Civilinė byla Nr. 3K-3-188/2008 Procesinio
sprendimo kategorijos: 129.12;
129.15; 129.23 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės
bendrovės „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios
valdymo sistemos“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys:
antstolis V. Č., UAB „Ashburn International“, I. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. kovo 1 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo UAB „Ashburn
International“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudė
atsakovui (pareiškėjui šioje byloje) UAB „Universalios valdymo sistemos“
atlikti bet kokius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui naudotis
nutartyje išvardyta programine įranga, įskaitant ir trečiųjų asmenų informavimą
apie tai, kad ieškovas tariamai negalės užtikrinti tolesnio paslaugų teikimo,
taip pat laikinai uždraudė atsakovui naudoti pirmiau nurodytą programinę
įrangą. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad nutarties vykdymas
pavedamas atsakovui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir panaikino jos dalį, kuria laikinai
uždrausta atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ naudoti nutartyje
nurodytą programinę įrangą ir šią ieškovo UAB „Ashburn International“ prašymo
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.
Pareiškėjas
UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2007 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su
skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais antstolio V. Č.
veiksmus priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/07 ir užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232;
2) pripažinti neteisėtais antstolio V. Č. 2007 m. kovo 14 d.
reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį
Nr. 2-1610-54/07“ ir 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl
2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“. Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
kovo 1 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir
uždrausta pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti tam tikrus
veiksmus, nutarta šios nutarties vykdymą pavesti pareiškėjui. Taip, pareiškėjo
teigimu, nutartyje aiškiai nustatyta jos vykdymo tvarka ir būdas. Nutartis buvo
išsiųsta tiesiogiai jam (pareiškėjui), ir jis tinkamai vykdo nutartį, nepažeidžia
joje įtvirtintų draudimų. Suinteresuoti asmenys, laikydami, kad nutartis
nevykdoma, galėjo kreiptis į teismą dėl CPK 149 straipsnyje nustatytos
atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą taikymo arba nutarties
vykdymo tvarkos ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir neturėjo teisės
imtis kokių nors veiksmų, susijusių su priverstiniu jos vykdymu. Tačiau suinteresuotas
asmuo I. J., UAB „Ashburn International“ turto administratorė,
nesikreipusi į pareiškėją dėl nutarties vykdymo ir neturėdama jokių duomenų,
leidžiančių bent įtarti, kad pareiškėjas nevykdo ar netinkamai vykdo nutartį,
2007 m. kovo 13 d. kreipėsi į antstolį V. Č. dėl priverstinio
nutarties vykdymo. Antstolis priėmė nutartį vykdyti, užvedė vykdomąją bylą ir
pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus: pateikė pareiškėjui 2007 m. kovo 14 d.
reikalavimą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, taip
pat 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą informuoti raštu dėl nutarties vykdymo. Pareiškėjo
manymu, antstolis nepagrįstai priėmė nutartį vykdyti, nes nutarties vykdymas,
atsižvelgiant į specifinį ginčo dalyką (programinė įranga) ir taikomų laikinųjų
apsaugos priemonių techninį sudėtingumą bei didelę reikšmę pareiškėjo vykdomai
veiklai, yra pavestas pačiam pareiškėjui. Pagal CPK 613 straipsnį antstolis,
priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi tai įforminti savo patvarkymu.
Antstolis to nepadarė ir taip pažeidė nurodytą procesinės teisės normą.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007
m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“
skundą dėl antstolio veiksmų tenkino: pripažino antstolio V. Č. veiksmus
priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/07, užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232 ir
surašant 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo
2007 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 2-1610-54/07“ bei 2007 m. kovo 19 d.
reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“
neteisėtais; panaikino nurodytus antstolio V. Č. 2007 m. kovo 14 d. ir
2007 m. kovo 19 d. reikalavimus; nutraukė vykdomąją bylą
Nr. 0116/07/00232. Teismas laikė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
kovo 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas jos
įvykdymo būdas ir tvarka – nutarties vykdymas pavestas pareiškėjui UAB „Universalios
valdymo sistemos“ (CPK 145 straipsnio 4 dalis, 148 straipsnio 4 dalies 11
punktas). Susipažinęs su visais tiek į civilinę bylą pateiktais, tiek
vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad nėra
jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas nevykdo 2007 m. kovo 1 d. nutarties.
Vien tik išankstiniai suinteresuoto asmens I. J. spėjimai dėl nutarties
nevykdymo, teismo vertinimu, negali būti pagrindas manyti, kad ji nevykdoma, ir
pagrindas antstoliui pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, juolab kad
nutartyje yra aiškiai įvardytas nutarties vykdytojas. Nustačius tam tikrų
uždraudimų pažeidimo faktą, asmeniui, nevykdančiam laikinosios apsaugos
priemonės, teismo nuomone, taikytina CPK 149 straipsnyje reglamentuojama
atsakomybė.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto
asmens UAB „Ashburn International“ atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 6 d.
nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį
pakeitė: nurodė, kad pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundas dėl
antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies, ir panaikino pirmosios instancijos
teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria antstolio V. Č.
veiksmai surašant 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m.
kovo 1 d. nutarties vykdymo“ pripažinti neteisėtais ir kuria šis
reikalavimas panaikintas; kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laikė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007
m. kovo 1 d. nutartis, kuria pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios jam imtis nutartyje nurodytų
veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), vykdymo proceso prasme
priskirtina nutarčių (sprendimų), įpareigojančių skolininką atlikti arba
nutraukti tam tikrus veiksmus, kategorijai, ir jos vykdymo ypatumus
reglamentuoja CPK 149 ir 771 straipsniai. Pažymėdama, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartimi
pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis pareiškėjui buvo uždrausta
imtis tam tikrų veiksmų, pagal jų pobūdį galėtų įgyvendinti tik pats asmuo,
kuriam šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, teisėjų kolegija darė
išvadą, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos laikinosios
apsaugos priemonės prigimtis lemia, jog, pareiškėjui nesilaikant draudimo imtis
tam tikrų veiksmų, antstolis negalėtų šios nutarties įvykdyti CPK nustatyta
priverstine sprendimų vykdymo tvarka, atlikdamas CPK 654 straipsnyje nurodytus pirminius
vykdomuosius veiksmus ar taikydamas CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio
vykdymo priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui pažeidus nutartimi
dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 6
punkte įtvirtintą draudimą imtis tam tikrų veiksmų, vadovaujantis CPK 149 straipsniu,
kiltų pareiškėjo atsakomybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo
klausimas. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis tokiu atveju atlieka ne teismo
nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo funkciją, o
užtikrina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos
priemonių nustatyto uždraudimo įvykdymą, atsakytų pagal CPK 149 straipsnį ir
teismas spręstų procesinės sankcijos – baudos – paskyrimo jam klausimą. Pažymėdama,
kad pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas,
įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus,
nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, teisėjų kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant
į tai, jog šiame akte turi būti užfiksuotos įsiteisėjusios teismo nutarties dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymo aplinkybės, antstolis gali
imtis veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Aktas dėl nutarties neįvykdymo,
teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas teismui skirti atsakovui iki vieno
tūkstančio litų dydžio baudą valstybės naudai (CPK 149 straipsnis). Remdamasi
išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus, priimant vykdyti
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir užvedant vykdomąją bylą
Nr. 0116/07/00232, neteisėtais ir pagrįstai vykdomąją bylą nutraukė CPK 629 straipsnio
1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai vykdomasis dokumentas neteisėtai
priimtas vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolis neturėjo priimti
vykdyti nurodytos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
nes ji negali būti vykdoma antstolio. Kartu teisėjų kolegija laikė, kad
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2007 m. kovo 1 d. nutarties dėl
laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo vykdyti teisėtumo klausimą, neturėjo
svarstyti dėl CPK 651 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punkte
nustatytų kliūčių egzistavimo. Antstolio veiksmų priimant vykdyti nurodytą
nutartį ir užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232 neteisėtumą lėmė
priverstine tvarka nevykdytinos nutarties priėmimo vykdyti faktas, o ne CPK nustatytų
kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvimas, todėl pirmosios
instancijos teismas, pripažindamas neteisėtais antstolio veiksmus priimant
vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai
netiesiogiai konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d.
nutartis, jei neegzistuotų vykdomojo dokumento neteisėtą priėmimą vykdyti
lėmusios kliūtys, būtų priskirtina antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų
kategorijai. Tačiau, nepaisydama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
antstolio veiksmai, priimant vykdyti 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir užvedant
vykdomąją bylą, pripažinti neteisėtais, o vykdomoji byla nutraukta, motyvų,
teisėjų kolegija, pripažinusi, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties
dalis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, paliko ją nepakeistą, tik kitais
motyvais (CPK 328 straipsnis). Be to, pirmiau pripažinusi, kad antstolis,
asmeniui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlieka
nutarties vykdymo kontrolės ir asmens atsakomybės už nutarties nevykdymą
užtikrinimo funkciją, teisėjų kolegija darė išvadą, kad antstolis akto dėl
nutarties neįvykdymo surašymo tikslu turi teisę atlikti procesinius veiksmus, kad
nustatytų nutarties nevykdymo faktą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais antstolio
veiksmus surašant 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl
2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“, nes šis veiksmas buvo tiesiogiai susijęs
su antstolio siekiu nustatyti, ar UAB „Universalios valdymo sistemos“ laikosi nurodyta
nutartimi nustatytų draudimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisėjų
kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino neteisėtais antstolio veiksmus surašant
2007 m. kovo 14 d. reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo
1 d. nutartį Nr. 2-1610-54/07“ ir šį reikalavimą panaikino, nes, jį surašydamas,
antstolis viršijo jam įstatyme nustatytą funkciją akto dėl nutarties nevykdymo
surašymo tikslu nustatyti jos nevykdymo faktą. Remdamasi išdėstytais
argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad skundžiamos pirmosios instancijos
teismo nutarties dalis, kuria antstolio veiksmai priimant vykdyti 2007 m. kovo 1
d. nutartį ir užvedant vykdomąją bylą, taip pat surašant 2007 m. kovo 14 d.
reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį Nr.
2-1610-54/07“ pripažinti neteisėtais, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau,
atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi
pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir prigimtį bei vadovaujantis CPK
149 ir 771 straipsniais, antstolis, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo
teisę reikalauti, kad pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“
informuotų antstolį apie pareiškėjui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
vykdymą.
III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d.
nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m.
gegužės 31 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas taikė procesinės teisės normą, kurios neturėjo
taikyti, t. y. CPK 771 straipsnio 1 dalį, todėl padarė
nepagrįstą išvadą, kad antstolis turi teisę atlikti procesinius veiksmus tikslu
nustatyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą.
Pripažinus, kad antstolis apskritai neturėjo teisės priimti 2007 m. kovo 1 d.
nutarties vykdyti (tą pripažino abu teismai), turėjo būti pripažinta, kad
antstolis negalėjo atlikti jokių (nei priverstinio vykdymo, nei vykdymo
kontrolės) procesinių veiksmų. Sisteminė CPK 771 straipsnio analizė,
kasatoriaus manymu, leidžia teigti, kad šis CPK straipsnis taikytinas tik
vykdymo procese susiklostantiems teisiniams santykiams, antstoliui priverstinai
vykdant nepiniginio pobūdžio sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba
nutraukti tam tikrus veiksmus, ir visiškai netaikytinas sprendžiant nutarčių
dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimus, nes šiuos reglamentuoja
specialioji norma – CPK 149 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą dėl CPK
149 straipsnyje nustatytų pasekmių taikymo pripažintina visiems laikinųjų
apsaugos priemonių tinkamu vykdymu suinteresuotiems asmenims (CPK 5
straipsnis), įskaitant ir suinteresuotą asmenį UAB „Ashburn International“.
Šis, įrodinėdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą,
galėtų naudotis visomis įrodinėjimo proceso šalims nustatytomis teisėmis, todėl
antstolio dalyvavimas, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, objektyviai
nėra nei būtinas, nei reikalingas. Priverstinio vykdymo teisės, renkant
įrodymus apie nutarties nevykdymą, neturintis antstolis, kasatoriaus manymu,
gali veikti nebent kaip privačių paslaugų (faktinių aplinkybių konstatavimo
suinteresuoto asmens prašymu ir kt.) teikėjas, tačiau tokia antstolio veikla
nėra ir negali būti užtikrinama valstybės prievarta bei negali sukelti
privalomų pasekmių pareiškėjui.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, ex officio aiškindamas ir taikydamas normas,
kuriomis proceso dalyviai nesirėmė (CPK 771 straipsnį ir kt.), peržengė suinteresuoto
asmens UAB „Ashburn International“ pateikto atskirojo skundo ribas ir taip
pažeidė bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančias procesinės teisės
normas (CPK 320, 337, 338 straipsniai).
3. Skundžiamą nutartį
priėmęs Vilniaus apygardos teismas, nesivadovaudamas tiek jo paties, tiek
Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiose nutartyse, priimtose kitose
civilinėse bylose tuo pačiu (2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo) klausimu,
padarytomis išvadomis, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartis pavesta vykdyti tik
jam (kasatoriui), o ne kitiems asmenims, pažeidė konstitucinius teisinės
valstybės, teisingumo, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygybės teismui
principus, įpareigojančius teismus analogiškas bylas nagrinėti ir (ar)
analogiškus klausimus spręsti vienodai, t. y. paisant jau sukurtų (taip
pat ir savo pačių) precedentų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d.
nutarimai).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Ashburn International“ prašo pareiškėjo
UAB „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime
nurodoma, kad antstolio teisė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1
d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių kyla tiesiogiai iš įstatymo (CPK 18
straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 1
punktas, 588 straipsnis, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio
1 dalis). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo esme yra
vykdomasis dokumentas, kuris gali būti vykdomas antstolio ir be specialaus
nutartį priėmusio teismo įpareigojimo. 2007 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinės
dalies įrašas, kad nutartį pavedama vykdyti pareiškėjui, aiškintinas kaip
papildomas teismo įpareigojimas vykdyti teismo priimtą nutartį, nes dėl jos
pobūdžio realus nutarties įvykdymas be pareiškėjo veiksmų neįmanomas. Tačiau
toks įpareigojimas jokiu būdu nereiškia, kad nutartį draudžiama vykdyti
įstatymo įgaliotam asmeniui – antstoliui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos
bylos aplinkybės
Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nutarta tenkinti ieškovo
(šioje byloje – suinteresuoto asmens) UAB „Ashburn International“ prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausta atsakovui (šioje byloje – pareiškėjui)
UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su
programinės įrangos naudojimu, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šios
nutarties vykdymas pavedamas UAB „Universalios valdymo sistemos“.
Antstolis V. Č.,
gavęs suinteresuoto asmens I. J., UAB „Ashburn International“ turto
administratorės, 2007 m. kovo 13 d. prašymą priimti priverstinai vykdyti
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, užvedė vykdomąją bylą Nr.
0116/07/00232 ir pradėjo vykdymo veiksmus, surašydamas bei pateikdamas
pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą
vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, taip pat 2007 m.
kovo 19 d. reikalavimą raštu informuoti jį apie konkrečius veiksmus, kurių buvo
imtasi vykdant nurodytą nutartį.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako
tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK
353 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
priimta civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/2007 pagal ieškovo UAB „Ashburn
International“ ieškinį atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ dėl
autoriaus teisių pripažinimo ir kt., atsakovui buvo uždrausta atlikti bet
kokius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui naudotis nutartyje išvardyta
programine įranga. Atsižvelgiant į specifinį teisminio ginčo dalyką ir taikomų
laikinųjų apsaugos priemonių techninį sudėtingumą bei didelę reikšmę atsakovo
vykdomai veiklai, nutarties vykdymas buvo pavestas pačiam atsakovui. Teisėjų
kolegija pažymi, kad ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra
priverstinai vykdomas. Ginčo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės
priverstinai vykdyti nereikia, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas
procesinis sprendimas. Priešingu atveju, pažeidus draudimą netrukdyti naudotis
programinėmis įrangomis ir t. t., kaltiems asmenims teismo nutartimi gali
būti skiriama bauda, o ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius,
atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo
(CPK 149 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniuose sprendimuose nekonstatuota,
kad atsakovas nesilaiko taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios
instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti laikinąją
apsaugos priemonę apeliacine tvarka nebuvo skųsta ir yra galiojanti. Minėta,
kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyta, jog jos
vykdymas pavedamas UAB „Universalios valdymo sistemos“. Pagal CPK 152
straipsnio 3 dalies nuostatas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
nusiunčiama ją vykdyti įgaliotam subjektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo
nutartyje, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta jos vykdymo
tvarka ir būdas, o nutartys, kurias vykdo antstolis, vykdomos teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis CPK nuostatomis,
reglamentuojančiomis vykdymo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės
16 d. nutartimi, spręsdamas 2007 m. kovo 1 d. nutarties išaiškinimo klausimą,
nurodė, kad teisė ir pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pavesta UAB „Universalios valdymo sistemos“, o ne antstoliui ar kitiems
asmenims. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog UAB
„Universalios valdymo sistemos“ pažeistų laikinąsias apsaugos priemones, arba
kad būtų teisinis pagrindas pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones,
nustatant galimybę UAB „Ashburn International“ laikinųjų apsaugos priemonių
vykdymą pavesti kontroliuoti pasirinktam antstoliui, taip pat suteikiant
galimybę antstoliui imtis priverstinio vykdymo veiksmų. Teismas atmetė UAB
Ashburn International“ prašymą pakeisti taikytos laikinosios apsaugos priemonės
vykdymo tvarką, pavedant tai atlikti antstoliui. Teisėjų kolegija pažymi, kad,
esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, antstolio veiksmai dėl
laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo negali būti laikomi teisėtais. Tokią
išvadą padarė ir bylą nagrinėję teismai, kurie nutraukė vykdomąją bylą CPK 629
straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu vykdomasis
dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog apeliacinės instancijos
teismas taikė procesinės teisės normą (CPK 771 straipsnio 1 dalį), kurios
neturėjo taikyti, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis turi teisę
atlikti procesinius veiksmus tikslu nustatyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių
nevykdymo faktą (CPK 149 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas,
pripažinęs, kad antstolis neturėjo teisės priimti 2007 m. kovo 1 d. nutarties
vykdyti, nes ji negali būti vykdoma antstolio, tačiau padarydamas priešingą
išvadą, jog antstolis turi teisę kontroliuoti šios nutarties vykdymą, pažeidė
CPK 148 straipsnio 4 dalies 11 punkto, 152 straipsnio 3 dalies, 771
straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo
įtakos iš dalies neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išdėstytų
argumentų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta
pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties dalis, kuria antstolio
veiksmai, surašant 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m.
kovo 1 d. nutarties vykdymo“, pripažinti neteisėtais, naikintina ir dėl šios
dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Kita
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl
nekeistina.
Kiti pareiškėjo
kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija
dėl jų nepasisako.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo
nutartis, panaikinti ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos
teismo nutartį.
Kitą apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Sigitas
Gurevičius
Pranas
Žeimys