Administracinė byla Nr. eI-5608-422/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00956-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 5.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 7 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 225,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nurodydama, kad Prienų rajono savivaldybės taryba sprendimu patvirtino nuostatus, kurių pagrindu nustatyta prievolė atsakovui mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-03-31 valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį Prienų r., tačiau nesumokėjo 225,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tvirtino, kad jo name savavališkai gyveno J. M. su šeima, kurie teismo sprendimu turėjo būti iškeldinti. 2018-07-20 atsakovui paaiškėjo, kad jo namas, iš kurio J. M. su šeima išsikraustė, yra visiškai nuniokotas, sugadintas ir tapęs nebegyvenamas (sugadintos įėjimo durys, sugadinti langai, išardyta grindų danga, išardytos lubos, sugriauta krosnis ir židinys, sugadinta elektros instaliacija ir kt.). Taip pat paaiškėjo, kad yra nuardyta atsakovui priklausanti tvora, nugriauti jam priklausantys pastatai – 2 aukštų medinė pirtis, daržinė, malkinė, namo priestatas ir pasisavintos šių pastatų statybinės medžiagos.
Teigė, kad pirmą laišką dėl rinkliavos sumokėjimo atsakovas gavo tik 2022-03-07, tai buvo įspėjimas, kuriame nurodyta, kad jis skolingas iki 2021-12-31 220,72 Eur. Iš karto po minėto laiško gavimo atsakovas 2022-03-08 el. paštu info@alytausratc.lt išsiuntė raštą pareiškėjai, kuriame prašė nurodyti, už kokį objektą ir kokį laikotarpį susidarė minėtas įsiskolinimas, pateikti skaičiavimus už visą laikotarpį, taip pat informuoti, kaip (kokiu būdu) ir kada pareiškėja informavo atsakovą apie tokios paslaugos teikimą. Gavęs atsakymą, jis nedelsdamas 2022-03-14 kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūniją su prašymu išduoti pažymą, kad jo namas netinkamas gyventi. 2022-03-16 atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu perskaičiuoti vietinės rinkliavos mokestį, nes namas ginčo laikotarpiu ne tik nebuvo tinkamas gyventi, bet ir jame nuo 2017 m. buvo atjungta elektra, ir pridėjo AB „ESO“ atsakymą, kuriame paaiškinama, kad minėtu adresu yra trys elektros apskaitos, dvi iš jų atsakovo vardu, ir elektra jo prašymu atjungta. Jokio atsakymo iš pareiškėjos negavo.
Teigė, kad 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T3-136 Prienų rajono savivaldybė patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatas, t. y. 100 proc. atleidimą nuo vietinės rinkliavos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Pažymėjo, kad jokių pranešimų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo iš pareiškėjos negavo.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai).
Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.5 punktą, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 6.6 punktas).
Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja vietinės rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Administratorius). Pagal Registro duomenis Administratorius vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams Administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 30 punktas). Rinkliava sumokama į Administratoriaus (mokėjimo pranešime nurodytą) surenkamąją banko sąskaitą (-as), iš kurios lėšos pervedamos į Savivaldybės biudžetą (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 36 punktas). Administratorius yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą, Rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų Rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, Rinkliavos išieškojimą (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 55 punktas). Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Pagal Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T3-17 patvirtintą Nuostatų redakcijos (įsigaliojo nuo 2018 m. vasario 14 d.) 36 punktą, rinkliava sumokama į Prienų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą.
Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Atitinkamai nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas galėtų būti pripažintas Nuostatuose aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju.
Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, yra nurodęs, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-556/2015, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016).
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-489/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Minėtose nutartyse pažymėta, jog tokios aplinkybės, kaip galimas konteinerių nepastatymas, nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos įmokos nepaneigia (Teismų įstatymo 33 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, Nuostatų 4–6 punktai).
Administracinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą Šilo g. 36, Bačkininkų kaime, Ašmintos seniūnijoje, Prienų rajono savivaldybėje, nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė atsakovas, todėl jis pagal nuo 2017 m. liepos mėn. galiojančių Nuostatų 6.6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad apskaičiuojant vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektą buvo skaičiuojamos pastovioji ir kintamoji dedamosios dalys.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo pastatas yra negyvenamas, jame jokia veikla nevykdoma, elektros energija nenaudojama. Pateikė UAB „Ignitis“ pažymas, kad nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 objekte sunaudota 680 kWh elektros energijos, o nuo 2021-01-01 iki 2022-01-31 elektros energijos nesunaudota. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų negalima vienareikšmiškai vertinti, kad namas yra netinkamas gyventi. Be to, pateiktose fotofiksacijose matyti, jog patalpose yra įranga, pritaikyta automobilių remontui. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atliekos nesusidaro, nepaisant to, kad 2021–2022 m. buvo nenaudojama elektros energija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, jog naujuoju teisiniu reglamentavimu yra įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dedamosios dalies netgi netinkami naudojimui objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (pastoviosios įmokos dalies nereikia mokėti, jei statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinio naudojimą sustabdė įgaliotas subjektas). Papildomai pažymėjo, kad sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, taigi ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo ir negalima atleisti nekilnojamojo turto savininko nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudojimui netinkami objektai pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pabrėžė, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, kurie pateikė reikalingus prašymus ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiuose Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba kurie nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (gyvenamoji paskirtis), esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal pirmiau minėtą reglamentavimą ir LVAT praktiką, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2022-03-31.
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Remiantis Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtintų nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01) 47 punktu, kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka rinkliavos mokėtojai, turintys gyvenamosios paskirties objektą, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir Administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu. Administratorius nustato deklaracijos apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu teisingumą tokia tvarka: 1) nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas planuojamas nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo laikotarpis, elektros skaitiklių rodmenys nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo pradžioje ir kiti Administratoriaus nustatyti dokumentai; 2) Administratorius, gavęs 47.1 papunktyje nurodytus dokumentus, perskaičiuoja Rinkliavą išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį; 3) pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia Administratoriui nekilnojamojo turto objekto elektros skaitiklių rodmenis. Deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte leidžiama sunaudoti ne daugiau kaip 5 kWh/mėn. Administratorius turi teisę patikrinti elektros skaitiklių rodmenis vietoje.
Taigi, Prienų rajono savivaldybės taryba savo nuostatuose yra patvirtinusi aiškią atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dedamosios dalies tvarką, pagal kurią nekilnojamojo turto savininkas, Prienų rajono savivaldybėje turintis gyvenamosios paskirties objektą ir nesinaudojantis atliekų tvarkymo paslauga, Administratoriui turi pateikti motyvuotą prašymą bei kitus nurodytus dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas Nuostatų 47 punkte nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją su prašymu perskaičiuoti vietinės rinkliavos mokestį tik 2022-03-15 gavęs įspėjimą dėl susidariusio įsiskolinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu neteikė pareiškėjai prašymo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, taip pat į paminėtą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad atsakovas ginčo laikotarpiu neatitiko atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies už ginčo laikotarpį. Tokią kompetenciją turi rinkliavos Administratorius, gavęs vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą, deklaraciją, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir juos pagrindžiančius įrodymus.
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinęs cituojamą teisminę praktiką, teismas ex-officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.
Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 29 d. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2018 metus, todėl reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas. Iš pateiktos 2022-04-14 pažymos matyti, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 nesumokėjęs 178,62 Eur.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 pareiškėjos naudai priteistina 178,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti rengiant skundą jos patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Raimondas Simonavičius (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K. (gim. 1967-08-05) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 178,62 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus, 62 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė