Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-219-544/2010
Teisėjas Eigirdas Činka Proceso
Nr. 2-08-3-02261-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija:21.4.1.1;
21.6; 41; 121.18; 121.19.2; 129.19.2;129.2;
129.19.2;
(S)
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 06 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos
teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant
Angelei Andrikonienei, dalyvaujant atsakovui A. T., jo
atstovui advokatui Vytautui Garlai, ieškovei I. K., UAB
„BTA Draudimas“ atstovui Antanui Bimbiriui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo
2009 m.
gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje
byloje Nr. 2-4616-755-09 pagal ieškovės I. K. ieškinį
atsakovams antstolei Valentinai
Žydelienei, Algiui Balsevičiui, D. T., A. T., trečiajam asmeniui UAB DB „BTA Draudimas“, institucijai
teikiančiai išvadą byloje - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos VTAT,
dėl pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytinių,
pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
NUSTATĖ:
Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais antstolio
veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0026/08/00544, pripažinti negaliojančiu ir
panaikinti 2008-10-29 buto, esančio
Ramioji g. 26-15, Liūdynėje, Panevėžio raj., pardavimo iš varžytinių aktą,
panaikinti teisėjo 2008-11-27 rezoliuciją, patvirtinančią buto pardavimo iš
varžytinių aktą, taikyti restituciją, atstatant šalis į buvusią iki varžytinių
padėtį. Ieškinio teisiniu pagrindu nurodė CK 1.78, 1.80, 1.81, 1.93, 1.94 str.,
CPK 602 str. Ieškovė nurodė, kad antstolio veiksmais buvo pažeistos jos ir jos
nepilnamečio vaiko teisės. Pardavimo aktas prieštarauja viešai tvarkai ir
moralei. Turtas buvo parduotas už per mažą 12 000 Lt kainą, kai reali buto
kaina buvo apie 30 000 Lt – 40000 Lt, nors formalių vykdomosios bylos vedimo
taisyklių pažeidimų nėra (b. l. 2-7).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu ieškinį tenkino
visiškai ir 2008-10-29 minėto buto pardavimą
iš varžytinių pripažino niekiniu sandoriu nuo sudarymo momento, pardavimo aktą,
sudarytą įgyjant turtą iš 2008-10-29 varžytinių minėtą butą, ir Panevėžio
miesto apylinkės teismo teisėjo 2008-11-27 rezoliuciją, patvirtinančią šį buto
pardavimą, panaikino. Teismas pritaikė restituciją natūra ir grąžino butą
Ramioji g. 26-15, Liūdynėje, Panevėžio raj., I. K. nuosavybėn,
o iš jos buto pirkėjui A. T. priteisė 12 670 Lt. Priteisė iš Algio Balsevičiaus
valstybei 380 Lt žyminio mokesčio, 63,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų ir 400 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2008-11-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas
rezoliucija patvirtino buto Ramioji g. 26-15, Liūdynėje, Panevėžio rajone,
2008-10-29 pardavimo iš varžytinių aktą,
pagal kurį butas parduotas pirkėjui A. T. už 12 670
Lt. Teismas nustatė, kad turtas buvo areštuotas 2008-05-21 turto arešto aktu
vykdant priverstinius išieškojimus išieškotojos AB ”Panevėžio energija”,
valstybės, Panevėžio rajono savivaldybės naudai. Tiek turto arešto aktas, tiek
patvarkymas apie varžytinių paskelbimą įteikti ieškovei pasirašytinai.
2008-10-29 įvykusiose varžytinėse minėtą butą nupirko atsakovas A.
