Civilinė byla Nr. 2-911/2014
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00002-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.5.; 93.2.7.; 93.2.22.; 126.3.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naftos dujos“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hana LT“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Evas“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. B2-341-280/2014.
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūros.
Ieškovas UAB „Evas“ administracijos vadovas S. Š. (t. 1, b. l. 2-4), bendraieškis UAB „Naftos dujos“ (t. 1, b. l. 57-59), tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, AB Swedbank, UAB „Naftėnas“ (t. 1, b. l. 119-122, 159-160), kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Evas“ bankroto bylą. S. Š. UAB „Evas“ bankroto administratoriumi prašė paskirti V. P., UAB „Naftos dujos“ – UAB Panevėžio bankrotų administravimo biurą, AB Swedbank – UAB „Nemokumo sprendimai“, UAB „Naftėnas“ – UAB „Tytus“.
UAB „Evas“ kreditorius UAB „Hana LT“ pateikė teismui prašymą (t. 1, b. l. 65-66) įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir UAB „Evas“ bankroto administratoriumi pasiūlė UAB „Bankroto lyderiai“.
UAB „Ius Positivum“ (t. 1 b. l. 144) ir UAB „Bankrupta“ (t. 1, b. l. 220, t. 2, b .l. 1-2) pateikė Panevėžio apygardos teismui siūlymus teikti bankroto administravimo paslaugas UAB „Evas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi (t. 2, b. l. 23-25) atsakovui iškėlė bankroto bylą, o jo administratoriumi paskyrė UAB „Nemokumo sprendimai“. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Evas“ yra nemokus. Įvertinęs administratorių kandidatūras, teismas padarė išvadą, kad jos atitinka Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytus reikalavimus. Sprendimą atsakovo administratoriumi skirti trečiojo asmens AB Swedbank pasiūlytą kandidatūrą teismas motyvavo tuo, kad bendrovėje dirba 4 asmenys, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, kad įmonė turi filialą Panevėžio mieste, veiklos užtikrinimo tikslu bendradarbiauja su kitomis bendrovėmis, o aplinkybių, galinčių kelti abejones šio bankroto administratoriaus nešališkumu, nenustatyta.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų juos argumentai
Ieškovas UAB „Naftos dujos“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 27-31) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutarties dalį, kuria UAB „Evas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“, ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriumi paskirti UAB Panevėžio bankrotų administravimo biurą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta. Teismas nevertino tokių svarbių administratoriaus parinkimo kriterijų, kaip darbo krūvis, darbuotojų skaičius, buveinės vieta ir kt. Nutartyje nenurodytos, neaptartos ir neįvertintos visumoje aplinkybės, pagrindžiančios UAB „Nemokumo sprendimai“ prioritetą prieš kitas kandidatūras, nėra nurodyti motyvai, kodėl teismas atmetė kitas administratorių kandidatūras.
2. UAB „Naftos dujos“ siūlomas administratorius UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuras turi akivaizdų pranašumą. Jo buveinė ir vykdoma veikla yra tame pačiame mieste, kaip ir bankrutuojanti įmonė. Tuo tarpu UAB „Tytus“ ir UAB „Bankrupta“ buveinės yra kitame mieste, o UAB „Nemokumo sprnedimai“ ir UAB „Ius Positivum“ Panevėžio mieste turi tik formaliai registruotus filialus (juose nedirba nei vienas darbuotojas, UAB „Nemokumo sprendimai“ adresas korespondencijai nurodytas Traidenio g. 39, Vilniuje). UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuras yra baigęs 16 bankroto procedūrų, o UAB „Nemokumo sprendimai“ – nei vienos. Teismo UAB „Nemokumo sprendimai“ naudai įvertinta aplinkybė, jog įmonė bendradarbiauja su bendrovėmis, kurios padeda apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą ir sutvarkyti dokumentus, perduodamus archyvui, nesusijusi su administratoriaus kandidatūros vertinimu, nes turto apsauga ir archyvo sutvarkymas yra administratoriaus pareiga (ĮBĮ 11 str. 3 d., 31 str. 7 d.).
Trečiasis asmuo UAB „Hana LT“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 46-50) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutarties dalį, kuria UAB „Evas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“, ir klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Hana LT“ kartu su prašymu įtraukti ją į UAB „Evas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikė siūlymą bankrutuojančios įmonės administratoriumi skirti UAB „Bankroto lyderiai“, pridėdama visus būtinus dokumentus. Tačiau teismas nepakankamai atidžiai analizavo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nesvarstė UAB „Hana LT“ pasiūlytos UAB „Bankroto lyderiai“ kandidatūros. Tokiu būdu buvo pažeistos UAB „Hana LT“, kaip kreditoriui, įstatymo garantuojamos teisės (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
2. Skirdamas bankroto administratorių, teismas savo sprendimo nepagrindė ir nepasisakė dėl kitų kandidatų tinkamumo teikti administravimo paslaugas UAB „Evas“. Tinkamiausiai tai padaryti gali UAB „Hana LT“ pasiūlytas administratorius UAB „Bankroto lyderiai“, tačiau ši kandidatūra net nebuvo svarstyta. UAB „Bankroto lyderiai“ šiuo metu vykdo 16 bankroto procedūrų, iš jų 5 – Panevėžio apygardos teisme, yra užbaigusi 15 bankroto procedūrų. Tai rodo, kad ši bendrovė yra patikima, turi didelę bankroto administravimo patirtį ir geriausiai užtikrintų tinkamą UAB „Evas“ bankroto procedūrų.
Trečiasis asmuo AB Swedbank atsiliepime į UAB „Naftos dujos“ atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 37-39) prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Nemokumo sprendimai“ dirba patyrę administratoriai, kurie yra baigę 50 įmonių bankroto procedūrų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į AB Swedbank, kaip didžiausią finansinį reikalavimą, užtikrintą įkeitimu, turinčio kreditoriaus nuomonę dėl administratoriaus skyrimo.
Atsiliepime į UAB „Hana LT“ atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 54-56) trečiasis asmuo AB Swedbank prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, kurias galima būtų pripažinti svarbiomis. Bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys neleidžia teigti, kad teismas netinkamai įvykdė pareigą UAB „Hana LT“ kartu su pareiškimu pateiktame UAB „Ius Positivum“ sutikime įvardintą bankroto administratoriaus kandidatūrą suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Apeliantui nepateikus objektyviais įrodymais pagrįstų motyvų, kad UAB „Nemokumo sprendimai“ netinkamas teikti administravimo paslaugas UAB „Evas“, skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria UAB „Evas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Kadangi teismo nutarties dalis, kuria UAB „Evas“ buvo iškelta bankroto byla, atskiraisiais skundais neskundžiama, apeliacinės instancijos teismas dėl šioje dalyje priimto teismo sprendimo nepasisako.
Dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo
Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo AB Swedbank atsiliepime į UAB „Hansa LT“ atskirąjį skundą kelia šio skundo priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 315 straipsnio 1 dalies, 338 straipsnio pagrindu klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 4 d., 338 str.). Taigi, būtent pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo ir praleisto termino atnaujinimo klausimus (CPK 78 str. 2 d., 307 str. 2 d., 338 str.), o nagrinėjamos bylos atveju teisėjo rezoliucija UAB „Hansa LT“ prašymas dėl termino atskirajam skundui atnaujinti buvo tenkintas ir atskirasis skundas priimtas. Toks procesinis veiksmas atitinka CPK 78 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo rezoliucijos atnaujinti terminą motyvavimo būtinumas, skirtingai nei nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimo atveju, įstatyme nenumatytas. Įstatyme taip pat nenumatyta apeliacijos teisė dėl teismo sprendimo (rezoliucijos) atnaujinti procesinį terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Dėl administratoriaus bankrutuojančiai įmonei parinkimo kriterijų
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, privalo paskirti šios įmonės administratorių. Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis bei padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į šių funkcijų pobūdį ir svarbą, Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui (ĮBĮ 11 str. 4 d.).
Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinti kiekvieną aplinkybę, turinčią reikšmės tinkamiausio administratoriaus parinkimui. Spręsdamas šį klausimą, teismas yra saistomas viešojo intereso, kuris įpareigoja siekti, kad konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų ir įmonės interesų atstovavimo tinkamumo arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Dažniausiai teismų praktikoje vertinami bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai yra potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, kreditorių, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Gali būti vertinama ir tai, ar administruotina įmonė ir kandidatas šią įmonę administruoti yra tame pačiame regione bei bet koks kitas kriterijus, kuris, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai prioritetą suteikti konkretiems kandidatams. Tačiau nei vienam iš paminėtų administratoriaus parinkimui svarbių kriterijų prioritetas negali būti teikiamas. Tinkamiausia teismo vertinimu kandidatūra parenkama, atsižvelgiant į konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą.
Dėl bankroto administratoriaus siūlymo tvarkos
Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Evas“ administravimo paslaugas sutiko teikti septyni bankroto administratoriai. Penkis iš jų pasiūlė bylos dalyviai – V. P. (t. 1, b. l. 3), UAB Panevėžio bankrotų administravimo biurą (t. 1, b. l. 58-59), UAB „Nemokumo sprendimai“ (t. 1, b. l. 119-122), UAB „Bankroto lyderiai“ (t. 1, b. l. 135-136), UAB „Tytus“ (t. 1, b. l. 160). Du bankroto administratoriai savo kandidatūrą teismui pasiūlė patys – UAB „Ius Positivum“ (t. 1., b. l. 144) ir UAB „Bankrupta“ (t. 1, b. l. 220, t. 2, b. l. 1-2).
Bankroto administratoriaus skyrimo tvarka nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje pasakyta, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, ją Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Įmonių bankroto valdymo departamentas. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti Įmonių bankroto įmonių 5 straipsnyje išvardyti asmenys, t. y. asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei – kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamosios įmonės likvidatorius. Jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų, teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito administratoriaus kandidatūrą teismui siūlo taip pat šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.
Bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir siūlymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 909 patvirtintos „Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklės“. Pagal šiame teisės akte įtvirtintas nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, siekdamas teikti konkrečios įmonės bankroto administravimo paslaugas, privalo pateikti Įmonių bankroto valdymo departamentui nustatytos formos deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams. Deklaracija teiktina esant vienai iš šių sąlygų: 1) kai šio asmens kandidatūrą teismui siūlo ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys (Taisyklių 1 p.); 2) kai teismas kreipiasi į Departamentą, kad šis pasiūlytų administratoriaus kandidatūrą, ir apie galimybę teikti administravimo paslaugas Departamentas paskelbia interneto svetainėje www.bankrotodep.lt (Taisyklių 7 p.); 3) kai Departamentas sužino, jog administratorius, kuris yra fizinis asmuo, mirė ir apie galimybę teikti administravimo paslaugas paskelbiama interneto svetainėje www.bankrotodep.lt (Taisyklių 10 p.).
Iš aukščiau išdėstytų teisės normų matyti, kad subjektų, galinčių teismui siūlyti bankrutuojančios įmonės administratoriaus kandidatūrą, ratas yra aiškiai apibrėžtas. Nei įstatymas, nei jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato galimybės pačiam bankroto administratoriui siūlyti savo kandidatūrą teismui tiesiogiai. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Bankrupta“ šiuo aspektu neatitinka ĮBĮ keliamiems reikalavimams, neturėjo teisinio pagrindo toliau svarstyti šių kandidatūrų tinkamumo administruoti UAB „Evas“.
Įvertinęs bylos medžiagoje esančius dokumentus, teismų informacinės sistemos LITEKO užfiksuotus duomenis (CPK 179 str. 3 d.) bei apelianto UAB „Hana LT“ atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administratorių UAB „Ius Positivum“ vertino ir kaip trečiojo asmens UAB „Hana LT“ pasiūlytą kandidatūrą. UAB „Hansa LT“ prašymas įtraukti ją į UAB „Evas“ bankroto bylą, kuriame išdėstytas ir pasiūlymas bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto lyderiai“, užregistruotas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-382/2014. Tuo tarpu UAB „Ius Positivum“ sutikimas teikti UAB „Evas“ bankroto administravimo paslaugas buvo gautas ir registruotas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-341/2014. Abu dokumentai gauti 2014-01-27. Tą pačią dieną minėtos bylos teismo nutartimi buvo sujungtos (t. 1, b. l. 151). Šios aplinkybės tikėtina lėmė tai, kad UAB „Hansa LT“ ir UAB „Ius Posistivum“ pateikti dokumentai buvo įsiūti į bylą vieni po kitų ir pirmosios instancijos teismo per klaidą buvo neteisingai įvertinti, dėl ko UAB „Hansa LT“ pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra (UAB „Bankroto lyderiai“) liko nesuderinta su Įmonių bankroto departamentu ir teismo nebuvo svarstyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs jas bylos duomenų visumoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, įpareigojančias teismą svarstyti visus dalyvaujančių byloje asmenų prašymus, pareikštus iki nagrinėjamo klausimo išsprendimo. Kita vertus, šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį, kuria išspręstas UAB „Evas“ bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas, kadangi keisti ar naikinti priimtą procesinį sprendimą dėl procesinių normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jei konstatuojamas neteisingas bylos ar kurio nors joje keliamo klausimo išsprendimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, galėtų būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitiktų Įmonių bankroto įstatyme nustatytų reikalavimų.
Dėl paskirtojo administratoriaus tinkamumo
Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad tik vienas iš dokumentų, pridėtų prie trečiojo asmens UAB „Hansa LT“ prašymo įtraukti ją į UAB „Evas“ bankroto bylą, yra aktualus sprendžiant bankroto administratoriaus skyrimo klausimą – UAB „Bankroto lyderiai“ deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 143). Nors UAB „Hansa LT“ atskirajame skunde teigiama, jog kartu su prašymu buvo pateikti ir kiti būtini dokumentai – UAB „Bankroto lyderiai“ sutikimas teikti bankroto administravimo paslaugas, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopija, leidimo teikti administravimo paslaugas kopija ir kt., tai patvirtinančių duomenų byloje nesama. Jų su atskiruoju skundu nepateikė ir apeliantas, nors, sprendžiant iš prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti turinio, buvo nuvykęs į pirmosios instancijos teismą susipažinti su byla ir neabejotinai turėjo pastebėti, jog minėtų dokumentų, išskyrus vienintelę deklaraciją, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto procesinis elgesys neatitinka CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos šalių pareigos joms priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant greito bylos išnagrinėjimo, laiku pateikti įrodymus. Pažymėtina, kad bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu ir delsimas neapibrėžtą laiką iš esmės spręsti klausimą, susijusį su teisėto atstovo bankrutuojančiai įmonei paskyrimu, pažeistų tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB „Hansa LT“ interesas pasiūlyti savo administratoriaus kandidatūrą nagrinėjamoje byloje negali nusverti egzistuojančio UAB „Evas“ ir kitų jos kreditorių intereso, kad administratorius kuo greičiau pradėtų veikti ir vykdyti būtinas bankroto procedūras. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo principais (CPK 2 str., 7 str.) bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, nagrinėjamoje byloje paskirto bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“ tinkamumo teikti bankroto administravimo paslaugas UAB „Evas“ klausimą nagrinėja lygindamas su V. P., UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuro ir UAB „Tytus“ kandidatūromis.
Susipažinęs ir įvertinęs ieškovų UAB „Evas“ administracijos vadovo S. Š., UAB „Naftos dujos“, trečiųjų asmenų AB Swedbank, UAB „Naftėnas“ argumentus, kuriais remiantis kiekviena šalis prašo skirti jos siūlomą bankroto administratorių, bei juos pagrindžiančius dokumentus, išnagrinėjęs atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, taip pat Įmonių bankroto valdymo departamento svetainėje www.bankrotodep.lt skelbiamus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių prielaidas konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bankroto administratoriumi paskirtas būtent UAB „Nemokumo sprendimai“, nepagrįstumo ar pagrindo ją pakeisti buvimo, juo labiau, kad duomenų, objektyviai keliančių abejonių dėl šio bankroto administratoriaus gebėjimo skaidriai ir nešališkai vykdyti UAB „Evas“ bankroto administravimo procedūras, byloje nėra.
Apeliantas UAB „Naftos dujos“ taip pat nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, kad jo siūloma administratoriaus kandidatūra (UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuras) būtų vienintelė alternatyva, parenkant UAB „Evas“ administratorių. Apelianto argumentai, susiję su administravimo kaštais, kuriuos gali lemti aplinkybė, jog UAB „Nemokumo sprendimai“ pagrindinė būstinė yra kitame mieste, nei bankrutuojančios įmonės buveinė, nesudaro teisinių prielaidų prioritetą teikti jo siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai. Bankroto administravimo procese administravimo išlaidų sąmatą tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditoriai (ĮBĮ 23 str. 5 p.), todėl jų valia spręsti dėl administravimo išlaidų apimties, dydžio ir jų apmokėjimo. Pati savaime aplinkybė, kad teismo paskirto administratoriaus pagrindinė buveinė ir joje dirbantys asmenys yra registruoti Vilniaus mieste, neįrodo, kad tai esmingai įtakos bankroto proceso operatyvumą ir greitą kreditorių kontaktą su administratoriumi. Kaip matyti iš Įmonių bankroto valdymo departamento svetainėje www.bankrotodep.lt skelbiamų duomenų, UAB „Nemokumo sprendimai“ bankroto administravimo paslaugas teikia bankrutuojančioms įmonėms, kurių buveinės registruotos įvairiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose), kaip, beje, ir UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuras (Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose). Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su trečiojo asmens AB Swedbank atsiliepimo į UAB „Naftos dujos“ atskirąjį skundą argumentu, jog vien tai, kad UAB „Nemokumo sprendimai“, kaip juridinis asmuo, kol kas nėra baigęs nei vienos bankroto administravimo procedūros, nesudaro pagrindo abejoti šioje bendrovėje dirbančių asmenų profesionalumu, juolab, kad didžioji jų dauguma yra baigusi ne vieną bankroto procedūrą. Bankroto administratoriaus siekis užtikrinti tinkamą jo teikiamų paslaugų kokybę ir Įmonių bankroto įstatyme numatytų pareigų vykdymą, bendradarbiaujant su kitomis atitinkamoje veiklos srityje veikiančiomis bendrovėmis, nors nėra lemiamas kriterijus, renkant tinkamiausią kandidatūrą, visgi yra reikšmingas, vertinant kandidato galimybes organizuoti bankroto procesą taip, kaip to reikalauja teisės normose įtvirtinti reikalavimai.
Pažymėtina, kad teismo paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas ar atsiradus kitų aplinkybių dėl paskirto bankroto administratoriaus galimo neatitikimo įstatymų reikalavimams arba šališkumo, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar daugiau nei pusę teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turintis kreditorius išsaugo teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo; be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo kaltės.
Dėl nepakankamo nutarties motyvavimo
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas teismo motyvų nebuvimas, o teisinga teismo nutartis negali būti panaikinta vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš nutartyje nurodytų motyvų galima padaryti išvadą, kodėl teismas padarė nutartyje nurodytą išvadą ir priėmė sprendimą. Skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutarties motyvuojamojoje dalyje glaustai nurodyti argumentai, iš kurių yra aišku, kodėl teismas nusprendė UAB „Evas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokumo sprendimi“. Pagal CPK 328 straipsnio nuostatas, iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais ir nagrinėjamu atveju nėra priežasčių konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo.
Kiti atskirųjų skundų argumentai patys savaime neįtakoja skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė