Administracinė byla Nr. I-10-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00018-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.1; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams V. A. ir M. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrodetalė“ atstovams O. Ž. ir advokatui Ruslanui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, teisėtumo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Agrodetalė“).

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).
2. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, (toliau – ir Registravimo taisyklės) papildytos 191 punktu, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą; 2) Įsakymo 1 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą; 3) Įstatymo 1 punktas ta apimtimi, kuria nenumatyta, jog šiuo punktu papildytų Registravimo taisyklių 191 punktas netaikomas iki jo įsigaliojimo dienos į Lietuvos Respubliką įvežtiems naudotiems traktoriams, pagamintiems ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruotiems ES šalyse, atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

3. Šioje byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl yra reikalinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (ABTĮ 4 straipsnio 3 dalis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnio 3 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

4. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl naudotų ratinių traktorių, pagamintų ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruotų ES šalyse, registravimo Lietuvos Respublikoje.
5. Pareiškėjas individualioje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo norminėje byloje) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrodetalė“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas inter alia panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais atsisakyta Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruoti UAB „Agrodetalė“ į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos importuotus traktorius „Belarus“, kadangi UAB „Agrodetalė“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog traktoriai atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigaliojusio 2014 m. liepos 3 d.) 1 punkto reikalavimus. Įsakymo 1 punktu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, nustatančiu, kad naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles įregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios direktyvą 74/150/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 311) (toliau – ir Direktyva 2003/37/EB) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL 2014 L82, p. 20), reikalavimus.
6. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti minėto Įsakymo 1 punkto atitiktį aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Pareiškėjo teigimu, Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtinti techniniai reikalavimai taikytini tik naujų transporto priemonių registracijai iki jų eksploatacijos pradžios; Direktyvos 2003/37/EB nuostatos nenustato techninių reikalavimų naudotoms transporto priemonėms ir, atitinkamai, nedraudžia valstybėms narėms registruoti naudotas transporto priemones, neturinčias EB tipo patvirtinimo ir gamintojo išduoto atitikties liudijimo.
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nesutinka, kad Direktyva 2003/37/EB netaikoma naudotiems traktoriams. Atsakovas iš esmės teigia, kad Direktyvos 2003/37/EB reikalavimai taikomi visiems traktoriams, pagamintiems po 2009 m. liepos 1 d.
8. Pažymėtina, jog šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal ABTĮ nuostatas yra įpareigotas tirti tik Įsakymo 1 punkto (norminio administracinio teisės akto) teisėtumą ir nenagrinėja administracinės bylos pagal UAB „Agrodetalė“ skundą iš esmės.
9. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šioje byloje nagrinėdamas ginčijamo Įsakymo 1 punkto atitiktį aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, turės inter alia atsakyti į klausimą, ar atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ginčo nuostata tinkamai naudotų traktorių registracijai nustatė sąlygą dėl Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų laikymosi, t. y. nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro Direktyvos 2003/37/EB nuostatų aiškinimas ir taikymas.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų ir aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos

10. Kaip jau buvo minėta, Įsakymo 1 punkte įtvirtinta, jog naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles įregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal Direktyvos 2003/37/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL 2014 L82, p. 20), reikalavimus.
11. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog iš nurodyto Įsakymo 1 punkto reguliavimo yra matyti, kad pagal nacionalinę teisę tam, jog būtų įregistruoti ratiniai traktoriai, nustatoma sąlyga atitikti Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus būtent tiems ratiniams traktoriams, kurie: 1) yra naudoti; 2) pagaminti ne ES šalyse ir jose neįregistruoti; 3) pagaminti po 2009 m. liepos 1 d.
12. Direktyvos 2003/37/EB, kuri pagal jos preambulės 4 punktą grindžiama visiško suderinimo principu, 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ši direktyva taikoma vienu ar daugiau etapų pagamintų transporto priemonių tipo patvirtinimui. Direktyvos 2003/37/EB 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog kiekviena valstybė narė registruoja naujas patvirtinto tipo transporto priemones, leidžia prekiauti jomis ar pradėti eksploatuoti dėl su jų konstrukcija ir veikimu susijusių priežasčių tik tuomet, jei jos turi galiojantį atitikties liudijimą. Eksploatacijos pradžia, vadovaujantis Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio q punktu, laikomas bet kurios transporto priemonės, kurios prieš pirmą kartą naudojant nereikia įrengti ar reguliuoti gamintojui ar jo paskirtai trečiajai šaliai, pirmasis panaudojimas pagal paskirtį Bendrijoje; eksploatacijos pradžios data laikoma jos registracijos arba pirmo pateikimo į rinką data. Be to, Direktyvos 2003/37/EB 23 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad „T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms valstybės narės taiko šią direktyvą taip: visoms pradėtoms eksploatuoti naujoms transporto priemonėms: nuo 2009 m. liepos 1 d.“
13. Pažymėtina, jog nacionaliniu lygmeniu Direktyvos 2003/37/EB nuostatos Lietuvos Respublikoje yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 patvirtintose Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklėse (toliau – ir Atitikties įvertinimo taisyklės). Atitikties įvertinimo taisyklių 1 punkte nustatyta, jog šios taisyklės reglamentuoja naujų žemės ar miškų ūkio paskirties komplektinių, nekomplektinių ar sukomplektuotų traktorių, priekabų arba prikabinamųjų mašinų (toliau – techninių priemonių), kurių didžiausias projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, bei jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių junginių atitikties įvertinimo tvarką. Pagal šių taisyklių 33 punktą Lietuvoje galima registruoti, parduoti ar pradėti naudoti naujas patvirtinto tipo technines priemones, tik turinčias galiojantį atitikties sertifikatą. Šių taisyklių 53.1.2 punkte nustatyta, jog „EB tipo patvirtinimo procedūros pagal šių taisyklių nuostatas atliekamos: T1, T2 ir T3 kategorijų techninių priemonių: pradedamų eksploatuoti naujų – nuo 2009 m. liepos 1 d.“
14. Pagal Registravimo taisykles registruojami traktoriai, apibrėžti Atitikties įvertinimo taisyklėse (Registravimo taisyklių 2.1 p.). Iki ginčijamos Įsakymo 1 punkto nuostatos priėmimo 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustatė sąlygos, jog ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. pagaminti ir jose neįregistruoti naudoti ratiniai traktoriai įregistruojami tik tada, jei jie buvo pagaminti pagal Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus.
15. Įvertinus pirmiau išvardytas Direktyvos 2003/37/EB nuostatas būtų galima manyti, jog direktyvoje įtvirtinti techniniai reikalavimai taikytini tik naujų transporto priemonių registracijai iki jų eksploatacijos pradžios, t. y., kad Direktyvos 2003/37/EB nuostatos nenustato techninių reikalavimų nenaujoms / naudotoms transporto priemonėms ir kartu nedraudžia valstybėms narėms registruoti tokias transporto priemones, neturinčias EB tipo patvirtinimo ir gamintojo išduoto atitikties liudijimo. Be to, Direktyvoje 2003/37/EB nėra akcentuojama, ar jos nuostatų taikymui turi reikšmės transporto priemonės pagaminimo vieta, t. y. ta aplinkybė, jog transporto priemonės yra pagamintos už ES ribų (pvz., Baltarusijos Respublikoje).
16. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai, visų pirma, kyla klausimas, ar Direktyvos 2003/37/EB nuostatos taikomos naudotų ar nenaujų transporto priemonių, pagamintų už ES ribų, tiekimui ES rinkai ir jų registravimui, ar valstybės narės tokių transporto priemonių registraciją valstybėje narėje gali reglamentuoti specialiomis nacionalinėmis taisyklėmis ir nustatyti tokiai registracijai taikytinus reikalavimus (pvz., įpareigojimą atitikti Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus).
17. Antra, iš Direktyvos 2003/37/EB nuostatų nėra visiškai aišku, kaip turi būti suprantamas šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o konkrečiau – jame nurodyta data: nuo 2009 m. liepos 1 d., t. y., ar pagal šią nuostatą 2009 m. liepos 1 d. yra data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti šią direktyvą nurodytoms transporto priemonėms, ar tai data, nurodanti dieną, po kurios pagamintoms transporto priemonėms turi būti taikomos direktyvos nuostatos. Kartu kyla klausimas, ar eksploatacijos pradžia pagal Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio q punktą gali būti tapatinama su transporto priemonės pagaminimo data.
18. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje nėra aiškinęs Direktyvos 2003/37/EB nuostatų, aktualių išplėstinės teisėjų kolegijos šiuo metu nagrinėjamoje byloje.
19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atsakymai į pirmiau išdėstytus klausimus padėtų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėti bylą dėl Įsakymo 1 punkto teisėtumo, nustatant, ar galimas toks nacionalinis reguliavimas, kuriuo reglamentuojama, jog naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal nacionalinę teisę įregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal Direktyvos 2003/37/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL 2014 L82, p. 20), reikalavimus.
20. Taip pat pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ginčijama Įsakymo 1 punkto nuostata draudžia Lietuvos Respublikoje įregistruoti naudotus ratinius traktorius, pagamintus ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruotus ES šalyse, jeigu jie nebuvo pagaminti pagal Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikta duomenų, kurių pagrindu galima manyti, jog analogiški traktoriai yra įregistruojami kitose ES valstybėse narėse.
21. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, bei pažymėdama, jog Direktyvos 2003/37/EB nuostatos turėtų būti vieningai suprantamos ir aiškinamos visoje Europos Sąjungoje, daro išvadą, kad būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, pateikiant klausimus: 1) ar Direktyvos 2003/37/EB nuostatos taikomos naudotų ar nenaujų transporto priemonių, pagamintų už ES ribų, tiekimui ES rinkai ir jų registravimui, ar valstybės narės tokių transporto priemonių registraciją valstybėje narėje gali reglamentuoti specialiomis nacionalinėmis taisyklėmis ir nustatyti tokiai registracijai taikytinus reikalavimus (pvz., įpareigojimą atitikti Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus); 2) ar Direktyvos 2003/37/EB 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skaitant jį kartu su 2 straipsnio q punktu, galima aiškinti kaip nustatantį, jog šios direktyvos nuostatos taikomos T1, T2 ir T3 kategorijų techninėms priemonėms, pagamintoms po 2009 m. liepos 1 d.

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą

22. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.), todėl iškilus Europos Sąjungos teisės, kuri turi būti taikoma byloje, aiškinimo klausimui, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 str.).

Dėl norminės administracinės bylos stabdymo

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8 punktą teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nagrinėjama administracinė byla sustabdoma, kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrodetalė“ prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo 1 punkto galiojimą iki šios norminės administracinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, jeigu teismas nuspręstų sustabdyti norminę administracinę bylą. Kadangi administracinė byla yra sustabdoma, yra pagrindas spręsti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
25. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).
26. Iš trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo matyti, jog jis prašo sustabdyti norminio administracinio akto nuostatos galiojimą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis, iš esmės besiskiriantis nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Sprendimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo administracinis teismas skundžiamą norminį aktą pripažįsta teisėtu arba pripažįsta jį prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laiko jį panaikintu (ABTĮ 115 str. 1 d.). Tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime. Negalima teigti, kad šiuo atveju nesustabdžius norminio administracinio akto galiojimo gali pasunkėti administracinio teismo sprendimo laikyti neteisėtą norminį administracinį aktą panaikintu įvykdymas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-784/2014).
27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo 1 punkto galiojimą.

Vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios direktyvą 74/150/EEB nuostatos taikomos naudotų ar nenaujų transporto priemonių, pagamintų už ES ribų, tiekimui ES rinkai ir jų registravimui, ar valstybės narės tokių transporto priemonių registraciją valstybėje narėje gali reglamentuoti specialiomis nacionalinėmis taisyklėmis ir nustatyti tokiai registracijai taikytinus reikalavimus (pvz., įpareigojimą atitikti Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus)?
2. Ar 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios direktyvą 74/150/EEB 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skaitant jį kartu su 2 straipsnio q punktu, galima aiškinti kaip nustatantį, jog šios direktyvos nuostatos taikomos T1, T2 ir T3 kategorijų techninėms priemonėms, pagamintoms po 2009 m. liepos 1 d.?

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrodetalė“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Anatolijus Baranovas

              Stasys Gagys

              Irmantas Jarukaitis

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė