Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1054/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47071-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.20.13; 2.3.6.4.6
(S)
PLUNGĖS apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 8 d.
Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,
dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,
kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui A. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2019 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 18 straipsniu, pripažintas ribotai pakaltinamu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, 40 val. nemokamų darbų išdirbti per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, konfiskuotas A. J. turtas 1100 Eur pinigine išraiška, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
A. J., žinodamas, kad yra Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui, išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, konfiskuoti A. J. turto 1100 Eur pinigine išraiška, iki 2019 m. lapkričio 2 d. be pateisinamų priežasčių, tyčia nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, t. y. tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo, 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosisos atsakomybės, jam buvo paskirtas įpareigojimas atidirbti 40 val. senelių namuose Skuode per 6 mėnesius iki 2019 m. lapkričio 2 d. Kaltinamasis parodė, kad nustatytų valandų neišdirbo, kadangi neturėjo su kuo nuvažiuoti į senelių namus. Parodė, kad autobusas iš (duomenys neskelbtini) važiuoja 2 kartus per dieną, pirmas autobusas važiuoja 8.20 val.
A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad žinojo, jog jam teismo buvo paskirta bausmė, t. y. atlikti nemokamus darbus Skuodo senelių globos namuose. Bausmę turėjo atlikti per šešis mėnesius, reikėjo nemokamai išdirbti ten 40 valandų. Jis buvo nuvykęs pas probacijos pareigūnę, kuri jam viską išaiškino. Ji jam paaiškino, jei jis gerai suprato, kad jei jis neatliks tų nemokamų darbų, jam bus paskirta bauda. Jis neatliko šių nemokamų darbų vien dėl to, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir neturėjo pinigų, kaip atvykti į Skuodą. Supranta, kad čia nepateisinama priežastis. Jam skambino probacijos pareigūnė ir klausė, ar jis pradėjo dirbti nemokamus darbus, jis jai tada pamelavo, kad taip, nors nebuvo buvęs nuvykęs į senelių namus. Nežino, kodėl jai melavo. Taip pat probacijos pareigūnė buvo atvykusi dėl tų nemokamų darbų pas jį į namus. Jis vėliau neatsiliepė į probacijos pareigūnės skambučius, neatsakinėjo į SMS žinutes, nes nedrįso, nes žinojo, kad melavo ir nemokamų darbų neatliko ir net nebuvo nuvažiavęs į senelių globos namus susitarti. Jis labai gailisi, kad neįvykdė jam paskirtų nemokamų darbų, neatliko bausmės. Jis suprato to pasekmes ir pažada, kad ateityje tai nebepasikartos (116-119 b. l.).
Iš 2019 m. spalio 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimo dėl A. J. matyti, kad A. J. vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuri buvo paskirta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu (1-2 b. l.).
Iš 2019 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžio ir jo patvarkymo nuorašų matyti, kad A. J. teismo buvo paskirtas įpareigojimas išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (3-5, 6 b. l.).
Pažymos apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis duomenimis, A. J. buvo išsamiai supažindintas su teismo paskirtos bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (7 b. l.).
Iš 2019 m. gegužės 14 d. A. J. sutikimo matyti, kad A. J. sutiko atlikti 40 nemokamų valandų Skuodo globos namuose (8 b. l.).
Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano kopijos matyti A. J. bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo eiga (9-18 b. l.).
2019 m. spalio 29 d. VšĮ „Skuodo globos namai“ rašto dėl nemokamų darbų atlikimo duomenimis, 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. IS-148 A. J., gim. 1997 m. siųstas atlikti 40 val. nemokamų darbų į VšĮ „Skuodo globos namai“, tačiau A. J. neatvyko ir nurodytų darbo valandų neišdirbo (20 b. l.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
Bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-69/2014).
Kaltinamajam A. J. 2019 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu buvo paskirtas įpareigojimas išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo išsamiai supažindintas su teismo paskirtos bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad žinojo, jog jam teismo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atlikti nemokamus darbus Skuodo senelių globos namuose, nurodė ir pagrindines priemonės atlikimo sąlygas, jog per šešis mėnesius privalėjo išdirbti 40 valandų. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad jam buvo išsamiai išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygos bei tvarka. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad negalėjo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės dėl to, kad neturėjo su kuo nuvykti į globos namus, tačiau nurodė ir tai, kad autobusas iš jo gyvenamosios vietos į Skuodą vyksta 2 kartus per dieną. Teismo vertinimu, kaltinamasis objektyviai turėjo galimybę atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jo nurodomos priemonės nevykdymo priežastys nėra svarbios. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atliktos kaltinamojo apklausos protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (116-119 b. l.); 2) 2019 m. spalio 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimas, iš kurio matyti, kad A. J. vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę (1-2 b. l.); 3) 2019 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendis ir jo patvarkymas, iš kurių matyti, kad A. J. teismo buvo paskirtas įpareigojimas išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (3-5, 6 b. l.); 4) pažyma apie A. J. supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis (7 b. l.); 5) 2019 m. gegužės 14 d. A. J. sutikimas, iš kurio matyti, kad A. J. sutiko atlikti 40 nemokamų valandų Skuodo globos namuose (8 b. l.); 6) bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, iš kurio matyti A. J. bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo eiga (9-18 b. l.); 7) 2019 m. spalio 29 d. VšĮ „Skuodo globos namai“ raštas dėl nemokamų darbų atlikimo, kurio duomenimis, 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. IS-148 A. J., gim. 1997 m. siųstas atlikti 40 val. nemokamų darbų į VšĮ „Skuodo globos namai“, tačiau neatvyko ir nurodytų darbo valandų neišdirbo (20 b. l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. – kovo 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-41/2020 išvadose nurodyta, jog šiuo metu A. J. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, A. J. nuo vaikystės nustatytas protinis atsilikimas. Analogiškoje būsenoje jis buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. dėl defektinio intelekto, konkretaus mąstymo primityvių emocijų jo gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. buvo apsunkintas dėl blogos impulsų kontrolės, nesugebėjimo numatyti savo veiksmų atokesnių pasekmių jis negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Nepaisant defektinio intelekto šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti savo konkrečios patirties ribose, situacijose nereikalaujančiose abstraktaus mąstymo. A. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia. A. J. gali dalyvauti atliekant procesinis veiksmus, jis gali suteikti informaciją apie faktines įvykio aplinkybes. Nenustatyta, kad dėl lengvo protinio atsilikimo A. J. būtų pavojingas visuomenei (b. l. 94-97). Atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. – kovo 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-41/2020 pateiktas išvadas, teismas A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis padarė veiką būdamas ribotai pakaltinamas (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengmo padarymą baudžiama bauda arba areštu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamasis A. J. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą pažymėtina tai, kad iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. – kovo 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-41/2020 pateiktų išvadų matyti, kad A. J. BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini), tačiau jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia. Vadovaujantis BK 18 straipsnio 1 dalimi, asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Akcentuotina tai, kad kaltinamasis riboto pakaltinamumo būsenoje nusikalsta ne pirmą kartą – 2019 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 18 straipsniu, pripažintas ribotai pakaltinamu. Atsižvelgiant į išdėstytas apinkybes, teismas šiuo atveju vertina, kad A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 18 straipsniu nėra pagrindo, tačiau bausmė kaltinamajam švelninama vadovaujantis BK 59 straipsnio pagrindu. Atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, asmuo galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau yra baustas administracine tvarka 8 kartus (44-49 b. l.) yra jauno amžiaus, nedirbantis, gaunatis neįgalumo pašalpą.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamajam siūlė paskirti minimalią 15 MGL (750 Eur) baudą bei, vadovaujantis BK 641 straipsniu, ją sumažinti 1/3 ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Teismas pritaria prokuroro išsakytai pozicijai ir kaltinamajam A. J., kuris yra gaunantis neįgalumo pašalpą, jauno amžiaus, skiriama prokuroro siūloma bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (ribotas pakaltinamumas), nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, nustatomas minimalus 15 MGL (750 Eur). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažintina 1/3 ir kaltinamajam paskirtina galutinė bausmė – 10 MGL (500 Eur) bauda.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti A. J. kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, riboto pakaltinamumo būsenoje ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) baudą.
Sumažinti, vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. J. paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) baudą.
Nustatyti, kad A. J. paskirta 10 MGL (500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.
Teisėja Giedrė Kandratavičienė