Civilinė byla Nr. 2S-320-513/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08731-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.10; 3.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5;

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., N. G.,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė panaikinti antstolio 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-49283 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

2.       Antstolis 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.   

4.       Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00051, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-4541-792/2012 dėl 868 Eur (3000 Lt) baudos, paskirtos už ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 413 straipsnyje numatytą pažeidimą, išieškojimo iš skolininko N. G. valstybės naudai. Nutarimas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 12 d. Nutarimą antstoliui vykdyti pateikė protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusi institucija – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius. Antstolis, atlikęs skolininko turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna. Antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėja argumentavo, kad antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija yra spręsti klausimą dėl tolimesnio vykdomojo rašto vykdymo.

5.       Teismas nurodė, jog kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).

6.       Teismas nurodė, kad pagal ATPK, kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., 309 straipsnio 1-2 dalis klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendė nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Teismas vertino, šios nuostatos nereiškia, jog nutarimą priėmęs organas, šiuo atveju, Klaipėdos apylinkės teismas, turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą ir esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje yra išieškotoja, pateikė 2021 m. lapkričio 26 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49265 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-49283 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

8.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės. Teigia, kad CPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos CPK taikymo ribos, tačiau nenurodoma dėl CPK ir ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) normų santykio. Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, vadovaujasi šio įstatymo, taip pat CPK normomis – kai šio įstatymo jos tiesiogiai nurodomos, taigi, CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių.

9.       Apeliantės vertinimu, CPK reglamentuoja ne nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, todėl antstolis, vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos baudos išieškojimą, galėjo taikyti tik CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.

10.       Pagal ATPK 309 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 m. liepos 1 d., nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) arba protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai įstatymu nepavesta atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su administracinių baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., išieškojimu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas.

11.       Mano, kad antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, o ne VMI.

12.       Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Argumentuoja, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenumatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti.

14.       Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

15.       Pažymi, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta teismų praktika nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, nes nurodytuose teismo procesiniuose sprendimuose buvo sprendžiami nutarimų skirti baudą vykdymo proceso nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui klausimai ir visiškai nebuvo pasisakyta ir nebuvo nagrinėjamas antstolio patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojams klausimas. Argumentuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimis civilinėse byloje Nr. e2S-1150-459/2021 ir Nr. e2S-1153-253/2021 analogiškus pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus atmetė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

18.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2022 m. vasario 24 d. pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą ir priims procesinį sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė VMI kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos VMI skundą dėl antstolio veiksmų. Argumentuoja, kad nagrinėjama civilinė byla yra analogiška bylai, kurioje priimtas  kasacinis skundas, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos šios bylos galutiniam sprendimui.

19.        CPK 1623 straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Teismo vertinimu, kliūčių išnagrinėti atskirąjį skundą apeliantės nurodytu pagrindu, nenustatyta.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo (privalomojo ar fakultatyvaus) yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Be to, CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo stabdyti civilinę bylą iš esmės argumentuodama tuo, kad kitoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys šioje civilinėje byloje aktualiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp bylų nėra jokio tiesioginio teisinio ryšio, o stabdyti civilinę bylą nurodytu fakultatyviuoju pagrindu galima tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja tokios aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti apeliantės atskirojo skundo, o aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja civilinę bylą, kurios faktinės ir teisinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos civilinės bylos, nesudaro teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą. Sustabdžius civilinę bylą laukiant, kol bus suformuota teisminė praktika nagrinėjamu klausimu, neatitiktų  proceso tikslų ir paskirties, būtų pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

Dėl ginčo esmės

22.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. 

23.       Nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00051 dėl priverstinio 868 Eur (3000 Lt) baudos, paskirtos už ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 413 straipsnyje numatytą pažeidimą, išieškojimo iš skolininko N. G. valstybės naudai. Bauda skolininkui paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-4541-792/2012. Antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-21-172-49283 vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ginčas byloje kilo dėl to, jog, VMI teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, o ne VMI. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.

24.       Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

25.       Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

26.       ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą išdavęs ir nutarimą skirti nuobaudą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Antstolis pagrįstai teigia, jog teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese, nes ši funkcija yra pavesta būtent pareiškėjai VMI. Tokią išvadą patvirtina ir VMI teisinį statusą apibrėžiantis teisinis reglamentavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-380 redakcija) patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 1 punktą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įstaiga, veikianti kaip centrinis mokesčių administratorius ir esanti Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos struktūros dalis – šiai struktūrai vadovaujanti įstaiga, kuriai pavaldžios ir atskaitingos yra teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai (11 punktas). Viena iš vietos mokesčių administratoriaus funkcijų yra baudų už administracinius nusižengimus, paskirtų Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, administravimas (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi ir šis teisinis reglamentavimas patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nagrinėjamo klausimo kontekste nėra teisiškai reikšminga, kuri institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

27.       Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lakpričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris, minėta, šiuo metu yra pasikeitęs, o kitose nurodytose administracinių teisės pažeidimų bylose buvo sprendžiami nutarimų skirti baudą vykdymo proceso nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui klausimai, o ne nagrinėjamu atveju aktualus klausimas.

29.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Antstolis J. P. prašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti 120 Eur bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis. 

33.       Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinis (procedūrinis) klausimas – kam antstolis turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą. Akivaizdu, kad tai nėra išieškotojo ir skolininko ar panašaus pobūdžio ginčas, jokio priešingo intereso nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti antstoliui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                               Irma Čuchraj