Baudžiamoji byla Nr. 1-197-137/2014
Proceso Nr. 1-57-1-01584-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.4; 1.1.8; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1;
2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5.

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,
sekretoriaujant L. Davenienei,
dalyvaujant: prokurorui D. Prankai,
gynėjui adv. Z. Pečiuliui,
nepilnamečio nukentėjusiojo I. M. R. atstovui adv. V. Račiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d.,
n u s t a t ė:
E. Š., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis:
2012 m. liepos 29 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas vokiečių pinčerio veislės šuns vardu „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neįsitikinęs, kad minėtas šuo yra saugiai uždarytas name, pažeidė Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 p. (2001 11 08 įstatymo Nr. IX-587 redakcija, galiojusi iki 2013 01 01) ir 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punkto reikalavimus, nes vienam iš svečių atidarius duris iš namo vidaus ir taip išleidus į minėto namo kiemą vokiečių pinčerio veislės šunį vardu „(duomenys neskelbtini)“, šis išbėgęs puolė ir apkandžiojo į šio namo kiemą užėjusį mažametį I. M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje, kąstines žaizdas lūpos dešinėje pusėje su audinio defektais raudonyje ir odoje, kurių odos randai viršutinės lūpos dešinėje, susidarę po kąstinių žaizdų sugijimo, liks visam gyvenimui, t.y. nepataisomai subjaurojo I. M. R. kūną- veidą, ir taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
E. Š. esmines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi ir paaiškino, kad neneigia fakto, jog berniukas buvo apkandžiotas jo šuns ir jam jo labai gaila. Tačiau asmeniškai jis nesijaučia kaltas, nes ne jis vaiką apkandžiojo. Jis namuose šventė gimtadienį. Teritorija pilnai aptverta, kad šuo neišbėgtų į gatvę, bet jis visada laisvas laksto savo teritorijoje, būna ir tuo metu buvo tarp žmonių. Atidarydamas kiemo vartus, šunį visada uždaro, nors šuo nėra agresyvus. Taip iš šį kartą: šunį uždarė ir tik tada nuėjo atidaryti vartų. Žino, kad būdamas prie tvoros vaikas paerzino šunį, jis urzgė, todėl mano, kad vaiko tėvai galėjo taip pat imtis saugumo priemonių neleisdami vaikui erzintų šunį ir lįsti prie šuns. Jis įleido žmones per vartus ir tik tada išgirdo, kad suriko moteris jog šuo apkandžiojo vaiką. Jis nei šuns erzinimo fakto, nei kaip ir kas išleido šunį, nei apkandžiojimo fakto nematė. Tik po to sužinojo, kad vienas iš svečių-A., atidarė duris. Paprastai šuo nešokinėja ant žmonių iš džiaugsmo. Gali būti, kad norėdamas žaisti šoko, o vaikas išsigando. Žmonės patys nusprendė kuo greičiau vežti vaiką į ligoninę ir nelaukę kol atvažiuos greitoji pagalba išvyko. Jis ligoninėje berniuko nelankė, nes po šio įvyko susidarė konfliktinė situacija su jo tėvais, po to vaiko tėvų neatsiprašė ir su jais nebendravo. Ant tvoros prie vartų yra užrašas „atsargiai, piktas šuo“. Su valstybinės ligonių kasos ieškiniu dėl berniuko gydymo sutinka visiškai. Su nukentėjusiojo atstovės pateiktu ieškiniu sutinka ir žada atlyginti visas gydymosi išlaidas.
Be kaltinamojo paaiškinimo,-jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
-nepilnamečio nukentėjusiojo I. M. R. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka, t. 1 b. l. 99, 127-129), kad 2012-07-29 jis nuvyko į namą nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su savo senele, seneliu, mama, vienu savo amžiaus draugu ir pastarojo mama. Šiuose namuose anksčiau niekada nesilankė. Namo teritorija buvo aptverta tvora. Lentelės, įspėjančios apie šunį, nematė. Atėjęs į kiemą pastebėjo šunį, kuris juos pamatęs pradėjo loti. Šuo buvo nepririštas ir bėgiojo po kiemą. Nei jis, nei kiti atvykę asmenys šuns neerzino, jam jokių daiktų nekaišiojo. Savininko buvo paprašyta šunį uždaryti. Tačiau vėliau vyras trumpais juodais plaukais šunį išleido ir jis pabėgo. Visi išsigando. Pamatęs atbėgantį šunį jis nuleido galvą. Šuo pribėgęs prie jo užšoko ant nugaros ir apkandžiojo veidą. Senelis, gindamas jį nuo šuns, spyrė, o jis užsidengė veidą rankomis ir paprašė mamos eiti iš ten. Jam stipriai bėgo kraujas. Kur buvo šuns šeimininkas tuo metu – nežino. Jį tuoj pat išvežė į ligoninę;
-liudytojos J. L. 2012-08-02 pareiškimu-prašymu Vilniaus rajono PK (t. 1 b. l. 1), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 121-123) ir teisme, kad 2012-07-29 nuvyko į namą nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais, savo drauge, pastarosios sūnumi ir savo sūnumi palydėti savo tėvų draugės. Tą dieną buvo švenčiama namo šeimininko gimimo diena ir jos mamos draugė buvo pakviesta į šventę. Jie pasinaudojo proga nuvažiuoti prie ežero, esančio netoli tos vietos. Anksčiau šiame name nesilankė. Namo teritorija buvo aptverta siena su varteliais, lentelių, kuriose būtų įspėjama apie gyvūnus, nebuvo. Atėję iškart pamatė nedidelį rudos spalvos šunį, kuris, vos pamatęs abu berniukus, dar neužėjus į kiemą ėmė loti. Šuo reagavo tik į vaikus. Ji įspėjo vaikus, kad prie šuns nelįstų. Prieš tai niekas šuns neerzino, nekvietė ir jokių daiktų jam nekišo. Savininko buvo paprašyta uždaryti šunį, nes jie turėjo vykti prie ežero ir namo savininkas juos paragino sutrumpinti kelią pereinant per jo kiemą. Šuo buvo uždarytas name labai trumpam, nes vos tik pradėjo eiti per kiemą, kuriame vyko šventė ir buvo daug žmonių, kažkas atidarė namo duris ir leido šuniui išbėgti. Šuo iškart užšoko vaikui ant nugaros, kandžiodamas veidą, ir jos sūnus neturėjo laiko sureaguoti, jis pradėjo bėgti, o šuo bėgo iš paskos, stipriai braižydamas nugarą. E. Š. buvo šalia šuns, bet nieko nedarė. Jie skubiai išvyko, nes vaikas prarado daug kraujo ir nuvežė jį į greitosios pagalbos skyrių. Po įvykio sūnų (duomenys neskelbtini) klinikoje operavo 4 val., jis 2 dienas buvo reanimacijoje. E. Š. paskambino tik kartą, sakė, kad nušovė šunį ir kad ji nebandytų niekur kreiptis. Jis niekada nesidomėjo vaiko sveikata, nenorėjo duoti šuns skiepų istorijos, o jie dėl to negalėjo išvengti 4 ampulių skiepų. Šiuo metu sūnaus viršutinės lūpos dešinėje pusėje yra randas, dalis tos pačios lūpos yra nukąsta, jis pradėjo bijoti šunų. Sūnui iškąstas lūpos kamputis, kurio nei vienas chirurgas pasaulyje neatstatys. Dėl to jis auginasi plaukus ir slepia randą. Randas didelis ir augant jis plečiasi bei tempiasi. Gydytojai sako, kad tik kai bus 14 metų, bus galima daryti operaciją. Bet vaikas labai pergyvena, todėl jie nori kreiptis anksčiau. 6000 eurų, tai gydytojų operacijos įvertinimas, kuri sūnui būtina. Kai sūnus gydėsi Žalgirio klinikoje, viena diena kainavo 90 Lt, iš viso buvo sumokėta už 9 dienas - 810 Lt. Taip pat sumokėjo 400 Lt už tepalus randams, kad gijimas vyktų sklandžiai. Visiškai palaiko savo ieškinį ir prašo jį tenkinti bei priteisti būsimas sūnaus gydymosi išlaidas bei jų turėtas išlaidas vaiko gydymui, taip pat prašo apriboti kaltinamojo teises turtui iki bus įvykdytas sprendimas dėl žalos atlyginimo;
-liudytojos D. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 4-6) ir teisme, kad atvyko pas kaltinamąjį į gimtadienį. Kartu atsivežė ir klasiokę L. bei jos dukrą J. L. su sūnumi, kurie norėjo važiuoti prie ežero. Atvykus prie namo, jie susižavėjo tuo kiemu, matė, kad lakstė šuniukas, kuris suurzgė, nes vaikas per tvorą erzino pagaliu, todėl subarė vaikų motinas, kad prižiūrėtų vaikus. Atėjo E. Š., jo paprašė, kad parodytų kaip gražiai gyvena ir jie galės praeiti pro kitus vartus prie ežero. E. Š. pasiūlė užeiti, visi užėjo išskyrus draugės vyrą, kuris iš mašinos ėmė rankšluosčius. Tuo metu atsidarė durys ir šuo ramiai pribėgo prie berniuko, pakėlė kojas ir įkando. Jis nebuvo agresyvus, vaikui ant pečių uždėjo priekines letenas. Daugiau nieko nematė, kažkas sušuko, kad šuo įkando. Šuo įkando vaikui į lūpą ir vaiką paėmė močiutė. Matė, kad vaikai pagaliuku erzino šunį pro vartus, šuo nelojo, tik suurzgė, bet tyliai. Ji pati vaikus atitraukė. Prieš įeinant niekas neprašė uždaryti šuns. Ant vartų nematė lentelės, kad būtų perspėjimas dėl šuns. Jai vėliau paskambino apkandžioto berniuko mama, sakė, kad vaikas (duomenys neskelbtini) dirba modeliu, ir kad dėl išvaizdos praras daug pinigų. Be to paminėjo, kad yra ir jų pačių kaltės, jog ėjo į kiemą. Ji pati domėjosi vaiko būkle po sukandžiojimo, tačiau jai buvo pasakyta, kad į teismą nesikreips;
-liudytojos J. I. paaiškinimu, kad E. Š. yra šeimos draugas, ji yra buvusi pas jį sodyboje su vaikais. Vaikai su šuniu (duomenys neskelbtini) žaidžia ir prieš ir po įvykio, jokių incidentų nėra buvę. Ji niekada nenuogąstavo, kad vaikams žaidžiant su tuo šuniu galėtų kas nors atsitikti. Nagrinėjamas įvykis dėl šuns įkandimų yra vienintelis;
-liudytojo P. N. paaiškinimu, kad yra kaltinamojo draugas, dažnai nuvyksta pas jį su savo 2 vaikais, kuriems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai su šuniu bendrauja ir jokių baimių ar įvykių nėra buvę. Šuo (duomenys neskelbtini) niekada neparodė agresijos, jis su vaikais žaidžia, dūksta. Mano, kad taip galėjo įvykti dėl to, jog šunį paerzino;
-ekspertės J. G.-D. paaiškinimu, kad patvirtina savo išvadą. Dėl randų ir jų apimties sumažinimo, vaizdo nublankinimo, dėl padarinių, ji negali vertinti, nes nėra plastikos chirurgė. Teikiant išvadą jai tokių duomenų nereikėjo, nes vertino galimybę pataisyti ne invazijomis, o kosmetinėmis priemonėmis. Kadangi sužalojimai savaime neišnyks,-įvertino ir pripažino sužalojimus kaip nepataisomus. Tik komisinės ekspertizės metu, įtraukiant ir plastikos chirurgą, galima vertinti dėl operacinio įsikišimo. Nustatant sužalojimų nepanaikinamumo faktą vadovavosi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaru, patvirtintu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus A. P. 2011-08-26 Nr. 233. Jose pasakyta, kad įpareigojama vadovautis nauju komentaru darbe. Taisyklių 6.12 punktas prie komentaro numato, kad gydytojai nustatę, jog jei po sužalojimų susidarę randai savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali,- tada sužalojimai vertinami kaip nepataisomi. Gali patvirtinti, kad odos randai net ir chirurginiu būdu pilnai negali būti panaikinami. Jie tik gali būti nušlifuojami, sumažinti, padaromi mažiau matomi, bet nepašalinami. Tai ir reiškia, kad sužalojimai nepataisomi. Negali pasakyti, ar vaikui augant, randai sumažės, ar padidės. Kosmetinės priemonės irgi negali padėti, randai vis tiek liks. Berniukui padaryti sužalojimai priskiriami prie nepataisomų. Kūno subjaurojimas, tai juridinė sąvoka, todėl negali jo vertinti kaip ekspertė, nes tai ne medicininė sąvoka ir nėra jos kompetencijoje. Tačiau gali pasakyti tiek, kad veidas yra pastoviai matoma kūno dalis, o randai veide jį visada bjauroja ir gali įtakoti žmogaus ateitį. Tuo metu, kai buvo atliekama ekspertizė, matėsi švieži ir ryškūs randai, kurie jos manymu, turės įtakos žmogaus ateičiai;
-liudytojos J. L. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka t. 2 b. l. 1-3), kad J. L. tai jos draugė, kuri pastoviai su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Draugė turi mažametį sūnų I. M. R., kuriam (duomenys neskelbtini) metai. 2012 m. liepos mėnesį J. su sūnumi buvo atvykusi į Lietuvą. Ryte liepos 29 d. jie nuvyko pas J. tėvus, tada visi užsinorėjo išsimaudyti. Tuo metu buvusi bute D. paprašė pastarąją nuvežti pas pažįstamus į šventę. D. pasakė, kad kaip tik šioje vietoje netoli yra ežeras, todėl J. tėvai sutiko pavežti D.. D. paprašė ir jos su J. kartu važiuoti, kad parodytų vietą kur švęs, nes vakare reikėtų D. paimti ir parvežti atgal į (duomenys neskelbtini). Jie sustojo prie D. nurodyto ir tvora aptverto gyvenamojo namo. Prie vartų kieme jų jau laukė nepažįstamas vyras, o šalia jo lakstė rudos spalvos kailio, nedidelis šuo - vokiečių pinčeris, kuris lojo, buvo be antsnukio ir pavadėlio. Kartu išlipo ir vaikai, jie šuns neerzino. D. į kiemą užėjo pirma. Po to šis vyras pasiūlė ir jiems užeiti į kiemą, prisijungti prie šventės, nurodė, kad kelias per kiemą yra trumpesnis prie ežero ir krantas geresnis. Ji su J. paprašė šunį kur nors uždaryti, nes šis pastoviai lojo, nors jos nuomone agresyviai nesielgė. Vyras pasakė nebijoti šuns, tačiau paėmęs nuvedė jį už kampo, kur paslėpė ar uždarė, ji nematė, tačiau lojimo daugiau nesigirdėjo. Tada jie užėjo į kiemą su vaikais. J. tėvas dar liko kažko už vartų. Užėjus už kampo, kieme pamatė daug suaugusių asmenų. Po to pamatė kaip kažkas (ne šeimininkas) atidarė namo duris (jos nuomone iš lauko pusės) ir pamatė link jų bėgantį aukščiau minėtą šunį. Šuo nelojo, agresyviai neurzgė, todėl nieko blogo nepagalvojo. Šuo bėgo tiesiai į I. M. pusę, prisiartinęs šoko prie veido. Tuo momentu ji nesuprato ką šuo daro, tik I. M. atsisukus į jos pusę pamatė, kad vaiko marškinėliai krūvinį, o veidas prie lūpos yra prakastas. I. M. pasisukęs pradėjo bėgti ir atsidūrė prie sienos veidu, todėl jos nuomone šuo dar įkando ar apdraskė nugarą. Po to šuo prisiartino prie jos su sūnumi, bet ji šunį nustūmė nuo savęs koja. Tai pamačiusi J. motina griebė šuniui už kailio ir laikė. Atėjus šeimininkui jie paprašė iškviesti medikus, paslėpti šunį, atnešti binto, bet šis į prašymus nereagavo. Šuo tuo metu jau pabėgo ir pasislėpė lauke prie svečių po stalu. Jie greitai išėjo iš kiemo. Pakeliui ji girdėjo kaip šeimininkas atsiprašė, kad taip atsitiko. I. M. buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo atlikta veido operacija. Po to išvyko namo į (duomenys neskelbtini);
-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukų kopijomis, kuriuose užfiksuota, kad 2012-08-24 buvo apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), s.b. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. Š. teritorija (t. 1 b. l. 33-42);
-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir VTMT Vilniaus skyriaus pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti sužalojimai ant I. M. R. kūno- veido bei nugaros, kad I. M. R. nustatyta kąstinės žaizdos viršutinės lūpos dešinėje pusėje su audinių defektais raudonyje ir odoje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje; kad sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku 2012-07-29; kad sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kad odos randai viršutinės lūpos dešinėje pusėje, susidarę po kąstinių žaizdų sugijimo, liks visam gyvenimui, jie neišnyks ir taikant kosmetines priemones, todėl sužalojimai veide vertinami kaip nepataisomi bei kad kūno subjaurojimo fakto nustatymas yra teisėsaugos institucijos kompetencijoje, o nustačius šį faktą sužalojimas atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą (žr. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.12) (t. 1 b. l. 13, 46-48);
-nepilnamečio I. M. R. teismo medicinos ekspertizės ataskaita, kurią paruošė teismo medicinos ir draudimo specialistė gydytoja chirurgė R. C. ((duomenys neskelbtini)), pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2012-11-28 teisinės pagalbos pavedimą ir spalvotomis I. M. R. nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad tyrimo, kurio svarbiausias uždavinys buvo patikrinti, kiek ir kaip visi I. M. R. veide susidarę randai nuo šuns įkandimo estetiniu požiūriu paveikė berniuko veidą, metu buvo nustatyta, kad nors žaizdų gijimo etapai baigėsi be komplikacijų ir audinių vientisumas buvo atkurtas, visgi akivaizdu, kad nors chirurginė operacija ir galės, praėjus bent 2 metams, pagerinti dabartinę berniuko išvaizdą, bet panaikinti dismorfinių padarinių odai ir atkurti prarasto lūpos raudonojo ploto nepavyks (nuotrauka Nr. 4); Nors nuo įvykio iki apžiūros praėjo daugiau nei vieneri metai, pats randas ir jo morfologinės ypatybės (šiuo atveju – plėštinė-muštinė žaizda, susidariusi dėl sumušimo, kurį sustiprino odos ir lūpų gleivinės pasipriešinimas) vargu ar gali būti laikomi nereikšmingais, ypač turint omeny, kad vaikų sveikimo procesas būna gerokai spartesnis ir veiksmingesnis, taigi randas pakeitė veido išraišką ir visam laikui jį sudarkė, kad nors jaunas nukentėjusiojo asmens amžius lemia plačias galimybes, kad keisis teigiama linkme, patirtų sužalojimų rezultatas yra nepanaikinami randai (t. 1 b. l. 63-65, 145-147, 155-179);
-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, nuotraukų kopijomis, kuriuose užfiksuota, kad E. Š. pateikė šunį - vokiečių pinčerį (t. 2 b. l. 19-22), kuris grąžintas (t. 2 b. l. 23) 2011-05-20 pažymą apie gyvūno ženklinimą (kopiją) ir skiepijimo pažymėjimą šunims ir katėms (kopiją) (t. 2 b. l. 24-28);
-Vilniaus teritorinės ligonių kasos I. M. R. suteiktų gydymosi išlaidų apskaičiavimu, kurie patvirtina, kad nukentėjusiojo gydymas kainavo 2362,30 Lt (t. 1 b. l. 193);
-I. M. R. sužalojimus ir jų gydymo išlaidas patvirtinantys duomenys, kuriuose užfiksuota veide esantys randai bei tai, kad konsultacija pas specialistą kainavo 350 eurų, už sveikatos patikrinimą (duomenys neskelbtini) sveikatos ir mokslo miestelio apskrities ligoninėje buvo sumokėta 23,10 euro, kad chirurginės korekcijos kaina kainuos 3000 eurų, antra operacija 20% šios sumos, anesteziologo paslauga – 30 % šios sumos ir 1500 eurų mokestis klinikai (t. 2 b. l. 99-109).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. Š. priklausantis šuo – vokiečių pinčerio veislės, vardu „(duomenys neskelbtini)“, apkandžiojo nepilnamečiui nukentėjusiajam I. M. R. veidą ir nubrozdino nugarą, dėl ko pastarajam buvo padaryti odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, kąstinės žaizdos lūpos dešinėje pusėje su audinio defektais raudonyje ir odoje, kurių odos randai viršutinės lūpos dešinėje, susidarę po kąstinių žaizdų sugijimo, liks visam gyvenimui, t.y. nepataisomai subjaurojo I. M. R. kūną- veidą.
Kaltinamasis neneigė įvykio aplinkybių ir iš esmės pripažino, kad jam priklausantis šuo apkandžiojo berniuką. Pagrindinis klausimas kurį ginčijo kaltinamasis yra: ar nepilnamečio nukentėjusiojo I. M. R. veidas buvo nepataisomai subjaurotas, t. y. ar padaryti šuns įkandimais randai nepataisomai subjaurojo jo veidą; bei kad dėl šio įvykio jo kaltės nėra, nes galimai vaikai, erzino šunį, tuo iššaukdami gyvūno agresiją, be to tėvai galėjo pasirūpinti savo vaikų saugumu.
Pagal BK 137 straipsnį baudžiamoji atsakomybė taikoma už sunkų sveikatos sutrikdymą, kai šis sveikatos sutrikdymas yra padaromas dėl neatsargumo.
Nagrinėjant bylą kaltinamojo gynėjas išsakė nuomonę apie netinkamą BK 137 str. 3 d. taikymą dėl to, kad šios nusikalstamos veikos padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, kai nepataisomai subjaurojamas nukentėjusio asmens kūnas (nagrinėjamu atveju – veidas), kaip nusikalstamos veikos požymis, teisiškai kaltinime nėra tinkamai ir aiškiai apibrėžtas. Gynėjo nuomone, kaltinime nėra suformuluota, kuo turėjo pasireikšti jo ginamojo ,,garantavimas“ įvykusioje situacijoje, kad jos būtų išvengta atsiradusių padarinių. Be to mano, kad bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog berniuko veidas buvo nepataisomai subjaurotas.
Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad šie teiginiai yra nepagrįsti, nes yra neteisingai interpretuojami byloje surinkti teisinę reikšmę turinčių aplinkybių nustatymui bei jų vertinimui svarbūs įrodymai.
BK 137 str. numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kurio sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Akivaizdu, kad atsakant į klausimą, kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicininės žinios, tačiau apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. BK 141 straipsnyje pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės; konkrečiai tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Pagal BK 135 straipsnio dispoziciją, nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (veidas – kūno dalis) reiškia sunkų sveikatos sutrikdymą, už kurį ir numatyta atsakomybė BK 137 str. 3 d.. Tokį sutrikdymą apibūdina du elementai: 1 – subjaurotas (kūnas), kurį nustato teismas, vadovaudamasis estetiniais ir pan. kriterijais, ir 2 – nepataisomumas (subjaurojimo), kurio nustatymui reikalingos specialios medicininės žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų (ar specialistų) išvadomis (įvertinus jų įrodomąją reikšmę BPK nustatyta tvarka). Minėtose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nustatyta, kad ekspertas teikia išvadą dėl kūno sužalojimo (subjaurojimo) pasekmių pašalinimo galimybės; sužalojimo masto įvertinimui negali turėti įtakos rekonstrukcinės – plastinės operacijos. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas yra teismo kompetencija.
Byloje yra pateiktos dvi teismo medicinos ekspertų išvados: specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio I. M. R. teismo medicinos ekspertizės ataskaita, kurią paruošė teismo medicinos ir draudimo specialistė gydytoja chirurgė R. C. ((duomenys neskelbtini)), pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2012-11-28 teisinės pagalbos pavedimą. Abiejuose dokumentuose, apžiūrėjus nepilnametį nukentėjusįjį I.M. R. bei pateiktus tyrimui dokumentus, vienareikšmiškai nustatyta, kad I. M. R. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku 2012-07-29, buvo padarytos kąstinės žaizdos viršutinės lūpos dešinėje pusėje su audinių defektais raudonyje ir odoje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau pripažinta, kad odos randai viršutinės lūpos dešinėje pusėje, susidarę po kąstinių žaizdų sugijimo, liks visam gyvenimui, jie neišnyks ir taikant kosmetines priemones, todėl sužalojimai veide vertinami kaip nepataisomi. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ir draudimo specialistė gydytoja chirurgė R. C. ((duomenys neskelbtini)), savo išvadoje nurodė, jog jos tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors žaizdų gijimo etapai baigėsi be komplikacijų ir audinių vientisumas buvo atkurtas, visgi akivaizdu, kad nors chirurginė operacija ir galės, praėjus bent 2 metams, pagerinti dabartinę berniuko išvaizdą, bet panaikinti dismorfinių padarinių odai ir atkurti prarasto lūpos raudonojo ploto nepavyks (nuotrauka Nr. 4) ir nors nuo įvykio iki apžiūros praėjo daugiau nei vieneri metai, pats randas ir jo morfologinės ypatybės (šiuo atveju – plėštinė-muštinė žaizda, susidariusi dėl sumušimo, kurį sustiprino odos ir lūpų gleivinės pasipriešinimas) vargu ar gali būti laikomi nereikšmingais, ypač turint omeny, kad vaikų sveikimo procesas būna gerokai spartesnis ir veiksmingesnis, taigi randas pakeitė veido išraišką ir visam laikui jį sudarkė, kad nors jaunas nukentėjusiojo asmens amžius lemia plačias galimybes, kad keisis teigiama linkme, patirtų sužalojimų rezultatas yra nepanaikinami randai.
Šie įrodymai, bei prie teismo medicinos ekspertų išvadų pateiktos spalvotos nuotraukos, kurios darytos apžiūros (duomenys neskelbtini) metu – 2013-09-04 (t. 1 b. l. 145-147), teismui duodą pagrindą pagristai manyti, kad dėl šuns įkandimų nepilnamečio nukentėjusiojo I. M. R. veidas estetiniu požiūriu buvo subjaurotas, o šio subjaurojimo nepataisomumą patvirtina jau paminėtos teismo ekspertizių išvados bei ekspertė J. G.-D., kuri patvirtino teisme savo išvadą, t. y. kad jis buvo sunkiai sužalotas.
Atsakomybė pagal BK 137 str. 3 d. numatyta dėl neatsargumo, t. y. kai nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Svarbiausias nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje yra tiek subjektyvusis, tiek ir objektyvusis kriterijai, kurie leidžia tvirtinti, kad E. Š. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Jis, būdamas šuns savininku, buvo atsakingas už tai, kad jo žinioje esantis gyvūnas, būtų auginamas ir laikomas saugiai, o jo elgesys nekeltų pavojaus aplinkiniams. Liudytojų, nukentėjusiojo ir jo atstovės (J. L., nepilnamečio nukentėjusiojo I. M. R. ir jo atstovės J. L.) parodymai patvirtina, kad jokios neįprastos, šunį provokuojančios pulti, situacijos, tarp berniuko ir E. Š. priklausančio šuns vardu (duomenys neskelbtini), nebuvo. I. M. R. neatliko jokių piktybiškų veiksmų, šio šuns atžvilgiu. Tuo tarpu pats E. Š., kaip šuns šeimininkas, turėjo pareigą užtikrinti, kad būdamas namo teritorijoje šuo nekeltų pavojaus kitiems aplinkui esantiems asmenims. Tokios pareigos tinkamas nesilaikymas, lėmė tai, kad šuo sužalojo I. M. R., kurio veiksmai nebuvo provokuojantys gyvūną pulti. Liudytoja D. K., teisme nurodžiusi, kad vaikas per tvorą šunį erzino pagaliu, dėl ko pati subarė vaikų motinas, kad prižiūrėtų vaikus, patvirtino, kad atsidarius namo durims, šuo ramiai pribėgo prie berniuko, pakėlė kojas ir įkando. Tai patvirtina, kad šuns agresyvumas ar jo nebuvimas, ką liudijo kiti gynybos prašymu pakviesti liudytojai P. I. ir P. N., taip pat šuns erzinimo faktas prieš tai, jokios įtakos berniuko sukandžiojimui neturėjo. Todėl šiuo atveju už E. Š. priklausančio šuns veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajam I. M. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, pasireiškusi nepataisomu veido subjaurojimu, atsakingas E. Š.. Būtent jis, atsižvelgdamas į savo šuns veislę, amžių, fiziologines savybes ir ypatumus, privalėjo užtikrinti, kad šio gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, kaip tai numato 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punktas bei Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 p. (2001 11 08 įstatymo Nr. IX-587 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01). Tačiau E. Š. elgėsi nepakankamai apdairiai ir nusikalstamai nerūpestingai, kai pas jį svečiuose esant daugeliui žmonių, ir jiems galint bet kada iš lauko užeiti ir išeiti iš namo, neužtikrino tinkamo šuns uždarymo, užrakinimo, pririšimo ar antsnukio jam uždėjimo. Netinkamai pririštas ir dėl to galėjęs ištrūkti iš kambario šuo, išsilaisvinęs apkandžiojo mažametį nukentėjusįjį, todėl teisme nustatytų ir pasitvirtinusių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 str. 3 d..
Įvykio metu 1997-11-06 LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 p. buvo pakeistas ir galiojo jo nauja redakcija.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo dalinio prisipažinimo ir esminės veikos padarymo aplinkybės – jo pareigos užtikrinti saugų gyvūno laikymą ir auginimą neigimą, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir norą sušvelninti atsakomybę, tačiau tokio prisipažinimo nelaiko visišku, nuoširdžiu ir švelninančiu atsakomybę. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui (BK 60 str.1 d. 5 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas neatsargiems nusikaltimams (BK 11 str. 2 d.) bei kaltės formą,- nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 str. 3 d.), į mažamečio nukentėjusiojo sužalojimo pavojingumą ir pasekmes, kurios subjaurojo vaikui veidą ir yra nepataisomos, į kaltinamojo asmenybę, kuris išsituokęs, dirba ir užima vadovaujančias pareigas, baustas administracine tvarka, neteistas, sutinka atlyginti vaiko gydymo išlaidas, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2362,30 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo I. M. R. įstatyminė atstovė J. L. pareiškė civilinį ieškinį 23.215,04 Lt turtinei ir 86.320 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažįsta rašytiniais įrodymais pagrįstomis bei atitinkančias protingumo ribas: 400 Lt išlaidas vaistams, 810 Lt išlaidos Žalgirio ligoninėje (para 90 Lt, viso 9 paros), apsilankymo pas chirurgą 1288,24 Lt (373,10 eurų) išlaidas ir būtinų ateityje chirurginių operacijų 20.716,80 Lt (6000 eurų) išlaidas, t. y. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta ne tik sveikatai, bet ir tai, kad sužalojimai visam laikui turės įtakos vaiko išvaizdai, dėl ko jis labai pergyvena ir jaučia pagrįstą susirūpinimą, nes randai nepataisomai subjaurojo berniuko veidą, į jų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo elgesį tiek įvykio metu, tiek po jo (kad nesistengė padėti, buvo abejingas šioje situacijoje, o berniuko motinai paprašius pateikti duomenis apie šuns skiepijimą, -jų skubiai nepateikė, nors juos pateikus medikams, nukentėjusysis galėjo išvengti net keturių skausmingų skiepų injekcijų), kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, į mažamečio nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus tiek sukandžiojimo metu, tiek po to dėl sužalojimo ir subjaurotos išvaizdos, į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, gydymo trukmę ir laukiančias operacijas, į priteistinos turtinės žalos dydį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžių, sveikatos būklę, asmenybes ir turtinę padėtį. Todėl įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir atsižvelgęs į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, teismas pripažįsta, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tenkintinas iš dalies - 30 000 Lt dydžio (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo atstovės 3300 Lt išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos ir nepilnamečio sūnaus atstovas, pagalbai apmokėti įrodytos (t. 2 b. l. 136-138), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d).
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. L., siekdama užtikrinti turtinio reikalavimo įvykdymą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kaltinamojo nekilnojamojo turto areštą, prašomos priteisti sumos ribose, nes galvoja, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovės reikalavimų pobūdį, į priteistiną žalos atlyginimo sumą, kuri gali būti pripažinta ženklia kiekvienam fiziniam asmeniui, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas nuosprendžio įvykdymas dalyje dėl žalos ir kitų išlaidų atlyginimo, todėl prašymas dėl kaltinamajam priklausančio nekilnojamojo turto tenkintinas priteistinos sumos ribose – 53.215,04 Lt sumai (BPK 116 str., 151 str. 6 d., CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.).
Teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi kaltinamasis, todėl nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. L. išaiškinama, kad ji dėl kaltinamojo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 red., Žin., 2011, Nr. 85-4126).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,
n u s p r e n d ė :
E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, t. y. 23.215,04 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus penkiolika litų 4 ct) nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. L..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo I. M. R. įstatyminės atstovės J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. Š. 23.215,04 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus penkiolika litų 4 ct) turtinei ir 30.000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. Š. 2362,30 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du litus 30 ct) Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo I. M. R. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės J. L. 3300 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. Š..
Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės J. L. civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti kaltinamojo E. Š. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui laikinąsias apsaugos priemones – areštą ir iki visiško žalos atlyginimo areštuoti 53.215,04 Lt (penkiasdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos litų ir 4 ct) sumos neviršijantį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Areštuotą turtą pavesti saugoti jo savininkui – E. Š..
Nuosprendį dalyje dėl turto arešto vykdyti skubiai.
Nuosprendžio nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Leipuvienė
Nuorašas tikras