Administracinė byla Nr. AS-1009-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02944-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal trečiojo suinteresuoto asmens M. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. gegužės 28 d. buvo pateiktas advokato Juliaus Jasaičio pasirašytas skundas, kuriuo prašoma panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. csprt1-79. Skundo šalimis nurodyta: pareiškėjas UAB „Gaivilė“, jo atstovas advokatas A. G., institucija, kurios sprendimas skundžiamas nurodyta valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – M. K., atstovaujama O. K. ir advokato Juliaus Jasaičio, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad skundą pasirašė atstovas advokatas Julius Jasaitis. Skunde pareiškėja nurodoma UAB ,,Gaivilė“, tačiau prie skundo pridėtame advokato orderyje atstovaujamu asmeniu nurodyta M. K.. Teismas konstatavo, kad nesutampa pareiškėjos ir atstovaujamo asmens duomenys ir vertino, kad pateiktas advokato orderis nesuteikia teisės atstovauti pareiškėją UAB ,,Gaivilė“ teismuose, nes pareiškėja ir atstovaujamas asmuo pagal advokato orderį yra skirtingi asmenys.

III.

Trečiojo suinteresuoto asmens M. K. įgaliotas atstovas advokatas J. Jasaitis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Advokatas tvirtina, kad teismą suklaidino skunde pareiškėju įvardinta UAB ,,Gaivilė“, kuri kreipėsi kaip pareiškėja į Ginčų komisiją. Nurodoma, kad pasirašydamas skundą M. K. atstovas vartojo terminą apeliantės atstovas, kuris vartojamas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo ir iš skundo turinio matyti, kad ginčijamas sprendimas yra palankus UAB ,,Gaivilė“ ir nepalankus M. K., kurios atstovas advokatas J. Jasaitis ir pateikė skundą teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti trečiojo suinteresuoto asmens M. K. skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija primena, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).             

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad teismui buvo skundžiamas Ginčų komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. cspr1-79, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Gaivilė“ skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo buvo patenkintas M. K. prašymas dėl atitinkamo juridinio fakto įregistravimo. Minėtu sprendimu Ginčų komisija panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą ir M. K. prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo atmetė. Teismui paduotame skunde, kuriuo, kaip minėta, buvo prašoma panaikinti Ginčų komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-79, pareiškėju nurodyta UAB „Gaivilė“, M. K. procesinė padėtis nurodyta – trečiasis suinteresuotas asmuo. Skundą pasirašė advokatas Julius Jasaitis, kuris pagal byloje esantį orderį yra įgaliotas atstovauti M. K..

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad advokatas Julius Jasaitis nėra įgaliotas pateikti skundą, kadangi pareiškėju byloje nurodyta UAB „Gaivilė“.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas dėl teritorinio registratoriaus veiksmų teisėtumo skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Centriniam registratoriui paduotus skundus dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 2 d.).

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismui skundžiamas būtent išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, todėl ginčo šalimis pagrįstai nurodytos tos pačios šalys, kurios dalyvavo nagrinėjant skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, akivaizdu, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas yra palankus UAB „Gaivilė“, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad advokatas Julius Jasaitis skundą teikė, veikdamas būtent šios proceso šalies vardu.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens vardu, kaip jau minėta, bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, o tai, kad pačiame skunde aiškiai nenurodoma, jog skundas teikiamas būtent trečiojo suinteresuoto asmens M. K. vardu laikytina formaliu trūkumu, negalinčiu lemti atsisakymo priimti skundą. Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens M. K. atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pagal kompetenciją spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti trečiojo suinteresuoto asmens M. K. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.