Civilinė byla Nr. 2A-130/2012 (S)

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01324-2009-8

              Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1044-370/2010 pagal ieškovų S. V. (tėvo) ir S. V. (sūnaus) ieškinius Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo pagal ieškovo S. V. (tėvo) ieškinį – S. V. (sūnus).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovams S. V. (tėvui) ir S. V. (sūnui) nuosavybės teise priklausė žvejybos laivai: „Pilėnas“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir „PTB-61918“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartis naudojami UAB „Rikvaldas“, kuri Baltijos jūroje vykdė verslinę žvejybą. Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine parama šie žvejybos laivai buvo pašalinti iš žuvininkystės verslo ir atiduoti supjaustyti į metalo laužą. Finansų ministerija už laivus į ieškovų sąskaitas banke pervedė po 650 000 Lt. Nurodytos piniginės sumos Generalinės prokuratūros prokuroro U. V. 2005 m. birželio 16 d. nutarimu buvo areštuotos baudžiamojoje byloje, FNTT iškeltoje S. V. (sūnui). Šioje byloje S. V. (sūnus) buvo kaltinamas minėtų sumų pasisavinimu – įgijimu savo ir tėvo naudai apgaule svetimo turto, nes pateikė duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, t. y. kad abu supjaustyti į metalo laužą atiduoti laivai buvo tinkami plaukioti. Aplinkybę, kad laivai buvo netinkami plaukioti, pareigūnai įrodinėjo aplinkybe, jog laivai neturėjo galiojančių pranešimų apie oro balionų laikymo išorinę apžiūrą ir bandymų darbiniu slėgiu, vidinės apžiūros ir hidraulinių bandymų aktų. S. V. (tėvui) įtarimai (kaltinimai) baudžiamojoje byloje pareikšti nebuvo, o S. V. (sūnus) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių. Išteisinamojo nuosprendžio esmę sudarė tai, kad abu į metalo laužą supjaustyti laivai buvo tinkami plaukioti, o kaltinime nurodyti dokumentai (pranešimai), inkriminuojamu laikotarpiu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebebuvo surašomi, nes juose nurodyti duomenys buvo įrašyti į žvejybos laivų laivo tinkamumo plaukioti liudijimų atitinkamas grafas. Ieškovų tvirtinimu, tapo akivaizdu, kad baudžiamoji byla buvo beprasmė, nes S. V. (sūnus) dėl pareigūnų nekompetencijos buvo apkaltintas neturėjimu dokumentų, kurių jis ir neprivalėjo turėti. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį dėl S. V. (sūnaus) išteisinimo, konstatuotina, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nevykdė savo pareigų ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus. Ieškovai dėl baudžiamojoje byloje pritaikytos procesinės prievartos priemonės, t. y. piniginių lėšų arešto (laikino nuosavybės apribojimo) nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2007 m. sausio 3 d., negalėjo laisvai disponuoti jiems priklausančiomis sumomis (po 650 000 Lt), todėl patyrė turtinės žalos, nes negavo pajamų, kurias galėjo gauti, jei pinigines lėšas būtų investavę. Be to, ieškovai patyrė neturtinę žalą dėl ilgalaikių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, sveikatos sutrikdymo, susijusių su iškelta baudžiamąja byla, joje taikytomis procesinėmis priemonėmis ir turto areštu. Neturtinės žalos dydį ieškovai vertina puse neteisėtai areštuotos sumos. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 373 761,23 Lt (tėvui) ir 117 125 Lt (sūnui) turtinės žalos ir po 325 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui S. V. (tėvui) 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui S. V. (sūnui) – 10 000 Lt; nutraukė bylos dalį dėl 57 000 Lt turtinės žalos (advokato atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų) atlyginimo; atmetė kitus ieškinių reikalavimus.

