Civilinė byla Nr. e2A-1316-794/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23881-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.1.2.4.1.1; 3.2.4.11; 3.2.4.12
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerio projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1470-937/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lazerio projektai“ ieškinį atsakovams L. B. ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „TransRental“ dėl likvidavimo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lazerio projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp LUAB „TransRental“ ir L. B. negaliojančia ab initio; tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo pripažinti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį negaliojančia ab initio, prašo pripažinti likvidavimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp LUAB „TransRental“ ir L. B., 3.2. p ir 3.3. p. negaliojančiais ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė LUAB „TransRental“ buvo įsteigta 2006 m. kovo 7 d. ir nuo bendrovės įsteigimo iki 2015 m. gegužės 19 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo E. S., kuriam priklausė ir 40 proc. bendrovės akcijų, likę 60 proc. bendrovės akcijų priklauso UAB „Kamjorda“, kurios vadovo pareigas eina ir vieninteliu akcininku yra E. Ž.. 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrovės likvidavimo, nustatė likvidavimo terminą – 6 mėn., likvidatoriumi paskyrė K. V., nesuteikiant jam išimtinių teisių, išskyrus tas, kurios kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ). 2017 m. gegužės 11 d. K. V. buvo atšauktas iš atsakovės likvidatoriaus pareigų, likvidatoriumi buvo išrinktas D. S., kuris nurodė, kad negali būti paskirtas likvidatoriumi, nes su juo nebuvo sudaryta paslaugų sutartis, nurodė konfliktinę situaciją tarp atsakovės akcininkų. Nurodė, kad 2017 m. birželio 8 d. atsakovės likvidatoriumi buvo išrinktas E. Š., kuris mirė 2018 m.
3. 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė atšaukti likvidatorių E. Š. ir nutraukti sudarytą pavedimo sutartį, įmonės likvidatoriumi paskirti atsakovą L. B.. Nors susirinkimas turėjo spręsti klausimą dėl UAB „TransRental“ likvidatoriaus atlyginimo nustatymo ir įgaliojimo pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį suteikimo, tačiau buvo nuspręsta „paskirti L. B. <...> nuo 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ likvidatoriumi“, t. y. 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo trečiasis nutarimas neatitinka pateikto svarstyti klausimo. Teigia, kad susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl likvidavimo paslaugų sutarties su atsakovu L. B. sudarymo ir neįgaliojo asmens, kuris LUAB „TransRental“ vardu turėtų teisę sudaryti likvidavimo paslaugų sutartį su L. B.. Nepaisant to, 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“, atstovaujama E. Ž., ir atsakovas L. B. sudarė likvidavimo paslaugų teikimo sutartį. Kadangi LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas neįgaliojo E. Ž. bendrovės vardu sudaryti likvidavimo paslaugų sutarties su atsakovu L. B., 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo paslaugų sutartis pripažintina negaliojančia ab initio. Pažymėjo, kad su likvidatoriumi privalo būti sudaryta darbo arba pavedimo sutartis, kuri patvirtintų bendrą visuotinio akcininkų susirinkimo ir likvidatoriaus valią. Atsakovas L. B., kaip praktikuojantis advokatas, negali būti susijęs darbo teisiniais santykiais, todėl su juo atsakovė LUAB „TransRental“ turėjo sudaryti pavedimo sutartį. Pasak ieškovės, likvidavimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu nei UAB „Kamjorda“, nei UAB „Kamjorda“ vadovas E. Ž. neturėjo įgaliojimų veikti atsakovės LUAB „TransRental“ vardu, todėl ginčijama sutartis pripažinta negaliojančia ab initio, kaip sudaryta neįgalioto asmens. Nurodė, jog teismui nusprendus, kad E. Ž. buvo tinkamai įgaliotas atsakovės LUAB „TransRental“ vardu sudaryti ginčijamą likvidavimo paslaugų teikimo sutartį su likvidatoriumi L. B., pripažintina, kad atsakovė LUAB „TransRental“ viršijo visuotinio akcininkų susirinkimo suteiktus įgaliojimus ir likvidatoriui suteikė teises, dėl kurių akcininkai sprendimo nepriėmė.
4. Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu LUAB „TransRental“ pagrindinį akcininką UAB „Kamjorda“.
5. Atsakovai nurodė, kad iš pateikto 2018 m. spalio 18 d. LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad 3-uoju klausimu svarstyta „Dėl LUAB „TransRental“ likvidatoriaus atlyginimo nustatymo ir įgaliojimo pasirašyti likvidavimo paslaugų sutartį suteikimo“. 3.1 punkte nurodyta, kad „Siūlomas nutarimo projektas: Paskirti likvidatoriui 6 000,00 Eur plius PVM atlyginimą už visą likvidavimo procesą ir įgalioti LUAB „TransRental“ akcininką UAB „Komjorda“ atstovaujamą direktoriaus E. Ž. pasirašyti likvidavimo paslaugų sutartį su naujai paskirtu likvidatoriumi“. Taigi buvo nutarta paskirti L. B. nuo 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ likvidatoriumi. Nors protokole buvo nurodytas šiek tiek kitoks nutarimas nei priimtas svarstytas klausimas, tačiau tai nei akcininkų ar akcinės bendrovės, o juo labiau ieškovės teisių nepažeidė. Šis akcininkų susirinkimo nutarimas bei protokolas nėra panaikintas, nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Atsakovų teigimu, ieškovė turėjo ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos, sudarant ginčijamą sutartį, bet ir kuo tokios sutarties sudarymas pažeidė šios ieškovės teises ar teisėtus interesus. Ieškovė nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo minėta likvidavimo paslaugų sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia ab initio, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip aiškiai nepagrįstas.
6. Taip pat nurodė, kad CK 2.111 straipsnio nuostatos nedraudžia likvidatoriui atlikti tokių veiksmų, kuriais siekiama gauti apyvartinių lėšų, būtinų likvidavimo kaštams padengti ir atsiskaityti su likviduojamos įmonės kreditoriais ne turtu, o pinigais. Įstatymas nedraudžia likvidatoriui peržiūrėti įmonės sudarytų sandorių ir esant pagrindams, juos ginčyti teisme. Tokie likvidatoriaus veiksmai negali būti laikomais ultra vires ir /ar pripažįstami neteisėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei LUAB „TransRental“ iš ieškovės UAB „Lazerio projektai“ 2 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Lazerio projektai“ 14,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 3 punktu buvo svarstomas klausimas dėl LUAB „TransRental“ likvidatoriaus atlyginimo nustatymo ir įgaliojimo pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį suteikimo. Susirinkime buvo pasiūlytas projektas „Paskirti likvidatoriui 6 000,00 Eur plius PVM atlyginimą už visą likvidavimo procesą ir įgalioti LUAB „TransRental“ akcininką UAB „Komjorda“, atstovaujamą direktoriaus E. Ž., pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį su naujai paskirtu likvidatoriumi“. Už tokį projektą balsavo abu akcininkai, atidavę 100 proc. savo balsų. Nepaisant pateikto nutarimo projekto, už kurį balsavo akcininkai, protokolo nutariamojoje dalyje nurodyta visai kitas nutarimo turinys, t. y. „Paskirti L. B., a.k. <...> nuo 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ likvidatoriumi“. Toks pats sprendimas buvo priimtas ir nutarimo 2 punktu. Teismas pažymėjo, jog nutarimai 2.1 ir 3.1 punktuose yra identiški, 2.1 p. nutarimas ir pateiktas projektas atitinka, tačiau 2.1 punktas buvo nukopijuotas ir perkeltas į 3.1 punktą.
9. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, kad dėl 2018 m. spalio 19 d. protokolo akcininkai būtų teikę pastabas, jis būtų taisytas, nuginčytas ar pan. Šio nutarimo pagrindu LUAB „TransRental“, atstovaujama E. Ž., ir L. B. pasirašė likvidavimo paslaugų teikimo sutartį.
10. Nors ieškovas teigia, kad 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo paslaugų teikimo sutartis sudaryta neįgalioto asmens, tačiau teismas įvertinęs, kad susirinkime dalyvavo du akcininkai, kurių vienas buvo susirinkimo pirmininkas, kitas sekretorius ir jie abu pasirašė protokolą, kad darbotvarkės ir pateikto projekto 3 punktai savo esme sutampa, taip pat kad sutartį pasirašė vienas iš įmonės akcininkų, turintis 60 proc. akcijų, kad susirinkime iš esmės balsuota „už“ pateiktą trečią projektą, kuris buvo įgyvendintas būtent taip, kaip ir nurodyta pasiūlytame projekte, taip pat 2018 m. spalio 25 d. Registrų centrui buvo pateiktas prašymas Juridinių asmenų registre registruoti likvidatoriaus duomenis, konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti, jog likvidavimo sutartį pasirašė tam neįgaliotas asmuo. Kadangi iš esmės nėra ginčo, kad L. B. buvo paskirtas įmonės likvidatoriumi (protokolo 2 nutarimas), tad klaidą protokolo 3 p. nutarime teismas laikė formalumu, kuris nepaneigia to, kad akcininkai nubalsavo už jiems pateiktą projektą, kuris ir yra susijęs su įgaliojimų suteikimu pasirašyti likvidavimo sutartį. Taigi teismas sprendė, jog neturi pagrindo pripažinti 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo sutarties negaliojančia ab initio, todėl ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas taip pat vertino likvidavimo sutarties 3.2. ir 3.3 punktų turinį ir konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad šiais punktais likvidatoriui suteikti įgaliojimai viršijo teisės aktuose įtvirtintus likvidatoriaus įgaliojimus, o dėl šių teisių turėjo būti priimtas atskiras visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas.
12. Teismas nurodė, jog vien tai, kad įmonė likviduojama, nėra pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktais likvidatoriui suteiktos teisės viršijo teisės aktais nustatytus likvidatoriaus įgaliojimus. Savo esme minėtos teisės atitinka įmonės vadovo teises. Teismas pažymėjo, jog likvidavimo procesas iš esmės nereiškia, kad likvidatorius neturi imtis priemonių įmonės turtui nustatyti, skoloms susigrąžinti ar pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog minėtos likvidatoriui suteiktos teisės nėra susijusios su juridinio asmens veiklos nutraukimu. Taigi, teismas konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktai prieštarauja CK 2.111 straipsniui, viršija teisės aktais likvidatoriui suteiktus įgaliojimus, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo paslaugų teikimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktus negaliojančiais atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Lazerio projektai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1470- 937/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 19 d. atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo trečiasis nutarimas neatitinka pateikto svarstyti klausimo. Atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl likvidavimo paslaugų sutarties su atsakovu L. B. sudarymo ir neįgaliojo asmens, kuris LUAB „TransRental“ vardu turėtų teisę sudaryti likvidavimo paslaugų sutartį su L. B.. Ieškovė taip pat nurodo, jog E. Ž., pasirašydamas likvidavimo paslaugų teikimo sutartį atsakovės LUAB „TransRental“ vardu, veikė neturėdamas būtinų įgaliojimų. Atitinkamai, teismo išvada, kad ginčo protokole esanti klaida dalyje dėl trečio svarstyto klausimo tėra tik nereikšmingas formalumas – akivaizdžiai nepagrįsta.
13.2. Ieškovė nurodo, jog teismas išimtinai vadovavosi liudytojo E. Ž. parodymais ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir, kad ieškinio tenkinimas sąlygotų paties E. Ž. civilinę atsakomybę. Liudytojas yra tiesiogiai suinteresuotas, kad ginčo likvidavimo paslaugų sutartis nebūtų panaikinta teismine tvarka ir vien todėl liudytojo duoti paaiškinimai turėjo būti vertinami itin kritiškai.
13.3. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas E. Ž. nerengė ginčo protokolo, liudytojo teiginiai dėl rašymo apsirikimo negali būti laikomi pagrįstais, jie nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Deklaratyvią versiją apie rašymo apsirikimą LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole paneigia ir tai, kad nei vienas iš dviejų akcininkų, per ilgesnį nei 3 metų laikotarpį, neatliko jokių veiksmų, su tikslu ištaisyti tariamą klaidą.
13.4. Teismo nurodyti vieši registro tvarkytojo duomenys yra įrodymai, kurie turėjo būti ištirti teismo posėdyje laikantis įrodinėjimo taisyklių. Tačiau bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, įrodymų tyrimo stadijoje, teismo sprendime nurodyti vieši duomenys nebuvo tirti. Teismo sprendime net nenurodyta kada teismui tapo žinoma apie tokius viešai prieinamus duomenis, todėl darytina išvada, kad minėtus duomenis teismas surinko savo iniciatyva, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Teismo sprendimo motyvai dalyje laikytini ne tik siurpriziniais, dėl kurių ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, bet ir patys įrodymai surinkti pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas taip pat pažeidė rungtyniškumo principą, kurio esmė – sudaryti galimybę kitai ginčo šaliai pasisakyti dėl visų bylos įrodymų.
13.5. Ieškovei susipažinus su teismo sprendime nurodyta registrų centro nuoroda, nustatė, kad 2018 m. spalio 25 d. registro tvarkytojui buvo pateiktas prašymas, tačiau tokio dokumento turinys ar jį pateikęs asmuo nėra žinomas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Teismas tik įvertino nenustatytų dokumentų pateikimo faktą, tačiau pačių dokumentų iš registro tvarkytojo neišreikalavo, bylos nagrinėjimo metu jų turinio netyrė ir teismo sprendimą motyvavo byloje nesančių įrodymų prielaidomis.
13.6. Ieškovės teigimu, ginčo sutarties 3.2. ir 3.3. punktuose minėtų įgaliojimų suteikimui buvo būtinas atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Tačiau atsakovės LUAB „TransRental“ akcininkai 2016 m. lapkričio 16 d. tokio sprendimo nepriėmė, papildomų teisių likvidatoriui nesuteikė, todėl 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo paslaugų sutartimi likvidatoriui, neturinčiam subjektinio savarankiškumo, negalėjo būti suteiktos teisės, susijusios su pačios LUAB „TransRental“ sandorių vertinimu ir tokių sandorių ginčijimu teisme. Pažymėjo, kad CK 2.110 straipsnio 2 dalis sistemiškai aiškintina su CK 2.111 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra tik vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, t. y. nutraukti juridinio asmens veiklą. Taigi, CK 2.110 straipsnio 2 dalis suteikia likvidatoriui ne bet kokias, o tik tas juridinio asmens valdymo organo teises, kurios yra būtinos likvidavimo tikslui pasiekti.
13.7. Ieškovė nurodo, jog sutinka su teisiniu reglamentavimu, kad likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas, tačiau pažymi, kad tokios teisės ir pareigos yra ribojamos likvidavimo procedūrų ir aiškintinos tik per likvidavimo instituto prizmę, ir tik toje apimtyje, kiek tai susiję su likvidatoriaus pareigų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad su įmonės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis, į tai, kad darbo teisinių santykių egzistavimas yra pagrindas asmeniui įgyti bendrovės vadovo teises ir pareigas bei į tai, kad ginčo atveju buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis, pripažintina, kad atsakovas L. B. net negalėjo įgyti LUAB „TransRental“ vadovo teisių ir pareigų visoje apimtyje, nes tą padaryti jam draudžia įstatymas.
13.8. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad teisės aktai nenumato, jog įmonės likvidavimo metu likvidatoriaus teisės yra kaip nors ribojamos. CK 2.111 straipsnis įtvirtina, kad likviduojama bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su bendrovės veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti bendrovę.
13.9. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad likvidatorius turi imtis priemonių įmonės turtui nustatyti, skoloms susigrąžinti ar pan. Sutarties su profesionalia atstove sudarymas ir ieškinio pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-443-918/2022, nėra sandoris ir veiksmas likvidavimo tikslui pasiekti.
13.10. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ieškiniu kvestionuojamos likvidatoriaus teisės nėra susijusios su juridinio asmens veiklos nutraukimu. Nei CK, nei ABĮ nėra tiesiogiai įtvirtinta likvidatoriaus teisė ginčyti likviduojamo juridinio asmens sudarytus sandorius. Nurodo, jog būtent atsakovai turėjo įrodyti, kad tokią teisę atsakovui L. B. visuotinis akcininkų susirinkimas suteikė.
13.11. Apeliantės teigimu, teismas apskritai nepasisakė dėl bendrovės likvidavimo priežasčių ir likvidavimo tikslo. Nenustačius minėtų priežasčių ir tikslo, likvidatoriaus įgaliojimų apimtis faktiškai net nebuvo vertinama. Teismas sprendime visiškai ignoravo tiek CK 2.111 straipsnį, tiek ir Akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl likvidatoriaus įgaliojimų apimties buvo sprendžiama vadovaujantis tik CK 2.110 straipsniu, kaip lex generalis norma. Taip pat teismas nenurodė, kodėl atmetė liudytojų V. B. ir E. Ž. paaiškinimus, kad 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas likvidatoriui išimtinių teisių nesuteikė, byloje esančius atsakovės LUAB „TransRental“ finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo bendrovę likviduoti per 6 mėn. Teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, neatskleidė visų reikšmingų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo savo priimto sprendimo.
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė LUAB „TransRental“ prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė nurodė, jog teismo padaryta išvada, kad techninė klaida, esanti 2018 m. spalio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, jokiu būdu nereiškia, kad akcininkai neišreiškė valios dėl likvidavimo paslaugų sutarties sudarymo ar kad ginčijama sutartis neatitinka jų tikrosios valios, yra visiškai teisėta ir pagrįsta.
14.2. Atsakovė pažymėjo, kad E. Ž. neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis nėra LUAB „TransRental“ akcininkas. E. Ž. yra tik pagrindinio atsakovės akcininko UAB „Komjorda“ vadovas.
14.3. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad teismas pasinaudojo viešai skelbiamais juridinių asmenų registro duomenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nustatė naujas aplinkybes ar kad ši aplinkybė nustatyta pažeidus rungimosi ir nešališkumo principus. Be to, 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovas L. B. į civilinę bylą pateikė LUAB „TransRental“ išplėstinį juridinių asmenų registro išrašą su istorija, iš kurio turinio buvo matyti, kad nuo 2018 m. spalio 25 d. Juridinių asmenų registre buvo registruoti ir išviešinti duomenys apie atsakovo L. B. paskyrimą likvidatoriumi (išplėstinio išrašo 5.2.1 punktas) bei kad 2018 m. spalio 25 d. buvo pateiktas prašymas dėl likvidatoriaus duomenų įregistravimo (išplėstinio išrašo 14.1 punktas).
14.4. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčo sutarties 3.2. ir 3.3. punktuose minėtų įgaliojimų suteikimui buvo būtinas atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Ginčijamu sandoriu likvidatoriui suteiktų teisių apimtis (įmonės sudarytų sandorių patikrinimas, ieškinių teismuose dėl pačios bendrovės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškimas, disponavimas visomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę sandorius sudaryti su profesionaliais atstovais ir t. t.) nebuvo išimtinė visuotinio susirinkimo kompetencija ir tam nebuvo būtinas atskiras visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas/nutarimas.
14.5. Atsakovė nurodo, kad nei CK, nei ABĮ nenumato konkretaus likvidatoriaus funkcijų sąrašo, priešingai, likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Teisės aktai nenumato, kad įmonės likvidavimo metu likvidatoriaus teisės yra kaip nors ribojamos. Vien tai, kad įmonė likviduojama, nėra pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktais likvidatoriui suteiktos teisės viršijo teisės aktais nustatytus likvidatoriaus įgaliojimus.
14.6. Atsakovė pažymėjo, kad mokios ir iš esmės pelningai veikiančios atsakovės likvidavimas buvo įmonės akcininkų priimtas verslo sprendimas. Tai nebuvo bendrovės nemokumo nulemtas sprendimas likviduoti bendrovę. Be to, iš bendrovės įstatų matyti, kad vienas iš bendrovės tikslų – pelno siekimas. Todėl sprendimas likviduoti mokią bendrovę nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad likvidatorius negalėjo kreiptis į teismą dėl skolų bendrovės naudai išieškojimo, sandorių ginčijimo.
14.7. Atsakovės teigimu, vien tik aplinkybė, jog teisines paslaugas likviduojamai įmonei teikė šios įmonės likvidatorius, veikiantis kaip kitos atlygintines paslaugas teikiančios įmonės, kuri yra likviduojamos įmonės vienintelė akcininkė, darbuotojas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti lojalumo pareigos pažeidimą ir teisiškai nepateisinamą interesų konfliktą. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog teismas neturi pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktai prieštarauja CK 2.111 straipsniui bei viršija teisės aktais likvidatoriui suteiktus įgaliojimus.
14.8. Teismas sprendimą motyvavo tinkamai. Skundžiamame sprendime yra išsamiai ir aiškiai nurodoma kokias rašytiniais įrodymais (faktiniais duomenimis) ir teisiniais argumentais remiantis buvo padarytos tam tikros teismo išvados. Dėl to apeliantės teiginys, kad teismo sprendimas buvo nemotyvuotas, yra aiškiai nepagrįstas.
15. Atsakovas L. B. pateiktu prisidėjimu prie atsakovės LUAB „TransRental“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas L. B. nurodė, kad susipažinęs su apeliantės LUAB „Lazerio projektai“ apeliaciniu skundu, taip pat atsakovės LUAB „TransRental“ atsiliepime išdėstytomis aplinkybės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsniu įtvirtintomis teisėmis prisideda prie atsakovės LUAB „TransRental“ atsiliepime išdėstytos pozicijos pilna apimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrovės likvidavimo, nustatė likvidavimo terminą – 6 mėn. Visuotinis akcininkų susirinkimas atsakovės LUAB „TransRental“ likvidatoriumi paskyrė K. V., su kuriuo pasirašyti darbo sutartį atsakovės vardu įgaliojo V. B.. 2017 m. birželio 8 d. atsakovės LUAB „TransRental“ likvidatoriumi buvo išrinktas E. Š., kuris mirė 2018 m. 2018 m. sausio 15 d. E. S. 40 proc. atsakovės LUAB „TransRental“ akcijų pardavė I. B..
21. 2018 m. spalio 19 d. įvyko atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl likvidatoriaus E. Š. atšaukimo ir pavedimo sutarties nutraukimo, naujo likvidatoriaus paskyrimo bei likvidatoriaus atlyginimo nustatymo ir įgaliojimo pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį suteikimo. 2018 m. spalio 19 d. atsakovė LUAB „TransRental“, atstovaujama E. Ž., ir atsakovas L. B. sudarė likvidavimo paslaugų teikimo sutartį.
22. 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 3 punktu buvo svarstomas klausimas dėl LUAB „TransRental“ likvidatoriaus atlyginimo nustatymo ir įgaliojimo pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį suteikimo. Susirinkime buvo pasiūlytas projektas „Paskirti likvidatoriui 6 000,00 Eur plius PVM atlyginimą už visą likvidavimo procesą ir įgalioti LUAB „TransRental“ akcininką UAB „Komjorda“, atstovaujamą direktoriaus E. Ž., pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį su naujai paskirtu likvidatoriumi“. Už tokį projektą balsavo abu akcininkai, atidavę 100 proc. savo balsų. Nepaisant pateikto nutarimo projekto, už kurį balsavo akcininkai, protokolo nutariamojoje dalyje nurodyta visai kitas nutarimo turinys, t. y. „Paskirti L. B., a.k. <...> nuo 2018 m. spalio 19 d. LUAB „TransRental“ likvidatoriumi“. Toks pats sprendimas buvo priimtas ir nutarimo 2 punktu, t. y. nutarimai 2.1 ir 3.1 punktuose yra identiški.
23. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 19 d. likvidavimo paslaugų teikimo sutartis pripažinta negaliojančia ab initio, kaip sudaryta neįgalioto asmens, kadangi nei UAB „Kamjorda“, nei UAB „Kamjorda“ vadovas E. Ž. neturėjo įgaliojimų veikti atsakovės LUAB „TransRental“ vardu.
24. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-443-918/2022 pagal ieškovės LUAB „TransRental“ ieškinį atsakovei UAB „Lazerio projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo E. S.. Minėtoje byloje teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje dėl bylos sustabdymo nurodė, kad atsakovės reiškiami atsikirtimai dėl likvidavimo sutarties galiojimo yra reikšmingi sprendžiant dėl to, ar ieškinį pateikęs subjektas turi reikalavimo teisę, todėl remiantis CPK 164 straipsnio 3 punktu, teismas bylą sustabdė iki kol bus išnagrinėta ši byla.
Dėl įgaliojimų sudaryti likvidavimo paslaugų sutartį
25. Apeliantės teigimu, 2018 m. spalio 19 d. atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo trečiasis nutarimas neatitinka pateikto svarstyti klausimo. Atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl likvidavimo paslaugų sutarties su atsakovu L. B. sudarymo ir neįgaliojo asmens, kuris LUAB „TransRental“ vardu turėtų teisę sudaryti likvidavimo paslaugų sutartį su L. B.. Apeliantės vertinimu, teismo išvada, kad ginčo protokole esanti klaida dalyje dėl trečio svarstyto klausimo tėra tik nereikšmingas formalumas – akivaizdžiai nepagrįsta.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 2.1 ir 3.1 nutarimai yra identiški. Iš protokolo 3.1 yra matoma, kad buvo siūlomas toks nutarimo projektas: „Paskirti likvidatoriui 6000 Eur plius PVM atlyginimą už visą likvidavimo procesą ir įgalioti LUAB „TransRental“ akcininką UAB „Komjorda“, atstovaujamą direktoriaus E. Ž. pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį su naujai paskirtu likvidatoriumi“. Taip pat iš protokolo turinio matyti, kad 3.1. nutarimo projektui vienbalsiai pritarė abu akcininkai.
27. Taip pat byloje pateiktas 2022 m. sausio 20 d. LUAB „TransRental“ akcininkų paaiškinimas dėl 2018 m. spalio 19 d. susirinkimo nutarimo trečiuoju klausimu. Akcininkai paaiškino, kad balsavo už tokį nutarimo projektą „Paskirti likvidatoriui 6000 Eur plius PVM atlyginimą už visą likvidavimo procesą ir įgalioti LUAB „TransRental“ akcininką UAB „Komjorda“, atstovaujamą direktoriaus E. Ž. pasirašyti likvidavimo paslaugų teikimo sutartį su naujai paskirtu likvidatoriumi“. Akcininkai nurodė, kad už šį nutarimą balsavo visi akcininkai, turintys 100 proc. balsų, o protokole, per skubėjimą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, klaidingai nurodant, kad 3 klausimu buvo nutarta „Paskirti L. B., nuo 2018-10-19 LUAB „TransRental“ likvidatoriumi“
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
29. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika mokios bendrovės akcininkai gali pritarti bendrovės vadovo veiksmams ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, ir tai yra aplinkybė, neleidžianti vadovo veiksmų kvalifikuoti kaip neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018 30 ir 31 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019, 46 punktas).
30. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl 2018 m. spalio 19 d. protokolo akcininkai būtų teikę pastabas, jis būtų taisytas, nuginčytas. Šio nutarimo pagrindu LUAB „TransRental“, atstovaujama E. Ž., ir L. B. pasirašė likvidavimo paslaugų teikimo sutartį. Taip pat iš protokolo turinio matyti, kad 3.1. nutarimo projektui vienbalsiai pritarė abu akcininkai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama sutartis visiškai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo valią. Be to, ieškovė reikšdama reikalavimą dėl likvidavimo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia, nenurodė, nei kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos sudarant ginčijamą sutartį, nei kuo tokios sutarties sudarymas pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus. Nors apeliantė nurodo, kad liudytojas E. Ž. nerengė ginčo protokolo, todėl šio liudytojo teiginiai dėl rašymo apsirikimo negali būti laikomi pagrįstais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad susirinkime dalyvavo du akcininkai, kurių vienas buvo susirinkimo pirmininkas, kitas sekretorius ir jie abu pasirašė protokolą, taip pat sutartį pasirašė vienas iš įmonės akcininkų, turintis 60 proc. akcijų, susirinkime iš esmės balsuota „už“ pateiktą trečią projektą, kuris buvo įgyvendintas būtent taip, kaip ir nurodyta pasiūlytame projekte. Taigi, vien tai, jog minėtas liudytojas nerengė ginčo protokolo savaime nesudaro pagrindo teigti, jog dėl pritarimo šiam projektui nebuvo išreikšta valia. Be to, apeliantės argumentai, jog nei vienas iš dviejų akcininkų, per ilgesnį nei 3 metų laikotarpį, neatliko jokių veiksmų, su tikslu ištaisyti tariamą klaidą, įvertinus ir tai, kad darbotvarkės ir pateikto projekto 3 punktai savo esme sutampa, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad šiuo atveju klaida išvis nebuvo padaryta, .t y. nutarimai 2.1 ir 3.1 punktuose yra identiški, 2.1 p. nutarimas ir pateiktas projektas atitinka, tačiau akivaizdžiai matyti, kad 2.1 punktas buvo nukopijuotas ir klaidingai perkeltas į 3.1 punktą.
31. Kadangi iš esmės nėra ginčo, kad L. B. buvo paskirtas įmonės likvidatoriumi (protokolo 2 nutarimas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytą klaidą protokolo 3 p. nutarime laikė formalumu, kuris nepaneigia to, kad akcininkai nubalsavo už jiems pateiktą projektą, kuris ir yra susijęs su įgaliojimų suteikimu pasirašyti likvidavimo sutartį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad techninė klaida, esanti 2018 m. spalio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, jokiu būdu nereiškia, kad akcininkai neišreiškė valios dėl likvidavimo paslaugų sutarties sudarymo ar kad ginčijama sutartis neatitinka jų tikrosios valios, yra visiškai teisėta ir pagrįsta.
32. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi liudytojo E. Ž. parodymais ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir, kad ieškinio tenkinimas sąlygotų paties E. Ž. civilinę atsakomybę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, kad E. Ž. nėra LUAB „Transrental“ akcininkas, jis yra tik pagrindinio atsakovės akcininko UAB „Komjorda“ vadovas. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. Ž. atžvilgiu nėra pradėta jokių civilinių bylų, susijusių su ginčijamos sutarties sudarymu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl E. Ž. suinteresuotumo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl teismo galimybės vadovautis viešosiose registruose pateikta informacija
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti vieši registro tvarkytojo duomenys yra įrodymai, kurie turėjo būti ištirti teismo posėdyje laikantis įrodinėjimo taisyklių. Teismo sprendime net nenurodyta kada teismui tapo žinoma apie tokius viešai prieinamus duomenis, todėl minėtus duomenis teismas surinko savo iniciatyva, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Teismo sprendimo motyvai dalyje laikytini ne tik siurpriziniais, dėl kurių ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, bet ir patys įrodymai surinkti pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas taip pat pažeidė rungtyniškumo principą, kurio esmė – sudaryti galimybę kitai ginčo šaliai pasisakyti dėl visų bylos įrodymų.
34. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis viešais duomenimis (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=300545345), nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. Registrų centrui buvo pateiktas prašymas Juridinių asmenų registre registruoti likvidatoriaus duomenis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad likvidavimo sutartį pasirašė tam neįgaliotas asmuo.
35. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
36. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pasirėmė viešaisiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau pažymėtina, jog šie duomenys jau buvo pateikti byloje, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovas L. B. į civilinę bylą pateikė LUAB „TransRental“ išplėstinį juridinių asmenų registro išrašą su istorija, iš kurio turinio buvo matyti, kad nuo 2018 m. spalio 25 d. Juridinių asmenų registre buvo registruoti ir išviešinti duomenys apie atsakovo L. B. paskyrimą likvidatoriumi (išplėstinio išrašo 5.2.1 punktas) bei kad 2018 m. spalio 25 d. buvo pateiktas prašymas dėl likvidatoriaus duomenų įregistravimo (išplėstinio išrašo 14.1 punktas).
37. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-192-219/2016).
38. Atsižvelgiant į tai, jog minėti registro centro duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, buvo pateikti byloje, su jais turėjo galimybę susipažinti ieškovė bei dėl jų pasisakyti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, nesudaro pagrindo laikyti teismo motyvus siurpriziniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos pasirėmė viešųjų registruose įregistruotais duomenimis bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo nustatytos naujos aplinkybės ir/ar buvo pažeistas rungtyniškumo principas, todėl apeliantės minėti argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
39. Pažymėtina ir tai, kad CK 2.68 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, o esant kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas turi skirti terminą trūkumams pašalinti ir tik per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus ar registro tvarkytojui nepateikus pataisytų dokumentų, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu turi atsisakyti registruoti duomenų ar dokumentų pakeitimus (CK 2.68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Registrų centro nustatytą tvarką, jeigu prašymas pateikiamas juridinio asmens vardu, jį turi pasirašyti juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu prašymą teikia įgaliotinis, kartu turi būti pateiktas įgaliojimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik pasirėmė faktu, nurodytu Juridinių asmenų registro išraše ir padarė išvadą, jog neturi pagrindo spręsti, kad likvidavimo sutartį pasirašė tam neįgaliotas asmuo. Tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nebuvo ginčo dėl dokumentų juridinių asmenų registrui (registrų centro tvarkytojui) pateikimo ir/ar juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išreikalauti iš registro tvarkytojo duomenis, kurių pagrindu buvo įregistruoti faktai, juos tirti ir vertinti yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti registrų centre įregistruotais duomenimis, todėl pagrįstai vertino, jog likvidavimo sutartį pasirašė įgaliotas asmuo.
Dėl suteiktos įgaliojimų apimties
40. Apeliantės teigimu, ginčo sutarties 3.2. ir 3.3. punktuose minėtų įgaliojimų suteikimui buvo būtinas atsakovės LUAB „TransRental“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Tačiau atsakovės LUAB „TransRental“ akcininkai 2016 m. lapkričio 16 d. tokio sprendimo nepriėmė, papildomų teisių likvidatoriui nesuteikė.
41. Pažymėtina, kad juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota. Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).
42. Bylos medžiagoje esančiuose LUAB „TransRental“ 2006 m. kovo 7 d. įstatų 7.1 punkte įtvirtinta išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, kuri iš esmės atitinka įtvirtintą ABĮ 20 straipsnio 1 dalį. Be to, 2017 m. sausio 11 d. įstatų 13 punkte numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ.
43. Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir atsakovės LUAB „TransRental“ įstatus, akivaizdu, jog ginčijamu sandoriu likvidatoriui suteiktų teisių apimtis, t. y. įmonės sudarytų sandorių patikrinimas, ieškinių teismuose dėl pačios bendrovės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškimas disponavimas visomis procesinėmis teisėmis įskaitant teisę sandorius sudaryti su profesionaliais atstovais ir t. t., nebuvo išimtinė visuotinio susirinkimo kompetencija ir tam nebuvo būtinas atskiras visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas/nutarimas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog ginčo sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose minėtų įgaliojimų suteikimui buvo būtinas atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
44. Apeliantė taip pat nurodo, kad CK 2.110 straipsnio 2 dalis suteikia likvidatoriui ne bet kokias, o tik tas juridinio asmens valdymo organo teises, kurios yra būtinos likvidavimo tikslui pasiekti. Apeliantė teigimu, likvidatoriaus teisės ir pareigos yra ribojamos likvidavimo procedūrų ir aiškintinos tik per likvidavimo instituto prizmę, ir tik toje apimtyje, kiek tai susiję su likvidatoriaus pareigų vykdymu. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad su įmonės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis, į tai, kad darbo teisinių santykių egzistavimas yra pagrindas asmeniui įgyti bendrovės vadovo teises ir pareigas bei į tai, kad ginčo atveju buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis, pripažintina, kad atsakovas L. B. net negalėjo įgyti LUAB „TransRental“ vadovo teisių ir pareigų visoje apimtyje, nes tą padaryti jam draudžia įstatymas.
45. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 74 straipsnio 1 dalį, likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas.
46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Šios taisyklės taikytinos ir likvidatoriui, kuris turi likviduojamo asmens valdymo organo teises ir pareigas (CK 2.110 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2014).
