Baudžiamoji byla Nr. 2K-337-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00821-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.13.1.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu N. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas dvejus metus naudotis teise vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas.
Iš nuteistosios N. L. ir civilinės atsakovės UAB ,,N“ solidariai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. Š. priteista 6115,46 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei, Ž. L. – 3359,62 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei, A. N. – 16 000 Eur neturtinei, J. M. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistosios N. L. ir civilinės atsakovės UAB ,,N“ solidariai civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 787,33 Eur turtinei žalai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š.– 3883,12 Eur teisinėms išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendis pakeistas:
iš civilinės atsakovės UAB ,,N“ ir subsidiariai iš nuteistosios N. L. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. Š. priteista 4956,98 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei, Ž. L. – 3359,62 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei, A. N. – 16 000 Eur neturtinei, J. M. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
iš nuteistosios N. L. ir civilinės atsakovės UAB ,,N“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. priteista po 1941,56 Eur teisinėms išlaidoms atlyginti;
iš nuteistosios N. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. priteista 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. L. nuteista už tai, kad, būdama darbdavė, t. y. UAB „N“ direktorė (vadovė), pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo trys žmonės: ji, dirbdama UAB „N“ direktore, būdama atsakinga už visos bendrovės darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino darbų ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo, nenustatė priešgaisrinio režimo, t. y. neparengė UAB „N“ priešgaisrinės saugos instrukcijų arba po reorganizacijos neįteisino N. L. individualios įmonės priešgaisrinės saugos instrukcijų galiojimo UAB „N“, įmonės teisės aktuose nenustatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius, po įmonės pertvarkymo 2010 m. nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, nevykdė darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų, teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio laikymo ir naudojimo sąlygų įmonėje, neužtikrino tinkamos priešgaisrinės saugos kontrolės, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5, 6, 13 punktų, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 6, 15 punktų, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), 5, 7, 8, 9, 10, 12 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto, nustatančių, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo; organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką; kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, „Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo: užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame; organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas; nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti“, „kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos“, „įmonėje, įstaigoje, organizacijoje organizuojami šie valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais: 7.1. įvadinis (bendras); 7.2. periodinis (darbo vietoje); 7.3. papildomas (darbo vietoje)“, „įvadinis (bendras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti, o periodinis instruktažas darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių“, „papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių“, „visi instruktažai registruojami gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale“, „įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112“, „įvairios koncentracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai tirpalai laikomi vėsioje vietoje, hermetiškai užkimštuose stiklo ar metalo induose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė turi būti 50–65 %“, reikalavimus; ji 2014 m. liepos 10 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „N“ patalpose, 3-iame kabinete, girdėdama ir matydama, kaip UAB „N“ darbuotojos R. P. ir P. L., neinstruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais bei neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais, ruošiasi neatsargiai ir pavojingai tikrinti plastikinėje talpykloje esantį etilo alkoholį, nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią galimam gaisro kilimui, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas trims žmonėms, kai UAB „N“ darbuotojos R. P. ir P. L. N. L. akivaizdoje neatsargiai ir pavojingai ugnimi tikrino plastikinėje talpykloje esantį etilo alkoholį, dėl to kilo gaisras, kurio metu R. P. patyrė 2B-3° 95 proc. (90 proc. 3°) kūno terminį nudegimą, terminį kvėpavimo takų nudegimą, nuo kurio ji 2014 m. liepos 22 d. mirė, P. L. – terminį veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir kojų 2B-3° nudegimą, apimantį 50 proc. viso kūno paviršiaus, tai komplikavosi sepsiu, sepsiniu šoku, abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, inkstų funkcijos nepakankamumu, nuo ko ji 2014 m. liepos 30 d. mirė, UAB „N“ klientė R. V. – terminį nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3° 52 proc. nudegimą, nuo kurio ji 2014 m. liepos 18 d. mirė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad kalta dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių buvo pripažinta UAB „N“ atsakinga darbuotoja N. L., kuri bendrovėje dirbo direktore, todėl, nustatant asmenį, atsakingą už nusikaltimu padarytą žalą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalies nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės; žalą šiuo atveju pirmiausiai privalo atlyginti nuteistosios N. L. darbdavė – UAB „N“, o šiai civilinei atsakovei neturint pakankamai lėšų, pareiga atlyginti žalą pereina tiesiogiai ją padariusiam asmeniui – nuteistajai N. L. (CK 6.245 straipsnio 5 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir nuteistosios N. L. priteisė solidariai. Be to, šis teismas nurodė, kad dalį turtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. nuteistoji N. L. atlygino, todėl ši suma turėjo būti išskaičiuota iš jai priteistos turtinės žalos sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidas nukentėjusiajai J. Š. iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir nuteistosios N. L. be pagrindo priteisė solidariai, nes toks išlaidų atlyginimo būdas galimas tik įstatymo nustatytu atveju. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo ir proceso išlaidų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisimo pakeitė, žalos atlyginimą priteisdamas iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir subsidiariai iš nuteistosios N. L., sumažindamas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį iki 4956,98 Eur ir proceso išlaidas jai priteisdamas lygiomis dalimis iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir nuteistosios N. L..
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios N. L. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.
3.2. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės akte nurodyta, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog darbai UAB „N“ odontologijos klinikos kabinete Nr. 3 neatitiko galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų ir todėl įvyko gaisras, taigi, teismų išvados prieštarauja ekspertų išvadoms.
3.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta; taigi, darbų saugos akiratin patenka ir priešgaisrinę saugą ir priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai, apimantys itin specifinę sritį.
3.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai). Įstatyme nenurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra ir priešgaisrinę saugą ir priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai. Teismas pernelyg plačiai aiškino darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų sąvoką.
3.5. Priešgaisrinės saugos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas, priėmimą į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus, pareigas, atleidimą iš jų ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, savanorių ugniagesių statusą ir veiklą, gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir pareigas priešgaisrinės saugos srityje. Tokia įstatymo formuluotė niekaip nesusijusi su teismo minimu profesinės rizikos reglamentavimu.
3.6. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės akte taip pat nurodyti teisės aktai, kurie reglamentuoja ne darbų, o gaisrinę saugą. Pažymėtina, kad šio ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta ir tai, kad dabar galiojančiose Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse nereglamentuojami veiksmai su degiais skysčiais gydymo įstaigose, o kitos paskirties objektams (gamybiniams, sandėliavimo įmonėms, laboratorijoms) skirtų kai kurių reikalavimų taikymas odontologijos klinikai būtų abejotinas teisiniu atžvilgiu. Ekspertai pastebėjo, kad Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nereglamentuoja degių skysčių pavyzdžių deginimo tvarkos ir minėtuose kitos paskirties objektuose, todėl abejotina teismo išvada, kad N. L. įmonės teisės aktuose nenustatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius, nes ji negalėjo reglamentuoti to, kas nereglamentuota, taip pat neaišku, kuo remdamasi ji tai privalėjo daryti. Be to, nesant darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų tam tikru klausimu, neįmanoma pažeisti jokių reikalavimų šioje srityje.
3.7. Padegtas skystis buvo skirtas naudoti kaip dezinfekavimo priemonė, o ne kaip vaistinis preparatas, todėl Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašas, kurio reikalavimų pažeidimai inkriminuoti nuteistajai N. L., nepagrįstai priskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams teisės aktams.
3.8. Nusikalstamos veikos aprašyme nuteistajai inkriminuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų pažeidimai grindžiami, nurodant Priešgaisrinės saugos įstatymo ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatų pažeidimus, jokie konkretūs darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai nenurodyti. Tuo tarpu BK 176 straipsnis yra blanketinė norma ir, pripažįstant asmenį kaltu, būtina nurodyti šių, o ne bet kokių kitų teisės aktų pažeidimus.
3.9. Nuosprendyje nurodyta, kad iš UAB „N“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos, įvadinių priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalų matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos N. L. įmonės instruktažu darbo vietoje, taip pat pagal N. L. įmonės įvadinę (bendrą) priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. PS1; iš priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. nebuvo pasirašytinai instruktuotos nei N. L. įmonėje, nei UAB „N“ darbo vietoje saugiam darbui. Iš 2013 m. gruodžio 19, 20 d. UAB „Soterus“ darbų saugos ir priešgaisrinės saugos pažymėjimų matyti, jog nuteistajai N. L. suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ji išklausė įmonių, įstaigų ir organizacijos vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą ir išlaikė baigiamąjį egzaminą. Taigi, jei gaisrinės saugos norminiai aktai prilyginami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams aktams, tuomet neaišku, kam reikalingi atskiri registravimo žurnalai, atskiri pažymėjimai ir net atskiros jų vykdymą kontroliuojančios institucijos.
3.10. Nuosprendyje nurodyta, kad, reorganizavus N. L. individualią įmonę į UAB „N“, N. L. savo vadovaujamoje UAB „N“ neparengė jokių priešgaisrinės saugos ir darbų saugos instrukcijų; nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateiktas koks nors UAB „N“ direktorės įsakymas apie N. L. individualioje įmonėje buvusių minėto pobūdžio instrukcijų galiojimą, tačiau naujos darbo sutartys su P. L. ir R. P. buvo sudarytos su UAB „N“. Kasatoriui nesuprantama, kokiu pagrindu reikalaujama išleisti kažkokį įsakymą ir kokiuose teisės aktuose tai nustatyta. UAB „N“ įstatuose nurodyta, kad ši įmonė pertvarkyta iš N. L. įmonės ir yra jos visų teisių ir pareigų perėmėja, apie įmonės pertvarkymą buvo paskelbtas pranešimas, nepasikeitė net įmonės kodas. Svarbu pažymėti ir tai, kad ant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo nurodytas tiek ankstesnis, tiek dabartinis įmonės pavadinimai, šiame žurnale yra žyma apie P. L. instruktavimą 2010 m. vasario 24 d. (būtent tą dieną buvo reorganizuota įmonė), jos parašas bei nurodyta naujoji pareigybė UAB „N“ – instrumentatorė. R. P. buvo instruktuota 2010 m. balandžio 1 d., kai N. L. individuali įmonė nebeegzistavo, o UAB „N“ veikė daugiau kaip mėnesį. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad UAB „N“ nebuvo jokių darbų saugos instrukcijų, tačiau pripažintina, kad tam tikrų pažeidimų buvo.
3.11. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės akte nurodyta, kad UAB ,,N“ priešgaisrinės saugos instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos klinikos priešgaisrinis režimas, nebuvimas, klinikos darbuotojų neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio akto išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripažįstamos aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susijusiomis su tiriamojo gaisro kilimu UAB ,,N“ odontologijos klinikoje. Tuo tarpu, pripažįstant asmenį kaltu, turi būti nustatytas ne tikėtinas (atsitiktinis), bet būtinasis priežastinis ryšys. Toks priežastinis ryšys reiškia, jog tam tikromis sąlygomis tam tikros veikos visada ar bent jau dažniausiai sukelia tam tikros rūšies pavojingas pasekmes. N. L. iš esmės apkaltinta tuo, kad po įmonės pertvarkymo 2010 m. nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, nevykdė darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų, o toks neveikimas, turint omenyje, kad įvadiniai instruktažai buvo atlikti tikrai ne visuomet, retai kada sukelia tokias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog priežastinį ryšį patvirtina ir darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktas, iškraipė šio akto išvadas.
3.12. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje į apeliacinio skundo motyvus dėl priežastinio ryšio neatsakė, iš esmės visą dėmesį skirdamas tik pačiai veikai, o ne ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymui, o tai prieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Nors nutartyje nurodoma, kad pagal teismų praktiką priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas prilyginamas pažeidimams, nustatytiems BK 176 straipsnyje, tačiau jokių konkrečių teismų sprendimų nepateikiama.
3.13. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą perrašė N. L. padarytus gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tačiau esminio apeliacinio skundo argumento, kad šie pažeidimai nelaikytini darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimais, neaptarė ir nepaneigė. Šis teismas taip pat ignoravo vėliau pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvadą, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog darbai UAB „N“ odontologijos klinikos kabinete Nr. 3 neatitiko galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų. Ekspertai konstatavo ir tai, kad priežastiniu ryšiu su pasekmėmis gali būti susijęs ne darbuotojų neinstruktavimas saugos ir sveikatos, o gaisrinės saugos srityje.
3.14. Taigi, N. L. darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nepažeidė, tarp jos neveikimo gaisrinės saugos srityje ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. 2014 m. liepos 10 d. įvykis turi būti vertinamas ne kaip darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, o kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo (BK 132 straipsnis). Įvykis įvyko, nes buvo pažeistos ne darbų saugos ir sveikatos, o teisės aktų nustatytos specialios elgesio saugumo – gaisrinės saugos ? taisyklės. Kita vertus, kaip jau minėta, kadangi ekspertai nustatė, jog UAB „N“ įvykio metu buvo deginami degių skysčių pavyzdžiai ir kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip tai turėtų būti daroma, galima teigti, kad nebuvo pažeistos ir specialios elgesio saugumo taisyklės.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jei dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Vadinasi, pagal šį straipsnį atsako ir asmuo, pažeidęs ne tik Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, bet ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
4.2. 2014 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas – gaisro kilimą sukėlė bendrovės darbuotojas; pažeistas UAB „N“ įvadinės (bendros) priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. PS1 7.7 punkto reikalavimas – nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti gaisrui; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – darbuotojai nebuvo pasirašytinai supažindinti su naudojamų labai degių dezinfekantų saugos duomenų lapais, nebuvo apmokyti dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 6, 13 punktų reikalavimų, nustatančių darbdavio pareigas sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, t. y. organizuoti darbuotojų instruktavimą, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, pažeidimas. Taigi, nagrinėjamu atveju gaisro priežastį UAB „N“ nulėmė kelių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai irgi padeda užtikrinti įmonėje darbų ir sveikatos apsaugą. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios yra naudojamos ar planuojamos visos įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
4.3. Byloje nustatyta, kad UAB „N“ darbuotojos R. P. ir P. L. nebuvo instruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais ir neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais – nagrinėjamu atveju etilo alkoholiu, ir jį, esantį plastikinėje taroje, neatsargiai ir pavojingai tikrino ugnimi, taip sukėlė gaisrą. Šiuos jų veiksmus matė ir jų nesustabdė nuteistoji N. L., UAB „N“ vadovė, atsakinga ne tik už darbų saugą, bet ir kitų teisinių aktų įgyvendinimą bendrovės veikloje, t. y. savo veiksmais leido kilti ir išsiplėsti gaisrui.
4.4. Teisės aktai kategoriškai nedraudžia naudoti etilo alkoholio odontologijos darbams, tačiau N. L. yra nuteista ir už tai, kad nenustatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius, po įmonės pertvarkymo 2010 m. nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų, teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio laikymo ir naudojimo sąlygų įmonėje, neužtikrino priešgaisrinės saugos kontrolės, taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5, 6, 13 punktus. Leisdama darbo tikslams naudoti etilo alkoholį, N. L. privalėjo įmonės vidaus aktais reglamentuoti ne tik jo naudojimą, bet, atsižvelgiant į jo specifiką ir laikymo bei saugojimo taisykles, ir tai, kad etilo alkoholiu nepasinaudotų pašaliniai asmenys ir šių medžiagų naudojimas nekeltų grėsmės aplinkiniams, bei su šiomis taisyklėmis supažindinti bendrovės darbuotojus. Būdama medicinos darbuotoja, N. L. turėjo ir privalėjo suprasti, kad etilo alkoholio tikrinimas ugnimi yra nepriimtinas ir pavojingas saugos požiūriu, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad tai sustabdytų.
4.5. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teisės aktais nėra reglamentuotas degiųjų skysčių deginimas, todėl N. L. negalėjo pažeisti nenustatytų reikalavimų. R. P. ir P. L. veiksmai nebuvo nukreipti į degaus skysčio – etilo alkoholio – deginimą, jį taip naikinant ar iš šio proceso gaunant tam tikrus deginimo rezultatus. Uždegdamos etilo alkoholio mėginį, jos norėjo įsitikinti jo kokybe ir tada naudoti darbo tikslais dezinfekavimui, todėl šių darbuotojų nemokėjimas saugiai elgtis su degiaisiais skysčiais, nulemtas ir jų neinstruktavimo ir neapmokymo, sukėlė gaisrą, žuvo trys žmonės. N. L., leisdama darbuotojoms naudoti didesnio pavojingumo degiąsias medžiagas, turėjo jas instruktuoti ir apmokyti, kaip su medžiagomis saugiai elgtis, tiek jas naudojant, tiek laikant ir saugant. Taigi, kilęs gaisras buvo darbų saugą pažeidžiančio elgesio pasekmė.
4.6. Pažymėtina ir tai, kad N. L., laikydama plastikiniame inde etilo alkoholį, pažeidė ir 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimą, nustatantį, kad „įvairios koncentracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai tirpalai laikomi vėsioje vietoje hermetiškai užkimštuose stiklo ar metalo induose“.
4.7. Įvertinus, jog gaisrą lėmė ne vieno norminio akto pažeidimas, pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad darbų saugą lemia teisės aktų, kuriais užtikrinamas saugus darbuotojų buvimas darbe, visuma. Nagrinėjamu atveju darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimais laikytinas ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.
4.8. Ne kiekvienas darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar kituose teisės aktuose nustatytas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 176 straipsnį. Būtina nustatyti, kad būtent dėl šių teisės aktų pažeidimo įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Gaisras kilo UAB „N“ darbo metu, darbo vietoje esant direktorei N. L., kuri tuo metu buvo atsakinga už darbų saugą bendrovėje, matė netinkamus kitų, neapmokytų ir neinstruktuotų, darbuotojų pavojingus veiksmus, tačiau jų nesustabdė, todėl jos tokie veiksmai ir saugių darbo sąlygų nesudarymas naudojant degius skysčius yra priežastiniu ryšiu susiję su gaisro pasekmėmis. Aplinkybė, kad gaisrą sukėlė bendrovės darbuotojos, neatsargiai elgdamosi su etilo alkoholiu, tačiau nesupažindintos su aktais, reglamentuojančiais tinkamą elgesį jį naudojant ir saugant, nešalina UAB „N“ direktorės N. L. atsakomybės. Be to, byloje, be jau minėtų teisės aktų pažeidimų, buvo nustatyta ir tai, jog UAB „N“ nebuvo instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas priešgaisrinis režimas, bendrovės darbuotojos nebuvo instruktuotos priešgaisrinės saugos klausimais. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad bendrovėje nebuvo imtasi visų privalomų pagal teisės aktus saugos priemonių.
5. Nukentėjusiosios Ž. L. įgaliotasis atstovas advokatas A. Bauža atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą atmesti ir iš nuteistosios N. L. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose dėl priežastinio ryšio formuoja nuoseklią praktiką, pagal kurią visais atvejais, kai dėl sunkių kilusių padarinių yra tiek darbuotojų, netinkamai vykdžiusių pareigas, kaltės, tiek darbdavio, pažeidusio darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus (ir dažnu atveju neužtikrinusio netinkamai pareigas vykdžiusio asmens nušalinimo nuo darbo), kaltės, darbdavys turi būti traukiamas teisinėn atsakomybėn, nes ir tokioje situacijoje neišnyksta priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-460-507/2016, 2K-126-693/2017).
5.2. Teismai, ištyrę įrodymus ir juos įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo N. L. pasitvirtino. Kaip įstaigos direktorė N. L. nesilaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos, Priešgaisrinės saugos įstatymų nuostatų bei Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimų. Be šių įstatymų reikalavimų pažeidimų nebūtų mirtino nelaimingo atsitikimo, sukėlusio sunkias pasekmes – trijų žmonių mirtis. Priežastinį ryšį patvirtina darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktas. Nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis buvo tiek UAB „N“ darbuotojų, t. y. R. P. ar P. L., tiek UAB „N“ direktorės veiksmai, t. y. darbuotojų padarytas priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Tiek UAB „N“ darbuotojų veiksmai sukeliant gaisrą, tiek ir pačios UAB „N“ direktorės N. L. neveikimas, pasireiškęs tinkamų bendrovės vidaus tvarkos aktų nesukūrimu, darbuotojų neinstruktavimu ir jų nemokymu bei kelio neatsakingiems darbuotojų veiksmams su pašaliniu ugnies šaltiniu ir itin degiu skysčiu neužkirtimu, buvo analizuojamo nelaimingo atsitikimo priežastis.
5.3. Teismai sprendimuose išdėstė aiškius motyvus, kodėl tarp veikos (netinkamo pareigų atlikimo) ir padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo trys žmonės) yra priežastinis ryšys. Kasaciniame skunde dėstoma šių motyvų kritika nėra pagrindas konstatuoti, kad teismai priežastinio ryšio klausimą sprendė padarydami teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde reiškiami nesutikimai su teismų išvadomis dėl netinkamo saugos priemonių naudojimo yra byloje nustatytų faktų ginčijimas, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
5.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Taigi, į darbų saugos akiratį patenka ir priešgaisrinę saugą ir priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai, apimantys itin specifinę sritį.
5.5. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad įvykio metu N. L. buvo UAB „N“ direktorė, atsakinga šioje bendrovėje tiek už priešgaisrinę, tiek už darbų saugą. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.
6. Nukentėjusiosios J. Š. įgaliotasis atstovas advokatas D. Svirinavičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Kasatorius iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kelia fakto klausimus, o tai pagal BPK nėra kasacijos dalykas; be to, šie klausimai teisingai išspręsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų.
6.2. Kasatoriaus argumentai dėl nuteistosios veiksmų kvalifikavimo prieštaringi ir neaiškūs: viena vertus, skunde teigiama, kad nuteistosios veika atitinka BK 132 straipsnį, kita vertus – kad nebuvo pažeistos ir specialios elgesio saugumo taisyklės, o tai reikštų, kad kasatorius ginčija ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 132 straipsnyje, požymius. Tokio kasacinio skundo patenkinimas akivaizdžiai pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies normose nurodytas žmogaus ir piliečio teises (šiuo atveju – nukentėjusiosios J. Š.) bei visuomenės ir valstybės interesus.
6.3. Teismai šioje byloje nepadarė BPK normų pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Nuteistajai inkriminuoti teisės aktų pažeidimai, taip pat pačios sunkiausios pasekmės kilo darbo proceso metu N. L. vadovaujamoje ir jai priklausančioje įmonėje, net pačiai jai dalyvaujant. Kasaciniame skunde per siaurai traktuojami nuteistajai inkriminuotame BK specialiosios dalies baudžiamajame įstatyme minimi teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.
7. Civilinės atsakovės UAB ,,N“ atstovė vadovė N. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą tenkinti. Civilinės atsakovės atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra pažeistas UAB „N“ įvadinės (bendros) priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. PS1 7.7 punkto reikalavimas „nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti gaisrui“, nepagrįstas, nes visi UAB „N“ darbuotojai buvo instruktuoti ir ne kartą pasirašė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.
7.2. Tinkamai išanalizavus baudžiamosios bylos faktus, įrodymus, papildomų liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenis ir kitus dokumentus, būtų aišku, kad gaisrą sukėlusi P. L. išbėgo pirmoji, R. V. – antroji, o civilinės atsakovės atstovė N. L., būdama kabinete, nusisukusi į lango pusę, fiziškai negalėjo matyti, ką tuo metu darė P. L.. Teismai neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų, tarpusavyje susijusių ir vienas kitą patvirtinančių duomenų visumos, o iš esmės rėmėsi teisme duotais nukentėjusiųjų parodymais, todėl padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
7.3. UAB „N“ dirbo ir jos (civilinės atsakovės atstovės N. L.) dukra R. P., kuri prieš kylant gaisrui jau buvo baigusi darbą, į darbovietę sugrįžo pasiimti pamiršto mobiliojo ryšio telefono ir įvykusio gaisro metu žuvo. Po dukters žūties be mamos liko šešerių metų anūkė, ji (civilinės atsakovės atstovė) nudegė 30 proc. kūno ir visam gyvenimui liko riboto darbingumo, tačiau teismai į tai neatsižvelgė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo
9. Gynėjo pateiktame kasaciniame skunde ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu N. L. buvo pripažinta kalta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, ginčijamos esminės aplinkybės, lėmusios jos nuteisimą, t. y. teigiama, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų ir kilusių padarinių, daroma išvada, kad šiuo atveju buvo pažeisti tik priešgaisrinės saugos reikalavimai ir todėl 2014 m. liepos 10 d. įvykis turi būti vertinamas kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo (BK 132 straipsnis).
10. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi, iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
11. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šiame straipsnyje nusikaltimo sudėtį apibrėžianti dispozicija yra blanketinė, konkretūs joje nurodyti veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitus teisės aktus. Todėl taikant BK 176 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kokie konkrečiai darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2014, 2K-11-648/2017, 2K-126-693/2017).
12. Taikant BK 176 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių, dėl kokių konkrečių teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių konstatuojamas nustačius, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę minėti padariniai (conditio sine qua non), taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017).
13. Šioje byloje išnagrinėtas nelaimingas atsitikimas su itin sunkiais padariniais žmonių gyvybei, įvykęs gydytojui odontologui gydymo įstaigoje rengiantis klientui atlikti odontologines procedūras. Teismai nustatė, kad, stomatologinėje kėdėje sėdint UAB „N“ klientei R. V. ir gydytojai odontologei N. L. ruošiantis R. V. tvarkyti atsilaisvinusį dantų tiltelį, UAB „N“ darbuotojos gydytoja odontologė R. P. ir instrumentatorė P. L., neapmokytos šioje bendrovėje dėl saugaus darbo su degiais skysčiais, ketino itin neatsargiu ir pavojingu būdu – uždegant ugnimi – patikrinti plastikinėje talpykloje esančio itin lakaus, degaus skysčio – etilo alkoholio (spirito) kokybę. N. L., UAB „N“ direktorė ir gydytoja odontologė, tai girdėdama, matydama ir suvokdama, jog toks įmonės darbuotojų elgesys neatitinka darbų saugos reikalavimų, nesiėmė jokių būtinų priemonių ir nedavė darbuotojoms jokių nurodymų galimam gaisro kilimui išvengti, nei žodžiu, nei judesiu nesustabdė savo darbuotojų nuo prieštaraujančių priešgaisrinei saugai veiksmų, nors tam turėjo realią galimybę, dėl to stomatologijos kabinete kilo gaisras, nuo gaisro metu patirtų sunkių sveikatos sutrikdymų žuvo trys žmonės: R. V., R. P., P. L., taip pat terminius nudegimus, apimančius 30 procentų kūno paviršiaus, patyrė ir pati N. L..
14. Nagrinėjamoje byloje 2014 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės akte Nr. 11-569 (15), 11-709 (15) konstatuota, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas darbe iš esmės yra kilęs gaisras, o gaisro priežastis yra pašalinis atviros ugnies šaltinis (degtuko ar žiebtuvėlio liepsna), itin degaus, lakaus skysčio – etilo alkoholio (spirito) skiedinio – uždegimas ir jo išliejimas šalia anksčiau veikiančio uždegimo šaltinio poveikio zonoje; uždegimo šaltinio veikimą, lėmusį gaisro kilimą, sukėlė tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus.
15. Šioje byloje N. L. buvo inkriminuotas neveikimas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5, 6, 13 punktų, Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 6, 15 punktų, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5, 7, 8, 9, 10, 12 punktų, Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimus, t. y. kad ji, būdama UAB „N“ direktorė ir atsakinga už UAB „N“ darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą: 1) neparengė UAB „N“ priešgaisrinės saugos instrukcijų arba po reorganizacijos neįteisino N. L. individualios įmonės priešgaisrinės saugos instrukcijų galiojimo UAB „N“; 2) įmonės teisės aktuose nenustatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius; 3) po įmonės pertvarkymo 2010 m. nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, nevykdė darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų – R. P. ir P. L. nebuvo pasirašytinai supažindintos su naudojamų labai degių dezifekantų ADK 611 ir ADK 612 saugos duomenų lapais, nebuvo apmokytos dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, P. L. nebuvo periodiškai instruktuota, kai buvo perkelta į kitas pareigas; 4) teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio laikymo ir naudojimo sąlygų įmonėje – etilo alkoholį laikė plastikinėje talpykloje; 5) neužtikrino tinkamos priešgaisrinės saugos kontrolės – matydama, kad jos darbuotojos ketina itin pavojingu būdu tikrinti spirito kokybę, jų nesustabdė nuo šių veiksmų. Pagal minėtų teisės aktų reikalavimus darbdavys turi pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: patvirtinti su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga darbe, priešgaisrine, gaisrine sauga ir režimu susijusius vidinius teisės aktus (instrukcijas ir pan.), instruktuoti ir kontroliuoti darbuotojus šiais aspektais ir tai registruoti žurnaluose, įmonės veikloje naudojamas medžiagas laikyti teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui darbo vietoje kilti ar išsiplėsti.
16. Remdamiesi byloje ištirtais įrodymais, teismai konstatavo, kad N. L. nesilaikė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir tai nulėmė mirtino nelaimingo atsitikimo kilimą. Teismai nustatė, kad mirtinam nelaimingam atsitikimui kilti turėjo reikšmės iš esmės dvi priežastys: 1) darbuotojų padarytas priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; be šių įstatymų pažeidimų nebūtų ir mirtino nelaimingo atsitikimo. Tiek UAB „N“ darbuotojų R. P., P. L., neinstruktuotų priešgaisrinės saugos instruktažais, neapmokytų dėl darbo su degiais skysčiais, neatsargūs veiksmai (sukeliant gaisrą), tiek ir pačios UAB „N“ direktorės neveikimas (darbuotojų neinstruktavimas ir jų neapmokymas, skysčio laikymas netinkamoje talpykloje, kelio neatsakingiems darbuotojų veiksmams su pašaliniu ugnies šaltiniu ir itin degiu skysčiu neužkirtimas) buvo teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su trijų žmonių – R. V., R. P., P. L. – mirtimi.
17. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokių, kaip nurodoma kasaciniame skunde, išvadų dėl baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo esminių argumentų, tarp jų ir dėl priežastinio ryšio, pateikė motyvus, kodėl šio apeliacinio skundo dalis dėl nuteistosios veiksmų pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo atmetama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nustatyta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė nuteistoji, koks yra jos pareigos imtis priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas, jos padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys.
