VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovei L. B.,

atsakovui Vidmantui Švažui,

atsakovo Vidmanto Švažo atstovei advokatei Agatai Staševskajai,

trečiajam asmeniui ieškovės pusėje bankroto administratoriui Gediminui Mockui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams bankroto administratoriui Vidmantui Švažui ir DGD „Baltikums“ filialui Lietuvoje, dėl neteisingai paskirstytų ir neteisėtai panaudotų lėšų priteisimo bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - Vilniaus regiono kredito unija, AB „Šiaulių energija“, Swedbank, AB, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Citadele bankas, bankroto administratorius Gediminas Mockus.

n u s t a t ė :

pateiktu teismui ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2482,28 euro turtinę žalą, padarytą neteisingai paskirstant ir neteisėtai panaudojant bankrutuojančio asmens lėšas, 1737,72 euro bankroto administratoriaus pasisavintas lėšas, 8720 euro neturtinės žalos atlyginimą bei 150 eurų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą ir jos administratoriumi paskyrė Vidmantą Švažą. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. patvirtino bankrutuojančiosios L. B. kreditorių reikalavimų ir jos mokumo atkūrimo planą. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. birželio 21 d. ji su prašymu kreipėsi į bankroto administratorių – atsakovą - dėl kreditorių sąrašo ir kreditorinių reikalavimų papildymo, t. y.  prašė įtraukti į kreditorių sąrašą su kreditoriniu reikalavimu 3000 Lt (868,86 euro) fizinį asmenį T. K.. Atsakovas netenkino jos prašymo. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. iš jos depozitinės sąskaitos administratorius nuėmė 3000 Lt (868,86 euro) sumą, kurios 2013 m. lapkričio 22 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai nepatvirtino. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. birželio 21 d. kreipėsi į bankroto administratorių Vidmantą Švažą, kad šis pateiktų ataskaitą apie 3000 Lt (868,86 euro) sumos panaudojimą, kurią teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi skyrė bankroto procedūroms atlikti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Ieškovė teigė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. bankroto administratorius Vidmantas Švažas išsiėmė iš depozitinės sąskaitos dar 3000 Lt (868,86 euro), nors fizinio asmens L. B. mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane nebuvo patvirtinta tokia suma bankroto administratoriui naudoti. Ieškovė teigė, kad bankroto administratorius Vidmantas Švažas, pažeisdamas fizinio asmens L. B. mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą neteisėtai pasisavino pinigus, padarydamas finansinę žalą 6000 Lt (1737,72 euro) ieškovei. Ieškovė taip pat reikalavo priteisti jos naudai iš atsakovo moralinę žalą, kurią ieškovė įvertino kaip finansinę žalą – 8750 eurų. Ieškovė teigė, kad bankroto administratorius pasinaudodamas viršenybe prieš bankrutuojantį asmenį, piktnaudžiaudamas procesiniais veiksmais sąmoningai ir tyčia veikdamas prieš bankrutuojantį fizinį asmenį, vykdė moralinį ir psichologinį spaudimą, žlugdė fizinio asmens mokumo atkūrimą. Teigė, jog bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo tyčiniai veiksmai privertė bankrutuojantį asmenį gyventi nuolatinėje streso būsenoje. Tyčinis bankroto administratoriaus kenkimas dėl advokato samdos pažeidė konstitucinę taisę bankrutuojančio asmens į teisinę gynybą. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai – mokumo plano netikslinimas advokato paslaugoms, kvalifikacijos kėlimui, dėl nedarbingumo prarastų lėšų neįvertinimas, psichologinis spaudimas – tiesiogiai žlugdė jos pilnavertį asmeninį gyvenimą, teisę į poilsį, kadangi ji prašymus teismui, skundus ruošė pati laisvu nuo darbo metu. Toks poilsio nebuvimas, nuolatinė psichologinė įtampa besąlygiškai kenkė ieškovės sveikatai bei atsiliepė tiesioginių pareigų darbe atlikimui. 

