvo pastebėtas 2024-03-26 ir 2025-01-03 techninių apžiūrų metu galimai dėl to, kad techninės apžiūros metu variklio apsaugos paprastai nenuimamos). EGR vožtuvo šilumokaičio techninei būklei nustatyti reikalingi atitinkami apžiūrą atliekančio specialisto įgūdžiai“.

25.8.3.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl variklio pagalvių ir EGR trūkumų laikymo (ne)nustatytais, neatsižvelgė į pirmiau nurodytus eksperto paaiškinimus ir aptariamų defektų pobūdį bei jų nustatymo praktines ypatybes. Tokiu būdu teismas priėjo nepagrįstų, prielaidomis grįstų išvadų, kurios, be kita ko, sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

25.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino eksperto išvados, nepagrįstai jos nelaikė įrodymu. Dr. V. Mitunevičius, būdamas šios srities specialistas, pritaikęs turimas specialias žinias bei patirtį (ekspertizės išvados 2-ajame puslapyje išvardintos 2024–2025 metų civilinės bylos, kuriose ekspertas darė analogiško pobūdžio ekspertizes), įvertino UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ nustatytus automobilio defektus ir pateikė išvadas. Eksperto išvada visiškai atitinka tokio pobūdžio rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 197 straipsnio 1 dalis, kt.). Šis įrodymas taip pat atitinka civilinio proceso įstatyme nustatytus leistinumo bei sąsajumo reikalavimus / kriterijus. Esant tokioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo ignoruoti aptariamą dokumentą ir nelaikyti jo įrodymu. Byloje nebuvo pateikta eksperto išvadoje pateiktas išvadas paneigiančių objektyvių įrodymų / duomenų.

25.10.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas įrodymais iš esmės nelaikė nei UAB „Mototoja“ bei UAB „Autotoja“ PVM sąskaitų faktūrų, nei eksperto išvados, o lemiamą (net absoliučią) reikšmę teikė techninės apžiūros centro atliktos apžiūros rezultatams. Pažymi, jog UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ 2024 m. kovo 26 d. (t. y. sutarties sudarymo išvakarėse) išduotoje privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nėra fiksuotas nė vienas „pavojingas ir didelis automobilio pakabos trūkumas“. Šioje ataskaitoje įtvirtinta išvada – „transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tampa visiškai neaišku, kuo konkrečiai, priimdamas sprendimą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvados, kad „atsakovas, kaip daikto pardavėjas, yra laikytinas atsakingu už pavojingus ir didelius automobilio pakabos trūkumus“. Juk dokumentai, kurie konstatuoja tokius trūkumus, t. y. UAB „Mototoja“ bei UAB „Autotoja“ PVM sąskaitos faktūros, teismo nuomone, nėra tinkami įrodymai (jais negalima remtis), o dokumentas, kuris byloje, teismo nuomone, turi esminę reikšmę, t. y. sutarties sudarymo išvakarėse atliktos privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, jokių pavojingų ir didelių automobilio pakabos trūkumų nefiksuoja. Ieškovo įsitikinimu, teismas neturi pagrindo ir teisinės galimybės, viena vertus, nelaikyti oficialių „Toyota“ atstovybių išduotų dokumentų bei eksperto išvados įrodymais šioje byloje, o kita vertus, tuo pačiu selektyviai pasirinkti atskiras, iš konteksto ištraukas minėtų įrodymų dalis, ir jomis grįsti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), todėl sprendimas skundžiamoje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir dėl šios priežasties.

25.11.                      Iš sprendimo turinio neaišku, apie kokius konkrečius trūkumų pašalinimo (remonto) darbus (kokius konkrečius trūkumus) kalba pirmosios instancijos teismas. Teismo vartojama formuluotė „mechaninio pobūdžio remontas, t. y., tam tikrų automobilio pakabos elementų pakeitimas“ yra pernelyg abstrakti, neaiški kategorija. Nėra aišku, kokius konkrečius remonto darbus gali / turi atlikti ir/ar kokias konkrečias detales įsigyti už teismo priteistą 400 Eur sumą; nesutikimą, jog automobilis būtų remontuojamas oficialioje „Toyota“ atstovybėje pirmosios instancijos teismas siejo su tuo, jog „ieškovas byloje neįrodė, kad turėjo tikslą nusipirkti naudotą automobilį, kurio techninė būklė atitinka būtent gamintojo nustatytus reikalavimus“. Primintina, jog automobilio defektus, kurių kažkurią dalį pripažino ir pirmosios instancijos teismas, konstatavo būtent oficialios „Toyota“ atstovybės. Iš sprendimo turinio neaišku, kokius konkrečius reikalavimus, jei ne nustatytus jo gamintojo, po remonto turės atitikti automobilis. Taip pat neaišku, kuo nepagrįstas, perteklinis ar kitaip ydingas yra ieškovo noras, jog už 18 500 Eur įsigytas automobilis atitiktų (kad ir po remonto) jo gamintojo nustatytus reikalavimus. Iš sprendimo turinio neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog automobilio „remontas yra išimtinai mechaninio pobūdžio (t. y., tam tikrų automobilio pakabos elementų pakeitimas) nereikalaujantis nei didelės kvalifikacijos, nei ypatingų įrankių“. Tai techninio, ne teisinio pobūdžio konstatuojamoji išvada. Teismas sprendime turėtų nurodyti tokio pobūdžio išvados pagrindimą. Kitu atveju sprendimas šioje dalyje neatitinka pagrįstumo kriterijaus. Analogiškai, nėra aišku, kuo konkrečiai remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė 400 Eur sumą, kurios, teismo nuomone, turėtų pakakti teismo konkrečiai neidentifikuotų automobilio defektų pašalinimui. Sprendime nėra nurodomi konkretūs orientaciniai Utenos autoservisų įkainiai, į kuriuos lygiavosi / atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

25.12.                      Atsižvelgiant į automobilio defektų pobūdį, jo remontui būtinas specializuotas servisas, kompetentingi specialistai. Automobilis brangus, jo detalės taip pat brangios. Naudoti privalu taip pat originalias detales. Šis „Toyota“ modelis pasižymi ir garsėja būtent patvarumu. Remontuojant automobilį ne originaliomis, o neaiškios kokybės detalėmis, automobilis neteks savo svarbiausių savybių ir jo naudojimas nebus pilnavertis. Dėl šios priežasties, mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dar labiau bloginti ir taip nukentėjusios šalies padėties ir būtinas remonto išlaidas skaičiuoti pagal atsakovo siūlomą mažiausiai patikimą ir bet kuriam automobilio savininkui nepalankiausią metodą.

25.13.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, „kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kraštutinį pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pakanka kito teisių gynimo būdo, nustatyto CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pažeistoms pirkėjo teisėms apginti“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ konstatavo konkrečius automobilio defektus. Eksperto išvadoje konkretūs automobilio defektai įvertinti esminiais, dėl kurių automobilio techninis stovis vertinamas dideliu trūkumu, ir automobilis negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Pats pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog „atsakovas, kaip daikto pardavėjas, yra laikytinas atsakingu už pavojingus ir didelius automobilio pakabos trūkumus“. Taigi, ieškovo pirktas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos jis nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (inter alia CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be kita ko, paminėtina, jog UAB „Mototoja“ nustatytų defektų vertė siekia apytikriai 22 proc. visos automobilio kainos. Kaip nurodė 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, kategoriškai nebūtų jo pirkęs, jei būtų žinojęs, jog automobilis turi tokius trūkumus. Esant tokioms aplinkybėms, mano, jog turi teisę reikalauti adekvačių teisių gynimo priemonių, t. y. yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pažeistas teises (ap)ginti 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu būdu: grąžinti sumokėtą kainą, atsakovui grąžinant nekokybišką daiktą.

25.14.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovą atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokato padėjėjas Einoras Vaičiūnas. 2025 m. sausio mėnesį į bylą kaip ieškovo atstovas įstojo advokatas M. Pečiulis. Byloje patyrė išlaidų abiejų atstovų teisinei pagalbai apmokėti. Vis tik šiame kontekste pažymi, jog mokėjimai už advokato padėjėjo Einoro Vaičiūno ir advokato M. Pečiulio teisines paslaugas nesidubliavo, t. y. už tas pačias teisines paslaugas nebuvo dvigubo apmokėjimo (ir vienam, ir kitam atstovui). Į bylą įstojus advokatui M. Pečiuliui, mokėjo tik už šio atstovo suteiktas teisines paslaugas. Tuo tarpu advokato padėjėjui Einorui Vaičiūnui mokėjo už jo iki 2024 m. gruodžio mėn. imtinai suteiktas paslaugas; nė viena nė vieno atstovo suteikta teisinė paslauga nebuvo teismo pripažinta kaip faktiškai nesuteikta, nesusijusi, perteklinė ar kitaip ydinga. Teismas nekonstatavo, jog ieškovo patirtų išlaidų abiejų atstovų teisinei pagalbai apmokėti suma yra didesnė, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo iš esmės apriboti ieškovo patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti dydį (teismas vertino vos 38 proc. ieškovo patirtų išlaidų). Mano, jog tokios išlaidos turėjo būti vertinamos ir skirstomos įstatymo nustatyta tvarka visa apimtimi. Teismui atsakovo naudai iš ieškovo priteisus 3 385,09 Eur, o atsakovo iniciatyva ir, ieškovo įsitikinimu, visiškai be pagrindo į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui – 3 042,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, gavosi aiškiai neteisinga ir nesąžininga disproporcija: iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma net 16 kartų viršija ieškovui priteistą sumą pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to, įstatymą pažeidęs atsakovas sprendimo pagrindu gaus aiškią finansinę naudą. Mano, jog toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra neteisingas ir nesąžiningas tiek procesiniu, tiek materialiuoju aspektu.

26.       Atsakovas (kartu ir apeliantas2) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo (apelianto1) apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; tenkinti atsakovo (apelianto2) apeliacinį skundą pilna apimtimi; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Savo poziciją grindžia sekančiais motyvais:

26.1.                      Apeliaciniame skunde ieškovas pateikia klaidingas faktines aplinkybes, nurodydamas, jog atsakovas neva užblokavo ieškovo telefoną, taip pat melagingai teigia, jog M. Č. 2024 m. kovo 31 d. neva pripažino automobilio techninės būklės netinkamumą bei neva siūlė atitinkamai grąžinti dalį automobilio kainos. Pateikdamas iškraipytas faktines aplinkybes ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde siekia sukurti atsakovo kaip nesąžiningo asmens įvaizdį, tačiau būtent atsakovo į bylą pateikti faktiniai duomenys atskleidžia tikruosius šalių veiksmus tiek pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas paaiškina, jog parduodant automobilį buvo nurodytas atsakovo įgalioto asmens M. Č. telefono numeris, nes atsakovo galimybės susisiekti dėl darbo specifikos yra apsunkintos. Tuo metu, kai skambino ieškovas, atsakovo darbo vieta buvo Rokiškio rajone, kur galimybė susisiekti buvo menka dėl nuolatinių mobiliojo ryšio trikdžių. Ieškovui nepavykus susisiekti su atsakovu, jis paskambino atsakovo įgaliotam asmeniui M. Č. ir susitarė dėl susitikimo pakartotinai apžiūrai dėl tariamų automobilio gedimų nustatymo. 2024 m. kovo 30 d. ieškovas susisiekė su atsakovo įgaliotu asmeniu M. Č. dėl menamų automobilio gedimų ir susitarė kartu atlikti važiavimą. Važiavimas vyko Utena – Sudeikiai kryptimi, maksimalus važiavimo greitis buvo pasiektas iki 100 km/val. Pažymi, jog važiavimo metu nebuvo juntami absoliučiai jokie pašaliniai garsai bei, ieškovo teigimu, menamų gedimų ar paslėptų trūkumų požymiai. Po atlikto važiavimo ieškovas M. Č. nurodė grąžinti tam tikrą pinigų sumą tariamų defektų šalinimui, tačiau M. Č. su tokiu ieškovo reikalavimu kategoriškai nesutiko, kadangi absoliučiai jokie automobilio defektai ir/ar pašaliniai garsai važiavimo metu nepasireiškė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. Č. 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu vykusioje apklausoje, nurodydamas, jog: „Spaudimą darė, pasipinigavimą darė. Iš tų asmenų koks konkretus priekaištas buvo – nesupratau, gal dėl traukimo. Nelygus kelias buvo, man atrodė, kad viskas gerai su ta mašina, viskas buvo proto ribose. Manau, kad pirkėjo priekaištai nepagrįsti pagal tokių metų mašiną. Tik kalbėjo apie pinigus pakeltais balsais.“. Atkreipia dėmesį, jog tik po to, kai atsakovas nesutiko su ieškovo pozicija dėl automobilio defektų egzistavimo, ieškovas ir toliau intensyviai „ieškojo“ automobilio defektų, dėl ko 2024 m. balandžio 18 d. vienasmeniškai kreipėsi į UAB „Mototoja“ dėl automobilio patikros. Akcentuoja, jog pats ieškovas, kreipdamasis į UAB „Mototoja“, nurodė tą patį pavarų dėžės defektą ir tariamus šio defekto požymius, kurie nepasitvirtino nei 2024 m. balandžio 18 d. UAB „Mototoja“, nei sekančios ieškovo atliktos patikros UAB „Autotoja“ metu. Nepaisant to, pareikštu ieškiniu ieškovas savo poziciją dėl automobilio techninės būklės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu netinkamumo grindė teiginiais apie tai, jog atsakovas neva nuslėpė automobilio pavarų dėžės defektus, esą pavarų dėžė yra defektuota, nors tokių duomenų nepatvirtino jokie ieškovo į bylą pateikti įrodymai. Šios savo pozicijos atsakovas atsisakė tik 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu, teigdamas, kad automobilio pavarų dėžės trūkumų šioje byloje neįrodinės.

26.2.                      Nors ieškovas teigia, jog jo elgesys sutarties sudarymo metu visiškai atitiko eilinio (vidutinio) vartotojo – naudoto automobilio pirkėjo – įprastą elgesį, tačiau šiame ginčo santykyje ieškovas nėra ir negali būti laikomas asmeniu, galinčiu tinkamai įvertinti transporto priemonės techninį stovį, šie ieškovo argumentai yra akivaizdžiai klaidinantys. Pažymi, jog ieškovas verčiasi ūkininko veikla. Savo veikloje ieškovas intensyviai naudoja tiek žemės ūkio techniką, tiek ir lengvuosius automobilius. Kartu su tripliku atsakovas pateikė AB „Regitra“ Registro duomenų išrašą apie E. P. įgytas transporto priemones nuo 2019 m. (tripliko priedas Nr. 1) bei VĮ Žemės ūkio duomenų centro išrašą iš LR Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, kuriame pateikiami duomenys nuo 2019 m. (tripliko priedas Nr. 2). Pažymi, jog šiuo laikotarpiu ieškovas įsigijo net 15 transporto priemonių, kurių tarpe yra ginčo automobilio kategorijos visureigiai Nissan „Navara“, Volkswagen „Touareg“, Suzuki „Vitara“, Mitsubishi „L2004“, turintys panašias eksploatacines savybes, taip pat kiti sunkvežimiai ir krovininiai automobiliai. Ieškovui taip pat priklauso 11 ratinių traktorių, traktorių priekabos ir puspriekabės. Taigi, objektyvu teigti, jog tokią patirtį turintis asmuo turėjo visas galimybes suvokti ir suprasti tikrąją automobilio techninę būklę. Be to, suprasdamas ir įvertindamas, jog 14 metų amžiaus bei 253 317 km ridos automobilio mazgai nebus „kaip naujo automobilio“, nuodugniai pasitikrinti automobilį. Pasak atsakovo, nebūtų objektyvu teigti, jog ieškovas, kaip didelę vairavimo bei transporto priemonių įsigijime patirtį turintis asmuo, negalėjo suvokti, jog kai kurios detalės ir dalys gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti. Akcentuoja, jog automobilio pirminės apžiūros metu ir vėliau atsakovas niekada neteigė, kad automobilio detalės ir (ar) dalys prieš parduodant automobilį buvo keistos ar kad automobilio būklė būtų nepriekaištinga. Įsigydamas stipriai dėvėtą 14 metų amžiaus automobilį ieškovas negalėjo nesuvokti, kad kai kurios detalės gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti, kaip ir reikės atlikti kitus įprastus techninio aptarnavimo darbus, ką atlieka kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, įsigijęs naudotą automobilį.

26.3.                      Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovą, jog tai yra kasdien eksploatuojamas šeimos automobilis ir ne tik sudarė visas galimybes atsakovui pasitikrinti automobilį, tačiau net ir primygtinai ragino tai padaryti. Be kita ko, primintina, jog pats atsakovas pažymėjo apie tai, jog automobilio techninė apžiūra pasibaigia 2024 m. balandžio mėn. ir atsakovo reikalavimu šalys susitarė, jog ieškovas pirks automobilį praėjus automobilio techninę apžiūrą. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju šalys, t. y. atsakovas, būdamas paprastas, vidutinių žinių, parduodamas savo šeimos automobilį, bei ieškovas, ūkininkas, turintis ilgametę analogiškų transporto priemonių – lengvųjų automobilių – visureigių įsigijimo patirtį, susitarė, jog automobilio techninės būklės nustatymo kriterijumi bus laikoma techninės apžiūros metu atlikta automobilio patikra. Pats ieškovas 2024 m. kovo 26 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ privalomosios techninės apžiūros ataskaitą pateikė su ieškiniu, tačiau šio dokumento neginčijo taip atitinkamai sutikdamas, jog šioje ataskaitoje nurodyti duomenys yra teisingi ir pagrįsti.

26.4.                      Tikrųjų šalių veiksmų ir ketinimų kontekste pažymi ir tai, jog, nors pirminę pretenziją atsakovui dėl automobilio ieškovas pareiškė 2024 m. balandžio 5 d., tuo tarpu 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į AB „Regitra“ ir įregistravo automobilio savininko deklaravimo kodą. Šie duomenys iš esmės patvirtina, jog ieškovas iš esmės įregistravo nuosavybes teises į ginčo automobilį ir ketino jį eksploatuoti, suvokdamas, jog atsakovas nesutiks su akivaizdžiai nepagrįstais reikalavimais atlyginti automobilio nusidėvėjusių mazgų keitimo išlaidas.

26.5.                      Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pasisakė dėl automobilio remonto darbų išlaidų atlyginimo pagal Utenos mieste esančių servisų sąmatose nurodytas darbų ir detalių įsigijimo vertes, savo poziciją iš esmės grįsdamas tuo, jog automobilio remontui naudoti privalu taip pat originalias detales. Ieškovo vertinimu, remontuojant automobilį ne originaliomis, o neaiškios kokybės detalėmis, automobilis neteks savo svarbiausių savybių, ir jo naudojimas nebus pilnavertis. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokia ieškovo pozicija ir nurodo, jog ši pozicija akivaizdžiai pagrindžia ieškovo tikrąjį šio proceso siekį – pasipelnyti atsakovo sąskaita. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, akivaizdu, jog akivaizdžiai įprasta praktika 14 metų amžiaus automobilio remontą patikėti ne išskirtinai „Toyota“ atstovybės servisui, kurio pagrindinė paskirtis yra aptarnauti naujai įsigytus automobilius gamintojo suteikiamam garantiniam laikotarpiui. Protinga ir objektyvu teigti, jog nusidėvėjusių automobilio važiuoklės ir kitų einamųjų darbų atlikimas yra galimas bet kuriame specializuotame autoservise, kuris teikia tokio pobūdžio paslaugas. Kaip tinkamai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime „<...> Utenos miesto servisuose minėtas remontas išties gali būti atliekamas, nes remontas yra išimtinai mechaninio pobūdžio (t. y., tam tikrų automobilio pakabos elementų pakeitimas) nereikalaujantis, nei didelės kvalifikacijos, nei ypatingų įrankių, imant domėn ir tai, kad bus remontuojamas 13 metų amžiaus automobilis. Pažymėtina, kad remontą atlikęs servisas atsako už suteiktų paslaugų kokybę pagal civiliniame kodekse numatytą bendrąją paslaugų garantiją.“. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šios pozicijos laikėsi atsižvelgdamas ir į paties ieškovo išsakytą poziciją. Būtent ieškovas 2025 m. balandžio 8 d. pažymėjo, jog savo turimus automobilius tvarko servisuose Utenos mieste. Šių aplinkybių kontekste būtina įvertinti ir tai, kad, atsižvelgiant į lengvojo automobilio amžių, automobilio ridą bei tai, jog galimam eksploataciniam automobilio techniniam aptarnavimui bei remontui šalys ir susitarė dėl 1000,00 Eur nuolaidos nuo pradinės automobilio kainos, kas, atitinkamai, teismo turėtų būti įvertinta protinga ir adekvati suma bet kokių automobilio įprastų eksploatacinių remonto darbų atlikimui, atsižvelgiant į kvalifikuotų autoservisų UAB „Dorema“ ir UAB „Utenos Melga“ pateiktus komercinius pasiūlymus dėl remonto darbų atlikimo.

26.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai pripažino, jog nei UAB „Mototoja“, nei UAB „Autotoja“ dokumentai, nei specialisto V. Mitunevičiaus išvada nėra ir negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo ieškinio reikalavimus. Pasisakydamas dėl šių įrodymų atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytas išvadas. Papildomai pažymi, jog tiek UAB „Mototoja“, tiek UAB „Autotoja“ patikros duomenys yra tik preliminarūs, patikros metu tik vizualiai apžiūrint automobilio mazgus (tai pažymima UAB „Autotoja“ administratorės E. B. atsakyme, kurį ieškovas į bylą pateikė kartu su dubliku (dubliko priedas Nr. 4)). Be to, atsakovas byloje kėlė objektyvų klausimą, kuo ieškovo atliktų patikrinimų metu taikyti metodai skiriasi nuo privalomosios techninės apžiūros metu atliekamų patikros veiksmų, ir kodėl šie patikros duomenys turėtų būti laikomi patikimesniais už privalomosios techninės apžiūros patikrinimo duomenis, kurie privalo atitikti teisės aktų reikalavimus? Akivaizdu, jog tiek ieškovo vienasmeniškai užsakytų patikrų UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ metu, tiek ir privalomosios techninės apžiūros metu buvo taikomi analogiški apžiūrų metodai, kas atitinkamai sąlygoja vienareikšmę išvadą, jog 2024 m. kovo 26 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centre“ atliktos automobilio privalomosios techninės apžiūros patikros duomenys yra teisingi, pagrįsti ir vienareikšmiškai patvirtinantys automobilio techninės būklės tinkamumą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Ne gana to, abejonių dėl atliekamos patikros objektyvumo ir teisingumo kelia ir tai, jog nei UAB „Mototoja“, nei UAB „Autotoja“ automobilio mazgų patikros metu nebuvo atlikta automobilio defektų vaizdo fiksacija su specialisto komentarais apie galimus defektus jų laipsnį bei kitus požymius, kurie aiškiai patvirtintų arba paneigtų būtinybę keisti šias detales bei atskleistų ar šiai dienai automobilio techninė būklė buvo netinkama. Objektyvu vertinti, jog nesant fotofiksacijos ir/arba vaizdo įrašų bei tinkamą kvalifikaciją įvertinti automobilio techninę būklę turinčio asmens komentarų, UAB „Autotoja“ ir UAB „Mototoja“ patikrų duomenys laikytini tik rekomendacinio pobūdžio, šioms įmonėms turint ir realų komercinį suinteresuotumą, jog automobilio savininkas/valdytojas po patikros pagal savo individualius pageidavimus atliktų ir rekomenduojamus remonto darbus. Pritaria ir trečiojo asmens atstovės 2024 m. gruodžio 3 d. ir 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžiuose pareikštai pozicijai, jog UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ PVM sąskaitos faktūros yra dokumentai, skirti mokesčių apskaičiavimui, šie mokestiniai dokumentai niekaip nėra susiję su automobilio defektų nustatymu, jose nėra nurodyta patikrinimus sudariusio asmens duomenys, kvalifikacijos tinkamumas, bet kokia informacija apie atliktų patikrų fiksaciją. Pateiktose sąskaitose faktūrose nėra konstatuota jokių duomenų apie defektus, o nurodomi automobilio detalių tikėtini nusidėvėjimai ir sudilimai.

26.7.                      Pasisakydamas apie byloje esančią ekspertizę, kaip įrodymą, atsakovas pažymi, kad, pirma, 2004 m. vasario 27 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-56 Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą pagrindu Valentinas Mitunevičius į teismo ekspertų sąrašą buvo įrašytas atlikti transporto trasologijos ekspertizę, eismo įvykio ekspertizę. 2018 m. gruodžio 4 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-277 Valentinas Mitunevičius į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą buvo įrašyta šio specialisto papildoma kvalifikacija – eismo įvykių ekspertizė. Taigi, V. Mitunevičius teikia išvadas bylose dėl eismo įvykių sukeltos žalos atlyginimo ir kt., tačiau ne sprendžiant klausimus dėl naudotos transporto priemonių kokybės reikalavimų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog V. Mitunevičius savo išvadoje teigia, jog UAB „Mototoja“ 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje MOT Nr. 0198623 ir UAB „Autotoja“ 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUT Nr. 2234985 nustatyti automobilio mazgų eksploatacinio nusidėvėjimo požymiai – „Susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės“ „Variklio padidėjusi vibracija dėl pagalvių“ bei „Nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas –praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę“, „EGR sklendė nesandari“ yra laikytini dideliais trūkumais. Šią savo poziciją V. Mitunevičius grindžia 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2B E-260 Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo patvirtiname Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašu (toliau – Vertinimo kriterijų sąrašas), kurio 6.1.8 punkte numatyta, jog variklio tvirtinimo trūkumu laikoma – Susidėvėję, nesaugūs, labai pažeisti tvirtinimo elementai. Tvirtinimo elementai sulūžę arba atsijungę. Tuo tarpu pagal Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.2 c) punktą, numatyta, jog EGR šilumokaičio sklendės netinkamu veikimo pripažįstamas trūkumas – Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti. Nors rengdamas išvadą V. Mitunevičius vertino ir lygino UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytus duomenis, tačiau pažymėtina, jog jokių konkrečių trūkumų tokių kaip – „susidėvėję, nesaugūs, labai pažeisti tvirtinimo elementai. Tvirtinimo elementai sulūžę arba atsijungę“, „variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti“, patikrinimo metu nenustatė nei UAB „Mototoja“, nei UAB „Autotoja“.

26.8.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kraštutinį pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą ir nurodo, jog šio reikalavimo patenkinimas sukurtų akivaizdžiai neproporcingą situaciją, kai atsakovas atgautų daugiau nei pusantrų metų neeksploatuotą, prastovėjusį ir neprižiūrėtą automobilį, kurio techninė būklė vien dėl netinkamų jo laikymo sąlygų gali būti ženkliai pabloginta. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2025 m. sausio 3 d. ieškovo vienasmeniškai užsakytų privalomųjų techninių apžiūrų patikrose nustatyti trūkumai yra susiję su automobilio laikymo sąlygomis, atsiradusia korozija, kuri pažeidė tam tikrus automobilio mazgus, bei aplinkybe, kad automobilis ilgą laiką nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Taigi atsakovas nelaikytinas atsakingu už jų atsiradimą.

26.9.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovo patirtų procesinių išlaidų dydį lėmė paties ieškovo veiksmai, taip pat bylos nagrinėjimo eigoje vienasmeniškai užsakytų automobilio apžiūrų organizavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nesudarė galimybės atsakovui dalyvauti nė vienoje patikroje, nors iki bylos nagrinėjimo teisme dienos atsakovas ne kartą siūlė ieškovui atlikti nešališką automobilio patikrinimą, dalyvaujant abiem šalims.

27.       Atsakovas A. D. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas2) taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą pilna apimtimi; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinę bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

27.1.                      Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo buvo priteista dalis automobilio remonto išlaidų. Atsakovo pagrįstu vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje pateiktus duomenis bei suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovo į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, kurie buvo sudaryti bylos nagrinėjimo eigoje. Tai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog automobilio techninė būklė iš dalies buvo netinkama ir kad atsakovas yra atsakingas už automobilio nusidėvėjusių mazgų remonto darbus. 2024 m. kovo 26 d. UAB „Utenos techninių apžiūrų centre“ (toliau – ir TAC) buvo atlikta automobilio techninė apžiūra pagal galiojančias tvarkas ir reikalavimus. Automobiliui išduota privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 901-0411804, kurioje atitinkamai nustatyta, jog automobilio techninė būklė atitinka techninius reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog sprendime pirmosios instancijos teismas nevertina ir nepasisako, kodėl automobilio techninės būklės vertinimo kriterijumi buvo pasirinktos bylos nagrinėjimo metu 2025 m. sausio 3 d., t. y. po daugiau kaip 9 mėnesių nuo automobilio įsigijimo atliktos techninės apžiūros ataskaitos, kurių viena buvo atliekama tame pačiame Utenos techninių apžiūrų centre. Teisinga ir protinga vertinti, jog per ginčo nagrinėjimo laikotarpį ieškovas galėjo sąmoningai bloginti automobilio būklę, be kita ko, pats ieškovas byloje patvirtino, jog automobilis neeksploatuojamas, yra laikomas lauko sąlygomis. Sutinka su trečiojo asmens atstovės posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog po 9 mėnesių ieškovo atliktos automobilio techninės apžiūros nėra tiesiogiai susijusios su ginčo sutartimi, nes nėra aišku, kaip automobilis buvo laikomas ir kaip toks laikotarpis įtakoja automobilio techninę būklę. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pripažinti, jog automobilio techninės būklės tinkamumo įvertinimui derėtų vadovautis 2025 m. sausio 3 d. Utenos ir Kupiškio techninių apžiūrių stočių privalomosios techninės apžiūros ataskaitų duomenimis, tačiau ne 2024 m. kovo 26 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 901-0411804, pažeidė įrodymų sąsajumo taisyklę – suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovo pateiktiems įrodymams, nors šių įrodymų sudarymo laikotarpis niekaip negali būti siejamas su ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu.

27.2.                      Nurodo, jog analogiško pobūdžio ginčuose aukštesnės instancijos teismų padarytos išvados turi esminę reikšmę šio ginčo kontekste. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 3 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2588-1094/2024 teismas atmetė pirkėjos ieškinį atsakovei, pardavėjui – juridiniam asmeniui, kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1542-794/2024 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2161-603/2024, kuria paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje, kuriuo buvo atmestas ieškovės (dėvėto automobilio pirkėjos) ieškinys; Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės (pirkėjos) ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2161-603/2024 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27.3.                      Atsakovas kategoriškai nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodo, jog teismas padarė subjektyvias ir itin nepagrįstas išvadas vertindamas kiekvieno iš atstovų darbą nagrinėtoje civilinėje byloje bei neproporcingai sumažino atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui priteistinų teisinių atstovavimo išlaidų dydis turėtų būti mažinamas iki 4 300 Eur sumos. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra proporcingos nagrinėtos bylos apimčiai, visos atsakovo pavedimu jo atstovo advokato padėjėjo Žygimanto Klizo suteiktos teisinės paslaugos buvo būtinos vertinant bylos nagrinėjimo eigą bei suteiktų paslaugų pobūdį. Pažymi, jog suteiktų teisinių paslaugų apimtys yra detalizuotos pateiktose ataskaitose (2024 m. gruodžio 3 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo priedai; 2025 m. gegužės 28 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo priedai). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga. Pažymi, jog byloje surinkta didelė gausa faktinių duomenų bei rašytinių įrodymų, 2025 m. balandžio 8 d. posėdžio metu byloje liudytojais apklausti 3 asmenys. Posėdžių trukmė sudarė daugiau kaip 6 val., objektyvu vertinti, jog tokio pobūdžio bylai kiekvienai iš šalių atstovaujantys atstovai turi pasirengti. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytų kriterijų.

28.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinė skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti 1101,10 Eur ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Atsiliepime nurodo, kad:

28.1.                      Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė bet kokius automobilio trūkumus, ieškovas 2025 m. sausio 3 d. automobilį techninei apžiūrai (įvertinimui) pateikė Utenos techninės apžiūros centrui, o apytikriai po valandos – Kupiškio techninės apžiūros stočiai. Abu techninės apžiūros centrai priėjo vieningos išvados – transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Šiame kontekste pažymi, jog civilinės bylos baigtimi nesuinteresuotos Kupiškio techninės apžiūros stoties privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje didžioji dalis identifikuotų automobilio defektų sutampa su „Toyota“ atstovybių Lietuvoje UAB „Mototoja“ bei UAB „Autotoja“ identifikuotais defektais. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi 2025 m. sausio 3 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ bei 2025 m. sausio 3 d. Kupiškio techninės apžiūros stoties išduotomis privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitomis. Ginčo automobilis nuo jo įsigijimo momento iki šių ataskaitų parengimo iš esmės nebuvo naudojamas, tad jo techninė būklė, ypač vidinių techninių agregatų būklė, objektyviai negalėjo esmingai pasikeisti (pablogėti). Dėl šių priežasčių 2025 m. sausio 3 d. atliktas įvertinimas iš esmės atspindi automobilio būklę, buvusią 2024 m. kovo 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

28.2.                      Apeliaciniame skunde reiškiami samprotavimai, jog „teisinga ir protinga vertinti, jog ginčo nagrinėjimo laikotarpį ieškovas galėjo sąmoningai bloginti automobilio būklę“ nėra nei teisingi, nei protingi, nei tuo labiau bent menkiausiu aspektu pagrįsti. Nė vienam sveikam žmogui nėra būdingas sau kenkiantis (inter alia sąmoningai turtą žalojantis) elgesys. Pabrėžia, jog automobiliui nedarė jokio neigiamo poveikio. Kaip nurodė 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, nuo to laiko, kai automobilį ieškovas įsigijo, jį, kaip ir kitus 2 automobilius, laikė pastogėje. Nė vienam iš pastogėje laikomų automobilių nepasireiškė savaiminio gedimo ar defektų dauginimosi požymiai. Kita vertus, lauko sąlygomis laikoma dauguma Lietuvoje eksploatuojamų automobilių. Ieškovui nežinomas reikalavimas / rekomendacija (o ir byloje tokių duomenų nėra) automobilį laikyti uždarose vidaus patalpose.

28.3.                      Apeliaciniame skunde nurodyti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip precedentai šioje byloje. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo ieškinio pilna apimtimi, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsamiai suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde išskiriamos išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis nėra nei tapačios, nei labai panašios į nagrinėjamą bylą.

28.4.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas „kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kraštutinį pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą“, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl, kaip ieškovas nurodė ir pagrindė savo apeliaciniame skunde, sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

28.5.                      Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, teismas turėtų vertinti visas tiek atsakovo, tiek ieškovo patirtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti. Dėl ko, ieškovui priteistinų atstovavimo išlaidų apimtis turėtų tik (pa)didėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3  dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, t. y. apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-1005/2025, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

32.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo šalys 2024 m. kovo 27 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo transporto priemonę „TOYOTA LAND CRUISER“, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), už 18 500 Eur. Sutartyje nenurodyti jokie parduoto automobilio trūkumai, pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja.

33.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog privalomoji automobilio techninė apžiūra atlikta 2024 m. kovo 26 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centre“ du kartus. 14.00 val. atliktos techninės apžiūros metu nustatyta, kad automobilis neatitiko techninių reikalavimų, nustatytas galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo defektas bei priekinių ir galinių rūko žibintų netinkamas sureguliavimas. Tą pačią dieną pašalinus nurodytus trūkumus ir atlikus pakartotinę apžiūrą (15.53 val.) nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus.

34.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2024 m. balandžio 5 d. kreipėsi į atsakovą su rašytine pretenzija dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo. Pretenzijoje ieškovas nurodė, jog praėjus dviem dienoms po automobilio įsigijimo, t. y. 2024 m. kovo 29 d., ieškovas pastebėjo, kad yra sugedusi ir netinkamai funkcionuojanti automobilio automatinė pavarų dėžė, nes važiuojant 70–80 km/val. greičiu juntama su smūgiu ir pašaliniais garsais persijungianti aukštesnė automobilio pavara. Dėl šios priežasties automobilis nėra tinkamas saugiai eksploatuoti. Savo ruožtu atsakovas 2024 m. balandžio 9 d. pateikė raštišką atsakymą į minėtą ieškovo pretenziją ir nurodė nesutinkantis su ieškovo nurodytais tariamais automobilio trūkumais, nurodė, kad atsakovas nėra už juos atsakingas.

35.       2024 m. gegužės 2 d. ieškovas pateikė atsakovui pakartotinę rašytinę pretenziją, kurioje nurodė, jog, siekdamas pagrįsti ir įrodyti automobilio defektus, 2024 m. balandžio 18 d. kreipėsi į oficialią „Toyota“ atstovybę Lietuvoje – UAB „Mototoja“, kuri atliko automobilio diagnostiką ir važiuoklės patikrą. UAB „Mototoja“ savo rašte nurodė, jog eksploatuojant automobilį jaučiama vibracija/smūgiavimas iš transmisijos važiuojant apie 80–100km/val. greičiu, jaučiamas smūgiavimas perjungiant pavaras, automobilis yra traukiamas į šoną važiuojant tiesiai ir kt. Iš patikros rezultatų matoma, jog automobilis turi visą eilę identifikuotų defektų, tokių kaip: 1) susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės; 2) nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę; 3) priekinės d/p padangos vidinis šonas sudilęs netolygiai; 4) priekinių apatinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios; 5) priekinio stabilizatoriaus įvorės susidėvėjusios. Remdamasis visais šiais defektais ieškovas reikalavo atsakovo avansiniu apmokėjimu padengti visus tiesioginius nuostolius, susijusius su automobilio remontu: 5 106,2 Eur už UAB „Mototoja“ identifikuotų gedimų pašalinimą; 150,80 Eur už automobilio diagnostikos ir važiuoklės patikrą; 300 Eur už automobilio transportavimo išlaidas; visas kitas išlaidas, susijusias su automobilio važiuoklės geometrijos reguliavimo darbais, kurie galimi tik po padangų keitimo ir važiuoklės remonto; alternatyviai reikalavo nutraukti sudarytą sutartį ir grąžinti ieškovo sumokėtą pinigų sumą (18 500 Eur) už parduotą netinkamos kokybės automobilį su paslėptais trūkumais, atsakovui grąžinant automobilį.

36.       Atsakovui atsisakius atlyginti ieškovo patirtas išlaidas už automobilio remontą ar nutraukti sudarytą sutartį, ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad automobilio trūkumai ieškovo buvo pastebėti 2024 m. kovo 29 d. ir pasireiškė automobilio automatinės pavarų dėžės netinkamu funkcionavimu, o būtent: važiuojant 70–80 km/val. greičiu juntama su smūgiu ir pašaliniais garsais persijungianti aukštesnė automobilio pavara. Tačiau, pažymėtina, jog 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad automobilio pavarų dėžės trūkumų šioje byloje neįrodinės. Ieškovas ieškinyje savo reikalavimą taip pat grindė remdamasis oficialios atstovybės Toyota Lietuvoje – UAB „Mototoja“ – patikros metu identifikuotais automobilio trūkumais / defektais, vėliau į bylą taip pat pateikė kitos oficialios atstovybės „Toyota“ Lietuvoje – UAB „Autotoja“ – patikros metu nustatytus automobilio trūkumus / defektus bei 2025 m. kovo 10 d. privačią teismo eksperto Valentino Mitunevičiaus išvadą. Pasak ieškovo, UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ nustatyti ir į bylą pateikti duomenys rodo, kad automobilis parduotas su defektais, kurių atsakovas pardavimo metu nenurodė.

37.       Į bylą, be kita ko, pateiktos papildomos dvi automobilio privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitos. Matyti, kad šios apžiūros atliktos bylos nagrinėjimo metu. Remiantis 2025 m. sausio 3 d. 12.51 val. UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ ir 2025 m. sausio 3 d. 16.00 val. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ ataskaitų rezultatų duomenimis nustatyta, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų.

38.       Taigi byloje iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo iš atsakovo įsigyto naudoto automobilio kokybės. Ieškovo teigimu, 2024 m. kovo 27 d. įsigytas automobilis pardavimo metu turėjo trūkumus, kuriuos atsakovas nuslėpė.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

39.       Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 400 Eur automobilio remonto (automobilio pakabos detalių keitimo) išlaidoms padengti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas automobilio trūkumų vertinimą atliko remdamasis iš esmės 2025 m. sausio 3 d. 12.51 val. UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų, taip pat 2025 m. sausio 3 d. 16.00 val. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitomis. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus.

40.       Ieškovas (apeliantas1) apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas nepagrįstai de facto nustatė ieškovui pareigą tikrinti perkamą automobilį servise ar pasitelkiant šios srities specialistus ir ją suabsoliutino, be pagrindo esmingai sumenkino (ignoravo) automobilio pardavėjo – atsakovo – pareigą garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (kokybę) ir de facto paneigė įstatymu nustatytą jo atsakomybę už parduoto daikto (automobilio) kokybę; 2) teismas be teisinio pagrindo suabsoliutino techninės apžiūros centro atliktos apžiūros rezultatus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio dokumento (įrodymo) vertinimo klausimais, neatsižvelgė į pačios UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ išdėstytą poziciją šiuo klausimu; 3) teismas, nelaikydamas oficialių „Toyota“ atstovybių Lietuvoje (UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“) išduotų dokumentų, eksperto išvados įrodymais šioje byloje, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai); 4) iš sprendimo turinio nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nelaikė UAB „Mototoja“ ir/ar UAB „Autotoja“ specialistų išvadų nepriklausomai nustatytais ginčo automobilio techninės būklės duomenimis.

41.       Savo ruožtu atsakovas (apeliantas2) savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nepagrįstai jam iš atsakovo priteisė 400 Eur sumą automobilio remonto išlaidoms padengti, kadangi pirminės automobilio privalomosios techninės apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių automobilio trūkumų. Teismas dėl neaiškių priežasčių rėmėsi dviem 2025 m. sausio 3 d. automobilio privalomosios techninės apžiūros centrų pateiktomis ataskaitomis, kurios atliktos jau po automobilio perdavimo ieškovui. Atsakovo vertinimu, ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti atmestinas visa apimtimi.

42.       CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

43.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

45.       Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

46.       Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

47.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, atvyko pas atsakovą, pats automobilį apžiūrėjo (buvo pakeltas ir variklio dangtis), išbandė pravažiuodamas, nuderėjo kainą ir, sutaręs su atsakovu, kad pastarasis automobiliui atliks naują techninę apžiūrą, nupirko šį daiktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto1 argumentai, esą teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą tikrinti perkamą automobilį servise ar pasitelkiant šios srities specialistus ir ją suabsoliutino. Priešingai nei nurodo apeliantas1, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad, prieš įsigydamas automobilį, ieškovas į specialistus dėl jo apžiūros ir techninės būklės nustatymo nesikreipė, nors šią galimybę iš esmės turėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 14 metų senumo automobilį, kad ilgą laiką eksploatuotas automobilis, jo detalės yra nusidėvėjusios, gali būti remontuotos arba remontuotinos, todėl turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine būkle. Prieš sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas turėjo ne tik galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle, bet ir atsisakyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai papildomai atsižvelgė ir į šiai bylai reikšmingą aplinkybę, t. y., kad ieškovas yra patirties automobilių pirkime turintis asmuo, ūkininkas, todėl automobilių sritis ieškovui nėra svetima. Tą patvirtina į bylą pateikti AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. įsigijo 15 transporto priemonių, tarp jų ir ginčo automobilio kategorijos visureigių: Nissan „Navara“, Volkswagen „Touareg“, Suzuki „Vitara“, Mitsubishi „L2004“, turinčių panašias eksploatacines savybes, taip pat sunkvežimių ir krovininių automobilių. Tokią patirtį turintis asmuo turėjo visas galimybes suvokti ir suprasti tikrąją perkamo automobilio techninę būklę, taip pat ir rizikas įsigyjant naudotą daiktą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovo elgesys negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, įsigydamas automobilį, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio būklė būtų įvertina kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką ir neigiamus padarinius, juo labiau, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų elgęsis nesąžiningai ir nuslėpęs nuo ieškovo automobilio būklę. Priešingai, ieškovo prašymu atsakovas sutiko prieš parduodant automobilį nuvežti jį į techninės apžiūros centrą, jog šis patikrintų ir patvirtintų, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus.

48.       Apeliantas1 nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino automobilio privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitų duomenis, tokiu būdu nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai neatsižvelgė į kitus įrodymus byloje. Tuo tarpu apeliantas2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaišku dėl kokių priežasčių rėmėsi vėlesnėmis automobilio privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitomis, o ne pirmine, kuri atlikta dieną prieš parduodant automobilį, kurioje nenustatyta jokių automobilio techninių defektų.

49.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar naudotas ieškovo įsigytas automobilis buvo su trūkumais, kurių atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje galėjo neatskleisti, atsižvelgė į 2025 m. sausio 3 d. dviejų (Utenos ir Panevėžio) techninės apžiūros centruose atliktų automobilio apžiūrų duomenis, o oficialių „Toyota“ atstovybių UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodomus duomenis vertino kaip pasiūlymus klientui (ieškovui) dėl automobilio remonto pagal gamintojo standartus.

50.       Remdamasis ieškovo automobilio kokybės vertinimo standartu, kurį sudarant sutartį taikė ieškovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino techninės apžiūros centro atliktos apžiūros rezultatus ir pagrįstai nesivadovavo oficialių „Toyota“ atstovybių UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodomais duomenimis.

51.       Įvertinusi byloje esančią medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pats ieškovas, prieš sudarydamas naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, naudoto automobilio kokybei kėlė mažesnius reikalavimus, nei kad bylą nagrinėjant teisme. Ieškovui, prieš įsigyjant naudotą automobilį, pakako remtis techninės apžiūros centro atliktos apžiūros rezultatais jo būklei įvertinti (ieškovas, apžiūrėjęs automobilį, sutiko jį pirkti iš esmės su sąlyga, jog atsakovas atliks automobilio techninę apžiūrą ir ji bus galiojanti). Tik vėliau (praėjus apie pusei mėnesio po automobilio įsigijimo) ieškovas kreipėsi į oficialią „Toyota“ atstovybę Lietuvoje – UAB „Mototoja“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmoje rašytinėje pretenzijoje atsakovui ieškovas kaip automobilio trūkumą nurodė tik sugedusią ir netinkamai funkcionuojančią automobilio automatinę pavarų dėžę, bet bylos nagrinėjimo metu šį automobilio defektą atsisakė įrodinėti, o atsakovui pateikus neigiamą raštišką atsakymą ieškovui, ieškovas pakartotinę rašytinę pretenziją ir ieškinį teismui ėmė grįsti jau UAB „Mototoja“ nustatytais automobilio defektais, bylos nagrinėjimo metu teikė ir UAB „Autotoja“ atliktą automobilio vertinimą, eksperto išvadą, kitus įrodymus, pasak ieškovo, pagrindžiančius automobilio trūkumus, kurie egzistavo automobilio pirkimo metu, ir atsakovas jų neatskleidė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas kitus įrodinėjamus automobilio defektus iš esmės įtraukė tik po to, kai atsakovas atmetė jo pirminę rašytinę pretenziją dėl tariamai sugedusios automobilio pavarų dėžės.

52.       Šiame kontekste pažymėtina, jog, kaip pagrįstai apeliantas1 nurodo, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, esant tokioms aplinkybėms, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Tokiu atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Nors pirmosios instancijos teismas oficialių „Toyota“ atstovybių patikros duomenų išsamiai nevertino ir iš esmės rėmėsi tik privalomosios techninės apžiūros ataskaitos rezultatais, teisėjų kolegijai šiuos duomenis įvertinus plačiau, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog atstovybių nustatyti gedimai ir patikros rezultatai sudaro pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Tokia išvada darytina atsižvelgus į vėliau nurodomas aplinkybes.

53.       Iš į bylą pateiktų UAB „Mototoja“ PVM sąskaitos faktūros duomenų nustatyti tokie automobilio patikros rezultatai: 1) susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės; 2) nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę; 3) priekinės d/p padangos vidinis šonas sudilęs netolygiai; 4) priekinių apatinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios; 5) priekinio stabilizatoriaus įvorės susidėvėjusios. Pažymėta, jog važiuoklės geometrijos reguliavimo darbai galimi tik po padangų keitimo ir važiuoklės remonto. Iš UAB „Mototoja“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. el. laiško nustatyta, kad, nustatant minėtus defektus, buvo naudotasi tokiomis metodikomis: 1) susėdusios variklio tvirtinimo pagalvės. Metodas: vizualinė apžiūra pakėlus variklio dangtį ir pakėlus iš apačios. Kriterijus: deformacija; 2) nesandari EGR šilumokaičio sklendė/vožtuvas – praleidžia išmetimo dujas į lauką per ašelę. Metodas: vizualinė apžiūra pakėlus variklio dangtį. Kriterijus: tepalo nuotėkis į aplinką; 3) priekinės d/p padangos vidinis šonas sudilęs netolygiai. Metodas: vizualinė apžiūra pakėlus iš apačios. Kriterijus: susidėvėję, nesaugu; 4) priekinių, apatinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios. Metodas: vizualinė apžiūra pakėlus iš apačios. Kriterijus: įtrūkimai, automobilio stabilumo sumažėjimas; 5) priekinio stabilizatoriaus įvorės susidėvėjusios. Metodas: vizualinė apžiūra pakėlus iš apačios. Kriterijus: susidėvėję, padidėjęs laisvumas, stabilumo sumažėjimas.

54.       Iš į bylą pateiktų UAB „Autotoja“ PVM sąskaitos faktūros duomenų ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Autotoja“ el. laiško matyti tokius automobilio rastus gedimus, kurie nustatyti vadovaujantis tam tikromis metodikomis: 1) gale k. p. rankinis nestabdo (tikrinama stabdžių efektyvumo patikros stendu); 2) oro filtrai užteršti (tikrinama vizualiai, išėmus filtrus); 3) EGR sklendė nesandari (pastebima vizualiai (būna apsitepalavęs vakuminis aktuatorius)); 4) priek. k. p. stabdžių vamzdelis stipriai koroduotas (nustatoma vizualiai); 5) priek. d. p. vamzdelis surūdijęs prie supporto (nustatoma vizualiai); 6) priek. stabilizatoriaus įvorės turi laisvumą (ranka ar įrankių pagalba judinant stabilizatoriaus strypą pastebimas padidėjęs laisvumas įvorėse); 7) priek. k. p. apatinės šakės šarnyras kliba (nustatoma vizualiai, įrankių (montiruote) judinant šakę rato stebulės atžvilgiu, pastebimas klibėjimas bei gali būti naudojamas svertas ar mikrometras klibėjimui išmatuoti); 8) priek. d. p. ir k. p. apatinės šakės įvorės išplyšę (nustatoma vizualiai, jei reikia, pakreipiant šakę montiruotės pagalba, pastebima įvorės guminė dalis atsiskyrus nuo metalinės dalies arba įplyšus ar suplyšus guminė dalis); 9) priek. d. p. pusašio riebokšlis rasoja (vizualiai, pastebimas pasitepalavimas ar alyvos pratekėjimas ties riebokšliu); 10) netolygiai nudilę padangos; priek. d. p. padangos nudilę vidiniai kraštai; priek d. p. padanga su guzu (padangos nelygumai, gumbai pastebimi vizualiai, protektoriaus gylis išmatuojamas slankmačiu); 11) variklio padidėjusi vibracija dėl pagalvių (nustatoma vizualiai); 12) gal. k. p. ir deš. p. išilginių traukių įvorės išplyšę (nustatoma vizualiai, jei reikia, montiruote pakreipus traukę, pastebima plyšusi įvorės guma ar atsiskyrusi nuo metalinės dalies); 13) gal. p. stabdžių suportas praleidžia stabdžių skystį – keisti suportą (vizualiai pastebimas stabdžių skysčio pratekėjimas iš stabdžių suporto); 14) duslintuvo galinis sujungimas supuvęs (vizualiai pastebimi korozijos židiniai); 15) galinio kardano laisvumas iš šlicų (mechaniškai sukinėjant kardaną juntamas dalių klibėjimas); 16) trūksta aušinimo skysčio (matyti vizualiai pagal lygio padalas ant išsiplėtimo bakelio); 17) vilkimo kablio rozetės kontaktai stipriai koroduoti (nustatoma vizualiai); 18) atsarginio rato mechanizmas stipriai koroduotas, neveikia (korozija matoma vizualiai, veikimas patikrinamas mechaniškai); 19) aušinimo radiatorius užterštas, išimti ir plauti (vizualiai patikrinamas tarpas tarp radiatorių ir aušinimo radiatoriaus briaunos); 20) didelis rankinio stabdžio netolygumas (tikrinama stabdžių stendu); 21) reikia (rekomenduojama) reguliuoti ratų geometriją (suvedimą) (įvertinama pagal padangų nudilimą (netolygiai) (arba po tam tikro važiuoklės, pakabos remonto); 22) dešinė pusė ir automobilio stogas dažytas, dažų dangos storis daugiau nei 200 mikronų (matuojama dažų storio matuokliu).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų duomenų matyti, kad dalį automobilio trūkumų ieškovas iš esmės galėjo pastebėti ir įvertinti dar prieš įsigydamas transporto priemonę (pavyzdžiui, susidėvėjusias padangas, aušinimo skysčio trūkumą, stabdžių skysčio nutekėjimą, dažytas ar korozijos pažeistas automobilio detales). Kai kurių detalių nustatytas nusidėvėjimo lygis taip pat turėjo būti suprantamas ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad jis pirko ne naują, o pakankamai seną ir atsakovo nuolat eksploatuotą automobilį (pavyzdžiui, oro filtrų užterštumas, aušinimo radiatoriaus užterštumas, susidėvėjusios variklio tvirtinimo pagalvės, padangos, priekinių, apatinių svirčių galinės įvorės, priekinio stabilizatoriaus įvorės). Kiti nustatyti trūkumai, nors ir reikalaujantys specialių žinių ar tam tikros nustatymo metodikos (pavyzdžiui, automobilio kėlimo ant keltuvo ar duobės), pažymėtina, kad pats atsakovas, parduodamas transporto priemonę, apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti. Atsakovo parduodamas automobilis dieną prieš parduodant buvo tikrintas privalomosios techninės apžiūros centre ir jam nenustatyti jokie trūkumai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų veikiantis automobilių remonto srityje, todėl atsakovas laikytinas eiliniu vartotoju. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atstovybių nurodytos automobilio detalės daugeliu atvejų įvardytos kaip susidėvėjusios ar sudilusios, tačiau tai savaime nereiškia, jog automobilis yra visiškai netinkamas eksploatuoti. 

56.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesivadovauti byloje ieškovo pateiktomis oficialių Toyota atstovybių UAB „Mototoja“ ir UAB „Autotoja“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodomais duomenimis dar ir dėl tos priežasties, jog šių atstovybių pateikti duomenys iš esmės vertintini kaip komerciniai pasiūlymai vartotojui, šiose sąskaitose automobilio remontas sietinas su gamintojo standartais, kurie iš esmės yra žymiai aukštesni, nei tie, kurie taikytini techninės apžiūrose centruose (Utenos techninio apžiūros centro direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. el. laiškas, UAB „Autotoja“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. el. laiškas; ; 2024 m. gruodžio 2–3 d. E. V. ir UAB „Autotoja“ el. susirašinėjimas). Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog byloje esantys PVM sąskaitose faktūrose nurodyti iš esmės rekomenduojami automobilio remonto darbai savaime nesudaro pagrindo juos vertinti kaip automobilio trūkumus, nes gamintojas gali nuspręsti preventyviai keisti susidėvėjimo požymių turinčias detales, nelaukiant jų sugedimo. Oficialios atstovybės, būdamos pelno siekiančiais juridiniais asmenimis, yra ekonomiškai suinteresuotos siūlyti vartotojui platesnį paslaugų paketą ir tokiu būdu generuoti pajamas.

57.       Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo oficialių „Toyota“ atstovybių Lietuvoje pateiktais duomenimis. Dėl šios priežasties teismas eksperto Valentino Mitunevičiaus į bylą pateiktos 2025 m. kovo 10 d. išvados nelaikė įrodymu, kuris pagrįstų ieškovo ieškinį, kadangi ekspertas išvadoje rėmėsi „Toyota“ atstovybių išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir laikė jose nurodytus remonto pasiūlymus jau nustatytais defektais, nurodė, kad ekspertas neturėjo galimybės realiai nustatyti, ar „Toyota“ atstovybių PVM sąskaitose faktūrose nurodyti gedimai išties egzistuoja, ir jeigu taip, kada jie atsirado, ir kokia jų reikšmė automobilio eksploatacijai. Tačiau teismas šį įrodymą laikė kitaip vertingu, nes šis dokumentas leido teismui labiau įsigilinti į sprendžiamo klausimo esmę, teisingai suprasti specifinius terminus ir sąvokas. Apeliantas1 nurodo, kad teismas, nelaikydamas eksperto išvados įrodymu šioje byloje, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai).

58.       Teisėjų kolegija tokius apelianto1 argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas eksperto išvadą priėmė į bylą ir laikė įrodymu, tačiau nurodė, kad ji negali būti laikoma pagrindu ieškovo ieškiniui patenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Pirmiausia, kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad eksperto kvalifikacija yra susijusi su eismo įvykių ekspertizėmis. Antra, ekspertas savo išvadoje rėmėsi iš esmės tik oficialių atstovybių pateiktais duomenimis, pats nevertino automobilio būklės, nebuvo nuvykęs į vietą, kurioje laikomas automobilis, automobilio būklės neužfiksavo nuotraukomis, savo išvadas grindė „labiau tikėtina, tikėtina“ kriterijumi. Taigi eksperto išvada grindžiama subjektyviu atstovybių pateiktų duomenų įvertinimu.

59.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar automobilis jo pirkimo–pardavimo metu turėjo trūkumų, kurių atsakovas neatskleidė, vadovavosi 2025 m. sausio 3 d. Utenos ir Panevėžio privalomųjų automobilio techninių apžiūrų ataskaitų rezultatais. Teismas nurodė, kad šie duomenys objektyviai parodo ginčo automobilio techninę būklę.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi privalomosios techninės apžiūros metu nustatytais automobilio būklės rezultatais, tačiau nepagrįstai vadovavosi vėlesnių, antrinių techninės apžiūros ataskaitų duomenimis, o ne pirminės automobilio privalomosios techninės apžiūros išvada, atlikta dieną prieš automobilio pardavimą. Sutiktina su apelianto2 apeliacinio skundo argumentais, jog iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nesivadovavo pirmine privalomosios techninės apžiūros ataskaita.

61.       Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – įvertinti transporto priemonių techninę būklę, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 8 punkte nurodyta, kad techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šias sritis: 8.1. transporto priemonės identifikavimo duomenis; 8.2. transporto priemonės stabdymo įrangą; 8.3. transporto priemonės vairavimo įrangą; 8.4. matomumą; 8.5. transporto priemonės apšvietimo įrangą ir elektros sistemos sudedamąsias dalis; 8.6. transporto priemonės ašis, ratus, padangas, pakabą; 8.7. transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus; 8.8. kitą transporto priemonės įrangą; 8.9. neigiamus veiksnius ir kt. Reikalavimų 16 punkte numatyta, jog Techninę apžiūrą ir išsamesnį techninį patikrinimą atliekantys techninės apžiūros kontrolieriai ir pradinį techninį patikrinimą atliekantys pareigūnai atsako už tinkamą Reikalavimų aprašo nuostatų taikymą. Remiantis teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog visoms automobilių privalomosioms techninėms apžiūroms keliami tie patys reikalavimai, apžiūrų metu turi būti tikrinamos visos nurodytos sritys.

62.       Iš į bylą pateiktos 2024 m. kovo 26 d. 15.53 val. UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ privalomosios techninės apžiūros ataskaitos nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Šios apžiūros metu nenustatyti jokie automobilio trūkumai, įskaitant pakabos elementų defektus, už kurių šalinimo (remonto) darbus pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 400 Eur sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariama automobilio apžiūra atlikta tame pačiame Utenos techninės apžiūros centre, kuri vėliau vykdė ir antrinę apžiūrą 2025 m. sausio 3 d., kurios metu jau nustatyti automobilio trūkumai ir nurodyta, jog automobilis neatitinka techninės apžiūros reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad šių apžiūrų metu būtų taikyti skirtingi apžiūros metodai, vertintos skirtingos automobilio sritys arba kad pirminės apžiūros metu būtų neįvertinta kuri nors automobilio dalis, lyginant su antrinės apžiūros metu įvertintomis automobilio dalimis ar sritimis. Jeigu, kaip pirmosios instancijos teismas pripažino, automobilis nebuvo ieškovo eksploatuojamas ir jo eksploatacija buvo vykdoma tik traliuko pagalba, kyla klausimas, kaip antrinės apžiūros metu galėjo būti nustatyti trūkumai. Tai kelia abejonių dėl antrinės apžiūros vertinimo (nors jis ir buvo atliktas dviejuose techninės apžiūros centruose – Utenos ir Panevėžio) objektyvumo ir ieškovo elgesio, automobilio laikymo sąlygų (nuo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2024 m. kovo 27 d.) iki 2025 m. sausio 3 d. praėjo apie 10 mėnesių). Be to, atsakovas nebuvo kviečiamas dalyvauti nei vienoje iš automobilio apžiūrų, įskaitant ir automobilio būklės vertinime UAB „Mototoja“,  UAB „Autotoja“ servisuose.

63.       2024 m. kovo 26 d. 15.53 val. UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ automobilio privalomosios techninės apžiūros ataskaitą į bylą pateikė pats ieškovas, šio dokumento jis neginčijo, vadinasi, jis sutiko, jog šioje ataskaitoje nurodyti duomenys yra teisingi ir pagrįsti. 

64.       Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2025 m. sausio 3 d. dviejų (Utenos ir Panevėžio) techninės apžiūros centruose atliktų automobilio apžiūrų duomenimis ignoruodamas automobilio pirminės privalomosios techninės apžiūros ataskaitos duomenis, kurie surašyti dieną prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, ir nenurodydamas to priežasčių.

65.       Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas visa apimtimi.

66.       Kiti sprendime nepaminėti apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

67.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

68.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį atmetus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69.       Pirmosios instancijos teismas, vietoje atsakovo prašytų 6 601,88 Eur priteisti teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. gruodžio 3 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. prašymai ir jų priedai), priteisė atsakovui 4 300 Eur. Atsakovas nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apelianto2 (atsakovo) įsitikinimu, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos, protingos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), todėl turi būti priteisiamos visa apimtimi. 

70.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktų prašymų turinį, nustatė, kad atsakovas prašė priteisti atstovavimo išlaidas, t. y. už atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rinktus įrodymus, parengtus rašytinius paaiškinimus į eksperto išvadą, parengtą atsakymą teismui dėl teismo ekspertizės, dalyvavimą 2024 m. gruodžio 3 d., 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžiuose. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pridėti prie prašymų.

71.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta jau minėtose Rekomendacijose.

72.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą jau vien už atsakovo atstovo rengtą atsiliepimą į ieškovo ieškinį maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis siekia 5 402,50 Eur (2 161,00 Eur x 2,5), o byloje atsakovo atstovas taip pat rengė tripliką, už kurį pagal Rekomendacijų 8.3 punktą maksimali galima priteisti suma yra 3 294,60 Eur (2 196,4 Eur x 1,5), rašytinius paaiškinimus, atsakovui, be kita ko, buvo atstovauta teismo posėdžių metu, teisėjų kolegija, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme pripažįsta pagrįstomis. Taigi atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 601,88 Eur.

73.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiojo asmens UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos (3 326,90 Eur) atitinka bylos dokumentų apimtis ir ginčo sudėtingumą bei yra proporcingos advokatės J. Ivanauskienės įdirbiui šioje byloje ir jos aktyvumui proceso metu, todėl, netenkinus ieškovo ieškinio, jos priteistinos pilna apimtimi iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

74.       Atsakovo (apelianto2) apeliacinį skundą tenkinus pilna apimtimi, o ieškovo (apelianto1) apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

75.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo priteisti 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 2 831,40 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro apeliacinio skundo surašymas ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimas. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų apmokėjimą – 2025 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 387 ir 2025 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1762928880722.

76.       Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, vien už apeliacinio skundo parengimą priteistiną dydžio koeficientą sudaro 2,5. Apeliacinis skundas parengtas 2025 m. liepos mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2025 m. I ketvirtį buvo 2 337,70 Eur, todėl už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 5 844,25 Eur. Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo prašoma 2 854,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama jo naudai iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo E. P. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo A. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. P. ieškinį atmesti visa apimtimi.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6 601,88 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų vieno euro ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Utenos techninės apžiūros centras“, juridinio asmens kodas 183759147, naudai 3 326,90 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 854,40 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė 

Asta Pikelienė