T.. Antstoliui A.Balsevičiui iki varžytinių buvo žinoma, jog bute ieškovė
gyvena su nepilnamečiu sūnumi Ernestu, gim. 1995-06-17, todėl po jų jis 2008-11-13 patvarkymu pranešė Panevėžio
raj. savivaldybės administracijos VTAT apie įvykusias varžytines. Teismas
spendė, jog ieškovė neįrodė, kad butas pradėtas pardavinėti nuo per mažos
pradinės kainos ir parduotas per pigiai. Tačiau teismas nusprendė ieškinį
tenkinti tuo pagrindu, kad priverstinį
skolos išieškojimo vykdęs antstolis ir varžytinių aktą tvirtinęs teisėjas
neužtikrino šio sandorio teisėtumo, nes neįvertino fakto, kad varžytinių metu su
ieškove bute gyveno jos nepilnametis sūnus Ernestas, kuriam šis butas buvo
vienintele gyvenamąja vieta. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme
ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas vaiko teises bei laisves,
nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių
pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko
interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų,
globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų
nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami
negaliojančiais. CPK 663 str. 4 d. numatyta, kad teismas skolininko ar jo
šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas,
nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias
paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio
buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas
gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų
materialinę padėtį bei interesus. Teismas nustatė, jog iki varžytinių pravedimo
Vaiko teisių apsaugos skyriui apie galimas varžytines nebuvo pranešta.
Neįrodyta, jog antstolis tinkamai išaiškino skolininkei jos teisę kreiptis į
teismą dėl to, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto. Kadangi antstolis esant
minėtoms sąlygoms tinkamai neišaiškino skolininkui teisės prašyti taikyti CPK
663 str. 4 d. nustatyto apribojimo, o teismas nustatė, kad skola nepadengta dėl
skolininko sunkios materialinės padėties, tai sprendė, jog yra teisinis
pagrindas konstatuoti esminį imperatyvios teisės normos pažeidimą, varžantį
skolininko teises ir teisėtus interesus, kuris teikia teisinį pagrindą
pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas padarė
išvadą, jog, nesilaikius CPK 663 str. 4 d. reikalavimo pažeisti imperatyvūs
įstatymo reikalavimai. Todėl yra CK 1.80 str. 1 d. numatytas teisinis pagrindas
turto pardavimo iš varžytinių procedūrą, jos pagrindu priimtą aktą pripažinti
niekiniu bei panaikinti teisėjo rezoliuciją. Imperatyviems įstatymo
reikalavimams prieštaraujantis sandoris tuo pačiu prieštarauja ir viešajai
tvarkai, gerai moralei, todėl yra ir CK 1.81 str. numatytas sandorio
negaliojimo pagrindas. CK 1.80 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad kai sandoris
negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra
gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi
natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio
negaliojimo pasekmių. Sandorį pripažinus negaliojančiu ar turtą gavus
neteisėtai dėl niekinio sandorio įvykdymo, restitucija taikoma pagal CK 6
knygos taisykles, o ne vykdoma vindikacija. Taikant restituciją sąžiningumo
principas, bet ne asmens sąžiningumas, yra teisiškai reikšmingas sprendžiant
klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str.
2 d.). Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi
būti vykdoma. Teismas nustatė, jog prieš varžytines butą apžiūrėjo ir su
ieškove bendravo atsakovo įgaliotnė ir jo dukra D. T.,
kuri, suprasdamam, jog bute gyvena ieškovė ir jos nepilnametis sūnus, apie tai
turėjo pasakyti tėvams. Be to, ji turėjo
pasidomėti, kas bute deklaravę gyvenamąją vietą registre ar pasiteirauti
antstolio, kuriam buvo žinoma ši aplinkybė. Minėti asmenys šios aplinkybės
neisaiškino, toodėl teismas sprendė, jog tokio elgesio procesine prasme
negalima vadinti apdairiu ir sąžiningu. Todėl pritaikė restuciją natūra, butą
grąžino ieškovei, o iš jos atsakovams priteisė jų sumokėtą varžytinėse sumą
12670 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. T.
prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą
(visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad sprendimo dalis,
kuria jis pripažintas nesąžininga
šalimi, yra neteisinga ir neįrodyta. Teismas netaikė įstatymo, kurį turėjo
taikyti, į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė ieškovės kreditorių, teismas
pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmens teisių ir pareigų, todėl bylą išnagrinėjo
neteisingai. Nesutinka, kad elgėsi nesąžiningai, nes varžytinėse dalyvaujantis
asmuo neprivalo rinkti informacijos apie kitus asmenis, kreiptis į viešuosius
registrus, spręsti dėl varžytinėse perkamo daikto teisėtumo ir pan. Varžytines
organizuoja valstybė antstolio vaidmenyje, o varžytinių dalyviai negali žinoti
įstatymų subtilybių ir daryti vertinimus, konstatuoti faktus, kad perleidžiamo
turto įgyti negali. Apie tai informuoti yra antstolio pareiga. Nepaneigus
sąžiningumo prezumpcijos jo atžvilgiu, teismas turėjo taikyti CK 4.96 str. 4
d., ginančią sąžiningo įgijėjo teises įsigijus daiktą varžytinėse teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismas apie tai sprendime nekalbėjo, tik
paminėjo CK 4.96 str. 2 d., kuri numato, kad taisyklės, pagal kurias daiktas
gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, netaikomas tais atvejais, kai
ginčo daiktas yra parduotas nustatytąja teismo sprendimams vykdyti tvarka. Tai,
jog daiktą varžytinėse realizuoja valstybė antstolio vaidmenyje, sukuria daikto
pardavimo teisėtumo prezumpciją. Asmuo, pirkdamas daiktą varžytinėse, privalo
turėti garantiją, kad nupirktas daiktas nebus iš jo išreikalautas. Nesutinka,
jog jis privalėjo žinoti, kas bute gyvena, o jei nežinojo, tai nebuvo
pakankamai rūpestingas, apdairus, taigi – ir nesąžiningas, nes butas perleistas
teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir nepaneigta turto įgijėjo
sąžiningumo prezumpcija. Turi būti laikoma, kad turtas laikomas teisėtai įgytu ne
tik sandorio, bet ir įstatymo pagrindu. Teismo sprendime minima įgaliotinė D. T. į bylą įtraukta nebuvo, kaip liudytoja ji nepaklausta,
todėl teismo sprendimo išvados apie jos neįvykdytas pareigas yra nepagrįstos.
Visus veiksmus atliko antstolis, jam buvo žinomos visos aplinkybės, teismas konstatavo
antstolio padarytus įstatymų pažeidimus. Turto pardavimo iš varžytinių aktą
patvirtino teisėjas. Varžytinių dalyvis neturi pagrindo abejoti antstolio ar
teisėjo kompetencija. Restitucija taikoma šalims, kuriuos sieja prievoliniai
teisiniai santykiai. Iš sąžiningo įgijėjo turtas, buvęs pripažinto
negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti atimtas. Ieškovė privalėjo įrodyti,
kad jis buvo nesąžiningas įgijėjas. Jeigu teismas, nustatęs antstolio atliktus
įstatymo pažeidimus, apgynė nepilnamečio vaiko interesus ir pripažino turto
pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, tai taikydamas restituciją šį
klausimą turėjo spręsti kitaip. Niekada nebuvo ieškovės kreditoriumi, sandorį
sudarė ir pinigus sumokėjo ne ieškovei, bet antstoliui. Dėl antstolio kaltės
panaikinus sandorį jo sumokėtus pinigus turėtų grąžinti antstolis. Tačiau
teismas antstolio atsakomybės klausimo nesvarstė. Mano, kad nagrinėjant bylą
trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti ieškovės kreditoriai, kuriems buvo
išmokėtos pinigų sumos, ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo
pagrindą (b. l. 121-125).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB
„BTA Draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog sutinka, kad šioje
byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie pirkėjo
nesąžiningumą, tačiau mano, kad teismas iš esmės teisingai vadovavosi CK VI
knygos restituciją reglamentuojančiomis teisės normomis ir netaikė CK IV knygos
nuostatų. Nesutinka su apelianto nuomone dėl sandorio sumos priteisimo iš varžytines
vykdžiusio antstolio, nes pagal galiojančius teisės aktus antstolis nėra
varžytinių būdu sudaromo sandorio šalis, o tik tarpininkas, o restitucija
taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. Jeigu restitucijos natūra
atveju pinigai buto pirkėjui būtų priteisiami iš antstolio, tai ieškovė –
skolininkė nepagrįstai praturtėtų antstolio sąskaita. Restitucija remiasi
idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta
šalių turtinės padėties pusiausvyra. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti
daugiau nei turėjo. Mano, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad trečiaisiais
asmenimis byloje turėjo būti įtraukti ieškovės kreditoriai (b. l. 133-134).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti
galioti skundžiamą teismo sprendimą. Ieškovė nurodo, kad CPK 602 str. numatytas
aplinkybių sąrašas, pagal kuras turto pardavimo iš varžytinių aktai gali būti
pripažinti negaliojančiais, nėra baigtinis. Jie gali būti pripažinti negaliojančiais
ir LR CK 1.80-1.93 str. nurodytais pagrindais. Nesilaikius CPK 663 str. 4 d. reikalavimo, pažeisti
imperatyvūs įstatymo reikalavimai, ir tai yra teisinis pagrindas, numatytas LR
CK 1.80 str. 1 d., turto iš varžytinių procedūrą pripažinti niekine. Teismas
pagrįstai taikė restituciją (CK 1.80 str. 2 ir 3 d., b. l. 142-143).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d.
sprendimas naikintinas ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytas absoliutus
skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2
d. 2 p., nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir
pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu pripažino negaliojančiu
nuo sudarymo momento buto, esančio Ramioji g. 26-15, Liūdynėje, Panevėžio raj.,
pardavimo iš varžytinių 2008-10-29 sandorį, pardavimo iš varžytinių aktą,
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2008-11-27 rezoliuciją bei taikė
restituciją natūra: grąžino butą Ramioji g. 26-15, Liūdynėje, Panevėžio raj. I. K. nuosavybėn, o iš jos A. T. priteisė
12 670 Lt. Iš civilinės bylos bei šešių
vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad
vykdomosios bylos buvo pradėtos
pagal išieškotojų AB „Panevėžio energija“, Panevėžio rajono savivaldybė, Panevėžio AVMI antstoliui pateiktus priverstine tvarka
vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl įvairaus dydžio skolų išieškojimo iš
skolininkės I. K.. Įvykdžius priverstinio skolų išieškojimo
vieksmus buvo gauta 12 670 Lt lėšų, kurios išmokėtos minėtiems išieškotojams. Teisėjų
kolegijos nuomone, teismo sprendimu šioje civilinėje byloje yra sprendžiama ir
dėl minėtų vykdomųjų bylų išieškotojų teisių ir pareigų, todėl jie turi
dalyvauti byloje. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo
sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,
jeigu nustatomi šio Kodekso 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (CPK 327 str.
1 d. 1 p.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos
principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų
visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
Tai, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms
priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas
yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Todėl, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys
nenurodo visų asmenų, kuriems gali turėti įtakos būsimas teismo sprendimas,
teismas tokius asmenis privalo įtraukti į bylą savo iniciatyva (CPK 47 str.).
Padarius virš nurodytas išvadas teisėjų koelgija
dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako, kadangi dėl visų byloje nurodytų
argumentų ir motyvų turės pasisakyti iš naujo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos
teismas.
Atsakovas A. T. sumokėjo 380
Lt už apeliacinį skundą (b. l. 126). Panaikinus pirmosios instancijos teismo
sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis
pagrindas grąžinti žyminį
mokestį (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,
Grąžinti A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už
apeliacinį skundą (sumokėta 2010-01-13 mokėjimo nurodymu Nr. 44682).
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Birutė
Jonaitienė
Birutė
Valiulienė