Atsiliepimu atsakovas bankroto administratorius Vidmantas Švažas su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2014 m. sausio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimų ir jos mokumo atkūrimo planą, kuriame buvo numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas: patvirtinta 470,30 Lt (136,21 euro) suma per mėnesį mokama kreditoriams, bei 286 euro suma bankroto administravimo išlaidoms. Atsakovas nurodė, kad 6-ąjame ieškovės kreditorių susirinkime darbotvarkės numeriu 3 buvo svarstytas klausimas - dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Balsavimu buvo patvirtintos papildomos 738,25 euro bankroto administravimo išlaidos - 282,25 euro bankroto procedūroms bei 456 euro administratoriaus atlyginimui. Taip pat buvo numatyta papildomai kreditorių reikalavimus, pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą, tenkinti iš lėšų, gautų už negrąžintą varžytynių dalyvio mokestį - 173,77 euro, bei AB „Citadele" banko grąžintų 592,55 euro. Atsakovo teigimu, visos ir bet kokios administratoriaus valdomos ieškovės lėšos buvo panaudotos pagal planą bei kreditorių susirinkimo balsavimą. Ieškovė, atsakovo teigimu, nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog administratorius neatliko savo pareigų, ar jas atliko netinkamai. Pažymėjo, jog minėtos sumos (tiek administravimo išlaidų, tiek mokėjimų kreditoriams) buvo patvirtintos teismo bei kreditorių susirinkimo, todėl atsakovui nėra aišku, kuo ieškovė įrodinėja teiginius, jog administratorius grubiai pažeidė jos teises ir teisėtus interesus ir padarė žalą. Atsakovas pažymėjo, kad administratoriaus civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę, o tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ir tik nustačius visas šias sąlygas, kaltė yra preziumuojama. Administratorius nurodė, kad priešingai negu teigė ieškovė, atlikdamas ieškovės ieškinyje nurodytus veiksmus (tenkindamas kreditorių reikalavimus bei atlikdamas mokėjimus administravimo išlaidoms dengti) veikė išimtinai kreditorių susirinkimo nutarimų nustatyta tvarka, o konkrečiai 2015 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo susirinkimas priėmė sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti" - patvirtinti papildomas 738,25 euro bankroto administravimo išlaidas, iš jų 282,25 euro bankroto procedūroms atlikti ir 456 euro bankroto administratoriaus atlyginimui, taip pat iš minėtų 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. gautų lėšų papildomai tenkinti kreditorių reikalavimus pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Administratorius nurodė, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtino ir keitė kreditorių susirinkimas, taigi, ieškovės teiginiai, jog šios sumos nebuvo numatytos jos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane ir dėl to administratorius neturėjo pagrindo padengti administravimo išlaidas, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovas pabrėžė, kad administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad būtų galima konstatuoti jo kaltę dėl ieškovės turtinių teisių ar interesų pažeidimo. Teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administratoriaus neteisėtus veiksmus, atsiradusią ieškovei žalą (nuostolius) bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos laikė nepagrįstu. Pažymėjo, jog ieškovė, teigdama, kad jos darbas ieškinyje nurodytais įkainiais bei savęs atstovavimas laikytinas turtine žala, akivaizdžiai siekė padidinti ieškinio sumą, galimai tikėdamasi ir atsakovo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta įstatymo nustatyta tvarka, priteisti kuo didesnę sumą.

Atsakovas ADB „Baltikums“, veikiantis per filialą Lietuvoje, pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovės ieškiniu. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė sąlygų administratoriaus civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi ji nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais administratorius padarė jai žalą. Atsakovas nurodė, kad jam visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė, kuriai iškelta bankroto byla, teigė, jog administratoriui nepervedus piniginių sumų kreditoriams ir nepadengus administravimo išlaidų, jos atitektų jai. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatoms bei paskirčiai (užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą ir atkurti asmens mokumą), todėl ieškovės nurodoma ieškinio suma niekaip negali būti laikoma jos patirtais nuostoliais. Atsakovas nurodė, kad administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad būtų galima konstatuoti jo kaltę dėl ieškovės turtinių teisių ar interesų pažeidimo. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administratoriaus neteisėtus veiksmus, atsiradusią ieškovei žalą (nuostolius) bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Dėl minėtų priežasčių atsakovas ieškovės ieškinio reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas pažymėjo, kad neturtinės žalos institutu ginami neturtiniai, piniginės išraiškos neturintys interesai. Tai - žmogaus garbė, orumas, asmens privatus gyvenimas, reputacija, kuriuos pažeidus žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms. Žala šioms vertybėms nėra sijusi su tam tikrais turtiniais praradimais, o pasireiškia dvasinio pobūdžio netekimais, kurie įvertinami pinigais ir bent iš dalies gali būti kompensuojami. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teigdama, jog jos darbas ieškinyje nurodytais įkainiais bei savęs atstovavimas laikytinas neturtine žala, akivaizdžiai siekė padidinti ieškinio sumą, galimai tikėdamasi iš administratoriaus, kurio civilinė atsakomybė apdrausta įstatymo nustatyta tvarka, prisiteisti kuo didesnę sumą.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje bankroto administratorius Gediminas Mockus atsiliepime nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (pagal administratoriaus Vidmanto Švažo prašymą) buvo nutraukta fizinio asmens L. B. bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo buvo apskųsta apeliacine tvarka ir, atsakovas, nesulaukęs nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo, sušaukė kreditorių susirinkimą, tad papildomi mokėjimai kreditoriams ir administratoriui atlikti vadovaujantis 2015 m.vasario 13 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 6. Trečiojo asmens teigimu, buvęs administratorius Vidmantas Švažas turėjo vadovautis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis ir turėjo įtraukti T. K. į kreditorių sąrašą bei pateikti fiziniam asmeniui informaciją (ataskaitą) apie lėšų, skirtų fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti, panaudojimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Prašė iš atsakovų solidariai 2482,28 euro neteisėtai panaudotų ar pasisavintų lėšų, 1737,72 euro neteisingai paskirstytų ir neteisėtai panaudotų lėšų ir 8750 eurų neturinės žalos. Ieškovė paaiškino, kad administratorius nesikreipė dėl papildomo atlyginimo patvirtinimo. Pavedimo sutartis buvo sudaryta, tad administratorius neturėjo teisės gauti didesnio atlyginimo, nepasitaręs su bankrutuojančiu fiziniu asmeniu. Žalą, ieškovės teigimu, jai padarė neteisėtas administratoriaus elgesys, tad ji reikalavo atstatyti depozitinės sąskaitos likutį, buvusį iki lėšų paskirstymo. Ieškovė paaiškino, fizinis asmuo gali pasiskolinti iki 3000 Lt (868.86 euro) bankroto procedūroms vykdyti, tad ji pasiskolino iš T. K. šią sumą, kurią nuėmė nuo sąskaitos, be teisinio pagrindo ir ją pasisavino. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė minėtą ieškovės kreditorių įtraukti į kreditorių sąrašą, todėl ieškovei padaryta žala. Nes laiku įtraukus į kreditorių sąrašą, su šiuo kreditoriumi jau būtų atsiskaityta. Ieškovė taip pat nurodė, kad turėdama pati save atstovauti, dirbti laisvalaikiu, kad pasiruoštų bylų nagrinėjimui patyrė stresą, suprastėjo sveikata ir tuo pagrindu ji prašė priteisti neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo bankroto administratorius Gediminas Mockus palaikė ieškovės ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė paskolą iš T. K. gavo pavedimu. Trečiojo asmens teigimu administratorius neatskyrė hipotekos kreditoriaus nuo kitų kreditorių. Tokių būdu jam mokėdamas tokia pat tvarka kaip ir kitiems kreditoriaus padarė žalą ieškovei. Nurodė, kad T. K. šiuo metu jau įtraukta į kreditorių sąrašą, o mokėjimas kreditoriams perskaičiuotas ir dabar mokama pagal parskaičiuotą tvarką.

A. V. Švažas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovė buvo informuota apie priežastis, kodėl į kreditorių sąrašą ieškovės prašymu nebuvo įtraukta T. K.. Paaiškino, kad ieškovė pareiškė prašymą jau po kreditorių sąrašo patvirtinimo. Nurodė, kad bankrutuojantis asmuo turi teisę sudaryti tik tikslines paskolos sutartis bei skolos grąžinimo grafiką derinti su bendru mokumo atkūrimo planu. Ginčo atveju, ieškovės administratoriui pateikta paskolos sutartis neatitiko įstatymo reikalavimų, t. y. ieškovė šia sutartimi įsipareigojo paskolą grąžinti iki rugpjūčio mėnesio; aptartas skolos grąžinimo terminas ir visa tai padaryta ieškovės iniciatyva ir nepasitarus su administratoriumi. Pabrėžė, kad paskolos sutartis turi būti tikslinė, be įsipareigojimų. Nurodė, kad ieškovės banko išraše nebuvo duomenų apie tai, kad T. K. pervedė pinigus ieškovei. Atsakovo teigimu ieškovei buvo pateikta ataskaita kur buvo panaudotos iš sąskaitos paimtos sumos.

Atsakovo atstovė palaikė atsakovo atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad administratorius formaliai vykdė jam keliamus įstatymų reikalavimus bei teismo patvirtintą planą. Atkreipė dėmesį, kad žalos padarymo faktą bei jos dydį turi įrodyti pati ieškovė. Taip pat atsakovo atstovė pažymėjo, kad nors administratorius T. K. neįtraukė į kreditorių sąrašą, jai nebuvo užkirstas kelias kreiptis dėl to į teismą.

Atsakovas DGD „Baltikums“ filialas Lietuvoje bei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - Vilniaus regiono kredito unija, AB „Šiaulių energija“, Swedbank, AB, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Citadele bankas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prašymų iki teismo posėdžio pradžios nepareiškė. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Ieškinys netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos padarymo fakto, neteisingai paskirstant ar neteisėtai panaudojat bankrutuojančio asmens lėšas ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo ir AAS „BTA Baltic I. C.“, veikiančio per filialą Lietuvoje, solidariai 2482,28 eurų neteisėtai panaudotų lėšų, 1737,72 eurų neteisingai paskirstytų ir neteisėtai panaudotų lėšų ir 8750 eurų neturinės žalos. Ieškovė nurodė, jog jai 2013 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla bankroto administratoriumi paskiriant Vidmantą Švažą. Mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014 m. sausio 13 d. Ieškovė teigė, kad bankroto administratorius, pažeisdamas Šiaulių apylinkės teismo ieškovės fizinio asmens bankroto byloje patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo planą, neteisėtai atliko mokėjimus kreditoriams bei nepagrįstai sau pervedė lėšas, tuo ieškovei padarė turtinę žalą.

Dėl disponavimo depozitinės sąskaitos lėšomis ir atlyginimo administratoriui išsimokėjimo teisėtumo

Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei kaip bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, 2013 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant Vidmantą Švažą. Minėta nutartimi teismas, įvertinęs pateiktą Vidmano Švažo bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, nusprendė, kad nurodyta 3000 Lt (868,86 euro) suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė 3000 Lt (868,86 euro) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turėjo teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014 m. sausio 13 d., todėl 2013 m. rugsėjo 17 d. bankroto administratorius minėtą sumą (868,86 euro) nuskaitė nuo ieškovės depozitinės sąskaitos kaip bankroto administratoriaus lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. 2014 m. rugsėjo 15 d. administratorius vėl nuskaitė nuo ieškovės depozitinės sąskaitos 3000 Lt (868,86 euro) sumą. Ieškovė teigė, kad minėta suma nebuvo patvirtinta mokumo atkūrimo plane. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės kreditorių susirikime, vykusiame 2015 m. vasario 13 d. buvo patvirtintos lėšos bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti, kurių paskirstymą ieškovė taip pat ginčija. Teismas pažymi, kad pirmoji administratoriaus nuskaityta suma buvo remiantis teismo nutartimi, kuria teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, ir kurioje administratorius detalizavo ir pagrindė prašomą sumą. Administratoriaus prašoma ir teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi mokumo atkūrimo plane patvirtina suma reikalinga administratoriui buvo patvirtinta 286,00 Lt (82,83 euro) suma mėnesiui. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinio asmens bankroto įstatyme nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Sekantis administratoriaus nuskaitymas iš ieškovės depozitinės sąskaitos buvo 2014 m. rugsėjo 15 d, t. y. praėjus 8 mėnesiams po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Palyginus administratoriui mėnesiui skirtos sumos susidarymą per  8 mėnesių laikotarpį ir administratoriaus nuskaitytą 3000 Lt (868,86 euro) sumą iš depozitinės sąskaitos nustatyta, kad nuskaityta suma neviršija plane nustatytos sumos. Dėl išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms sprendžia kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratoriaus pateiktą tokių išlaidų sąmatą, tačiau priėmęs nutartį iškelti bankroto byląteismas privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kol ją patvirtins vėliau sušauktas kreditorių susirinkimas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-360-157/2016). Atsižvelgdamas į anksciau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad minėtais atvejais nuimdamas pinigus iš ieškovės depozitinės sąskaitos bankroto administratorius vykdė įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriose buvo nurodytos sumos skirtos atlikti bankroto procedūras, bei, kaip nustatyta Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto R. L. 2015 m. rugpjūčio 31 d. išvada, sumos nebuvo viršytos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. balandžio 25 d. AB „Citadele“ bankas į depozitinę sąskaitą pervedė 2045,95 Lt (592,55 Eur), 2014 m. gegužės 8 d. vienas iš 2014 m. gegužės 9 d. vykusių varžytynių dalyvių, laimėjęs šias varžytynes, tačiau per nustatytą terminą nesumokėjęs visos sumos už pirktą turtą, į depozitinę sąskaitą, kaip varžytynių dalyvio mokestį, pervedė 6000 Lt (1737,72 euro), vadinasi iš viso 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 2330,27 euro. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintomis bankroto administratoriaus teisėmis ir pareigomis, konkrečiai minimo straipsnio 2 dalies 12 punktu tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nereglamentuoja tokios situacijos kai gaunamo plane nenumatytos (papildomos) lėšos, tame tarpe ir lėšos iš bankrutuojančiojo asmens, neviršija plane nustatytų mokėjimų. Teismo nutartyje, kuria patvirtintas ieškovės mokumo atkūrimo planas rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „Kreditoriams grąžinama lėšų suma keisis pardavus turimą turtą ar L. B. gavus papildomų pajamų. Tokiu atveju, kreditorių susirinkime bus tikslinamas planas ir kreditoriams grąžinama lėšų suma“. Administratorius, depozitinėje sąskaitoje atsiradus papildomų lėšų, sušaukė kreditorių susirinkimą dėl jų paskirstymo. Kreditorių susirinkimas pritarė Administratoriaus pasiūlymui ir patvirtino papildomas sumas bankroto administravimo išlaidoms (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; atitinkamai ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką) bei kreditorių reikalavimų tenkinimui. 