Civilinė byla Nr. e2A-2290-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01433-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.20.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vegesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vegesta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transekspedicija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vegesta“ dėl žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vegesta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Transekspedicija“ 3578,00 Eur skolą už krovinių vežimo paslaugas, 11,23 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Vegesta“ buvo sudarytos krovinio vežimo sutartys-užsakymai: 2020.02.12 Nr. EKS_154631; 2020.02.11 Nr. EKS_154661; 2020.02.07 Nr. EKS_154436, kuriomis vežėjas (ieškovė) įsipareigojo pateikti transporto priemonę ir pervežti krovinį sutartyje nurodytu maršrutu, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti už suteiktas transporto paslaugas laikotarpyje 30 dienų po sąskaitos ir dokumentų gavimo. Teigia, jog vežėjas (ieškovė) tinkamai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus ir išrašė sąskaitas: Pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaitą 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur, CMR 0160681; CMR 1. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661, sąskaitą 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur, CMR 0160798; CMR 2. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, sąskaitą 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018 , suma 2292,95 Eur, CMR 0160778, CMR 0012635, CMR 3. Viso sąskaitų suma: 6872,80 Eur. Tačiau atsakovė UAB „Transekspedicija“ pagal užsakymus 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661 ir 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, vežėjo išrašytas sąskaitas 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur ir sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018 , suma 2292,95 Eur, apmokėjo dalinai, t. y. sumokėjo 3294,80 Eur. O pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur – neapmokėta. Skolos likutis pagal aukščiau nurodytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus, sudaro – 3578,00 Eur. Apmokėjimo terminas yra suėjęs (vėliausiai išrašytos sąskaitos terminas suėjęs 2020 m. kovo 1 d.), tačiau užsakovas iki šiol nėra įvykdęs sutartinės prievolės, sąskaitos už krovinio vežimus neapmokėtos.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. EKS 138499 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė remiantis 1956 m. CMR konvencijos sąlygomis (Sutarties 5 punktas) įsipareigojo pervežti krovinį, sausumos keliu, savo transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)DC 952 (tabako gaminius) iš Čekijos į Lietuvą. Ieškovė pagal sutartį turėjo pasikrauti krovinį ,,Philip Morris ČR“ a. s., Vitezna 1, CZ - 28403, Kutna H. Č. 2019 m. liepos 4 d. ir pervežti adresu Philip Morris/Vinges terminalas, Verslo 11, 94102, Klaipėda, Lietuva 2019 m. liepos 8 d. Nurodė, kad pristatant krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ buvo pažeistos 6 krovinio dėžės. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“. 2019 m. liepos 10 d. atsakovė iš krovinio savininko ,,Philip Morris Products“ gavo pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad pažeisto krovinio svoris yra 600,00 kg, o jo vertė 3578,00 Eur. 2019 m. liepos 16 d. atsakovė elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com pateikė ieškovei preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovei kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl tolimesnio šio įvykio sureguliavimo. 2020 m. vasario 25 d. ,,Philip Morris Products“ pateikė atsakovei galutinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad netinkama produkcija sunaikinta (2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas VMI prie LR FM, 2019 m. rugsėjo 30 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo), Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321, Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664). 2020 m. vasario 26 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją Nr. 20/056 ir dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. 2020 m. vasario 28 d. atsakovė apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovę. 2020 m. kovo 2 d. atsakovė dar kartą elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com kreipėsi į ieškovę su pretenzija Nr. 20/058 ir pateikė jai visus dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su atsakove turėjo priešpriešinius piniginius reikalavimus viena kitai, atsakovė 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 20/056 ir 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/058 ieškovę informavo, jog 3578,00 Eur bus išskaičiuota iš piniginių lėšų už atliktas pervežimo paslaugas, tai buvo taikomas įskaitymas. 2020 m. kovo 24 d. atsakovei buvo pateikta tarpusavio užskaita Nr. U086643, kuria 3578,00 Eur buvo išskaičiuoti iš ieškovei priklausančių piniginių lėšų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, esančių atsakovės žinioje. Ieškovę atstovaujantį draudimo kompanija IF P&C Insurance AS filialas po atlikto nagrinėjimo pripažino įvykį nedraudiminiu, nes ieškovė nebuvo apdraudusi tabako gaminių pervežimo rizikos. Nepaisant tarp ieškovės ir atsakovės įvykusio tarpusavio skolų įskaitymo ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą nurodydama aplinkybes, jog sutartį įvykdė tinkamai ir sąžiningai. Nurodė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo krovinio būklės ieškovas jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui buvo sugadintas, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. CMR Konvencijos 23 straipsnis nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalimis, vežėjo kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. vežėjo atsakomybė yra ribojama. Tačiau pažymėjo, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009) vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu. Nurodė, jog iš 2019 m. liepos 9 d. pranešimo nustatyta, kad ieškovei vežant prekes buvo sugadinta 600 kg krovinio, skaičiuojant minimalius nuostolius pagal CMR 23 straipsnio 1-3 dalis, atsiskaitymo vieneto vertė žalos padarymo dieną (2019 m. liepos 8 d.) buvo 1.23, tai iš ieškovės negali būti atsakingas didesnei sumai kaip (8,33x1.23x600 kg), viso 6147,54 Eur. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė dėl savo akivaizdaus neatsargumo sukėlė 3578,00 Eur žalą, kuri neviršija CMR įtvirtinto maksimalaus dydžio.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 3578,00 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. EKS 138499, pagal kurią ieškovė remiantis 1956 m. CMR konvencijos sąlygomis (sutarties 5 punktas) įsipareigojo pervežti krovinį, sausumos keliu, savo transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)DC 952 (tabako gaminius) iš Čekijos į Lietuvą. Ieškovė pagal sutartį turėjo pasikrauti krovinį ,,Philip Morris ČR“ a. s., Vitezna 1, CZ – 28403, Kutna H. Č. 2019 m. liepos 4 d. ir pristatyti adresu Philip Morris/Vinges terminalas, Verslo 11, 94102, Klaipėda, Lietuva 2019 m. liepos 8 d. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėjo, kad pažeistos 6 dėžės krovinio. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“. 2019 m. liepos 10 d. atsakovė iš krovinio savininko ,,Philip Morris Products“ gavo pretenziją, kad pažeisto krovinio svoris yra 600,00 kg., o jo vertė 3578,00 Eur. 2019 m. liepos 16 d. atsakovė pateikė ieškovei elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovei kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl tolimesnio šio įvykio sureguliavimo. 2020 m. vasario 25 d. ,,Philip Morris Products“ pateikė atsakovei galutinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad netinkama produkcija sunaikinta (2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas VMI prie LR FM, 2019 m. rugsėjo 30 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo, Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321, Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664). 2020 m. vasario 26 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją Nr. 20/056 ir dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. 2020 m. vasario 28 d. atsakovė apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur ir įgijo regreso teisę į ieškovę. 2020 m. kovo 2 d. atsakovė elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com dar kartą kreipėsi į ieškovę su pretenzija Nr. 20/058 ir pateikė jai visus dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo 3578,00 Eur žalą ,,Philip Morris Products“ S. A. 2020 m. kovo 24 d. atsakovei buvo pateikta tarpusavio užskaita Nr. U086643, kuria 3578,00 Eur suma buvo išskaičiuota iš ieškovei priklausančių piniginių lėšų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, esančių atsakovės žinioje. Pažymėjo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties dėl didelio savo neatsargumo ir nerūpestingumo. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo krovinio būklės ieškovas jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui buvo sugadintas, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. CMR Konvencijos 23 straipsnio nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalimis, vežėjo kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. vežėjo atsakomybė yra ribojama. Pažymėjo, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009) vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl savo akivaizdaus neatsargumo (veždama ginčo krovinį nepastebėjo praplyšusiu priekabos tento) sukėlė 3578,00 Eur žalą, kuri neviršija CMR įtvirtinto maksimalaus dydžio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra ūkio subjektas, siekdama pelno nuolat užsiima krovinių pervežimo verslu. Ieškovė su krovinių transportavimu profesionaliai dirba jau daug metų, todėl turėtų puikiai išmanyti šio darbo bei pervežimo sutarčių specifiką bei visus rūpestingumo ir atidumo kriterijus, kuriais turėtų remtis įmonė, kurios pagrindinis pelno šaltinis yra būtent krovinių transportavimas. Šiuo atveju ieškovė veždama ginčo krovinį nepastebėjo praplyšusiu priekabos tento, atsakovė tokius veiksmus vertina kaip itin neapdairius ir nerūpestingus. Ieškovė netinkamai vykdė sutartį, pažeidė CMR nuostatas, todėl privalo atlyginti atsakovės patirtą žalą, žala atsirado būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo. Būtent šios pareigos, nepakankamai apdairaus ir rūpestingo asmens kriterijų pažeidimas, sąlygojo žalos užsakovui ,,Philip Morris“ atsiradimą, priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, prezumpcija, todėl atsakovei jos įrodinėti nereikia. Šiuo atveju žalos dydis įrodytas, teismui pateikti visi žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Atsakovės patirta žala yra reali, todėl ieškovė turi pareigą žalą atlyginti.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinio vežimo sutartyje 2019 m. liepos 2 d. Nr. EKS138499, pagal kurią buvo vykdomas krovinio pervežimas, vežėjas nebuvo informuotas, koks krovinys bus vežamas, nenurodytas krovinio pavadinimas. Vadovaujantis krovinio vežimo sutarties sąlygomis, vežėjas turėjo CMR draudimą, kuris garantuoja žalos atlyginimą, jeigu krovinys būtų sugadintas (Transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas). Atkreipė dėmesį, jog nurodyto draudimo apsauga negalioja tabako gaminiams, o užsakovas neatskleidė vežėjui informacijos apie vežamą krovinį – tabaką. Taigi, vežėjas neturėdamas informacijos apie vežamo krovinio savybes, pavadinimą, negalėjo numatyti ir apsidrausti papildomu draudimu, kuris skirtas būtent tabako gaminiams vežti. Kadangi, atsakovė nevykdė įstatymo nustatytos pareigos ir nesuteikė ieškovei (vežėjui) informacijos apie krovinį ir atitinkamai nedavė instrukcijų vežėjui dėl krovinio draudimo, atsakovei tenka pareiga prisiimti dėl to atsiradusius nuostolius. Taigi, šiuo atveju, net jeigu ir būtų padaryta reali kroviniui žala (t. y. žalos dydis būtų įrodytas), atsakovei tenka pareiga šią žalą atlyginti. Nustačius, jog krovinys sugadintas, vežėjo atstovas (vairuotojas) pareikalavo, jog gavėjas leistų patikrinti dėžėse esančio krovinio turinį, kad galėtų nustatyti ar pažeistas krovinys, ar pažeista tik krovinio pakuotė. Gavėjui ir vairuotojui patikrinus sušlapusių dėžių turinį, nustatyta, jog sušlapo dėžės, o viduje esantys krovinys sausas. Atitinkamai vairuotojas CMR važtaraščio 27 grafoje padarė įrašą: „mačiau, kad 6 dėžės buvo sušlapusios, krovinys sausas“. Atkreipė dėmesį, jog atidarius patikrinti dėžes, viduje krovinys buvo supakuotas į storą/tankų polietileną, kuris yra neperšlampamas. Taigi, pažeista tik krovinio pakuotė, t. y. 6 dėžės, todėl atsakovas galėtų įrodinėti ir reikalauti žalos atlyginimą dėl sugadintų dėžių, įrodinėjant jų vertę. Iš vežėjui (ieškovei) 2019 m. liepos 16 d. ir 2020 m. vasario 26 d. pateiktų pretenzijų visiškai nėra aišku koks konkrečiai pažeistas krovinys, krovinio identifikavimas, krovinio sugadinimo pobūdis ir kiekis. 2020 m. vasario 26 d. pretenzijoje nurodyta 3578,00 Eur sugadinto krovinio vertė, t. y. lygiai tokia pati suma, kurią užsakovas skolingas vežėjui. Vežėjas nesutikdamas su užsakovo pareikštomis pretenzijomis ir nurodytu žalos dydžiu (3578,00 Eur), pareiškė atsiliepimus į pretenzijas, kuriose aiškiai reikalavo pagrįsti, kaip buvo apskaičiuotas žalos dydis, kaip buvo nustatyti krovinio sugadinimai, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta tik pakuotės sugadinimas, nurodant, jog krovinys – sausas (CMR važtaraštis Nr. 0000496). Atkreipė dėmesį, jog iš atsakovės pateiktų nuotraukų, kuriomis įrodinėja vežamo krovinio pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 sugadinimą, negalima nustatyti, jog pažeistas krovinys. Iš nuotraukos Nr. 4, aiškiai matyti, jog krovinys yra hermetiškuose maišuose, kurie nepraleidžia drėgmės, todėl darytina išvada, jog krovinys nebuvo pažeistas, kaip ir nurodyta CMR važtaraštyje Nr. 0000496, o sudrėkusi tik pakuotė, nesugadinant pakuotėje esančio krovinio. Užsakovas įrodinėdamas krovinio sugadinimo faktą ir padarytą žalą kroviniui, kuris buvo vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496, pateikė krovinio savininko UAB „Philip Morris Lietuva“ paaiškinimą 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai; Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą 2019 m. rugsėjo 30 d. dėl apdoroto tabako sunaikinimo; Tabako gaminių sutikrinimo aktą Nr. 005321 ir turto sunaikinimo aktą Nr. 005684, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku koks konkrečiai krovinys buvo sunaikintas, t. y. nėra jokių krovinio identifikacinių atžymų. Taip pat nėra duomenų, jog tai krovinys, kuris buvo vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496. Nėra aišku, kodėl sunaikinto krovinio kiekis 1264,80 kg. Atsakovės pateiktame krovinio savininko paaiškinime 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašo sunaikinti krovinį nurodoma, jog prašymas grindžiamas dėl krovinio kokybinių parametrų neatitikimo, t. y. nėra nurodyta, jog prekės sugadintos transportavimo metu – užpiltos vandeniu. Taip pat nėra aišku, kodėl šiame paaiškinime nurodyti dėžių/siuntos numeriai, kurių vežėjas nėra vežęs (3 eilutė – V0CBYRM, 4 eilutė – V0O8XRM, CMR važtaraštyje šių siuntos numerių nėra). Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys buvo pažeistas, o taip pat įrodymų, jog buvo sunaikintas būtent vežėjo vežamas krovinys pagal CMR Nr. 0000496, ir tai, jog sunaikinimas vyko dėl krovinio sugadinimo, o ne dėl gamybinių/kokybinių neatitikimų produkcijai. Vien ta aplinkybė, jog krovinys buvo sunaikintas, nepatvirtina fakto, kad konkretus krovinys, vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 buvo sunaikintas dėl vežėjo padarytų krovinio sugadinimų. Ieškovė nesutinka su įskaitymu, nes jis padarytas neteisėtai. Nesant pakankamai duomenų apie nuostolių dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys turėjo viena kitos atžvilgiu vienarūšius reikalavimus ar buvo viena kitos skolininke ir kreditore vienu metu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.
6. Pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio, teismas sprendė, kad ginčo sprendimui reikšminga CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad vežėjas atsako už krovinio sugadinimą ar praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, bei 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodyti pagrindai, dėl kurių vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu“. CMR Konvencijos 17 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti“ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-656/2017).
7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovės puspriekabė buvo netinkamai paruošta kroviniui vežti – puspriekabės tentas buvo suplyšęs, dėl ko ir sušlapo krovinys, todėl minėtą riziką teko ieškovei, kuri perėmusi krovinį tapo už jį atsakinga. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo iš anksto žinoma, iš kur ir į kur bus vežamas krovinys. Be to, CMR važtaraštyje nurodyta, kad bus vežamas tabakas (CMR Nr. 0000496 nurodyta ,,Tabakova“). Teismo vertinimu, net tuo atveju jei ieškovė tik pakrovimo vietoje sužinojo kokį krovinį teks vežti, galėjo pasinaudoti šiuolaikinių technologijų pagalba (telefonu, internetu ir pan.), ir gauti draudimą minėtam kroviniui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, kroviniu pervežimo srityje yra patyręs verslo subjektas, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai.
8. Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, jog vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Taigi sąmoningai arba tyčiai prilygintinais vežėjo veiksmais padarytos žalos standartas yra nacionalinių teismų vertinimo diskrecija ir skiriasi Susitariančiose šalyse. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas.
9. Teismo vertinimu, ieškovė neįvykdė savo pareigos užtikrinti tinkamas krovinio vežimo sąlygas, ko pasėkoje buvo sugadintas atsakovės krovinys, dėl ko atsirado žala. Ieškovė, pasirašydama Pervežimo sutartį Nr. EKS_154631, turėjo suprasti, jog prisiima joje nurodytas pareigas. Užsakyme vežėjas expressis verbis prisiėmė atsakomybę už krovinio pakrovimą (iškrovimą), techniškai tvarkingos transporto priemonės su kroviniui vežti užtikrinimą. Vežėjas negali remtis aplinkybe, kad nežinojo kokį krovinį jam ketinama patikėti vežti, nes, būdama profesionalas, turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu, bei atsiradusių neaiškumų išsprendimu iki pradedant faktiškai gabenti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2017).
10. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio, iš byloje esančiu duomenų teismas konstatavo ir sutiko su atsakovės priešieškinyje pateikta pozicija, kad žalos apskaičiavimo dydį nustatė prekės gavėjas ,,Philip Morris“, kuris pateikė 2019 m. liepos 9 d. pretenziją atsakovei dėl sugadintos prekės ir žalą įvertino 3578,00 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atvežusi sugadintą krovinį, nesidomėjo kokią žala yra padaryta atsakovei. Ieškovė nesutikimus su pretenzijomis atsakovei reiškė 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 kovo 17 d., 2020 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei pusė metų nuo žalos padarymo, reikalaudama pagrįsti žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sureagavusi į atsakovės 2019 m. liepos 16 d. preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo.
11. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).
12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju abi šalys turi abipusių teisių ir pareigų; ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl skolos, o atsakovė reikalavimo teisę į ieškovę dėl žalos atlyginimo; šalių priešpriešiniai reikalavimai yra piniginio pobūdžio – skolos dydis 3578,00 Eur, žalos dydis – 3578,00 Eur. Abu reikalavimai yra galiojantys, vykdytini ir aiškiai apibrėžti. Apie atliktą įskaitymą atsakovė pranešė ieškovei, nurodydama tokio įskaitymo pagrįstumą, pridėdamas tam pagrindžiančius duomenis. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovės įskaitymas prieštarauja įstatymo numatytiems reikalavimams. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos aplinkybes teismas atsakovės priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė UAB „Vegesta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vegesta“ ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
13.1. krovinio vežimo sutartyje 2019.07.02 Nr. EKS138499, pagal kurią buvo vykdomas krovinio pervežimas, vežėjas nebuvo informuotas, koks krovinys bus vežamas, nenurodytas krovinio pavadinimas. Vadovaujantis krovinio vežimo sutarties sąlygomis, vežėjas turėjo CMR draudimą, kuris garantuoja žalos atlyginimą, jeigu krovinys būna sugadintas. Tačiau šio draudimo apsauga nebegalioja tabako gaminiams, o neturėdamas informacijos apie vežamo krovinio savybes, pavadinimą, vežėjas negalėjo numatyti ir apsidrausti papildomu draudimu, kuris skirtas būtent tabako gaminiams vežti. Galimai užsakovas vežėjui neatskleidė vežamo krovinio savybes ir pavadinimą, kadangi tabako pervežimo paslaugų kaina yra žymiai brangesnė;
13.2. vadovaujantis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto b) papunkčiu ir 6 straipsnio 2 punkto e) papunkčiu, siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų: siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo. Kadangi atsakovė nevykdė įstatymo nustatytos pareigos ir nesuteikė ieškovei (vežėjui) informacijos apie krovinį ir atitinkamai nedavė instrukcijų dėl krovinio draudimo, atsakovei tenka pareiga prisiimti dėl to atsiradusius nuostolius. Taigi, šiuo atveju, net jeigu ir būtų padaryta reali žala kroviniui (žalos dydis būtų įrodytas), atsakovei tenka pareiga šią žalą atlyginti;
13.3. krovinio draudimas yra krovinio savininko ar siuntėjo pareiga, o ne vežėjo, todėl teismo padaryta išvadą dėl papildomo draudimo akcizinėms prekėms (nenurodant krovinio vežimo sutartyje vežėjui šios pareigos), perkeliant vežėjui pareigą ir atsakomybę už tokio draudimo neturėjimą, yra klaidingas. Vežėjas negali spėlioti, numatyti ar žinoti, kokiam kroviniui, koks draudimas reikalingas. Visas instrukcijas su krovinio draudimu privalo duoti krovinio siuntėjas, kaip ir numatyta CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto b) papunkčiu ir 6 str. 2 punkto e) papunkčiu: siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų: siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo;
13.4. iškrovimo vietoje atidarius patikrinti dėžes, viduje krovinys buvo supakuotas į storą/tankų polietileną, kuris yra neperšlampamas. Taigi krovinys buvo visiškai sausas ir nepažeistas, pažeista tik krovinio pakuotė, t. y. 6 dėžės. Taigi, atsakovė galėtų įrodinėti ir reikalauti žalos atlyginimą dėl sugadintų dėžių, įrodinėjant dėžės/pakuotės vertę;
13.5. iš vežėjui (ieškovei) 2019 m. liepos 16 d. ir 2020 m. vasario 26 d. pateiktų pretenzijų visiškai nėra aišku koks konkrečiai pažeistas krovinys, krovinio identifikavimas, krovinio sugadinimo pobūdis ir kiekis. 2020 m. vasario 26 d. pretenzijoje nurodyta 3578,00 Eur sugadinto krovinio vertė, t. y. lygiai tokia pati suma, kurią užsakovas skolingas vežėjui. Vežėjas nesutikdamas su užsakovo pareikštomis pretenzijomis ir nurodytu žalos dydžiu (3578,00 Eur), pareiškė atsiliepimus į pretenzijas, kuriose aiškiai reikalavo pagrįsti, kaip buvo apskaičiuotas žalos dydis, kaip buvo nustatyti krovinio sugadinimai, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta tik pakuotės sugadinimas, nurodant, jog krovinys – sausas (CMR važtaraštis Nr. 0000496). Atkreipė dėmesį, jog iš atsakovės pateiktų nuotraukų, kuriomis įrodinėja vežamo krovinio pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 sugadinimą, negalima nustatyti, jog pažeistas krovinys. Iš nuotraukos Nr. 4, aiškiai matyti, jog krovinys yra hermetiškuose maišuose, kurie nepraleidžia drėgmės, todėl darytina išvada, jog krovinys nebuvo pažeistas, kaip ir nurodyta CMR važtaraštyje Nr. 0000496, o sudrėkusi tik pakuotė, nesugadinant pakuotėje esančio krovinio;
13.6. iš pateiktų dokumentų nėra aišku koks konkrečiai krovinys buvo sunaikintas, t. y. nėra jokių krovinio identifikacinių atžymų. Taip pat nėra duomenų, jog tai krovinys, kuris buvo vežamas pagal CMR važtaraštį nr. 0000496. Nėra aišku, kodėl sunaikinto krovinio kiekis 1264,80 kg, kokiose konkrečiai dėžėse buvo šis krovinio kiekis (pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 ir atsakovė pateiktas nuotraukas, kuriomis įrodinėjo sugadintą krovinį, matyti, jog vienos dėžės svoris – 100 Kg), taigi nėra aišku, iš kur atsirado naikintino krovinio kiekis – 1264,80 kg. Atsakovės pateiktame krovinio savininko paaiškinime 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašo sunaikinti krovinį nurodoma, jog prašymas grindžiamas dėl krovinio kokybinių parametrų neatitikimo, t.y. nėra nurodyta, jog prekės sugadintos transportavimo metu – užpiltos vandeniu. Taip pat nėra aišku, kodėl šiame paaiškinime nurodyti dėžių/siuntos numeriai, kurių vežėjas nėra vežęs (3 eilutė - V0CBYRM, 4 eilutė – V0O8XRM, CMR važtaraštyje šių siuntos numerių nėra). Byloje nėra įrodymų, jog buvo sunaikintas būtent vežėjo vežamas krovinys pagal CMR Nr. 0000496, ir tai, jog sunaikinimas vyko dėl krovinio sugadinimo, o ne dėl gamybinių/kokybinių neatitikimų produkcijai;
13.7. teismo išvadą dėl žalos dydžio nustatymo yra klaidinga, teismas darydamas tokią išvadą nenurodė kokiu teisiniu pagrindu padaryta tokia išvada. Vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t.y. lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Nuostoliai negali būti potencialūs, jie turi būti patirti faktiškai. Kadangi nuostolius dėl krovinio sugadinimo gali patirti tik krovinio savininkas, tai siuntėjo reikalavimas vežėjui atlyginti žalą bus nepagrįstas, jeigu siuntėjas pats nepatyrė arba neatlygino gavėjo patirtų nuostolių (net ir atsižvelgiant į tai, jog gavėjas pateikė pretenziją siuntėjui). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė net nepateikė krovinio dokumentų, kurių pagrindu bent jau galima būtų nustatyti kokia buvo krovinio vertė vežėjui priimant krovinį;
13.8. teismo argumentas, jog vežėjas (ieškovė) nesidomėjo kokia padaryta žala atsakovei – nėra pagrindas atsakovės nurodytą žalos dydį (pateikiant pretenziją), laikyti įrodytu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo vertinimas dėl to, jog ieškovė nesidomėjo žalos dydžiu yra klaidingas, nes teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės 2019 m. liepos 16 d. preliminarioje pretenzijoje Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo, nebuvo nurodytas žalos dydis. Ieškovė sutiko su tuo, jog yra pažeista krovinio pakuotė ir sutiko atlyginti žalą, kuri bus tinkamai nustatyta, t.y. pagrindžiant žalos dydį. Ieškovė apie žalos dydį sužinojo iš atsakovės pretenzijos 2020 m. vasario 26 d., o nesutikdama su žalos dydžiu, sekančią dieną – 2020 m. vasario 27 d., pateikė atsiliepimą į atsakovės pretenziją ir reikalavo pagrįsti žalos dydį;
13.9. teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl krovinio sunaikinimo dokumentų, kurie turi reikšmę nustatant nuostolių faktą bei dydį. Pažymėjo, kad CMR Konvencijoje įtvirtinta griežta vežėjo atsakomybė, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcija nėra absoliuti, t. y. nesudaro atsakovei galimybės reikalauti nuostolių nepateikiant jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju atsakovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas prekių pažeidimų pobūdis, mastas, nėra nurodytos kainos. Kaip matyti iš byloje pateiktų pristatyto krovinio nuotraukų, buvo pažeistos krovinio viršutinės pakuotės. Taigi, net po ieškovės atsakymo į pretenziją atsakovei nepateikus jokių papildomų duomenų, konkretizuojančių kokiems kroviniams ir kokie pažeidimai buvo padaryti, nepridėjus papildomų visų prekių pažeidimus patvirtinančių nuotraukų ar video medžiagos, krovinio ekspertizės akto, nėra pagrindo teigti, kad nuostolių faktas ir dydis yra įrodytas. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog krovinys buvo sunaikintas, nepatvirtina fakto, kad konkretus krovinys, vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 buvo sunaikintas dėl vežėjo padarytų krovinio sugadinimų;
13.10. nesant pakankamai duomenų apie nuostolių dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys turėjo viena kitos atžvilgiu vienarūšius reikalavimus ar buvo viena kitos skolininke ir kreditore vienu metu. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nuo pat to laiko, kai atsakovė pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, su tokia prievole nesutiko ir nebuvo aiškiai įrodyta, kad prievolę atlyginti nuostolius ieškovė turi, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes jis prieštaravo įstatymų normoms ir formuojamai praktikai. Tai, jog ieškovė nesutiko su įskaitymu, patvirtina ir ieškovės raštu pateiktas nesutikimas (Tarpusavio užskaita, kurią atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. kovo 24 d.).
14. Atsakovė UAB „Transekspedicija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės UAB „Vegesta“ apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-195-494/2021 palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
14.1. pirmos instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pagal savo vidinį įsitikinimą bei byloje esančius įrodymus darė pagrįstas ir teisėtas išvadas;
14.2. ieškovė neturėdama krovinio draudimo akivaizdžiai pažeidė tiek sutarties nuostatas tiek CMR konvenciją. Sutarties 2 punktas įtvirtina, kad vežėjas užtikrina, kad turi apmokėtą ir galiojantį vežėjo atsakomybės draudimą pagal CMR konvencijos reikalavimus, pagal kurio sąlygas būtų pilnai kompensuota vežėjo žala užsakovui. Minėtas punktas nurodo, kad ieškovė prisiima visą riziką dėl žalos kroviniui, jei pažeidžia minėtą Sutarties punktą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė galiojančio draudimo neturėjo, tačiau tai žinodamas vežė tabako gaminius, kuriems buvo padaryta žala. Ieškovė pažeidė tiek Sutarties nuostatas, tiek CMR, o pagal Sutarties nuostatas turi atsakyti už padarytą žalą atsakovei, kaip ir nutiko šiuo atveju;
14.3. atsakovė neskiria dviejų draudimo rūšių: i. krovinio draudimo; ii. savo civilinės atsakomybės draudimo. CMR draudimo objektas yra ne gabenamas krovinys, bet vežėjo atsakomybė. Taigi šiuo draudimu yra atlyginami tie nuostoliai, dėl kurių atsiradimo kyla vežėjo atsakomybė, t. y. krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo atveju. Šiuo atveju krovinio draudimo nebuvo reikalauta, krovinys draudimo neturėjo. Sutartis reikalavo vežėjo civilinės atsakomybės draudimo visais atvejais, visiems kroviniams. Ieškovė gerai žinojo ką veža, nes tokio tipo krovinius perveždavo nuolat, šalys bendradarbiavo, vadybininkai žinojo ką veža, galiausiai tai buvo pažymėta važtaraščiuose. Konstatuotina, kad ieškovė pažeidė Sutarties 2 punktą ir yra atsakingas už žalą padarytą vežimo metu;
14.4. ieškovės argumentai, kad jog krovinys nebuvo sugadintas ir tabako gaminiai buvo sausi, visiškai nepagrįsti. Ieškovė galėjo apžiūrėti sugadintą krovinį, bet remtis vairuotojo žodžiu, ar ieškovės atstovės nuomone dėl maišų tikrai negalima. Teigia, jog tokiems faktams pagrįsti, kad krovinys dar galėjo būti panaudotas, ieškovė turėjo pateikti įrodymus (galima buvo prašyti ekspertizės), todėl šiuo atveju, tokie pasisakymai vertinti kaip niekiniai ir privalo būti atmesti kaip neįrodyti. Atsakovė su atsiliepimu į priešieškinį pateikė ne mažą kiekį įrodymų ir nuotraukų, jog buvo sugadinti būtent aptariami sunaikinti tabako gaminiai. Prie ieškovės atsiliepimo pridėtos nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2 akivaizdžiai patvirtina, jog krovinys visiškai šlapias nenaudojamas, antrojoje nuotraukoje, jog maišai nėra hermetiškai sandarūs, ginčo krovinys sugadintas;
14.5. teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo vežtos konkrečios prekės, buvo sugadintos konkrečios ir pažymėtos prekės, krovinio numeris buvo pažymėtas, sugadintas ir sunaikintas kiekis bei pati prekė aiški. Krovinio CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėta, kad vežtas tabakas V0O7FC, viso svoris 10500,000 kg, pažeistas krovinio kiekis - šešios dėžės. Ieškovė prie atsiliepimo į atsakovės priešieškinį pridėjo penkias sugadinto krovinio nuotraukas, iš kurių labai aiškiai matosi vežto tabako numeris V0O7FC, galima konstatuoti, kad buvo vežtas CMR važtaraštyje nurodytas tabakas, o iš nuotraukų galima daryti pagrįstą išvadą, jog būtent tas tabakas buvo sugadintas, ir kad buvo sugadintos šešios dėžės. Viso vežta 10500,000 kg, pažeistos šešios dėžės, tai yra ne visas krovinys, todėl atitinkamai buvo pažeista 600 kg krovinio, vienos dėžės svoris kaip ir nurodyta dokumentuose yra 100 kg. Priešieškinio priedas Nr. 6 paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai aiškiai matome, jog būtent toks kiekis tabako V0O7FC (1 ir 2 eilutės) perduodama sunaikinti dėl sušlapimo, taip pat perduodami (3 ir 4 eilutės) kiti tabako gaminiai, kurie nėra bylos nagrinėjamo dalykas, jokios žalos už minėtą tabaką nėra prašoma. Galima konstatuoti, jog VMI sunaikinti buvo deklaruota perduodamas būtent vežtas tabakas V0O7FC ir jo kiekis - 600 kg, būtent už šita kiekį skaičiuota žala, kiti tabako gaminiai buvo perduodami naikinti kartu, bet už juo jokio žalos neprašoma. Aptariami įrodymai tik patvirtina, kad buvo sunaikintas sugadintas krovinys ir jo kiekis, būtent 600 kg. Priešieškinio priedai Nr. 7,8,9 rodo, kad prašymas tenkintas buvo ir vežimo metu sugadintas tabakas buvo sunaikintas, tai VMI oficialūs dokumentai turintys prima facie įrodomąją galią byloje;
14.6. apeliaciniu skundu ieškovė kvestionuoja atsakovės nurodytą žalos dydį dėl sušlapusio krovinio, bet pati savo atsikirtimų negrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog sugadintos prekės rinkos kaina kainuotų mažiau, nepasitelkė vertintojų, byloje jokios ekspertizės neprašė, todėl laikytina, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju įvertintas tinkamai. Žalos dydis yra protingas ir gerokai mažesnis už CMR konvencijoje numatytą minimalų žalos dydį nustatant krovinio kainą;
14.7. pažymėjo, jog įskaitymas buvo atliktas vienašaliu aktu, galutinio akto ieškovė neginčijo, teisme tokių reikalavimų nekėlė. Atsakovės įsitikinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog šalys turi vienai kitai vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus tai pačiai sumai, įskaitymas taikytas vienašaliu aktu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė taikė įskaitymą, kadangi turėjo vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ieškovei ir apie tai jai pranešė 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 20/056 ir 2020 kovo 2 d. raštu Nr. 20/058, minėtuose raštuose nurodė, jog 3 578,00 Eur suma bus išskaičiuota iš piniginių lėšų už atliktas krovinių pervežimo paslaugas. Įstatyme yra įtvirtinta įskaitymo samprata, kuri rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės atlikto priešpriešinio reikalavimo įskaitymo neginčijo, šiuo atveju įskaitymas buvo galimas, kadangi bylos šalys turėjo vienarūšių (piniginių) priešpriešinių reikalavimų viena kitai. Ieškovė teisme jokių reikalavimų dėl vienašalio sandorio pripažinimo negailojančiu nekėlė ir nekelia, vadinasi sandoris galioja, o dėl paskutinio įskaitymo ieškovė iš vis nepareiškė pretenzijų. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, ką ir atliko ieškovė pateikdama dokumentus patvirtinančius jos reikalavimo dydį. Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai. Viso ieškovei atsakovė turėjo sumokėti 6 872,80 Eur, Atsakovė sumokėjo 3294,80 Eur, o 3 578,00 Eur įskaitė. Nagrinėjamos bylos atveju priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atsakovės pareiškimais atliktas daug anksčiau, nei pradėtas teisminis ginčas ieškovei pateikus ieškinį teismui, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad įskaitymo atlikimo dieną egzistuotų aplinkybės, draudžiančios įskaitymą, kurios nustatytos CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ieškovė atsakovės atlikto įskaitymo neginčijo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė atmesti ieškovės UAB,,Vegesta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB ,,Transekspedicija“ priešieškinį ieškovei UAB ,,Vegesta“ dėl žalos atlyginimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą pagal krovinio vežimo sutartį 2019 m. liepos 2 d. Nr. EKS 138499.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Transekspedicija“ (toliau ir - užsakovas), ir UAB „Vegesta“ (toliau ir - vežėjas), buvo sudarytos krovinio vežimo sutartys-užsakymai: 2020.02.12 Nr. EKS_154631; 2020.02.11 Nr. EKS_154661; 2020.02.07 Nr. EKS_154436, kuriais vežėjas įsipareigojo pateikti transporto priemonę ir pervežti krovinį sutartyje nurodytu maršrutu, tuo tarpu užsakovas apmokėti už suteiktas transporto paslaugas laikotarpyje 30 dienų po sąskaitos ir dokumentų gavimo. Atsakovei buvo išrašytos šios sąskaitos: pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur, CMR 0160681; CMR 1. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur, CMR 0160798; CMR 2. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018, suma 2292,95 Eur, CMR 0160778, CMR 0012635, CMR 3. Viso sąskaitų suma: 6872,80 Eur. Užsakovas UAB „Transekspedicija“ pagal užsakymus 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661 ir 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, vežėjo išrašytas sąskaitas 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur ir sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018, suma 2292,95 Eur, apmokėjo dalinai, t. y. sumokėjo 3294,80 Eur. O pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur – neapmokėta. Skolos likutis pagal aukščiau nurodytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus, sudaro – 3578,00 Eur. Apmokėjimo terminas yra suėjęs (vėliausiai išrašytos sąskaitos terminas suėjęs 2020 m. kovo 1 d.). Kadangi atsakovė skolos nesumokėjo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama šitą skolą iš atsakovės priteisti.
19. Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. EKS 138499 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį, sausumos keliu, savo transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)DC 952 (tabako gaminius) iš Čekijos į Lietuvą. Pagal sutartį krovinys turėjo būti pakrautas ,,Philip Morris ČR“ a. s., Vitezna 1, CZ - 28403, Kutna H. Č. 2019 m. liepos 4 d. ir pristatytas adresu Philip Morris/Vinges terminalas, Verslo 11, 94102, Klaipėda, Lietuva 2019 m. liepos 8 d. Minėta data, t. y. 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pristatė krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ Vilniaus pl. 16 Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėjo, kad pažeistos 6 krovinio dėžės. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“. 2019 m. liepos 10 d. atsakovė iš krovinio savininko ,,Philip Morris Products“ gavo pretenziją, kad pažeisto krovinio svoris yra 600,00 kg., o jo vertė 3578,00 Eur. 2019 m. liepos 16 d. atsakovė pateikė ieškovei elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovei kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl tolimesnio šio įvykio sureguliavimo. 2020 m. vasario 25 d. ,,Philip Morris Products“ pateikė atsakovei galutinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad netinkama produkcija sunaikinta (2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas VMI prie LR FM, 2019 m. rugsėjo 30 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo, Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321, Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664). 2020 m. vasario 26 d. atsakovas pateikė ieškovei pretenziją Nr. 20/056, taip pat dokumentus, įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. 2020 m. vasario 28 d. atsakovė sumokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur ir įgijo regreso teisę į ieškovę. 2020 m. kovo 2 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę su pretenzija Nr. 20/058 elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com ir pateikė visus dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo 3578,00 Eur žalą ,,Philip Morris Products“ S. A. 2020 m. kovo 24 d. atsakovei buvo pateikta tarpusavio užskaita Nr. U086643, kuria 3578,00 Eur buvo išskaičiuoti iš ieškovei priklausančių piniginių lėšų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, esančių atsakovės žinioje. Ieškovė su tokiu įskaitymu nesutiko, todėl atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės žalą už sugadintą krovinį.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB ,,Vegesta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB ,,Transekspedicija“ priešieškinį ieškovei UAB ,,Vegesta“ dėl žalos atlyginimo atmetė.
21. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Vegesta“ ieškinys dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo. Nurodė, kad atsakovė neginčijo, jog ieškovė pagal ieškinyje nurodytas krovinio vežimo sutartis paslaugą atliko tinkamai, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą pagal krovinio vežimo sutartį 2019 m. liepos 2 d. Nr. EKS 138499. Teigia, jog neturėjo pareigos apdrausti krovinį – tabaką, kadangi krovinio vežimo sutarties 2 punktas, nustatė vežėjui pareigą turėti tik CMR draudimą, kurį vežėjas ir turėjo. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytu žalos dydžiu – 3578,00 Eur ir įvykdytu įskaitymu.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra atsakinga už padarytą žalą, nes užsakovas (atsakovė) jos neinformavo, kad bus vežamas tabakas, todėl ieškovė negalėjo numatyti ir apsidrausti krovinio papildomu draudimu, kuris skirtas būtent tabako gaminiams vežti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
23. Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos krovinio vežimo sutarties Nr. EKS 138499 2 punkte buvo įtvirtinta, jog vežėjas užtikrina, kad turi apmokėtą ir galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą pagal CMR konvencijos reikalavimus, pagal kurio sąlygas būtų pilnai kompensuota vežėjo žala užsakovui. Į bylą pateikti duomenys patvirtina ieškovės ir atsakovės nuolatinį bendradarbiavimą. Iš atsakovės teismui pateiktų važtaraščių matyti, kad ieškovė analogiškus atsakovės užsakymus vykdė tiek iki ginčijamo užsakymo vykdymo, tiek ir po jo (analogiški vežimai buvo vykdomi 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 18 d.), visuose, įskaitant ir ginčijamo vežimo, važtaraščiuose buvo pažymėta, jog vežamas tabakas „REZENA TABAKOVA“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad apeliantei apie tai, koks krovinys vežamas, buvo žinoma, todėl ji, kaip atsakinga ir rūpestinga verslininkė, privalėjo pasirūpinti tinkamu draudimu, pagal kurio sąlygas būtų pilnai kompensuota vežėjo žala užsakovui.
24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su atsakovės nurodytu žalos dydžiu – 3578,00 Eur. Apeliantės teigimu krovinys nebuvo sugadintas, o buvo pažeista tik krovinio pakuotė, t. y. 6 dėžės, todėl atsakovė galėtų įrodinėti ir reikalauti žalos atlyginimą dėl sugadintų dėžių, įrodinėjant dėžės/pakuotės vertę. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Nagrinėjamu atveju žalos apskaičiavimo dydį nustatė prekės gavėjas ,,Philip Morris Products“, kuris žalą įvertino 3578,00 Eur suma ir dėl sugadintos prekės pateikė pretenziją atsakovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tabakas - specifinis gaminys turintis daug reikalavimų drėgmei, sandarai ir kitiems veiksniams, todėl ieškovė, teigdama, kad sugadintas krovinys dar buvo tinkamas naudoti, turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus (eksperto išvadas ir pan.). Šiuo atveju vien ieškovės krovinį vežusio vairuotojo CMR važtaraštyje padaryto įrašo, kad buvo pažeistos tik krovinio dėžės/pakuotės ir nuotraukų, iš kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanoma nustatyti krovinio tinkamumo naudoti, nepakanka. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus patvirtinančius, kad krovinys buvo sugadintas, jog buvo įvertintas ir sunaikintas, kurių nepaneigus, nėra pagrindo abejoti įvertintos žalos dydžiu.
26. Apeliantė nurodo, kad iš teismui pateiktų dokumentų nėra aišku koks konkrečiai krovinys buvo sunaikintas (nėra jokių krovinio identifikacinių atžymų); nėra duomenų, jog tai krovinys, kuris buvo vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496; nėra aišku, kodėl sunaikinto krovinio kiekis 1264,80 kg ir kokiose konkrečiai dėžėse buvo šis krovinio kiekis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
27. Nagrinėjamu atveju krovinio CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėta, kad vežtas tabakas V0O7FC, viso svoris 10500,000 kg, pažeistas krovinio kiekis - šešios dėžės. Teismui pateiktose sugadinto krovinio nuotraukose ant dėžių nurodytas vežto tabako numeris (kodas) V0O7FC. Pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 ir atsakovės pateiktas nuotraukas, kuriomis įrodinėjo sugadintą krovinį, matyti, jog vienos dėžės svoris - 100 kg. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad sunaikinti perduodama 1264,80 kg rūkomojo bei susmulkinto sukamojo tabako, iš kurio būtent 600 kg tabako, pažymėto kodu V0O7FC (1 ir 2 eilutės) (priešieškinio priedas Nr. 6). Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo (priešieškinio priedas Nr. 7), Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321 (priešieškinio priedas Nr. 8), Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664 (priešieškinio priedas Nr. 9) patvirtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodytas tabakas (1264,80 kg) buvo sunaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aptarti įrodymai patvirtina, kad, kartu su kitu netinkamu tolimesniam naudojimui tabaku, buvo sunaikinta būtent ieškovės vežto ir vežimo metu sugadinto krovinio dalis, t. y. 600 kg tabako pažymėto kodu V0O7FC.
28. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija teismo pripažintą šalių tarpusavio skolų įskaitymą, nurodydama, jog atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja įstatymų normoms ir formuojamai praktikai; ieškovė nuo pat to laiko, kai atsakovė pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, su tokia prievole nesutiko ir nėra įrodyta, kad ieškovė turi prievolę.
29. Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys turi abipusių teisių ir pareigų; ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl skolos, o atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl žalos atlyginimo; šalių priešpriešiniai reikalavimai yra piniginio pobūdžio — skolos dydis 3578,00 Eur, žalos dydis — 3578,00 Eur. Abu reikalavimai yra galiojantys, vykdytini ir aiškiai apibrėžti. Šiuo atveju priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atsakovės pareiškimu atliktas daug anksčiau (2020 m. kovo 24 d.), nei pradėtas teisminis ginčas ieškovei pateikus ieškinį (2020 m. gegužės 18 d.), taigi, įskaitymo atlikimo dieną neegzistavo CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos aplinkybės, draudžiančios atlikti įskaitymą. Prievolės neįvykdymas ir iš to atsirandantis reikalavimas savaime nereiškia, kad tokio priešpriešinio reikalavimo negalima įskaityti, nebent byloje būtų nustatytos CK 6.134 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apie atliktą įskaitymą atsakovė pranešė ieškovei, nurodydama tokio įskaitymo pagrįstumą, pridėdama tam pagrindžiančius duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja įstatymo numatytiems reikalavimams ir formuojamai praktikai, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
34. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1095,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. B446036. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1095,21 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Ieškovės UAB ,,Vegesta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Transekspedicija“, juridinio asmens kodas 302453803, iš ieškovės UAB „Vegesta“, juridinio asmens kodas 123639588, 1095,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė