Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-750-729/2020

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00111-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.8; 21.9.9

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. birželio 22 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Teismas

n u s t a t ė:

2020 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas K. M. surašytas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 25 d., 14:43 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dovilų miestelyje, Klaipėdos g. 20, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caravelle“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs bei vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliąja ryšio priemone rankomis. Tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 5), tyrėjos L. L. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), ir kiti administracinių nusižengimų byloje esantys įrodymai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, labai gailisi dėl jo padarymo ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl tokio neapgalvoto savo poelgio. Alkoholio buvo išgėręs nedaug, nesitikėjo, kad yra neleistinai apsvaigęs, todėl ir sėdo vairuoti, o vairuodamas kalbėjo mobiliu telefonu, laikydamas jį ranka. Buvo nuvažiavęs ir į medicinos įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekio kraujyje, tačiau iki šiol nėra gavęs atsakymo ir negali jo pateikti. Jaučiasi kaltas dėl to, kad vairavo neturėdamas tam teisės, kritiškai vertina savo elgesį, prašo nekonfiskuoti automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nes jis nuo 2007 m. panaudos sutartimi yra perduotas VšĮ „Laisvalaikio idėjų centras“ ir naudojamas šios įmonės veikloje, nes tai yra vienintelis įmonės valdomas didesnis automobilis - mikroautobusas, kuriuo pervežami žmonės arba scenos įranga, dekoracijos ir kt.; jį vairuoja kiti įmonės darbuotojai, turintys teisę vairuoti, o retkarčiais – ir K.medelio žmona, kai visa jų šeima (augina tris dukras) kur nors išvažiuoja.  2020-05-25, tebesitęsiant karantinui, įmonės veikla nevyko, šis automobilis buvo laikomas aikštelėje, tačiau K. M. buvo iškviestas skubiai atsiimti metalinių laikiklių, o kadangi važiuoti reikėjo tik 4- km, nebuvo kam daugiau vairuoti ir jis sėdo už vairo pats. Prašo atsižvelgti į dėl ilgai užtrukusio karantino stipriai pablogėjusią jo ir jo šeimos turtinę padėtį, tai, kad net dėl šeimos būsto įsigijimo kredito jis yra susitaręs su banku dėl įmokų atidėjimo, žmona įsiregistravusi bedarbe, ir skirti kuo mažesnę baudą.

Teismas

konstatuoja:

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. M. 2020 m. gegužės 25 d., 14:43 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dovilų miestelyje, Klaipėdos g. 20, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caravelle“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,57 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Pripažintina, kad K. M. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. K. M. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti, kai šie veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens.

KET 20 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. M. vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliąja ryšio priemone rankomis. Pripažintina, kad K. M. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 20 punkto reikalavimus. K. M. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.

Tarp šių K. M. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). K. M. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. K. M. baustas administracine tvarka, inter alia (be kita ko) pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (nuobauda įvykdyta 2019 m. vasario 13 d.), visas paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 7–9). K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. M. paskyrus švelniausias sankcijoje numatytas nuobaudas – minimalias baudas. 

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Aptariamo straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, jis nėra nenumatytas kaip privalomas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-1-493/2020).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad K. M. nesiekė nuslėpti alkoholio vartojimo fakto, pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį prisipažino vartojęs alkoholį (b. l. 6). Nors tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. M. nenorėjo sutikti su alkotesterio parodymais, tačiau K. M. pasirašė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuose užfiksuoti panaudoto alkotesterio rodmenys; leistina 0,4 promilių riba viršyta 0,17 promilėmis (paklaida ±0,01 promilės) (b. l. 2–3, 4).  Bylos nagrinėjimo metu K. M. prašė nekonfiskuoti šio automobilio, paaiškino ir pateikė įrodymus, kad jis yra naudojamas VšĮ „Laisvalaikio idėjų centras“ kaip vienintelė didesnė transporto priemonė žmonėms ir inventoriui pervežti, todėl labai svarbi tiek pažeidėjo šeimos, kurioje auga trys nepilnametės dukros, tiek įmonės poreikiams tenkinti. Įvertinus visa kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus visiškai pasiekti ir neskyrus administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

Atsižvelgus į teisinį reguliavimą, teismų praktiką, faktines aplinkybes, aukščiau aptartus K. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, K. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

pripažinti K. M. kaltu padarius:

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą;

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, paskirti K. M. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą  vienam mėnesiui.

Informuoti K. M., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20115527614, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja        Jurgita Grigonienė