2015 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti" buvo priimtas nutarimas patvirtinti papildomas 738,25 euro bankroto administravimo išlaidas, iš jų 282,25 euro bankroto procedūroms atlikti ir 456 eurų bankroto administratoriaus atlyginimui, taip pat iš minėtų 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. gautų lėšų papildomai tenkinti kreditorių reikalavimus pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Administratorius bankroto administravimo išlaidoms pagal paminėtą kreditorių susirinkimo nutarimą 2015 m. kovo 16 d. pervedė 738,25 euro, kreditoriams - 1542 eurų. Iš viso pagal 2015 m. vasario 13 kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti“ 2015 m. kovo 16 d. atitinkamiems asmenims buvo pervesta 2280,25 euro, taip pat administratorius bankroto administravimo išlaidoms  2015 m. kovo 16 d. dar persivedė  143,55 euro, viso administratorius  sau (bankroto administravimo išlaidoms) 2015 m. kovo 16 d. pervedė 881,80 euro ir atitinkamiems asmenims buvo pervesta 2423,80 euro.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 punkte aiškiai įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Ieškovei buvo  žinoma apie paminėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau ieškovė nesinaudojo savo teise per įstatyme nustatytą terminą juos apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad šio nutarimo neskundė ir nei vienas iš kreditorių. Taigi, visus savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, jog administratorius vykdė įsiteisėjusius ir teisėtus, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytus kreditorių susirinkimo nutarimus. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir jos keitimas išimtinai yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos vykdymas yra kontroliuojamas kreditorių, todėl administratorius neturi galimybės nepagrįstai naudoti administravimo išlaidas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 26 straipsnis), taigi, ieškovės nurodomi teiginiai, jog šios sumos nebuvo numatytos jos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane ir dėl to administratorius neturėjo pagrindo padengti administravimo išlaidas, yra akivaizdžiai nepagrįsti (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-663-112/2015). Administratorius nurodė, kad priešingai negu teigė ieškovė, atlikdamas ieškovės ieškinyje nurodytus veiksmus (tenkindamas kreditorių reikalavimus bei atlikdamas mokėjimus administravimo išlaidoms dengti) jis veikė išimtinai kreditorių susirinkimo nutarimų nustatyta tvarka, o konkrečiai 2015 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo susirinkimas priėmė sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti“. Šią aplinkybę įrodinėjo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvada, kurią departamentas surašė, atlikęs neplaninį bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo veiklos patikrinimą ir nustatė, jog nagrinėjamu atveju administratoriaus veiksmuose bankrotą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų požymių nenustatyta. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvada taip pat pažymi, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Departamentas savo išvadoje teigė, jog administratorius nurodė ir pagrindė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 21 d. (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas ieškovės planas, įsiteisėjimo dienos) iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. nebuvo viršytos ieškovės plane nustatytos sumos bankroto administravimo išlaidoms dengti ir kreditorių reikalavimams tenkinti (neatsižvelgiant į minėtas 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. gautas lėšas, jų paskirstymą, kadangi jos, kaip minėta, paskirstytos atskiru kreditorių susirinkimo nutarimu). Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos padarė išvadą, kad administratorius nagrinėjamu atveju nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas pažymi, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 4 dalį bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje sudarytoje tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančio asmens, tačiau pagal minimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Atsižvelgdamas į tai ir vertindamas mokumo atkūrimo plane nustatytą sumą, kuri skirta bankroto administratoriaus išlaidoms, bei į tai, kad pagal Fizinio asmens bankroto įstatymą administratorius vis gi disponuoja depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis remdamasis mokumo atkūrimo planu, norint tas sumas pakeiti turėtų būti kreipiamasi dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo metu patvirtinta bankroto administravimo išlaidų suma neturėtų viršyti mokumo atkūrimo plane nustatytų bankroto administravimo išlaidų sumų, nes būtent mokumo atkūrimo plane yra numatytos visos bankroto administratoriaus išlaidos, įvertinus fizinio asmens procedūros trukmę ir turimas lėšas depozitinėje sąskaitoje. Teismas konstatuoja, kad byloje pateiktoje bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytos papildomos bankroto administratoriaus nėra pagrįstos. Teismas remdamasis tuo, kas nurodyta daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų, kuria nukrypstama nuo mokymo atkūrimo planu numatytų sumų, yra galimai neteisėta, tačiau atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą šioje byloje tiesioginės žalos ieškovei nėra padaryta. Tokiu atveju kreditoriai ar bankrutuojančio asmens bankroto administratorius turi teisę kreiptis dėl nepagrįstai administratoriui priskirtų lėšų grąžinimo į depozitinę sąskaitą ir paskirstymo kreditoriams.

              Dėl T. K. neįtraukimo į kreditorių sąrašą ieškovės prašymu jau yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartyje, kurioje nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad T. K. šiuo metu reikalauja ieškovės vykdyti 2014 m. birželio 20 d. paskolos sutartį ir grąžinti paskolintą 1000 Lt (3452,80 euro) sumą. Teismas padarė išvadą, kad paskolos sutartis nepablogino L. B. turtinės padėties ir kitų kreditorių interesų padengti savo kreditorinius reikalavimus, ir neįrodyta, kad dėl šio sandorio plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytinos. Teismas pažymi, kad įrodymų, jog bankroto administratorius, neįtraukdamas į kreditorių sąrašą T. K. padarė ieškovei turtinę žalą, ieškovė į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Todėl tesimas atmeta šį ieškovės argumentą  kaip neįrodytą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė savo ieškinyje teigė, kad gintis nuo bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo veiksmų, kai yra pažeidžiamos moralinės, materialinės teisės normos privertė nuolatiniai grubūs bankroto administratoriaus vykdomi  antiįstatyminiai veiksmai fizinio asmens bankroto procese. Bankroto administratorius netikslindamas mokumo plano advokato paslaugoms, kvalifikacijos kėlimui, dėl nedarbingumo prarastos lėšos ir vykdomas moralinis, psichologinis spaudimas tiesiogiai žlugdo fizinio asmens asmeninį gyvenimą, o tuo pačiu ir asmens mokumo atkūrimą. Bankroto administratorius Vidmantas Švažas, ieškovės teigimu, naudojosi viršenybe prieš bankrutuojantį asmenį, pažeidė bankrutuojančio fizinio asmens konstitucinę teisę į teisinę gynybą, teisę į poilsį ir pilnavertį asmeninį gyvenimą, žemino bankrutuojantį asmenį. Kaip patirtą moralinę žalą ieškovė nurodė ir tai, kad visus procesinius dokumentus, prašymus teismui, atskiruosius skundus bankrutuojantis fizinis asmuo ruošė pati laisvu nuo darbo metu, per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. liepos 12 d. laisvalaikį aukojo teisinės informacijos rinkimui, prašymų, atsiliepimų rašymui, kodeksų tymui. Poilsio nebuvimas, ieškovės teigimu, nuolatinė psichologinė įtampa, besąlygiškai pakenkė sveikatai, pastovus gyvenimas strese labai pakenkė ir tiesioginių pareigų darbe atlikimui. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pasinaudodamas viršenybe prieš bankrutuojantį asmenį, piktnaudžiaudamas procesiniais veiksmais, bankroto administratorius Vidmantas Švažas sąmoningai ir tyčia veikdamas prieš bankrutuojantį fizinį asmenį, vykdė moralinį ir psichologinį spaudimą, žlugdė fizinio asmens mokumo atkūrimą.

Teismas pažymi, kad ieškovė įrodinėdamas savo neturtinę žalą remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdama. Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiagoje pateiktų argumentų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teismas ieškinio netenkino. Atsakovas bankroto administratorius Vidmantas Švažas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos ir kurios priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Vidmanto Švažo naudai 500 eurų (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

              Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Ramunė Mikonienė