19. Išnagrinėtos bylos aplinkybės patvirtina teismų išvadas, kad nuteistajai, kaip įmonės direktorei, skyrus daugiau pastangų, dėmesio ir atidumo darbų saugos ir priešgaisrinei būklei užtikrinti, taip pat jai, išklausiusiai darbų ir priešgaisrinės saugos kursus ir turinčiai teisę juos vykdyti savo įmonės darbuotojams, rūpestingiau ir atidžiau vertinus jos akivaizdoje susiklosčiusią situaciją (pirmiausia – jos darbuotojų ketinimą nekvalifikuotai patikrinti dezinfekcijai ruošiamą naudoti degų skystį – spiritą, jį padegant, po to – iškart kilus gaisrui), nelaimės buvo galima išvengti arba jos padarinius smarkiai sumažinti.
20. N. L., kaip įmonės, kurioje teikiamos odontologinės paslaugos, dezinfekcijai naudojamos įvairūs degūs skysčiai, direktorė, taip pat pagal išsilavinimą, darbo sveikatos apsaugos priežiūros srityje patirtį, matydama ir suvokdama savo įmonės darbuotojų pavojingus ir neatsargius veiksmus, akivaizdžiai prieštaraujančius darbų ir priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimams, turėjo realias ir objektyvias galimybes numatyti savo darbuotojų veiksmų pasekmes, taigi, ir kilusių sunkių padarinių atsiradimą, ir užkirsti jiems kelią. Akivaizdu, kad nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga buvo ne tik įmonės direktorės neveikimas, bet ir dviejų darbuotojų veiksmai, kuriuos teismai pripažino itin pavojingais ir neatsargiais, tačiau tai nepašalina N. L., kaip įmonės direktorės, atsakingos už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, baudžiamosios atsakomybės.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius skunde selektyviai cituoja darbų saugos ir ekspertizės akte nurodytas tikėtinas išvadas ir teigia, kad, pripažįstant asmenį kaltu, turi būti nustatytas ne tikėtinas, bet būtinasis priežastinis ryšys.
22. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis ir jo nustatymas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija. Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių šios kategorijos bylose nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindų nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmonės) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.
23. Pagal teismų praktiką tokią išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas tik kaip vieną iš įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-976/2017). Nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016).
24. Nors kasatorius skunde atskirai analizuoja kiekvieną N. L. inkriminuotą teisės aktų reikalavimų pažeidimą, teigdamas, kad vienas ar kitas teisės aktų pažeidimas savaime nėra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad mirtį trims įmonėms darbuotojams sukėlusį nelaimingą atsitikimą odontologijos kabinete lėmė ne konkretus N. L. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir ne kiekvienas jų atskirai, o darbo saugos ir priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų visuma.
25. UAB „N“ darbuotojos R. P. ir P. L. nebuvo apmokytos, kaip elgtis su degiais skysčiais, netinkamai instruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais (nors už tai buvo atsakinga N. L.) ir ėmėsi neteisingai – plastikinėje talpykloje – laikomo spirito kokybę tikrinti itin pavojingu, nekvalifikuotu ir neatsargiu būdu – jį padegant. UAB „N“ direktorė N. L., būdama atsakinga už UAB „N“ darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, darbuotojų instruktavimą šiais aspektais, įmonės veikloje naudojamų skysčių laikymą, atitinkantį teisės aktuose nustatytas sąlygas, ir visa tai matydama, ruošdamasi klientei R. V. suteikti odontologinę paslaugą nesustabdė savo darbuotojų ir leido joms taip elgtis, nors privalėjo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar išplisti. Taigi, nagrinėjamu atveju bendras N. L. neveikimą sudarančių aplinkybių (faktų) teisinis įvertinimas leidžia padaryti išvadą, kad ne vienas N. L. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir ne kiekvienas jų atskirai lėmė nelaimingą atsitikimą, o jų visuma.
26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp įmonės direktorės N. L. veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių yra nustatytas pagrįstai ir nepažeidus BPK nurodytų įrodinėjimo taisyklių.
27. Neatitinkančiais teisės aktų nuostatų laikytini kasacinio skundo teiginiai, kad BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai neapima priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų ir tai trukdo N. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
28. Teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis. Kartu ši konstitucinė teisė suponuoja darbdavio pareigą užtikrinti darbo sąlygų tinkamumą, saugumą ir sveikumą (Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai).
29. Minėta, BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymio – darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo – turinį, vadovaujamasi ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančiais teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-341/2012, 2K-572/2013, 2K-22-677/2015). Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 176 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuoja ne tik darbų saugos įstatymai, tačiau ir kiti teisės aktai, kuriuose nustatyti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai.
30. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai pirmiausia yra nustatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje galioja ir kiti norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai). Taigi, šių teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, sąrašas nebaigtinis, darbų sauga ir darbuotojų sveikatos apsauga realizuojama labai įvairiomis priemonėmis, todėl sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamas asmeniui inkriminuojamų teisės normų pažeidimų turinys.
31. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis yra nustatyti: teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliesiems; darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus (1 straipsnis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
32. Priešgaisrinės saugos įstatymas ir Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijas, gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei pareigas priešgaisrinės saugos srityje, bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys.
33. Atsižvelgiant į tai, išanalizavus Priešgaisrinės saugos įstatymo, Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimai inkriminuoti N. L., turinį, konstatuotina, kad šiose teisės normose taip pat yra nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, jose nustatytos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti darbuotojų darbingumą, sveikatą ir gyvybę darbe, o tai atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu siekiamų tikslų.
34. Specifinę sritį – priešgaisrinę, gaisrinę saugą – reglamentuojančios teisės normos detalizuoja ir yra tiesiogiai susijusios su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus nustatančiais teisės aktais. Teisės aktai, šiuo nagrinėjamu atveju nurodantys darbuotojams draudimus deginti degius skysčius odontologijos kabinete, apibrėžiantys itin lakių, degių skysčių naudojimo darbo vietoje tvarką, padeda užtikrinti įmonėje darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą. Juolab kad BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo UAB „N“ vykstančiu odontologijos paslaugų suteikimo metu, rengiantis naudoti dezinfekcijai etilo alkoholį, draudžiamu būdu tikrinant degaus skysčio kokybę, šioje darbo vietoje esant atsakingam už bendrovės darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą asmeniui – direktorei N. L., kuri stebėjo netinkamus kitų, tinkamai neinstruktuotų, darbuotojų pavojingus veiksmus, tačiau jų nenutraukė. Taigi tokie jos veiksmai pagrįstai teismų įvertinti kaip darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai.
35. Pagal teismų praktiką, jeigu baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai neatsargiai sukeliami ne darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje, veika kvalifikuojama ne pagal BK 176 straipsnį, bet pagal kitą BK straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą ar neatsargų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, BK 132, 137 arba 139 straipsnis). Šiuo atveju, esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo santykių srityje, įvykis yra susietas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais, todėl N. L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus skunde išdėstyti atskiri teiginiai, kuriais prieštaraujama N. L. veiksmų kvalifikavimui, nes jokios specialios elgesio saugumo taisyklės nebuvo pažeistos, ir pritariama nukentėjusiųjų atstovo byloje pareikštiems prašymams įvykį kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį (beje, sunkesnį nusikaltimą, nei nustatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje), neatitinka nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl BK specialiosios dalies normų taikymo.
36. Nors kasatorius ir teigia, kad N. L. nepagrįstai inkriminuotas Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimų pažeidimas, nes etilo alkoholis buvo naudojamas kaip dezinfekavimo priemonė, o ne kaip vaistinis preparatas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų taisyklių 27 punkte aiškiai nustatyta, kad įvairios koncentracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai tirpalai laikomi vėsioje vietoje, hermetiškai užkimštuose stiklo ar metalo induose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė turi būti 50–65 proc. Taigi, šiomis taisyklėmis nustatyta įvairios koncentracijos etilo alkoholio ir kitų alkoholinių tirpalų laikymo tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir jų šiose įstaigose privalu laikytis, nepriklausomai nuo to, kaip ir kokiu tikslu šie tirpalai yra naudojami. Byloje nustatyta, kad etilo alkoholis, kurį uždegus kilo gaisras, buvo plastikinėje talpykloje, o tai neatitinka etilo alkoholio laikymo taisyklių, nurodytų Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkte, todėl N. L. šio teisės akto reikalavimų pažeidimas inkriminuotas pagrįstai.
37. Kasatoriaus argumentas, jog visos darbų ir priešgaisrinės saugos instrukcijos, galiojusios N. L. įmonėje, galiojo ir UAB „N“, pagrįstas. Pagal CK 2.104 straipsnį pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, todėl, pertvarkius N. L. individualią įmonę į UAB „N“, ši įmonė tapo visų individualios įmonės teisių ir pareigų perėmėja (tai pavirtina ir byloje esantis 2010 m. sausio 26 d. sprendimas pertvarkyti N. L. įmonę). Taigi, darbų ir priešgaisrinės saugos instrukcijos, galiojusios N. L. įmonėje, galiojo ir UAB „N“. Atsižvelgiant į tai, teismų sprendimai keistini – iš N. L. aprašomojoje nuosprendžio dalyje nustatyto kaltinimo šalintinos aplinkybės, konstatuojančios, kad tokių saugos instrukcijų UAB „N“ nebuvo, bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 punkto pažeidimas. Tačiau šių aplinkybių pašalinimas nepaneigia visų kitų N. L. teismo nustatytų teisės aktų pažeidimų (kad bendrovės darbuotojams nebuvo nustatyta konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, kad skysčių laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir kt.).
Dėl proceso išlaidų
38. Nukentėjusiosios Ž. L. atstovas advokatas prašo iš nuteistosios priteisti išlaidas (400 Eur), patirtas atsiliepimui parengti (pinigų priėmimo kvitas pridedamas).
39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015).
40. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir (ar) jų atstovo) atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, nes jo nepateikimas netrukdo teismui nagrinėti kasacinę bylą (BPK 3741 straipsnio 1 dalis); tai yra viena iš nukentėjusio asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios N. L. gynėjo advokato kasacinį skundą, kuris pripažintas iš dalies pagrįstu (tenkintas iš dalies). Atsižvelgiant į tai, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį, sveikatos būklę, nukentėjusiosios Ž. L. patirtos išlaidos, skirtos advokato paslaugoms apmokėti, iš nuteistosios N. L. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutartį pakeisti, pašalinant iš jų aplinkybes, kad N. L. neparengė bei po reorganizacijos neįteisino UAB „N“ priešgaisrinės saugos instrukcijų ir pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 punkto reikalavimus.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas