Civilinė byla Nr. 2-140/2013
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00963-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 129.13
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ir atsakovų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams M. M., G. L. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Furnitūra marketingas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 3 713 182,46 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalims pavykus taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą, Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuria šalys suderino įsiskolinimo dydį, jo dengimo tvarką ir išieškojimo eiliškumą.
2012 m. kovo 6 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas išduoti vykdomuosius raštus atsakovų M. M., G. L. M. bei UAB „Furnitūra marketingas“ atžvilgiu, kadangi šie netinkamai vykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas.
Ieškovas nurodė, jog nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. kovo 1 d. UAB „Furnitūra marketingas“ pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį AB „SEB bankui“ pervedė tik 419 493,64 Lt, nors pagal taikos sutarties sąlygas iki 2012 m. kovo 1 d. buvo įsipareigojęs pervesti 820 000 Lt. Kadangi, ieškovo teigimu, atsakovai vengė vykdyti prievoles, todėl jų atžvilgiu buvo prašoma išduoti vykdomuosius raštus.
Atsakovai su ieškovo reikalavimu nesutiko ir teigė, kad šalys taikos sutartimi sutarė dėl išieškojimo eiliškumo, pagal kurį ieškovas pirmiausia turi teisę nukreipti išieškojimą į atsakovo UAB „Furnitūra marketingas“ hipoteka įkeistą turtą ir prekių atsargas. Kadangi prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto nagrinėja hipotekos teisėjas, todėl Kauno apygardos teismas yra nekompetentingas nagrinėti ieškovo prašymo. Tik tuo atveju, jei pagal hipotekos teisėjo išduotą teismo nutartį pardavus turtą iš varžytinių nepakaktų piniginių lėšų padengti viso įsiskolinimo, ieškovas turėtų teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą atsakovo UAB „Furnitūra marketingas“ atžvilgiu. Turto nepakakus įsiskolinimui padengti, ieškovas turėtų teisę kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo atsakovų M. M. ir G. L. M. atžvilgiu.
Be to, atsakovų teigimu, vykdomasis raštas atsakovų M. M. ir G. L. M. atžvilgiu negali būti išduotas, kadangi šie atsakovai taikos sutartimi neįsipareigojo numatytais terminais vykdyti prievolės už atsakovą UAB „Furnitūra marketingas“, todėl negali būti laikoma, kad minėti atsakovai pažeidė taikos sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl 3 297 900,96 Lt skolos išieškojimo iš atsakovų UAB „Furnitūra marketingas“, M. M., G. L. M., iš dalies neįvykdžius Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
Teismas nustatė skolos išieškojimo eiliškumo tvarką pagal kurią - visų pirma pagal sutartis, kurios užtikrintos hipoteka, išieškojimas nukreipiamas į hipoteka įkeistą atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ turtą bei įkeistas apyvartoje esančias prekių atsargas ir tik tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą iš varžytinių nepakanka piniginių lėšų padengti viso atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ įsiskolinimo, ieškovas AB „SEB bankas“ turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, ir tik tuo atveju, jeigu išieškojimo procese nepakanka piniginių lėšų padengti viso atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ įsiskolinimo, ieškovas AB „SEB bankas“ turi teisę pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus prieš laiduotojus M. M. ir G. L. M. dėl įsiskolinimo pagal Taikos sutarties 1 punkte nurodytas sutartis ir šią Taikos sutartį išieškojimo, išskyrus dėl šios Taikos sutarties 2 punkte numatytos sutarties.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant duomenims, jog atsakovas UAB „Furnitūra marketingas“ pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas ieškovui sumokėjo 419 493,64 Lt, 2012 m. gegužės 15 d. atsakovų skola ieškovui sudaro 3 297 900,96 Lt. Teismas taip pat nusprendė, jog pagal CPK 646 straipsnio nuostatas, vykdomasis raštas išduodamas pirmosios instancijos teismo, tuo atveju jei šalys nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų, todėl nustačius, kad šalys neįvykdė taikos sutarties sąlygų, vykdomasis raštas išduodamas ne tik UAB „Furnitūra marketingas“, bet ir atsakovų M. M. bei G. L. M. atžvilgiu.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Furnitūra marketingas“ ir M. M. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo užbaigta ne teismo sprendimu, bet taikos sutartimi, todėl prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjęs teismas turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 1 dalimi, bet šio straipsnio 3 dalimi, bei įvertinęs taikos sutarties 8 punkto sąlygą, atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą CPK 542, 558 ir 559 straipsnių pagrindu, kadangi šalys taikos sutartyje susitarė dėl specifinės išieškojimo tvarkos, pirmumą suteikdamos išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto. Ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo neteismingas Kauno apygardos teismui. Ieškovas, laikydamas, kad yra pažeisti taikos sutartyje numatyti prievolės įvykdymo terminai, turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo UAB „Furnitūra Marketingas“ hipoteka ir įkeitimu įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Tuo atveju, jeigu pagal hipotekos teisėjo išduotą teismo nutartį pardavus turtą iš varžytinių nepakaktų piniginių lėšų padengti viso įsiskolinimo, ieškovas turėtų teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą atsakovo UAB „Furnitūra Marketingas“ atžvilgiu.
2. Teismas skundžiama nutartimi išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl visos skolos išieškojimo ir visų atsakovų atžvilgiu. Tuo teismas pripažino, kad ne tik atsakovas UAB „Furnitūra Marketingas“, bet ir atsakovai M. M. bei G. L. M. pažeidė taikos sutarties sąlygas. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja taikos sutarties 8 punkto sąlygai, pagal kurią atsakovai M. M. ir G. L. M. tol, kol skola nebus išieškota iš UAB „Furnitūra Marketingas“ hipoteka įkeisto ir neįkeisto turto bei paaiškės, kad to turto neužtenka visai skolai padengti, nėra skolingi ieškovui. Šia taikos sutarties 8 punkto sąlyga šalys susitarė, kad išieškojimo procese M. M. ir G. L. M. neatsako solidariai su atsakovu UAB „Furnitūra Marketingas“.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad taikos sutartis yra neįvykdyta iš dalies. Atsakovas UAB „Furnitūra Marketingas“ yra pažeidęs taikos sutarties 4 punkte numatytus prievolės įvykdymo terminus, vėluodamas sumokėti dalį pinigų sumos. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas vykdomąjį raštą išdavė visai skolos sumai, nepaisant to, kad prievolės įvykdymo terminai pagal taikos sutarties 7 punktą galutinai nėra suėję.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB bankas“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo atskirajame skunde išdėstytus prašymus. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Taikos sutartis, pagal kurią nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą, yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia bendrą vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, o taip pat ir CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kuri detalizuoja vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, CPK 542, 558 ir 559 straipsniais bei taikos sutarties 8 punktu teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas jai buvo išspręstas teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai bei atsakovams nevykdant taikos sutarties sąlygų, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai bei išieškojimo procedūros turi būti įgyvendinamos CPK 646 straipsnio pagrindu. CPK 542, 558 ir 559 straipsniai reglamentuoja bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimą. Minėtos apelianto nurodytos teisės normos reglamentuoja pradinę reikalavimų pateikimo stadiją, t. y. kaip kreditorius turi įgyvendinti procedūras, leidžiančias pradėti priverstinius vykdymo veiksmus. Teismui įsiteisėjusia nutartimi patvirtinus taikos sutartį, eliminuojama būtinybė įgyvendinti procedūras, aprašytas CPK 542, 558 ir 559 straipsniuose.
2. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išdavęs vykdomąjį raštą dėl visos skolos išieškojimo iš visų atsakovų pažeidė taikos sutarties sąlygas, kadangi tokią galimybę numatė taikos sutarties 15 punktas. Be to, atsakovai M. M. ir G. L. M. pripažino savo įsipareigojimus, taip pat pasirašydami taikos sutartį sutiko su taikos sutarties sąlygomis bei jos vykdymo tvarka bei priverstinio išieškojimo tvarka, dėl to teismas pagrįstai vykdomąjį raštą išdavė visų atsakovų atžvilgiu.
Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB bankas“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį iš dalies panaikinti ir naikinamoje dalyje išspręsti klausimą iš esmės nurodant, kad nutarta išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl 3 717 394,60 Lt skolos išieškojimo iš atsakovų, o taip pat išspręsti klausimą, kuris nebuvo išspręstas, nurodant, kad vykdomasis raštas išduodamas ir dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo viso įsiskolinimo sumos iki kol bus įvykdyti įsipareigojimai ir apmokėtas įsiskolinimas, išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagrįsdamas įsiskolinimo dydį AB „SEB bankas“ pateikė 2012 m. gegužės 15 d. pažymą dėl UAB „Furnitūra marketingas“, M. M. ir G. L. M. įsiskolinimo. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad skolininkų įsiskolinimą bankui 2012 m. gegužės 15 d. imtinai sudaro 3 640 149,70 Lt pagrindinės skolos ir 77 244,90 Lt priskaičiuotų bei neapmokėtų procesinių palūkanų, viso įsiskolinimas tai dienai lygus 3 717 394,60 Lt. Šis įsiskolinimas nurodytas jau įvertinus atsakovų iki 2012 m. gegužės 15 d. atliktus mokėjimus pagal taikos sutartį, lygius 419 493,64 Lt, dėl to teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai šią sumą atėmė iš nurodyto įsiskolinimo sumos.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė ne visus klausimus, kadangi nebuvo pasisakyta dėl procesinių palūkanų išieškojimo, kurių mokėjimo pareiga nustatyta taikos sutarties 11 punktu ir kurios turi būti mokamos iki visiško skolinių įsipareigojimų įvykdymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Furnitūra marketingas“ ir M. M. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovų manymu, ieškovas be pagrindo laiko, kad turi teisę į 3 717 394,60 Lt skolos išieškojimą, kai tuo tarpu pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes ir atsakovo teismui pateiktą 2012 m. gegužės 14 d. patikslinimą apie piniginių lėšų paskirstymą 2012 m. kovo 1 d., matyti, jog atsakovas UAB „Furnitūra Marketingas“ iki 2012 m. kovo 1 d. ieškovui sumokėjo 419 493,64 Lt. Įmonės skola ieškovui 2012 m. kovo 1 d. yra 3 564 636,59 Lt, o įsiskolinimas už priskaičiuotas palūkanas - 38 087,90 Lt. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovo atskirajame skunde keliamu prašymu priimti papildomą sprendimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo.
2013 m. sauso 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas atsakovų M. M., G. L. M. ir UAB „Furnitūra Marketingas“ atstovės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodoma, kad M. M. ir G. L. M. 2012 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui AB „SEB bankas“, prašydami pripažinti M. M. ir AB „SEB bankas“ sudarytas laidavimo sutartis negaliojančiomis, o taip pat pripažinti, kad G. L. M. solidariai su M. M. neatsako AB „SEB bankas“. Atsakovų teigimu, jei Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkintų ieškinį, vykdomųjų raštų išdavimas ir išieškojimas vykdymo procese M. M., G. L. M. atžvilgiu būtų negalimas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymu atsakovų atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis šalių skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl atsakovų UAB „Furnitūra marketingas“ ir M. M. atskirojo skundo
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių taikos sutarties sąlygas bei esant duomenims apie tai, jog atsakovas UAB „Furnitūra marketingas“ tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nutarė, jog yra pagrindas ieškovui išduoti vykdomąjį raštą visų atsakovų atžvilgiu ir dėl visos skolos sumos išieškojimo. Atsakovai neneigia, jog netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas, tai yra nemokėjo taikos sutartyje numatytų įmokų pagal nustatytą mokėjimo grafiką, tačiau mano, kad teismas neturėdamas teisės priėmė ieškovo prašymą nagrinėti, išduodamas vykdomąjį raštą nepagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 dalimi, bei pažeisdamas taikos sutarties sąlygas vykdomąjį raštą išdavė visai skolos sumai bei visų atsakovų atžvilgiu. Atsakovų vertinimu, Kauno apygardos teismas pažeidė šalių taikos sutartimi nustatytą išieškojimo eiliškumą tvarką, pagal kurią ieškovas, atsakovui pažeidus taikos sutarties sąlygas, savo reikalavimo teisę turėjo įgyvendinti CPK 542, 558 ir 559 straipsnių pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją. Apeliantai UAB „Furnitūra marketingas“ ir M. M. pirmiausia mano, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo kompetentingas išduoti vykdomąjį raštą, kadangi išieškotojas turėjo kreiptis į hipotekos teisėją dėl išieškojimo iš UAB „Furnitūra marketingas“ hipoteka ir įkeitimu įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pagal ginčo metu (iki 2012 m. liepos 1 d.) galiojusią bendrąją išieškojimo iš įkeisto turto taisyklę, kreditorius turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 str. 1 d.). Procesinė tokio kreipimosi tvarka buvo reglamentuojama CPK 558 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms (skolininkui negrąžinus per nustatytą terminą skolos), turėjo teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo). Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus prašymą ir atlikdamas įstatymo jam pavestas funkcijas, turėjo patikrinti, ar egzistuoja visos sąlygos pradėti priverstiniam skolos išieškojimui, t.y. tikrindavo, ar pateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas turėtų spręsti apie kreditoriaus turimą teisę, ar nepasibaigė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusiai prievolei užtikrinti buvo įkeistas turtas, nustatydavo skolos sumą. Hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų analizė leidžia sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovų nurodytos teisės normos, t.y. CPK 542, 558 ir 559 straipsniai, nustato procedūras, leidžiančias kreditoriui įgyvendinti savo reikalavimo teises ir pradėti priverstinius vykdymo veiksmus iš įkeisto turto.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi tarp šalių kilęs ginčas išspręstas iš esmės, patvirtinus šalių pasirašyta taikos sutartį. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 4 p.). Nagrinėjamas apeliantų argumentas remiasi neteisinga prielaida, kad išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto antstolis gali tik remiantis hipotekos teisėjo priimta nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2012 m. liepos 1 d. buvusi nustatyta supaprastinta procedūra, kai išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas remiantis hipotekos teisėjo nutartimi, nepaneigė galimybės išieškoti iš įkeisto turto remiantis kitais dokumentais (pvz., teismo sprendimu, kai tarp įkeitimo šalių kilęs ginčas išsprendžiamas ginčo teisenos tvarka; bankroto procese, kai įkeistas turtas realizuojamas be hipotekos teisėjo procesinių sprendimų). Išieškojimas iš įkeisto turto galimas ir remiantis nutartimis, išduotomis teismo patvirtintų taikos sutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi šalių kilęs ginčas yra išspręstas, atsakovų įsiskolinimo dydis yra nustatytas, o teismo patvirtinta taikos sutartis savaime yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.), kreipimasis į hipotekos teisėją, kad šis pakartotinai atliktų procedūras ir priimtų nutartį parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių (CPK 558 str.), t. y. priimtų dar vieną vykdytiną dokumentą, reikštų tą patį tikslą turinčių ir jau atliktų procedūrų dubliavimą. Teisėjų kolegijos manymu, teismo patvirtinta taikos sutartimi šalims susitarus ir nustačius sąlygas, kurioms esant galima nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, gali būti vykdoma nereikalaujant atlikti išieškojimo iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto bendrųjų procedūrų. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismui patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, kuri yra vykdytinas dokumentas ir nustato išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto eiliškumą, šis teismas yra kompetentingas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį CPK 646 straipsnio 3 dalies tvarka.
Apeliantai UAB „Furnitūra marketingas“ ir M. M. taip pat mano, kad nutarus išduoti vykdomąjį raštą, buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas, dėl kurio šalys susitarė Taikos sutarties 8 punkte. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsižvelgė į šalių nustatytą išieškojimo eiliškumo tvarką ir nustatė, kad ji turi būti įtraukta į išduodamą vykdomąjį raštą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių nustatytą išieškojimo vykdymo tvarką. Antstolis priėmęs vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą pagal skundžiamą teismo nutartį, kurioje nurodyta šalių suderinta išieškojimo eiliškumo tvarka, bus jos saistomas, o pažeidus teismo nustatytą išieškojimo eilę bus pagrindas CPK 510 straipsnio tvarka skųsti antstolio veiksmus.
CPK 646 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją vykdomųjų raštų išdavimo tvarka įsiteisėjus teismo priimtam procesiniam dokumentui, kuriuo byla buvo išspręsta iš esmės. Tuo tarpu CPK 646 straipsnio 3 dalis detalizuoja vykdomojo rašto išdavimo tvarką bylą užbaigus teismo patvirtinta taikos sutartimi. Minėta nuostata numato, kad tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.). Aptartos 646 straipsnio dalys tarpusavyje neprieštarauja, o tik papildo viena kitą, todėl atsakovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstai rėmėsi CPK 646 straipsnio 1 dalimi vietoje 3 dalies atmetami kaip neturintys teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui.
Atsakovai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl visos skolos sumos išieškojimo, kai tuo tarpu pats nustatė, jog taikos sutartis yra neįvykdyta tik iš dalies. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovais, kadangi Kauno apygardos teismo nutartimi šalių patvirtintos taikos sutarties 15 punktas nustato, jog tuo atveju, jei taikos sutartyje numatyti mokėjimai yra pradelsiami daugiau kaip du mėnesius ir per du mėnesius nepadengiamas susikaupęs įsiskolinimas, laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję. Ieškovas į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2012 m. kovo 6 d. Ieškovas nurodė, kad remiantis taikos sutartyje numatytu skolos mokėjimo grafiku, atsakovai iki 2012 m. kovo 1 d. buvo įsipareigoję sumokėti 820 000 Lt, tačiau bylos duomenys ir patys atsakovai patvirtino, kad per nustatytą laikotarpį sumokėjo ieškovui tik 419 493,64 Lt (t. 2, b.l. 163, 170). Ieškovo pateikta 2012 m. balandžio 23 d. pažyma patvirtina, jog atsakovai nuo taikos sutarties patvirtinimo iki 2011 m. gruodžio 12 d. mokėjo ne visas taikos sutartimi sulygtas sumas, o nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2012 m. kovo mėnesio, nėra atlikęs taikos sutartimi numatytų mokėjimų. Šalių taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad prievolės pažeidimu bus laikomas ne tik termino praleidimas, bet ir dalies įmokos nesumokėjimas. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, o atsakovai neginčija, jog pažeidė taikos sutartimi prisiimtas prievoles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad visi mokėjimo terminai yra suėję, ir ieškovas remiantis šalių pasirašytos taikos sutarties 15 punktu turėjo teisę kreiptis dėl visos skolos sumos išieškojimo.
Atsakovų teigimu, tol, kol skola nebus išieškota iš UAB „Furnitūra Marketingas“ hipoteka įkeisto ir neįkeisto turto bei paaiškės, kad to turto neužtenka visai skolai padengti, M. M. ir G. L. M. nelaikytini skolingais ieškovui. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes taikos sutartimi visi atsakovai pripažino savo turtines prievoles ieškovo atžvilgiu, t. y. materialiniame teisiniame (prievoliniame) ir procesiniame (priverstinio vykdymo) teisiniame santykyje visi atsakovai laikomi skolininkais, o išieškotojo pareiga nukreipti išieškojimą pirmiausia į vienam iš skolininkų priklausantį turtą nepaneigia likusių skolininkų teisinio statuso. Atsakovai taip pat mano, kad teismo nutarties pagrindu visų atsakovų atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas pažeidžia laiduotojų teises. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neįžvelgia laiduotojų teisių pažeidimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, antstolis vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą skundžiamos nutarties pagrindu, bus saistomas joje nustatytos išieškojimo tvarkos ir eiliškumo, kuris apsaugos laiduotojų turtines teises tiek, kiek šalys susitarė taikos sutartimi.
Atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovų atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atsakovų prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą
Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą grindžiamas tuo, kad patenkinus M. M. ir G. L. M. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštą ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, vykdomųjų raštų išdavimas ir išieškojimas vykdymo procese M. M. ir G. L. M. atžvilgiu būtų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byloje, kurioje sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, šalių ginčas yra galutinai išspręstas teismui 2011 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Minėta taikos sutartimi atsakovai M. M. ir G. L. M. prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurie kyla iš siekiamų nuginčyti laidavimo sutarčių. Kadangi šalių ginčas yra baigtas, šalių teisės ir pareigos yra nustatytos, vykdomojo rašto išdavimo klausimas iš esmės patenka į teismo procesinių sprendimų vykdymo stadiją, reglamentuojamą CPK VI dalies normomis. Vykdymo procese tiesiogiai nenumatytas nei vykdomojo rašto išdavimo klausimo sustabdymas, nei pačios vykdomosios bylos sustabdymas (CPK 626-627 str.) ryšium su pradėta kita byla, kurioje siekiama nuginčyti sandorį, iš kurio kildinama išieškotojo reikalavimo teisė vykdymo procese.
Pažymėtina, kad pareikštu prašymu atsakovai realiai siekia užkirsti kelią prieš juos nukreiptiems priverstinio vykdymo veiksmams. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo veiksmų stabdymas vien dėl to, kad pareikštas neaiškios perspektyvos ieškinys, kai šalių ginčas seniai yra išspręstas ir šalių teisės bei pareigos nustatytos, neatitiktų teisinių santykių stabilumo bei įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, neapibrėžtam laikui neleistų išieškoti iš atsakovų turto ir pažeistų išieškotojo teises. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti jam pateiktą ieškinį, kaip neteismingą tam teismui, taigi ieškinys, kuriuo remiasi atsakovai, nėra nagrinėjamas teisme. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo stabdyti šią bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo neatsirastų net tada, jei ieškinys būtų pateiktas tinkamam teismui ir būtų priimtas nagrinėti. Jei ieškovų ieškinys būtų priimtas nagrinėti ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintas, galėtų būti sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (CPK 366 str.), o panaikinus teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, galėtų būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (CPK 760 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra didžiausias Lietuvoje veikiantis ir pelningai dirbantis bankas, grėsmė realiam sprendimo įvykdymo atgręžimui neegzistuoja.
Dėl ieškovo AB „SEB bankas“ atskirojo skundo
Ieškovas nesutikimą su Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutartyje netinkamai atliktais skaičiavimais, dėl kurių ieškovo naudai iš atsakovų priteistinas skolos dydis turi būti tikslinamas, bei keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo atskirąjį skundą ir išsiuntus jį į apeliacinės instancijos teismą kartu su atsakovų atskiruoju skundu, buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-140/2013. Išsprendus atskirųjų skundų priėmimo klausimus, pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl klaidos 2012 m. gegužės 30 d. nutartyje ištaisymo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo prašymą, priėmė 2012 m. birželio 26 d. nutartį dėl klaidos ištaisymo, kuria nustatė, kad 2012 m. gegužės 30 d. teismo priimtoje nutartyje yra rašymo apsirikimas, todėl 2012 m. gegužės 30 d. rezoliucinę dalį patikslino nustatęs, jog iš atsakovų ieškovo naudai išduotinas vykdomasis raštas 3 436 356,95 Lt sumai. Su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovas taipogi nesutiko ir pateikė teismui atskirąjį skundą. Remiantis ieškovo atskiruoju skundu, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-141/2013. Atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-141/2013 iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, bylos nagrinėjime dalyvauja tos pačios šalys, o bylose keliamas klausimas dėl sumos, kuriai išduotas vykdomasis raštas, todėl teisėjų kolegija mano, kad tikslinga nagrinėti patikslintą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, o nagrinėjamoje byloje esantį ieškovo atskirąjį skundą dėl 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytos išieškotinos sumos palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis yra modifikuota Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, todėl išduodant vykdomąjį raštą turi būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-141/2013, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Netenkinti atsakovų M. M., G. L. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“ atstovės prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.
Netenkinti atsakovų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirojo skundo.
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Kazys Kailiūnas
Rimvydas Norkus