              Teismas iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-11003-05 duomenų nustatė, kad 2005 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl ieškovų turto įsigijimo teisėtumo. 2005 m. birželio 15 d. S. V. (sūnui) pareikšti įtarimai ir jis buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. birželio 27 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta dviems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų, nutartys kaip nepagrįstos panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartimi ir ieškovas paleistas iš suėmimo. Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2005 m. liepos 7 d. nutarimais ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, ieškovas įpareigotas nebendrauti su tam tikrais asmenimis. 2005 m. birželio 16 d. nutarimu buvo laikinai apribotos ieškovų nuosavybės teisės piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 1 d. ieškovui S. V. (sūnui) surašytas kaltinamasis aktas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kuriuo jis buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, panaudojo netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu S. V. (sūnus) buvo išteisintas pagal visus pareikštus kaltinimus nesant jo veikoje nusikaltimų sudėties požymių, nuosprendžiu taip pat panaikintos paskirtos kardomosios priemonės ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė Generalinio prokuroro kasacinį skundą. Ieškovų sąskaitų areštas buvo išregistruotas 2007 m. sausio 3 d.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai savo reikalavimus valstybei grindžia iš esmės CK 6.250 ir 6.272 straipsnių nuostatomis, t. y. reikalauja  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų – neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo. Ieškovas S. V. (sūnus) nurodo šiuos pagrindus: neteisėtą sulaikymą, apgaulės būdu iškviečiant į Kelių policiją, kurioje laukė FNTT darbuotojai ir jį sulaikė, nors tam nebuvo jokio pagrindo, neteisėtą kardomosios priemonės – suėmimo – taikymą, neteisėtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą; o S. V. (tėvas) – neteisėtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, motyvuodami ir tuo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos).

Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimų nėra pagrindo vertinti per ieškinio senaties institutą, nes ieškiniai pareikšti nesuėjus trejų metų terminui po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, nes baudžiamojo persekiojimo procedūra (ieškovų nurodomų teisių tęstinis pažeidimas) ir iš jos kilusios teisinės pasekmės faktiškai pasibaigė tik po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

Teismo nuomone, remiantis civilinės ir baudžiamosios bylos duomenimis, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nėra įrodymų, jog ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą S. V. (sūnų) 2005 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad S. V. (sūnaus) sulaikymo aplinkybės (sulaikymo taktika), atsižvelgus į tai, kad buvo pagrindas manyti, jog yra nusikaltimo požymių, susijusių su didelės vertės turto užvaldymu, buvo neteisėtos. Tačiau dėl ieškovui S. V. (sūnui) taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – adekvatumo teismas sutiko su šio ieškovo nuomone, kad ši priemonė nebuvo pakankamai pagrįsta ir adekvati. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartis. Teismas pripažino, kad nepakankamai pagrįstai paskirta asmeniui laisvės apribojimo priemonė padarė asmeniui neturtinę žalą, nes asmuo patyrė stresą, sveikatos sutrikimą (buvo gydomas ligoninėje), dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat pripažino, kad kardomosios priemonės skyrimą sąlygojo faktiniai preliminarūs ikiteisminio tyrimo duomenys, siejami su įtarimu asmeniui dėl didelės vertės turto užvaldymo, juos vertino teismas, skirdamas kardomąją priemonę, ir tą vertinimą revizavo aukštesniosios instancijos teismas, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo akivaizdūs ir esminiai baudžiamojo proceso normų pažeidimai ar tyčiniai neteisėti teismo veiksmai, ir į tai atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų taikant ieškovams laikinas nuosavybės teisių apribojimo priemones teismas pažymėjo, kad ieškovui S. V. (tėvui) jokie įtarimai byloje nebuvo pareikšti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad Lietuvos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro U. V. 2005 m. birželio 16 d. nutarimu nutarta apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, kurias gavo ieškovai, su šiuo nutarimu abu ieškovai buvo supažindinti pasirašytinai, tačiau iš nutarimo turinio neaišku, kodėl nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatuojamas tik pagrindas taikyti apribojimą S. V. (sūnui), o nutariama ir dėl S. V. (tėvo) nuosavybės  teisių apribojimo, ir kuriam V. išaiškinama šio nutarimo apskundimo tvarka. Konkrečių duomenų, kad asmenys būtų įstatymų nustatyta tvarka apskundę šį nutarimą, nėra, tačiau ieškovas S. V. (sūnus) paaiškino, kad bendrai aktyviai gynėsi nuo viso baudžiamojo persekiojimo, o S. V. (tėvas), kad jam nebuvo žinoma ir išaiškinta apskundimo tvarka, be to, dėl amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nesuprato teisės skųsti ir rūpėjo, kad nepakenktų sūnui. Teismo nuomone, patęsiant ieškovams laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 151 straipsnis) pažeidimų, nes nors Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties motyvuose nurodyta, kad vertinamas termino pratęsimas dėl abiejų V. nuosavybės teisių apribojimo, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pratęsiamas apribojimas tik įtariamajam priklausančioms banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms bei atitinkamoms banko sąskaitoje esančioms lėšoms nenurodant asmens, kuriam priklauso sąskaita, kartu įpareigojant šią nutartį paskelbti tik įtariamajam. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai laikomasi baudžiamojo proceso teisės normų reikalavimų ir pažeidžiamos ieškovo S. V. (tėvo) kaip asmens teisės gauti informaciją ne tik apie savo turtinių teisių apribojimą, bet ir priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarką, todėl, teismo nuomone, tokie neaiškumai jau paminėtuose dokumentuose sudaro pagrindą pripažinti, kad tokiais veiksmais ieškovui S. V. (tėvui) buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas kartu pažymėjo, kad tikslinga atsižvelgti ir į ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo rezultatą, t. y. kad asmuo, prieš kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, pripažįstant, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtingai vertinamos faktinės aplinkybės ir renkami įrodymai, negu tai įvertino teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl tų duomenų, kurie buvo pateikti institucijoms, turėjusioms teisę ir pareigą tikrinti, ar yra pagrindas paraiškas pateikusiems asmenims išmokėti pinigines lėšas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. V. (sūnus) į civilinę apyvartą nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų neteisingų duomenų, o jo surašyti dokumentai neturėjo jokios reikšmės sprendžiant laivų tinkamumo plaukioti klausimą, ir tai teismas vertino kaip klaidingą ikiteisminio tyrimo pagrindą bei baudžiamojo proceso paskirties ir pagrindinių taisyklių (BPK 1 straipsnis, tinkamai pritaikyti įstatymą) pažeidimu, sukėlusiu asmenims teisių pažeidimus (nepagrįstus asmens laisvės ir turtinių teisių apribojimus) ir susijusiu priežastiniu ryšiu su neturtinės žalos atsiradimu (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 ir 6.250 straipsniai). Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas ieškovui S. V. (sūnui) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovui S. V. (tėvui) – 5 000 Lt.

III. Apeliacinių skundų argumentai

              Apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl suėmimo neadekvatumo. Sprendimą iš dalies tenkinti ieškovo S. V. (sūnaus) reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas iš esmės motyvavo jam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – neadekvatumu. Ši teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta, kadangi padaryta neatsižvelgus į visas baudžiamosios bylos tyrimo metu buvusias reikšmingas sprendimui dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo priimti aplinkybes, kurios kito baudžiamosios bylos tyrimo eigoje, taip pat netinkamai įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytus argumentus. Ieškovas S. V. (sūnus) buvo sulaikytas 2005 m. birželio 15 d. gavus pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad jis padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, bei siekiant užkirsti kelią jam pasislėpti ir trukdyti atskleisti nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje. Sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą priimti reikšmės turėjo ir jo veikos kvalifikacija (be kitų, įtartas ir sunkaus nusikaltimo padarymu), taip pat aplinkybė, kad veikos (dokumentų klastojimas), kurių padarymu buvo įtarimas ieškovas, buvo susijusios su S. V. (sūnaus) darbine veikla ir vieta. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartys dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo buvo panaikintos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo žemesnės instancijos teismų sprendimų skirti suėmimą neteisėtumo, o suabejojo teismų padarytų išvadų teisingumu. Neginčydamas iki to laiko surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje įrodymų svarumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė jų prieštaringumą, kurio skundo nagrinėjimo metu nebuvo galima panaikinti, kadangi nebuvo atlikta eilė procesinių veiksmų (negautos specialistų išvados, nepadarytos ekspertizės). Be to, apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismai, įvertino ir jau surinktų medžiagoje apeliacinio skundo nagrinėjimo laikotarpiui įrodymų pakankamumą išsakęs nuomonę, kad svarbūs ir reikšmingi bylai tirti dokumentai jau yra paimti, todėl negalima teigti, kad S. V. (sūnus) pats ar per kitus asmenis gali paveikti liudytojus ar kitus asmenis, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tai rodo skirtingą ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, jų pakankamumo ir įrodomosios galios vertinimą, tačiau nepagrindžia žemesnės instancijos priimtų sprendimų neteisėtumo.

              2. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimą iš dalies tenkinti ieškovo S. V. (tėvo) reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas iš esmės motyvavo procesinių dokumentų, kuriais buvo įtvirtintas sprendimas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. V. (tėvo) turtui (prokuroro nutarimo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir teismo nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą), turinio neaiškumais. Teismo išvados vertintinos kaip nepakankamai pagrįstos, padarytos atsižvelgus tik į formalius aptartų procesinių dokumentų trūkumus, neįvertinus šių procesinių dokumentų priėmimu siektų tikslų ir jų svarbos, netinkamai įvertinus jų turinio informatyvumą, taip pat realią galimybę ieškovams, pasinaudojant šių dokumentų turinyje esančiais duomenimis, ginti jų turtines teises. BPK 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. Baudžiamojoje byloje buvo tiriamas galimas didelės vertės Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pasisavinimas apgaule, tokiu būdu padarant žalą šias lėšas administruojančiai institucijai - Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauti duomenys leido pagrįstai manyti, kad lėšos, gautos už į metalo laužą atiduotus laivus buvo užvaldytos neteisėtai, panaudojant apgaulę, t. y. klastojant dokumentus. Šie duomenys buvo pakankami taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į išmokėtas lėšas. Aplinkybė, kad Generalinės prokuratūros prokuroro 2005 m. birželio 16 d. nutarimo motyvacinėje dalyje nėra nurodytas S. V. (tėvas) ir neaptartas teisinis pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo turtui, vertintina kaip klaida, nedaranti neteisėtu paties nutarimo, kadangi buvo teisinis pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę ne tik įtariamajam. Šio nutarimo apskundimo teisės išaiškinimas, aiškiai neindividualizuojant (nenurodant asmens kodo, gyvenamosios vietos), kuriam iš V. ši teisė išaiškinama, nevertintina kaip toks prokuroro nutarimo trūkumas, kuris sudarytų pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeista S. V. (tėvo) teisė gauti informaciją apie savo turtinių teisių apribojimą ir šios teisės gynybą, kadangi su nutarimo turiniu jis buvo supažindintas pasirašytinai. Analogiškai vertintinas ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties turinio trūkumas, nes nutartis neapribojo nė vieno iš ieškovų procesinių teisių ir neužkirto kelio ją skųsti.

              3. Dėl išteisinamojo nuosprendžio vertinimo. Teismas, vertindamas pagrindo atlyginti žalą buvimą, atsižvelgė ir į ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo rezultatą. Ši išvada prieštarauja tame pačiame sprendime teismo padarytai išvadai, kad pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai, nėra. Nors išteisinamasis nuosprendis ir reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, savaime jis nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų, kadangi pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas. Teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė kitaip nei prokuroras įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Teismo konstatuotos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmai ieškovų atžvilgiu buvo neteisėti. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ieškovas S. V. (sūnus), naudodamasis savo tarnybine padėtimi ir AB „Klaipėdos laivų remontas” technine įranga ir dokumentacija, tinkamai tai neįformindamas, nusižengė vidaus darbo tvarkai, tačiau, skirtingai nei prokuroras, šių pažeidimų nesusiejo su ieškovui pareikštais kaltinimais. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą.

              4. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos, padarytos S. V. (sūnui), dydį, teismas neatsižvelgė į suėmimo trukmę, kuri vertintina kaip nelabai ilga (15 dienų). Todėl nustatytos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip nepagrįstai didelis. Nustatydamas neturtinės žalos, patirtos S. V. (tėvo) dėl jo pažeistos teisės gauti informaciją apie savo turtinių teisių apribojimą ir priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarką, dydį, teismas neatsižvelgė į šių teisių turinį ir svarbą, taip pat į tai, kad dėl šių teisių pažeidimo ieškovo patirtos neigiamos pasekmės yra nežymios, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas pripažino, kad šios nutarties neskundė ir skųsti neketino. Todėl priteistos neturtinės žalos dydis šioms pasekmėms yra neadekvatus, per didelis, neatitinka teismų praktikos.

              Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais Generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde.

              Apeliaciniu skundu Teisingumo ministerija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovų ieškiniai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti; palikti nepakeistą likusią sprendimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl ieškovui S. V. (tėvui) priteistos neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad pratęsiant ieškovams procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą – buvo padaryti BPK 151 straipsnio pažeidimai, tačiau iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kokie buvo padaryti BPK 151 straipsnio pažeidimai ir kuo jie pasireiškė. Teismas nurodo, kad S. V. (tėvui) nebuvo suteikta informacija apie priimto procesinio sprendimo apskundimo tvarką, tačiau sprendime teismas taip pat nurodo, jog S. V. (tėvas) buvo pasirašytinai supažindintas su nutarimu. Todėl teismo padaryta išvada, kad S. V. (tėvas) nežinojo apie procesinės prievartos priemonės apskundimą, yra nepagrįsta. Teismas savo sprendime nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis, ne baudžiamojo proceso dalyviui – S. V. (tėvui), priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas daro išvadą, kad tai, jog S. V. (tėvui) nebuvo pranešta apie procesinio sprendimo apskundimo tvarką bei neaiškumas procesiniuose dokumentuose, yra pagrindu pripažinti, kad S. V. (tėvui) buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau savaime vien pažeidimo padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant pažeidimui, kurį galimą laikyti neteisėtu veiksmu (neveikimu), neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad yra padaryta neturtinė žala. Teismas, priteisdamas S. V. (tėvui) neturtinę žalą, apsiribojo tik pažeidimų konstatavimu, kurie, teismo nuomone, buvo padaryti S. V. (tėvo) atžvilgiu. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokią neturtinę žalą dėl teisės gauti informaciją pažeidimo patyrė S. V. (tėvas), kaip ji pasireiškė, kas tai įrodo. Taip pat teismas nemotyvuoja, kodėl dėl pažeidimo, kuris, teismo nuomone, pasireiškė pažeidimu gauti informaciją, priteisiamas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą taikyti ieškinio senatį dėl S. V. (tėvo) reikalavimų, kadangi senaties terminas dėl reikalavimų, kad S. V. (tėvo) lėšos buvo areštuotos nepagrįstai ir neteisėtai prasidėjo nuo procesinio sprendimo, kuriuo pagrindu buvo apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas. S. V. (tėvas) nebuvo baudžiamojo proceso dalyviu, todėl kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną laikyti ieškinio senaties terminio pradžia ieškovo S. V. (tėvo) atžvilgiu negalima. Teismas neatsižvelgė į tai, kad S. V. (tėvas) nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl teisės gauti informaciją apie priimtus procesinius dokumentus bei jų apskundimo galimybes. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo S. V. (tėvas) grindė nepagrįstai iškelta baudžiamąja byla, jo sūnui nepagrįstai taikomu sulaikymu, suėmimu ir nepagrįstu jo lėšų apribojimu. Todėl pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes priteisė ieškovui S. V. (tėvui) neturtinės žalos atlyginimą už tuos teisėsaugos institucijų veiksmus, už kuriuos jis neprašė žalos atlyginimo.

              2. Dėl ieškovui S. V. (sūnui) priteistos neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo suėmimo (suėmimas truko 14 dienų), turėjo įvertinti suėmimo pagrįstumą ir teisėtumą, nedviprasmiškai pasisakyti dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų civilinės teisės normų atžvilgiu. Tačiau teismas tik nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartis patvirtina, jog asmeniui paskirta laisvės apribojimo priemonė nebuvo pakankamai pagrįsta ir adekvati. Kokias aplinkybes patvirtina minėta nutartis teismas savo sprendime nemotyvavo, taip pat nenurodė, kodėl suėmimas buvo nepakankamai pagrįstas ir adekvatus. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino suėmimą ir suėmimo panaikinimo faktą laikė pakankamu pagrindu žalai atlyginti. Teismas pripažino, kad nepakankamai pagrįstai paskirta asmeniui laisvės apribojimo priemonė padarė asmeniui neturtinę žalą, nes asmuo patyrė stresą, sveikatos sutrikimą (buvo gydomas ligoninėje), dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad jokių įrodymų dėl ieškovo patirto streso, dvasinių išgyvenimų pateikta nebuvo, o pats suėmimas truko tik 14 dienų. Be to, pats teismas nurodė, kad nebuvo padaryta akivaizdžių ir esminių BPK pažeidimų. Teismas nurodė, kad pratęsiant nuosavybės teisių apribojimą abiems ieškovams buvo padaryti BPK 151 straipsnio pažeidimai. Tačiau kokie tie pažeidimai ir kaip jie pasireiškė teismas nemotyvuoja. Tik nurodo apie Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties netikslumus, padarytus motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje pratęsiant procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą. Tačiau teismo apsirikimai ir klaidos nėra savaime laikytini neteisėtu veiksmu, o minėtos nutarties turinys pakankamai aiškus. Teismas, vertindamas sprendimą dėl lakino nuosavybės teisių apribojimo S. V. (sūnui) ir S. V. (tėvui), pasisakė tik dėl pažeidimų, kurie minėta procesine prievartos priemone buvo padaryti S. V. (tėvui), tačiau kokie pažeidimai lakinu nuosavybės teisių apribojimu buvo padaryti S. V. (sūnaus) atžvilgiu teismas nenurodė.

              3. Dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Skundžiamas sprendimas, kuriuo S. V. (tėvui) priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už teisės gauti informaciją apribojimą, o S. V. (sūnui) priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už neteisėtą 14 dienų suėmimą neatitinka nurodytiems principams. Teismas neatsižvelgė į specifinius kriterijus, būdingus šiai bylų kategorijai: taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, taip pat į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei teismų praktiką šios kategorijos bylose.

              Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų Teisingumo ministerija nurodo, kad prisideda prie Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apeliacinių skundų, kadangi jie yra pagrįsti.

              Ieškovai atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, turi įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 15 d. FNTT prie VRM Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas Š. R. sulaikė ieškovą S. V. (sūnų), įtariamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovui S. V. (sūnui) buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 dienų suėmimas. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstas dviems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo – ieškovui taikymo ir ieškovą iš suėmimo paleido. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai manė, jog ieškovas S. V. (sūnus) padarė nusikalstamą veiką, kad gali trukdyti procesui, bėgti. Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad nėra suėmimo pagrindų, taikytą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikino.

BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Klaipėdos apygardos teismas (apeliacinės instancijos teismas) nustatė, kad duomenų, kurie leistų manyti, jog įtariamasis S. V. (sūnus) padarė nuskalstamas veikas, pakankamai nėra. Teismas taip pat nustatė, kad nėra ir pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, taikyti ieškovui S. V. (sūnui) kardomąją priemonę – suėmimą.

Ieškovą S. V. (sūnų), kaltinamą padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu išteisino, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti. Iš pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų procesiniuose dokumentuose nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo motyvų, teismų išvadų matyti, kad ieškovo S. V. (sūnaus) veikoje nebuvo nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad dokumentai, kurių suklastojimu buvo įtariamas ieškovas, o vėliau ir kaltinamas, jokios reikšmės gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą neturėjo. Dokumentas, patvirtinantis faktą, kad laivai tinkami plaukioti ir tai yra viena iš sąlygų gauti paramą, buvo Laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, kurį, atlikusi techninę laivo apžiūrą, išduoda Valstybinė vidaus vandens inspekcija. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu ir aukštesnių instancijų teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad pagal tuo metu, kai ieškovai pateikė paraiškas dėl kompensacijos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimo, galiojusį teisinį reglamentavimą dokumentas, patvirtinantis laivo tinkamumą plaukioti, buvo Laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, kad dokumentai – pranešimai apie oro balionų laikymo išorinę ir vidinę apžiūrą, hidraulinį bandymą, kurių suklastojimu buvo įtariamas ieškovas, nuo 2002 metų nebuvo reikalaujami dokumentai, patvirtinantys laivo tinkamumą plaukioti, kad laivo tinkamumo plaukioti liudijimas buvo išduotas Valstybinės vidaus vandenų tarybos inspekcijos pareigūnui realiai patikrinus laivo mechanizmą ir veikimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovui S. V. (sūnui) nepagrįstai paskyrė 10 dienų suėmimą, o Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. birželio 27 d. nutartimi suėmimo laiką pratęsė dviem mėnesiams ir 20 dienų. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų dokumentai, kurių suklastojimu ieškovas S. V. (sūnus) buvo įtarimas (pagal pareikštą įtarimą suklastojus dokumentus laivai nepagrįstai buvo pripažinti tinkamais plaukioti ir gauta kompensacija), t. y. ieškovas S. V. (sūnus) buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, nebuvo būtini nustatant laivų tinkamumą plaukioti. Iš to darytina išvada, kad ieškovui S. V. (sūnui) taikant suėmimą nebuvo duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismai, taikydami ieškovui S. V. (sūnui) suėmimą, pažeidė kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas, įtvirtintas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino suėmimą nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ir pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, skirti suėmimą, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartyje padarytos išvados, kad nebuvo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, 2, 3 dalyse numatytų pagrindų taikyti ieškovui suėmimą, yra pagrįstos. Duomenų, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, įtakos liudytojus, nebuvo. Priešingai, duomenys apie ieškovo pastovią gyvenamąją vietą, pastovų darbą, šeimą buvo pagrindas manyti, kad ieškovas nebėgs ir nesislapstys. Manymą, kad ieškovas trukdys procesui pirmosios instancijos teismai motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas tik prasidėjo, dalis dokumentų yra nesurasti ir neišimti, o ieškovas būdamas laisvėje gali juos sunaikinti, paslėpti ar suklastoti. Tokią teismo motyvaciją sąlygojo prokuroro, prašiusio taikyti suėmimą, ir teismo klaidingas suvokimas, kad dokumentai, kurių klastojimų buvo įtariamas ieškovas, yra reikalingi nustatant laivo tinkamumą plaukioti. Minėta, Laivo tinkamumo plaukioti liudijimą išduoda Valstybinė vidaus vandens laivybos inspekcija pareigūnui realiai patikrinus laivo mechanizmus ir jų veikimą. Ieškovams S. V. (sūnui) ir S. V. (tėvui) dėl jų laivų, valdomų nuosavybės teise, Laivo tinkamumo plaukioti liudijimus Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija buvo išdavusi, o kiti dokumentai, patvirtinantys laivų tinkamumą plaukioti, buvo nereikalingi.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui S. V. (sūnui) kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikyta neteisėtai.

Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas nuosavybės teisės apribojimas. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius (BPK 151 straipsnio 1, 6 dalys).

Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2005 m. birželio 16 d. nutarimu ieškovams buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Pagal turto apyrašą nuosavybės teisė buvo apribota 650 045 Lt sumai kiekvienam iš ieškovų. Prokurorui pateikus prašymą teismui pratęsti laikinojo nuosavybės teisių apribojimą abiem Vagnoriams Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutarimu pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą tik S. V. (sūnui). Teismas nepasisakė, kad atmeta prašymą pratęsti S. V. (tėvui) terminą apriboti nuosavybės teises, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad terminą pratęsia tik S. V. (sūnaus) atžvilgiu.

Prokuroro 2005 m. birželio 16 d. nutarime laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo trukmė nebuvo nustatyta. Teismui ieškovo S. V. (tėvo) atžvilgiu nepratęsus laikino nuosavybės teisių apribojimo trukmės, prokuroras teismo nutarties neskundė ir nepranešė nei ieškovui S. V. (tėvui), nei turto arešto aktų registro tvarkytojui apie nuosavybės teisių apribojimo pabaigą. Ieškovo S. V. (tėvo) apribojimas disponuoti 650 045 Lt piniginėmis lėšomis tęsėsi iki išteisiamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad prokuroro nutarime nenurodžius laikino nuosavybės teisių apribojimo termino be atskiro procesinio dokumento įrašas arešto aktų registre galiojo ir pasibaigus 6 mėnesių terminui, numatytam BPK 151 straipsnio 6 dalyje.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui S. V. (tėvui) taikant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – nebuvo pakankamai atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai laikomasi baudžiamojo proceso teisės normų reikalavimų. Tačiau su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. V. (tėvui) buvo padaryta neturtinė žala, teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atsiradimą (išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą) ieškovas S. V. (tėvas) iš esmės sieja su baudžiamosios bylos iškėlimu jo sūnui, sūnaus atžvilgiu procesinių prievartos priemonių taikymu, baudžiamuoju persekiojimu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo S. V. (tėvo) reikalavimą šiuo pagrindu atmetė. Ieškovas S. V. (tėvas) šio teismo sprendimo neskundė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo S. V. (tėvo) teisių, nepanaikinus įrašo arešto aktų registre apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą, 2005 m. birželio 16 d. prokuroro nutarimo 9 punkte nenurodžius asmens kodo, dėl ko buvo neaišku, kuriam iš V. yra išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka, pažeidimų pripažinimas yra pakankamas S. V. (tėvo) teisių pažeidimo gynimo būdas, todėl neturtinės žalos atlyginimas S. V. (tėvui) nepriteistinas. Toks pažeidimo fakto pripažinimas taip pat laikytinas pažeistų teisių gynimo būdu, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Ieškovui S. V. (sūnui) be procesinės prievartos priemonės suėmimo buvo taikyta dar ir kita procesinės prievartos priemonė – laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, kuris tęsėsi nuo 2005 m. birželio 16 d. iki išteisinamo nuosprendžio įsiteisėjimo – 2006 m. lapkričio 30 d.

Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį po prokuroro paskirto 6 mėnesių termino apriboti nuosavybės teisės terminą gali pratęsti ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau ne daugiau, kaip du kartus po tris mėnesius, o kai byla perduodama į teismą, klausimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar taikymo termino pratęsimo sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodyta, kad terminas pratęsiamas trims mėnesiams – iki 2006 m. kovo 16 d. Baudžiamoji byla į teismą perduota 2006 m. kovo 2 d. Bylai esant teisme terminas taikyti nuosavybės teisės apribojimą pasibaigė ir nebuvo ilgesniam laikui pratęstas. Taigi nuo 2006 m. kovo 17 d. ieškovui S. V. (sūnui) laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo nebetaikytas.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra atskirai aptarta, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, apribojant ieškovui S. V. (sūnui) nuosavybes teises, buvo neteisėti. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į teismų (kasacinio teismo) procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus dėl ieškovo išteisinimo, ikiteisminio tyrimo pagrindą įvertino kaip klaidingą ir baudžiamojo proceso paskirties ir pagrindinių taisyklių, numatytų BPK 1 straipsnyje, tinkamai taikyti įstatymą, pažeidimą, sukėlusį asmenims teisių pažeidimus (nepagrįstas asmens ir turtinių teisių apribojimas) ir šiuos pažeidimus susiejo su neturtinės žalos atsiradimu. Dėl pirmiau aptartų motyvų teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos išvada. Išteisinamajame nuosprendyje, apeliacinio ir kasacinio teismo nutartyse atskleista, kad teisinėje apyvartoje ieškovo S. V. (sūnaus) surašyti dokumentai, kurių suklastojimu jis buvo kaltinamas, nebuvo pateikti ir neturėjo jokios reikšmės sprendžiant laivų tinkamumo klausimą gaunant kompensaciją iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo nutartimi, ikiteisminių tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą įvertino ir dėl BPK 1 straipsnyje įtvirtintos nuostatos tinkamai taikyti įstatymą pažeidimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo S. V. (sūnaus) ieškinį, tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio normas. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytą būseną, kurią jis patyrė per visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį (kamuojamas nežinomybės ir skriaudos, gyvendamas su baime, kad gali būti nubaustas už nepadarytą nusikaltimą, pergyvendamas dėl šeimos likimo, turto praradimo), nustatytas pirmosios instancijos teismo 10 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra, kaip kad teigia apeliantai, per didelis ir atitinka protingumo ir teisingumo kriterijams.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės ieškovui S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ieškovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinį atmesti.

Palikti nepakeistas kitas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis.