Civilinė byla Nr. e2-1517-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00387-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 22 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų geodezija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų geodezija“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų geodezija“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1294-460/2019 iškėlė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų geodezija“ bankroto bylą.

2.       Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vakarų geodezija“, atstovaujama nemokumo administratorės mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumas“, 2020 m. vasario 18 d. pateikė teismui pareiškimą pripažinti BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotą tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-763-460/2020 pareiškimą dėl BUAB „Vakarų geodezija“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad įmonės nemokumą/blogą finansinę padėtį nulėmė ne sąmoningas blogas bendrovės valdymas, o ištikusi verslo nesėkmė. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės neįrodo, kad bendrovė prie bankroto buvo vedama tyčia, o jai tapus nemokia, buvo tyčia (sąmoningai) bloginama įmonės padėtis.

5.       Įmonės vadovas G. S. naujajam įmonės vadovui A. B. yra perdavęs bendrovės apskaitos dokumentus pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos duomenų priėmimo-perdavimo aktą. Su atsiliepimu pateikti G. S. elektroniniai laiškai patvirtina, kad minėtus bendrovės veiklos dokumentus G. S. naujajam vadovui siekė perduoti dar 2019 m. birželio mėn. Aplinkybė, kad administratorei nebuvo perduotas tam tikras turtas (įmonės kasa), gali būti reikšminga įmonės teises ginant kitais teisėtais gynimo būdais, tačiau nėra lemiama pripažįstant įmonės bankrotą tyčiniu.

6.       Teismo vertinimu, Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-376-363/2019 nustatyti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai niekaip nesusiję su bendrovės bankrotu ar jos privedimu prie bankroto, juo labiau esmingai (t. y. tokia apimtimi, kokia yra reikšminga tyčinio bankroto sąlygų vertinimui) nepablogino bendrovės finansinės padėties ir/ar jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

7.       Vien visų dokumentų neperdavimo bankroto administratorei faktas ir/ar bendrovės veiklos tęstinumui neesminiai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų buvusio įmonės vadovo siekį, nuslėpti, pavyzdžiui, įmonės turto iššvaistymą ar žalą įmonės kreditoriams, nagrinėjamu atveju savaime nėra pakankami įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu. Nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis negali išanalizuoti bendrovės veiklos dokumentų ir patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat neleidžia įsitikinti apie potencialios žalos kreditoriams buvimą bei neleidžia BUAB „Vakarų geodezija“ bankroto pripažinti tyčiniu.

8.       Pareiškėja neįrodė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio, kadangi šis požymis siejamas su turto pardavimu mažesne negu rinkos kaina, bet ne apie turto pardavimą kainomis, žemesnėmis nei turto likutinė vertė. Kadangi likutinė turto vertė yra skaičiuojama laikantis formalių teisės aktuose bei lokaliniuose įmonių aktuose patvirtintų taisyklių ir nėra atsižvelgiama į realią tokio turto būklę bei vertę rinkoje, todėl likutinė turto vertė daugeliu atveju neatspindi realios turto rinkos kainos ir negali būti sugretinama.

9.       Teismas nustatė, kad UAB „Vakarų geodezija“ nuo 2017 m. AB DnB banke turėjo kredito liniją 10 tūkst. eurų sumai. Siekiant 2018 m. pratęsti šio kredito limito galiojimą, turėjo būti padengtas tuo metu buvęs įsiskolinimas šiam bankui. Dėl šios priežasties, L. S., tuometinio bendrovės kredito padengimo tikslu, paskolino bendrovei iš viso 11 675 Eur sumą. Šią sumą į bendrovės banko sąskaitą L. S. pervedė dalimis 2018 m. sausio-birželio mėn. 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. bendrovė gražino L. S. 10 400 Eur sumą. Todėl aplinkybė, kad L. S. bendrovei teikė trumpalaikes paskolas, skirtas apyvartinių lėšų trūkumui papildyti, o vėliau įmonė lėšas jai grąžino, nesudaro tyčinio bankroto požymių. Mokėjimai G. S. buvo skirti einamųjų įmonės mokėjimų vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Apeliantė BUAB „Vakarų geodezija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-736-460/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės-tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą pripažinti BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prastėjant įmonės finansinei padėčiai iš esmės visi įmonės valdymo organų veiksmai buvo nukreipti į esminį įmonės padėties bloginimą.

10.2.                      BUAB „Vakarų geodezija“ finansinė atskaitomybė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ yra pateikta tik už 2014 metus, vėlesnių periodų finansinės atskaitomybės VĮ „Registrų centras“ įmonės valdymo organai nepateikė. Jau pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu A. B. paštu atsiuntus dalį įmonės dokumentų nemokumo administratoriui, buvo rastas 2018 m. metų balansas, iš kurio darytina išvada, jog įmonė 2018 metais buvo nemoki ĮBĮ prasme. Pagal 2018 m. balansą įmonės įsipareigojimai beveiki du kartus viršijo bendrą į balansą įrašyto turto vertę. 2018 m. įmonės nuostolis sudarė 36 500 Eur (nuostolius įmonė patyrė ir 2017 m.) ir jau 2018 m. bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamu ir sudarė 20 002 Eur.

10.3.                      Pirmos instancijos teismas dėl įmonės finansinės padėties vertinimo skundžiamoje nutartyje pasisakė tik tiek, kad administratorius pateikia santykį tarp bendrovės turto ir per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų, kurie nebūtinai turėjo reikšti pradelstus bendrovės įsipareigojimus, tačiau finansinių duomenų dinamikos nesusiejo su įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu), kurie parodo, kad įmonė buvo rengiama bankrotui.

10.4.                      Pagal 2018 m. balansą, įmonė neturėjo pakankamai turto padengti visus turimus įsipareigojimus, t. y. turimi įsipareigojimai net kelis kartus viršijo įmonės turto vertę, todėl iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad įmonės nemokumas atsirado dar 2018 metais vadovaujant G. S.

10.5.                      Geodezinių darbų vykdymas pagal žodines sutartis nelegaliai pasitelkiant trečiuosius asmenis negali būti vertinamas sąžiningu ir rūpestingu įmonės valdymo organų elgesiu ir pastangomis atkurti įmonės mokumą. Tuometiniam įmonės vadovui G. S. dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, teikiant pasiūlymus su atitinkama kaina, buvo žinoma, kad bendrovė viena nepajėgs įvykdyti visų laimėtų viešųjų konkursų, nes tam neturėjo pakankamų resursų, tačiau vis tiek teikdavo paraiškas dalyvauti konkursuose, o juos laimėjus, net ir neteisėtai pasitelkdami trečiuosius asmenis, vis tiek darbų tinkamai neatlikdavo.

10.6.                      2019 m. vasario 28 d. G. S. pagal avansinę apyskaitą iš kasos buvo sumokėta 404,10 Eur suma, 2019 m. kovo 31 d. sumokėta 1000,00 Eur suma, 2019 m. balandžio 11 d. – 594,92 Eur suma. Tuo tarpu įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) didėjo, o bendrovės darbuotojams darbo užmokestis ir toliau nebuvo mokamas. Nepaisant šių aplinkybių, bendrovės G. S. vietoje to, kad laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir sumokėtų bendrovės darbuotojams darbo užmokesčius ir/ar padengtų įsiskolinimus VSDFV, nusprendė pinigus išsimokėti sau.

10.7.                      Teismas neįvertino, kad iš įmonės perleidimo metu 2019 m. balandžio 30 d. sudaryto balanso matyti, kad vien kreditoriaus Luminor Bank AS pradelstas įsipareigojimas sudarė 14 234,02 Eur ir viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. neįvertino to, kad bendrovės akcijos buvo perleistos įmonei turint pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir esant ne tik faktiškai, bet jau ir teisiškai nemokiai, siekiant G. S. išvengti civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius.

10.8.                      Situacija nagrinėjamoje byloje, kuomet tariamas naujasis įmonės vadovas A. B. neperėmė įmonės dokumentų, turto, o G. S. jų neperduoda, neatitinka elementarios verslo logikos. Įregistravus įmonės vadovo pasikeitimą, naujasis vadovas realiai neįgijo jokių teisių ir pareigų būdingų vadovui, nes neperėmė nei įmonės turto (dalį turėto įmonės turto bankroto administratorius atsiėmė pats iš G. S., dalis turto, pvz. kasos likutis, apskritai dingo), nei dokumentų (dokumentai perduoti/perimti tik po to, kai suinteresuoti asmenys gavo pranešimą apie teisme priimtą VSDFV Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo), neteikė privalomų teikti deklaracijų, nevykdė jokios įmonės veiklos. Bendrovės direktorius G. S. bei vyr. finansininkė L. S. net ir po įmonės perleidimo toliau veikė įmonės vardu, teikė pridėtinės vertės mokesčių, mėnesines (ir metų) pajamų mokesčių deklaracijas bei ataskaitas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybai perdavė dalį UAB „Vakarų geodezija“ buhalterinių dokumentų.

10.9.                      Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sudaryta ir perduota įmonės finansinė atskaitomybė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, turto, buvusio bankroto bylos iškėlimo dienai sąrašas, įmonės antspaudas, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos nuo 2019 m. balandžio 25 d. sudarytos sutartys nuo 2019 m. įskaitant ir tas, kurias G. S. pateikė kartu su atsiliepimu į prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, didžioji knyga nuo 2019 m. gegužės 1 d., inventorizacijos aktai, akcininkų susirinkimų protokolai, akcininkų registravimo žurnalas, UAB „Vakarų geodezija“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą G. S. ir L. S. prašo atmesti BUAB „Vakarų geodezija“ nemokumo administratoriaus MB „Nemokumas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad šioje byloje surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp bankroto administratoriaus nurodytų suinteresuotų asmenų veikimo (neveikimo) ir įmonės tyčinio privedimo prie bankroto ir/ar nemokios įmonės padėties esminio pablogėjimo.

11.2.       BUAB „Vakarų geodezija“ veiklos apimtys 2015-2018 metais turėjo aiškią tendenciją augti: 2015 m. UAB „Vakarų geodezija“ kaip tiekėjas laimėjo 2 viešuosiuose pirkimuose; 2016 metais – laimėjo 5 viešuosiuose pirkimuose; 2017 metais – laimėjo 4 viešuosiuose pirkimuose; 2018 metais – laimėjo net 10 viešųjų pirkimų.

11.3.       Bendrovės verslo nesėkmę šiuo atveju lėmė kelių viešųjų pirkimo sutarčių nesėkmingas vykdymas. Tačiau negalėjimo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimu pagal minėtas sutartis šiuo atveju teismui nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo laikyti įmonės vedimu prie bankroto tyčia.

11.4.       Pastangas stabilizuoti BUAB „Vakarų geodezija“ finansinę būklę šioje byloje rodo ir tai, kad L. S. 2018 m. sausio 31 d.-2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu BUAB „Vakarų geodezija“ apyvartinių lėšų papildymo tikslais įmonei paskolino iš viso 18 682 Eur sumą. Svarbu tai, kad L. S. minėtas sumas bendrovei skolino iš jos pačios pasiskolintų lėšų pagal 2017 m. kovo 17 d. su Luminor Bank AS Lietuvos filialu sudarytą kredito sutartį.

11.5.       Aplinkybė, kad paskutinis Bendrovės direktorius A. B. galimai delsė perduoti dokumentus BUAB „Vakarų geodezija“ nemokumo administratoriui, savaime neleidžia kalbėti apie tyčinio bankroto požymius, kadangi nėra jokio priežastinio ryšio tarp buvusio BUAB „Vakarų geodezija“ vadovo tariamo vengimo perduoti dokumentus ir BUAB „Vakarų geodezija“ bankroto ar jos būklės reikšmingo pabloginimo. Byloje nėra jokių duomenų rodančių ar leidžiančių manyti, kad galimai pavėluotas dokumentų perdavimas administratoriui bent kažkokiu būdu prisidėjo prie BUAB „Vakarų geodezija“ ir/ar jos kreditorių būklės pasunkinimo.

11.6.       BUAB „Vakarų geodezija“ 2015-2019 m. laikotarpiu (t. y. vadovaujant G. S., o buhalteriją tvarkant L. S.) įstatymų nustatyta tvarka sudarinėjo įmonės finansines ataskaitas, kurios kartu su 2019 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos duomenų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos naujajam BUAB „Vakarų geodezija“ vadovui A. B., o pastarasis šias ataskaitas perdavė administratoriui. Nemokumo administratorius, akcentuodamas finansinių ataskaitų neteikimo faktą, kartu šioje byloje taip ir nepagrindė kaip pastarasis faktas priežastiniu ryšiu siejasi ir/ar pagrindžia jo teiginius dėl         BUAB „Vakarų geodezija“ tariamo vedimo prie bankroto, įmonės būklės ar kreditorių situacijos bloginimo.

11.7.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vertinant BUAB „Vakarų geodezija“ turto (spausdintuvas, programinė įranga, monitorius ir matavimo prietaisas) pardavimas bendrovės akcininkui UAB „Baltesco“ už bendrą 2299 Eur sumą, nors šio turto buhalterinė likutinė vertė siekė 4701,73 Eur sumą, šio turto minėto turto buhalterinė likutinė vertė negali būti sutapatinta su šio turto rinkos verte.

11.8.       Bankroto administratorius nepagrįstai teigia, kad 2019 m. vasario 28 d. 3957,00 Eur išmokėjimas L. S. buvo atliktas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Įvertinus paskolų teikimo sąlygas, o ypač tai, kad L. S. bendrovei perskolindavo jos pačios iš banko gautas lėšas, nėra pagrindo išvadai, kad BUAB „Vakarų geodezija“ įvykdžiusi savo finansines prievoles L. S. pažeidė atsiskaitymų tvarką ar padarė esminės žalos bendrovei ir kitiems kreditoriams.

Teismas

konstatuoja:

          IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl tyčinio bankroto nustatymo

13.       Apeliantė BUAB „Vakarų geodezija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškimas pripažinti BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotą tyčiniu. Kadangi įmonės bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1294-460/2019, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniams santykiams (tyčinio bankroto vertinimui) teisingai taikė ĮBĮ nuostatas. 

14.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

15.       Tai reiškia, kad vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto, turi nustatyti, ar tyčinio bankroto požymiai buvo nulemti sąmoningo blogo įmonės valdymo. Sąmoningą blogą įmonės valdymą rodo reikšmingų aplinkybių, susijusių su įmonės valdymu, visuma.

16.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, taikant ĮBĮ, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, nėra reikalaujama nustatyti dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1877-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-781/2019).

17.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti pripažino BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių tyčinio bankroto požymių pasisako atskirai.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

18.        ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad

19.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Viena įmonės vadovo pareigų, nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, yra pareiga laiku kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia. 

20.       ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

21.       Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

22.       Byloje nustatyta, kad pareiškimą dėl UAB „Vakarų geodezija“ bankroto bylos iškėlimo 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė VSDFV Mažeikių skyrius. Bankroto byla įmonei iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi.

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „Vakarų geodezija“ nemokumą/blogą finansinę padėtį nulėmė ne sąmoningas blogas bendrovės valdymas, o bendrovę ištikusi verslo nesėkmė. Nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės neįrodo, kad bendrovė prie bankroto buvo vedama tyčia, o bendrovei tapus nemokia buvo tyčia (sąmoningai) bloginama bendrovės padėtis ar veikla organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos ar visiškai panaikintos.

24.       Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo BUAB „Vakarų geodezija“ nemokumo priežasčių, įmonės finansinės padėties kaitos, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Nemokumo administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė BUAB „Vakarų geodezija“ 2017-2019 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Byloje nustatyta, kad šių duomenų įmonė Juridinių asmenų registrui neteikė. Remiantis 2017 m. gruodžio 31 d. balansu, 2016 m. įmonė turėjo 87 197 Eur turto, o įsipareigojimų – 13 764 Eur, 2017 m. įmonė turėjo 45 899 Eur turto, o įsipareigojimų – 29 402 Eur, remiantis 2018 m. gruodžio 31 d. balansu, įmonė turėjo 28 339 Eur turto, o įsipareigojimų – 48 341 Eur, remiantis 2019 m. balandžio 30 d. balansu, įmonė turėjo 19 839 Eur turto, o įsipareigojimų – 59 518 Eur. Šios aplinkybės reiškia, kad įmonės finansiniai sunkumai buvo ne trumpalaikiai, įmonė susidūrė su sisteminiais finansiniais sunkumais.

25.       Taip pat iš byloje esančių pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2016 m. įmonės pelnas buvo 46 877 Eur, tačiau 2017 m. įmonės nuostoliai buvo 35 305 Eur, 2018 m. įmonės nuostoliai buvo 36 500 Eur, o 2019 m. įmonės nuostoliai buvo 19 678 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad įmonės veikla jau 2017 m. buvo nuostolinga ir iki bankroto bylos iškėlimo iš esmės nepagerėjo. Tokios aplinkybės rodo, kad įmonės veikla buvo aiškiai nuostolinga, o jos įsipareigojimai kreditoriams pastoviai augo. Tai rodo, kad įmonė, tęsdama nuostolingą veiką, mažino kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.

26.       Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „Vakarų geodezija bankroto byla, nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką UAB „Vakarų geodezija“ pradėjo pažeidinėti nuo 2019 m. vasario mėn. 2019 m. kovo 20 d. įmonei išsiųstas raginimas dėl 1 519,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos sumokėjimo. Tai reiškia, kad įmonės kreditorius informavo apie susidariusius skolinius įsipareigojimus.

27.       Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad įmonės veiklą rodė aplinkybės, kad įmonė 2017 m. ir 2018 m. viešojo pirkimo būdu sudarė sutartis, bet jų neįvykdė, nepagrindžia įmonės mokumo ir neleidžia teigti, kad jos nemokumą nulėmė ne sąmoningas blogas įmonės valdymas, bet įmonę ištikusi verslo nesėkmė.

28.       Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl įmonės mokumo ir įmonės vadovo pareigų vykdymo, laiko aplinkybę, kad BUAB „Vakarų geodezija“ 2015-2019 m. neteikė finansinių ataskaitų. Atsiliepime į apeliacinį ši aplinkybė neginčijama ir tik nurodoma, kad nemokumo administratorius, akcentuodamas finansinių ataskaitų neteikimo faktą, nepagrindė kaip ši aplinkybė priežastiniu ryšiu siejasi ir/ar pagrindžia jo teiginius dėl bendrovės tariamo vedimo prie bankroto, įmonės būklės ar kreditorių situacijos bloginimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui yra įmonės vadovo pareiga, už kurios pažeidimą taikomos viešojoje teisėje nustatytos sankcijos (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis). Šios pareigos sistemingas nevykdymas rodo, kad įmonė vengė išviešinti savo finansinius duomenis.

29.       Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad jau 2018 m. BUAB „Vakarų geodezija“ iš esmės buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatytą nemokumo sampratą. Nustatyti kelis metus trukę įmonės finansiniai sunkumai ir aiškus veiklos nuostolingumas rodo, kad BUAB „Vakarų geodezija“ vadovas turėjo suprasti, kad įmonė turi sisteminių finansinių sunkumų ir privalėjo į juos reaguoti bei tinkamai vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šios pareigos BUAB „Vakarų geodezija“ vadovas neįvykdė.

30.       Apibendrintai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį ir neteisingai vertino BUAB „Vakarų geodezija“ bankroto aplinkybes. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotas yra tyčinis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo

31.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

32.       Apeliantė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo pagrindu nurodo BUAB „Vakarų geodezija“ ir UAB „Baltesco“ sudarytą sandorį, kuriuo BUAB „Vakarų geodezija“ pardavė šiai įmonei savo turtą (spausdintuvą, programinę įrangą, monitorių, matavimo prietaisą) už 2299 Eur sumą. Šį sandorį rodo BUAB „Vakarų geodezija“ 2019 m. balandžio 15 d. išrašyta sąskaita-faktūra Nr. 0001622, kurioje nurodoma, kad BUAB „Vakarų geodezija“ parduoda UAB „Baltesco“ turtą (spausdintuvą, programinę įrangą, monitorių, matavimo prietaisą) už 2299 Eur sumą.

33.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą sandorį, nurodė, kad kadangi likutinė turto vertė yra skaičiuojama laikantis formalių teisės aktuose bei lokaliniuose įmonių aktuose patvirtintų taisyklių ir nėra atsižvelgiama į realią tokio turto būklę bei vertę rinkoje, todėl likutinė turto vertė daugeliu atveju neatspindi realios turto rinkos kainos ir negali būti sugretinama. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė bankroto administratoriaus prareiškimą pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

34.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis minėto parduoto turto vertė buvo 4701,73 Eur, o remiantis 2019 m. balandžio 1 d. duomenis – 4016,83 Eur. Be to, už parduotą turtą nebuvo atsiskaityta.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto normą, turi būti vertinama perleisto turto rinkos, o ne likutinė vertė. ĮBĮ turto rinkos vertės sąvokos neapibrėžia. Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punktu, turto arba verslo rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė, kad minėtas parduotas įmonės turtas buvo parduotas aiškiai mažesne, negu rinko kaina. Be to, minėta, kad tyčinis bankrotas yra siejamas su sąmoningai blogu įmonės valdymu, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatomas aiškus veikimais pažeidžiant įmonės ir jo kreditorių interesus. Atsižvelgiant į nurodyto sandorio sumą, jo objektą, manytina, kad BUAB „Vakarų geodezija“ ir UAB „Baltesco“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartis neleidžia teigti, kad BUAB „Vakarų geodezija“ turtas buvo parduotas aiškiai mažesnėmis negu rinkos kainomis.

37.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio ir pripažįsta, kad BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotas neatitinka minėtoje normoje nustatyto nurodyto tyčinio bankroto požymio.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

38.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

39.       Išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

40.       CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

41.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

42.       Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

43.       Apeliantė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad BUAB „Vakarų geodezija“ 2019 m. vasario 28 d. L. S. išmokėjo 3 957 Eur sumą, operacijos turinyje nurodant „grąžinti paskolinti pinigai“. Taip pat nurodoma, kad iš bendrovės kasos matyti, kad 2019 m. vasario 28 d. G. S. pagal avansinę apyskaitą iš kasos buvo sumokėta 404,10 Eur suma, 2019 m. kovo 31 d. sumokėta 1 000 Eur suma, o 2019 m. balandžio 11 d. sumokėta 594,92 Eur suma.

44.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus pavedimus, nurodo, kad BUAB „Vakarų geodezija“ nuo 2017 m. AB DnB banke turėjo kredito liniją 10 000 Eur sumai. Siekiant 2018 m. pratęsti šio kredito limito galiojimą, turėjo būti padengtas tuo metu buvęs įsiskolinimas šiam bankui. Dėl šios priežasties, L. S., tuometinio bendrovės kredito padengimo tikslu paskolino bendrovei iš viso 11 675 Eur sumą. Šią sumą į bendrovės banko sąskaitą L. S. pervedė dalimis 2018 m. sausio-birželio mėn. 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. bendrovė gražino L. S. 10 400 Eur sumą. Spręstina, kad faktas, jog L. S. bendrovei teikė trumpalaikes paskolas, skirtas apyvartinių lėšų trūkumui papildyti, o vėliau įmonei lėšas grąžinant, nesudaro tyčinio bankroto požymių.

45.       Spręsdamas dėl G. S. 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 31 d. išmokėtų sumų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mokėjimai G. S. buvo atlikti dengiant bendrovės einamuosius įsipareigojimus. Taigi, šiais mokėjimais G. S. buvo padengiamos išlaidos, kurias bendrovė patyrė per apskaitinį laikotarpį.

46.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2019 m. vasario 28 d. paskolos grąžinimo L. S. metu, kai jai buvo pervesta 3957 Eur suma, bendrovė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų aukštesnės eilės įmonės kreditoriams – įmonė buvo skolinga bendrovės darbuotojams darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn. Bendra darbo užmokesčio skola šiems darbuotojams 2019 m. vasario 28 d. duomenimis sudarė 1462,05 Eur (be mokesčių). Taip pat, įmonė tuo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų ne tik bendrovės darbuotojams, tačiau ir VSDFV. Pagal suinteresuotų asmenų pateikus duomenis, įsiskolinimas VSDFV atsirado nuo 2019 m. vasario mėn. ir nuolat didėjo įmonė toliau nemokant privalomų įmokų į biudžetą. Tai reiškia, kad 3957,00 Eur išmokėjimas L. S. buvo atliktas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį.

47.       Apeliantės nuomone, jei L. S. skolino pinigus įmonei turėdama tikslą dengti turimus įmonės įsipareigojimus, turėjo laikytis ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jo nesilaikė ir tuo pažeidė įmonės darbuotojų bei valstybės, kuriems tuo metu įmonė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų, interesus.

48.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, turėjo įvertinti, kokie buvo BUAB „Vakarų geodezija“ 2019 m. vasario 28 d. pradelsti įsipareigojimai ir vertinti, ar 3957 Eur sumos išmokėjimas L. S. ir mokėjimai G. S. nepažeidė kitų skolininkės kreditorių interesų bei įvertinti kitas teismų praktikoje reikšmingomis laikomas aplinkybes.

49.       BUAB „Vakarų geodezija“ 2019 m. vasario 28 d. atliktą 3957 Eur išmokėjimą L. S. rodo 2019 m. vasario 28 d. kasos Nr. 3, kuriame išmokėjimo paskirties pagrindu nurodoma (grąžinti paskolinti pinigai). BUAB „Vakarų geodezija“ pradelsti įsiskolinimai darbuotojams ir valstybės biudžetui nustatyti byloje esančiais VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktais duomenimis ir darbo ginčų komisijų sprendimais.

50.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1294-460/2019, kuria UAB „Vakarų geodezija“ iškelta bankroto byla, nustatyta, kad pagal VSDFV Mažeikių skyriaus duomenis, įmokų mokėjimo tvarką UAB „Vakarų geodezija“ pradėjo pažeidinėti nuo 2019 m. vasario mėn. 2019 m. balandžio 1 d. fiksuojamas 1 541,00 Eur pradelstas įsiskolinimas. 2019 m. gegužės 15 d.         BUAB „Vakarų geodezija“ skola valstybės biudžetui buvo 3646,91 Eur.

51.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu DGKS-3171 darbo byloje Nr. APS-36-7843/2019 nuspręsta išieškoti iš UAB „Vakarų geodezija“ išieškoti S. M. 297 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir 2906,75 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. vasario-balandžio mėn. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2977 darbo byloje Nr. APS-109-8367/2019 nuspręsta iš UAB „Vakarų geodezija“ išieškoti D. B. 3680,12 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išieškoti ieškovui D. B. 1408,24 Eur išeitinę išmoką.

52.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad UAB „Vakarų geodezija“ 2019 m. vasario 28 d. mokėjimas L. S. formaliai pažeidė CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tačiau minėta, kad teismų praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimui kaip tyčinio bankroto požymiui reikšmingomis aplinkybėmis laikomas mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais).

53.       Šiuo atveju BUAB „Vakarų geodezija“ 2019 m. vasario 28 d. mokėjimas L. S. (3 957 Eur) nepadarė esminės įtakos įmonės nemokumui ir kreditorių interesams. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijų sprendimai, kuriais įmonės darbuotojams priteistas darbo užmokestis, priimti jau po minėtų mokėjimų atlikimo.

54.       Sprendžiant dėl G. S. 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 11 d. atliktų mokėjimų, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad šie mokėjimai atlikti siekiant padengti einamuosius mokėjimus, todėl tokie mokėjimai laikytinai pagrįstais.

55.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio ir pripažįsta, kad BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotas neatitinka minėtoje normoje nustatyto nurodyto tyčinio bankroto požymio.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

56.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

57.       Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. BAĮ 19 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

58.       Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

59.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo, nurodė, kad G. S. naujajam įmonės vadovui perdavė bendrovės apskaitos dokumentus 2019 m. rugpjūčio 14 d. Teismas, spręsdamas dėl šios tyčinio bankroto požymio, rėmėsi administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis.

60.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-376-363/2019 pripažino, kad G. S., būdamas UAB „Vakarų geodezija“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3100,00 Eur pajamų sumos gautos iš klientų už šiems suteiktas paslaugas (geodezinius matavimus) ir Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose PVM deklaracijose už 2017 metus gruodžio mėnesį, 2018 metus gruodžio mėnesį, 2019 metus balandžio mėnesį deklaravo duomenis apie turtą neatitinkančius tikrovės. Tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo 538,00 Eur PVM sumos bei už 2017-2018 metus deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės ir nedeklaravo bendros 99,00 Eur pelno mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas minėtoje byloje G. S. skyrė 1200 Eur baudą.

61.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtos administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės niekaip nesusijusios su bendrovės bankrotu ar jos privedimu prie bankroto, juo labiau esmingai (t. y. tokia apimtimi, kokia yra reikšminga tyčinio bankroto sąlygų vertinimui) nepablogino bendrovės finansinės padėties ir/ar jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus laiko nepagrįstais.

62.       Pirma, netinkamas BUAB „Vakarų geodezija“ buhalterinės apskaitos tvarkymas nustatytas įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-376-363/2019. Šiame nutarime nustatytos aplinkybės tiesiogiai susijusios su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio įmonės bankroto požymio nustatymu, todėl jomis turi būti remiamasi nagrinėjamoje byloje.

63.       Antra, bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui nurodė, kokių konkrečių duomenų nėra gavęs. Jo teigimu, jam nebuvo perduoti kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sudaryta ir perduota įmonės finansinė atskaitomybė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, turto, buvusio bankroto bylos iškėlimo dienai sąrašas, įmonės antspaudas, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos nuo 2019 m. balandžio 25 d. Šių dokumentų nebuvimas neleidžia visiškai išsiaiškinti įmonės ūkinės-komercinės veiklos, atliki jos veiklos analizę ir įvertinti sudarytus sandorius.

64.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad G. S. naujajam įmonės vadovui A. B. perdavė visus įmonės dokumentus, nepateisina buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui ir nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų. Teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagal ĮBĮ, nevertina kokio konkrečiai asmens veiksmai nulėmė tyčinį įmonės bankrotą, kadangi teismas tik vertina, ar įmonės bankrotas turėjo tyčinio bankroto požymių.

65.       Apibendrintai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį ir neteisingai vertino BUAB „Vakarų geodezija“ bankroto aplinkybes. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „Vakarų geodezija“ yra tyčinis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl bylos baigties

66.       Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išnagrinėjus šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BUAB „Vakarų geodezija“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų geodezija“ bankrotą tyčiniu.

Teisėjas                                                                 Vigintas Višinskis