Byla Nr. 1S-361-175/2016;

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00426-2010-9;

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

   

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. D. atstovo advokato Rimvydo Kairio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

S. D. Kauno apygardos teismo 2011-07-01 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia – 2011-09-22, bausmės pabaiga – 2021-06-22.

Komisijos 2016-01-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-11 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistojo S. D. atstovas advokatas R. Kairys (toliau – atstovas) skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atstovas pažymi, kad Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Pataisos įstaigos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose nurodytos aplinkybės, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, taip pat nuteistąjį charakterizuojantys duomenys yra priskirti prie kitų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tikslingumo, t. y. šios aplinkybės ne tik gali, bet ir turi būti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos vertinamos. Apylinkės teismo nutarties motyvas, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, yra neatsakingas, demotyvuojantis, menkinantis Komisijos darbą ir patį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Teismas, dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. To pasekmė – griežto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas, teisėtumo principo nebuvimas, veiksmingos probacijos vykdymo sistemos nebuvimas. Teismo argumentas dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkumo nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu neturi ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų, Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Į padaryto nusikaltimo sunkumą buvo atsižvelgta skiriant bausmę, todėl lygtinio paleidimo procese ši aplinkybė neturėtų būti vertinama dar kartą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Skunde pabrėžiama ir tai, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir paleidus asmenį lygtinai, jam yra taikomi apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistasis atitinka visus BVK 157 str. nurodytus kriterijus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai tas pačias aplinkybes, kurias Komisija įvertino kaip sudarančias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, vertino priešingai ir Komisijos nutarimo netvirtino.

Atsiliepimų negauta.

Skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. D. šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (22 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. D. bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai. Nors praėjus beveik dvejiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios buvo baustas drausmine tvarka, tačiau vėliau nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų nebepažeidinėjo, buvo ne vieną kartą skatintas, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Tačiau paminėtos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad probacija S. D. atžvilgiu jau šiuo metu yra galima ir bus sėkminga.

Iš Komisijos nutarimo, skundo argumentų, kitų teismui pateiktos bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis S. D. bausmės atlikimo metu iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2011-07-01 nuosprendžio, ir iki nusikalstamos veikos padarymo S. D. buvo charakterizuojamas teigiamai, turėjo šeimą, dirbo. Vis dėl to tai jam nesukliudė bendrininkų grupėje įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Todėl vien tai, kad bausmės atlikimo metu S. D. elgiasi tinkamai, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema, dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. 

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, tačiau nėra analizuotas ir atskleistas S. D. požiūris į padarytą nusikaltimą, už kurį jis atlieka bausmę, taip pat nevertinta, kokios priežastys lėmė, kad iš esmės teigiamai charakterizuojamas asmuo padarė itin pavojingą nusikaltimą. Nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra nurodyta, kas lėmė tokių nuteistojo nuostatų, sąlygojusių jo nusikalstamą elgesį, susiformavimą ir ar šios nuostatos tikrai yra pasikeitusios. Atkreipiamas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. D., kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį, jį pateisina lygindamas jį su kitų pažeidimais, pvz. su narkotikų prekiautojais, o nuteistojo mąstymas ir elgesys įvardijami kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių, didinančių riziką nusikalsti pakartotinai. Paminėtos aplinkybės nerodo akivaizdžių, teigiamų nuteistojo mąstymo, jo požiūrio į nusikalstamą elgesį, pokyčių ir tai šiuo konkrečiu atveju sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą.

Dėl paminėtų aplinkybių aukštesnysis teismas neturi galimybės daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikai, yra pakankama, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, tenkinti skundą ir apylinkės teismo nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

n u t a r i a :

nuteistojo S. D. atstovo advokato Rimvydo Kairio skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                       Algerdas Urbšys

Teisėjai                                                                                                                    Jūratė Jakubonienė

                                                                                                                                 Arūnas Paštuolis