47. CK 2.111 str. nustatyta, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Tačiau kaip matyti, CK 2.111 straipsnio nuostatos nedraudžia likvidatoriui atlikti tokių veiksmų, kuriais siekiama gauti apyvartinių lėšų, būtinų likvidavimo kaštams padengti ir atsiskaityti su likviduojamos įmonės kreditoriais ne turtu, o pinigais. Nors apeliantė nurodo, kad įmonės likvidavimo metu likvidatoriaus teisės yra ribojamos CK 2.111 straipsnio pagrindu, tačiau pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia likvidatoriui peržiūrėti įmonės sudarytų sandorių ir esant pagrindams, juos ginčyti teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie likvidatoriaus veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju negalima teigti, kad tokios ginčijamos sutarties nuostatos ir likvidatoriaus teisės yra nesuderinamos su likviduojamos bendrovės statusu, likvidavimo procedūros tikslais bei paskirtimi ir likvidatoriaus vaidmeniu (ABĮ 73 straipsnio 13 dalis, 74 straipsnis, CK 2.111 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nei CK, nei ABĮ nenumato konkretaus likvidatoriaus funkcijų sąrašo, priešingai, likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Vien tai, kad įmonė likviduojama, nėra pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktais likvidatoriui suteiktos teisės viršijo teisės aktais nustatytus likvidatoriaus įgaliojimus. Savo esme minėtos teisės atitinka įmonės vadovo teises, todėl apeliantės argumentai, jog atsakovas L. B. net negalėjo įgyti LUAB „TransRental“ vadovo teisių ir pareigų visoje apimtyje, nes tą padaryti jam draudžia įstatymas, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti (ABĮ 74 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad šiais punktais likvidatoriui suteikti įgaliojimai viršijo teisės aktuose įtvirtintus likvidatoriaus įgaliojimus, o dėl šių teisių turėjo būti priimtas atskiras visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas.
48. Pažymėtina, kad iš bendrovės įstatų matyti, kad vienas iš bendrovės tikslų – pelno siekimas. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog sprendimas likviduoti mokią bendrovę nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad likvidatorius negalėjo kreiptis į teismą dėl skolų bendrovės naudai išieškojimo, sandorių ginčijimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodo, kokiu būdu ginčijamos sutarties nuostatos pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Be to, nei vienas iš bendrovės akcininkų neturi jokių pretenzijų likvidatoriui L. B. dėl pradėtų civilinių bylų prieš trečiuosius asmenis, tokiu būdu veikiant bendrovės interesais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog likvidavimo procesas iš esmės nereiškia, jog likvidatorius neturi imtis priemonių įmonės turtui nustatyti, skoloms susigrąžinti ar pan.
49. Taip pat apeliantės teigimu, sutarties su profesionalia atstove sudarymas ir ieškinio pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-443-918/2022, nėra sandoris ir veiksmas likvidavimo tikslui pasiekti. Apeliantė nurodo, kad nei CK, nei ABĮ nėra tiesiogiai įtvirtinta likvidatoriaus teisė ginčyti likviduojamo juridinio asmens sudarytus sandorius.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.110 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o CK 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais - nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo įsigaliojimo. Kaip jau buvo minėta, likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos CK II knygos VII skyriaus nuostatos. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad pagal ABĮ likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas (ABI 74 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (ABI 37 straipsnio 10 dalis). Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį (CK 2.111 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-443-918/2022 ieškinį pareiškė pats likviduojamas juridinis asmuo, atstovaujamas advokato pagal sudarytą atstovavimo sutartį. Likvidatoriaus sudaryta atstovavimo sutartis tikslu pareikšti ieškinį UAB „Lazerio projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo yra galima, nes tai neprieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2219-936/2021 taip pat pasisakė dėl UAB „TransRental“ likvidatoriaus įgaliojimų ir sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo prašymu ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, kaip pareikštas neįgalinto (viršijusio įgaliojimus) asmens. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog sutarties su profesionalia atstove sudarymas ir ieškinio pareiškimas, nėra sandoris ir veiksmas likvidavimo tikslui pasiekti bei tai, kad likvidatorius neturi teisės ginčyti likviduojamo juridinio asmens sudarytus sandorius, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog teismas neturi pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktai prieštarauja CK 2.111 straipsniui bei viršija teisės aktais likvidatoriui suteiktus įgaliojimus.
Dėl teismo sprendimo motyvavimo
51. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 35 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas).
52. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo įsigilinta į nagrinėjimo klausimo esmę ir pats sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tinkamai. Skundžiamame sprendime yra išsamiai ir aiškiai nurodoma kokias rašytiniais įrodymais (faktiniais duomenimis) ir teisiniais argumentais remiantis buvo padarytos tam tikros teismo išvados, t. y. pirmosios instancijos teismas vertino likvidatoriaus įgaliojimų apimtį, atsižvelgė į CK 2.111 straipsnio, ABĮ 74 straipsnio ir CK 2.110 straipsnio nuostatas.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti sprendimą, skirtingai nei interpretuoja apeliantė, neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.
54. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).
55. Atsižvelgiant į esantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje neišanalizavo kiekvieno ieškovės nurodomo teiginio, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė motyvavimo pareigą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškovės LUAB „Lazerio projektai“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
58. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.
59. Atsakovė prašė priteisti iš apeliantės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovei 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
60. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
61. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Lazerio projektai“ atsakovei LUAB „TransRental“ 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė