Civilinė byla Nr. e2A-444-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04579-2023-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.5.2; 3.5.20.2

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 15 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir
Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo
2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Kauno apygardos prokuratūros ir biudžetinės įstaigos „Lietuvos sporto centras“ patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai viešajai įstaiga „Nacionalinis žiedas“, atstovaujamai nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“, uždarajai akcinei bendrovei „Prokesa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Munava“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės prašė teismo pripažinti negaliojančiu bankrutavusios viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Nacionalinis žiedas“ (toliau – bankrutavusi atsakovė) 2022 m. kovo 16 d. varžytynių aktą Nr. 1 (toliau – varžytynių aktas).

2.       Ieškovės nurodė, kad Lietuvos Respublikai (toliau – valstybė) nuosavybės teise priklauso 60,9921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančia lenktynių trasa ir jos priklausiniu – apsaugine tvorele (atitvarais) (toliau – žemės sklypas, lenktynių trasa ir apsauginė tvorelė (toliau – arba atitvarai) kartu – turtas). Turtas atitinkamais laikotarpiais patikėjimo teisėmis buvo perduoti valdyti ir naudotis skirtingiems juridiniams asmenims, o nuo 2019 m. spalio 1 d. – ieškovei biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto centras“ (toliau – ieškovė įmonė), kuri su bankrutavusia atsakove 2020 m. sausio 22 d. sudarė turto administravimo sutartį. Bankrutavusiai atsakovei iškėlus bankroto (nemokumo) bylą ir priėmus nutartį dėl jos likvidavimo, varžytynių aktu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Munava“ (toliau – atsakovė įmonė) parduota valstybei priklausiusi apsauginė tvorelė (atitvarai). Varžytynių akte nebuvo identifikuota, kokie konkrečiai atitvarai parduodami. Varžytynių aktą prašoma pripažinti negaliojančiu, nes bankrutavusi atsakovė nebuvo atitvarų savininkė ir šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

3.       Atsakovė UAB „Prokesa“ (toliau – atsakovė bankroto administratorė) prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė bankroto administratorė nurodė, kad ieškovės yra praleidusios vienerių metų ieškinio senaties terminą. Bankrutavusi atsakovė varžytynėse pardavė jai priklausantį turtą, nes bankrutavusi VšĮ „Nemuno žiedas“ jai buvo pardavusi 80 atitvarų sijų ir visą ilgalaikį turtą, kuris po pardavimo buvo apskaitytas bankrutavusios atsakovės finansinėje atskaitomybėje.

4.       Atsakovė įmonė prašė patikslintą ieškinį atmesti ir palaikė atsakovės bankroto administratorės atsiliepime nurodytus argumentus.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir varžytynių aktą pripažino niekiniu bei negaliojančiu nuo sudarymo momento, taip pat priteisė iš atsakovių ieškovei įmonei po 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įmonė apie perleistus valstybei priklausančius atitvarus sužinojo ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 12 d., t. y. kai iš atsakovės įmonės gavo ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, todėl ieškinio senatis nėra praleista. Ieškovei įmonei nebuvo pateikti duomenys, leidę anksčiau suprasti apie atitvarų perleidimą atsakovei įmonei, nes varžytynių akto turinys abstraktus ir jame nėra nurodyti tikslūs atitvarų duomenys.

7.       Varžytinių aktas, kuriuo įgytas turtas iš asmens, neturėjusio nuosavybės teisių į turtą ir neturėjusio teisės tą turtą perleisti, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu pripažinti varžytinių aktą niekiniu ir negaliojančiu ieškinio senaties institutas nereikšmingas.

8.       Apsauginės tvorelės (atitvarų) remonto darbai vertintini tik kaip rangos darbų rezultatas, be ne kaip sąlygojantys turto savininko pasikeitimą. Tai, kad atitvarai sumontuoti iš savivaldybės lėšų, nekeičia jų savininko.

9.       Bankrutavusios VšĮ „Nemuno žiedas“ ir bankrutavusios atsakovės sudarytoje 2016 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartyje nurodytos atitvarų sijos nėra tas pats, kas apsauginė tvorelė. 2016 m. spalio 5 d. valstybės turto panaudos sutartimi lenktynių trasa buvo perleista panaudos pagrindais bankrutavusiai atsakovei.

10.       Ieškovės įmonės darbuotojo žodžiai, finansinės ataskaitos ar nuomos sutartis nepatvirtina bankrutavusios atsakovės nuosavybės teisių į ginčo atitvarus.

11.       Bankroto administratorė yra tinkama atsakovė, nes veiksmai, kai bankroto (nemokumo) administratorė vykdo varžytynes, kurių metu parduoda likviduojamai dėl bankroto įmonei nepriklausantį turtą, reiškia CK nuostatų bei bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigos veikti itin rūpestingai ir sąžiningai pažeidimą.

 

III.       Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

 

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Prokesa“ prašo taikyti ieškinio senatį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Atsakovė (apeliantė) nesutiko, kad ji yra tinkama atsakovė byloje. Teismas nenustatinėjo atsakovės (apeliantės) civilinės atsakomybės sąlygų, o to nepadarius ji negali būti tinkama šalis. Atsakovė (apeliantė) yra registruojama kaip bankrutuojančios įmonės vadovė ir pagal skundžiamo sprendimo išvadas bet kuris įmonės vadovas būtų atsakingas už įmonės sudarytus sandorius. Be to, ginčijamo sandorio naudos šalis yra bankrutavusi atsakovė.

1.2.       Atsakovė (apeliantė) dėl senaties taikymo nurodė, kad ieškovė įmonė apie įvykusias varžytynes ir turto perleidimą sužinojo 2022 m. kovo 17 d., kai gavo el. laišką, kuriame buvo nurodyta apie įvykusias varžytynes ir perleistą turtą. Vėliausia data, kada ieškovė įmonė galėjo sužinoti apie parduotus atitvarus, buvo 2022 m. balandžio 1 d., ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovei įmonei praleidus ieškinio senatį, laikoma, kad ją praleido ir ieškovė Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ieškovė prokuratūra).

1.3.       Bankrutavusi atsakovė 2017 m.–2018 m. demontavo senus atitvarus ir įrengė naujus, kurie tapo jos nuosavybė kaip naujai sukurtas daiktas.

1.4.       Bankrutavus VšĮ „Nemuno žiedas”, visas ilgalaikis turtas kartu su atitvarais (80 vnt.) buvo parduoti naujai įsteigtai bankrutavusiai atsakovei.

1.5.       Bankrutavusi atsakovė ginčo atitvarus apskaitė savo finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurie yra viešai prieinami, ir dėl to niekada nebuvo pateiktos pretenzijos. Taip pat atsakovės įmonės dalininkai buvo supažindinami su jos ilgalaikiu turtu.

1.6.       Bankrutavusi atsakovė atliko inventorizaciją ir buvęs ieškovės įmonės darbuotojas Ž. Š. (toliau – ieškovės įmonės darbuotojas) nurodė, kad ginčo atitvarai priklauso atsakovei įmonei.

1.7.       Dėl turto pardavimo kainos sprendžia ne bankroto (nemokumo) administratorė, bet kreditorių susirinkimas.

1.8.       2022 m. vasario 1 d. sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovė įmonė ginčo atitvarus nuomojosi iš bankrutavusios atsakovės ir svarstė dėl jų įsigijimo.

13.       Atsakovė UAB „Munava“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo prašo jį tenkinti. Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo, be jau pateiktų apeliaciniame skunde, nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė įmonė pritarė atsakovės (apeliantės) argumentams dėl ieškinio senaties taikymo.

2.2.       Atsakovė įmonė pritarė atsakovės (apeliantės) argumentams dėl varžytynėse parduotų atitvarų nuosavybės teisės ir papildomai nurodė, kad nepretendavo į bankrutavusiai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovė įmonė įsigijo kilnojamąjį turtą, kuris priklausė bankrutavusiai atsakovei.

2.3.       Naujų atitvarų įrengimą finansavo pati bankrutavusi atsakovė, o jos lėšų šaltinis (savivaldybė) nedaro įtakos savininko subjektui. Atitvarai buvo ne remontuojami, bet sukurti nauji, todėl bankrutavusi atsakovė buvo jų savininkė CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

14.       Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Teismas teisingai įvertino atsakovės (apeliantės) procesinę padėtį, nes iškėlus bankroto (nemokumo) bylą, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto (nemokumo) administratoriui, o pati įmonė netenka teisinio subjektiškumo. Varžytynių aktą pasirašė bankroto (nemokumo) administratorė, o jos veiksmais padarytą žalą atlygina ji, ne bankrutavusi atsakovė.

3.2.       Ieškovė prokuratūra nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Prokurorai nėra materialinių teisinių santykių subjektai, todėl jiems negali būti tiesiogiai taikomi ieškinio senaties terminai tokiomis pat sąlygomis, kaip asmenims, kurių teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą.

3.3.       Ieškovė prokuratūra pritarė skundžiamo sprendimo argumentams, kad ieškovė įmonė apie savo pažeistą teisę sužinojo 2022 m. gegužės 12 d., taip pat kad bankrutavusi atsakovė nebuvo ginčo atitvarų savininkė.

15.       Ieškovė įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.       Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė (apeliantė) nesiėmė būtinų veiksmų parduodamo turto nuosavybei nustatyti. Atsakovė (apeliantė) yra subjektas, vykdęs varžytinių procedūrą ir pasirašęs varžytinių aktą, ir yra tinkama atsakovė.

4.2.       Vertinant 2022 m. kovo 17 d. el. laiško ir 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinius, matyti, kad ieškovei įmonei nebuvo pateiktas varžytinių aktas, taip pat kiti duomenys, kurie būtų leidę jai sužinoti, kad buvo perleista ginčo apsauginė tvorelė. 2022 m. balandžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieškovės įmonės atstovai nedalyvavo ir negalėjo žinoti apie perleistus atitvarus. Ieškovei įmonei net ir mačius varžytynių aktą, jame nėra nurodyta atitvarų registracijos ar kitų identifikacinių duomenų.

4.3.       Atsakovė įmonė varžytynių aktu įsigijo 80 vnt. atitvarų sijų, bet ne valstybei priklausančius atitvarus.

4.4.       Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu neskundžia CK 1.78, 1.80 straipsnių taikymui nustatyto ieškinio senaties termino. Pripažinus, kad buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas, nėra pagrindų pakeisti skundžiamo sprendimo.

4.5.       Ieškovė įmonė iš esmės pritarė skundžiamo sprendimo motyvams, susijusiems su tuo, kad bankrutavusi atsakovė nebuvo ginčo atitvarų savininkė, o jų remonto darbai vertinami tik kaip rangos darbų rezultatas ir nesąlygojo savininko pasikeitimo, taip pat kad jie nebuvo sukurti ir netapo bankrutavusios atsakovės nuosavybė CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Atsakovė (apeliantė) nepaaiškino, kaip įregistruoti nekilnojamojo turto registre atitvarai tapo kilnojamaisiais daiktais, prieš tai jų neišregistravus. 2017–2018 m. atitvarų remonto, keitimo ir kiti trasos atnaujinimo darbai buvo atliekami valstybei priklausančiame žemės sklype ir jai priklausančioje lenktynių trasoje.

4.6.       Ieškovė įmonė dėl ilgalaikio turto apskaitos reikšmės nurodė, kad valstybės ir savivaldybės įmonių apskaitoje gali būti užregistruojamas ir jų finansinėse ataskaitose parodomas ilgalaikis materialusis turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė.

4.7.       Aplinkybė, kad tam tikrų klausimų sprendimas įstatymu priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, neatleidžia nemokumo (bankroto) administratoriaus nuo pareigos imtis priemonių užtikrinti įmonės interesus ir jos turto apsaugą bei nepažeisti kitų asmenų teisių.

4.8.       Nuomos sutartis nėra pirminis nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir nepatvirtina bankrutavusios atsakovės nuosavybės teisių į ginčo atitvarus.

4.9.       Sprendimo dalis dėl varžytynių akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu nebuvo apskųsta, todėl yra įsigaliojusi. Atitvarai negalėjo būti parduoti netinkamo subjekto ir sandoris sudarytas pažeidus viešosios teisės principą – valstybės (savivaldybių) turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu ir pažeidžiant įtvirtintą tvarką.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

 

16.       (Duomenys neskelbtini) nuo 1976 m. įrengtos aikštelės su lenktynių trasomis, kurių savininkė valstybė (CBP-6724 priedas Nr. 5).

17.       2015 m. parengtas projektas Lietuvoje specialios automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ (toliau – „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasa) saugumo didinimui, t. y. jos atnaujinimui, kuris prisidėjo prie 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos tikslo įgyvendinimo ir turėjo būti finansuojamas Europos Sąjungos, savivaldybių ir banko / privačių investuotojų lėšomis (e. b. t. 2, l. 7). Šios žiedinių lenktynių trasos atnaujinimui Kauno miesto savivaldybė skyrė 100 000,00 Eur, iš jų 30 000,00 Eur atlikus viešąjį pirkimą 450 m atkarpos atitvarų keitimui (e. b. t. 4, t. 138, 143, 152–153, 208–215). Projekto vadovas VšĮ „Nemuno žiedas“ direktorius A. S. (e. b. t. 2, l. 37–38). VšĮ „Nemuno žiedas“ panaudos teise valdė ir naudojo „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasą (e. b. t. 2, l. 11, CBP-6724 priedas Nr. 5). VšĮ „Nemuno žiedas“ 2017 m. pradžioje išregistruotas iš juridinių asmenų registre jam bankrutavus (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=159730673). Panaudos sandorio pagrindu „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasa nuo 2016 m. pabaigos valdymą ir naudojimą perėmė bankrutavusi atsakovė (vadovas A. S.) (CBP-6724 priedas Nr. 5). Šiuo metu A. S. atsakovės įmonės vadovas (e. b. t. 4, t. 87).

18.       2016 m. rugsėjo 30 d. parengta „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasos kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-6724 priedas Nr. 6). Lenktynių trasoje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kaip trasos sudėtinė dalis nurodyta 119,61 m. apsauginė tvorelė t 1 ir 11,69 m. apsauginė tvorelė t 2 (CBP-6724 priedas Nr. 6, l. 15–16). Lenktynių trasoje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kaip trasos sudėtinė dalis nurodyta 2 311,17 m apsauginė tvorelė t 5 (CBP-6724 priedas Nr. 6, l. 17–20) (toliau – ginčo objektas).

19.       Bankrutavusi atsakovė, kaip užsakovė, su rangove (-mis) dėl atitvarų (arba apsauginė tvorelė) remonto ir įrengimo darbų sudarė 2017 m. birželio 28 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. l. t. 3, l. 34–40, 41–46) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. l. t. 3, l. 22–29), o 2017 m. ir 2018 m. perdavimo–priėmimo aktais darbus priėmė (e. l. t. 3, l. 41–46; t. 4, l. 161–163).

20.       Vyriausybės nutarimo pagrindu „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasą patikėjimo teise, kaip turto patikėtinė ir panaudos davėja, nuo 2019 m. spalio 1 d. administruoja ieškovė įmonė (žr. Nr. 6.1 punktą, CBP-6724 priedas Nr. 5), kai buvo likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės (toliau – Departamentas) (žr. Nr. 6.2 punktą, CBP-6724 priedas Nr. 5).

21.       Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi bankroto byloje
Nr. B2-2050-230/2020 (Nr. B2-69-775/2024) bankrutavusiai atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta apeliantė (atsakovė). Įsiteisėjusia 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-829-775-2021 (Nr. B2-69-775/2024) bankrutavusi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. pradedamas pardavinėti turtas.

22.       Varžytynių vykdytoja apeliantė (atsakovė) varžytynių 2022 m. kovo 16 d. aktu Nr. 1 (CBP-6724 priedas Nr. 1) (toliau – varžytynių aktas), vadovaudamasi varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatais (CBP-6724 priedas Nr. 3), atsakovei įmonei pardavė atitvarus (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 400,00 Eur sumą.

23.       Atsakovė įmonė 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (užvesta civilinė byla
Nr. e2-735-984/2023 (Nr. e2-201-984/2024), kuri sustabdyta dėl nagrinėjamos bylos, prašydama išreikalauti iš atsakovės (šioje byloje ieškovės įmonės) ginčo objektą (inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įsigijo iš pirmiau nurodytų varžytynių (žr. šios nutarties 22 punktą), t. y. įpareigoti ieškovę įmonę, kad ji sudarytų sąlygas atsakovei įmonei išsimontuoti ir pasiimti atitvarus (inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Ieškovė įmonė 2023 m. vasario 28 d. raštu (CBP-6724 priedas Nr. 2) kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo prašydama kreiptis į teismą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, juo pažeidus valstybės turtinius interesus.

25.       Atlikus patikrinimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ieškovė prokurorė nustatė, kad yra pagrindas imtis priemonių valstybės turtiniams interesams apginti, kurie turi būti ginami kaip viešasis interesas. Taigi, abi ieškovės šioje byloje inicijavo teisminį procesą dėl ginčo objekto grąžinimo valstybės nuosavybei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino ir varžytynių aktą pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Apeliaciniu skundu su skundžiamu sprendimu nesutinkama trimis aspektai, kaip antai, kad bankrutavusi atsakovė niekada nebuvo ginčo objekto savininke, kad apeliantė (atsakovė) yra tinkama atsakovė byloje ir kad nėra praleistas senaties terminas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiais apeliacinio skundo argumentais įvertina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus.
Tie prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodomi, nebus nagrinėjami ir vertinami, sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 309 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties 17 punktas civilinėje byloje Nr. e2-771-553/2023).

 

Dėl varžytynėse parduoto turto nuosavybės teisės turėjimo

 

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad ginčo objektas – lenktynių trasos priklausinys niekada nepriklausė bankrutavusiai atsakovei, o jis buvo valstybės nuosavybė, kurią tam tikru laikotarpiu bankrutavusi įmonė valdė tik patikėjimo teise. Apeliaciniame skunde su tuo nesutinkama nurodant, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog bankrutavusi atsakovė 2017–2018 m. demontavo senus, t. y. 1976 m. įrengtus, atitvarus (ginčo objektą) ir įrengė naujus, o sukūrusi naują daiktą tapo jo savininke (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, įvertindama tiek pirmiau nurodytas faktines aplinkybes pagrįstas, pirmiau nurodytais dokumentais (žr. šios nutarties 16–22 punktus), tiek apeliantės (atsakovės) nurodytus žemiau analizuojamus dokumentus, neturi aptariamu klausimu nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu.

27.       Nėra ginčo, kad valstybei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame įrengta „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasa. Vienoje trasoje yra apsaugos tvorelė (taip vadinami atitvarai), t. y. ginčo objektas, kuris taip pat nuosavybės teise priklauso valstybei, o ieškovė įmonė yra turto patikėtinė (žr. šios nutarties 16–20 punktus). Šie faktiniai duomenys teisėjų kolegijai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, kad ginčo objektas buvo ir yra valstybės nuosavybė. Ginčo objekto atnaujinimo laikotarpiu 2016 m. spalio 5 d. panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – sandoris Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-6724 priedas Nr. 8, e. b. t. 2, l. 102–103) ginčo objektą valdė ir naudojo bankrutavusi atsakovė (žr. Nr. 7.2 punktą, CBP-6724 priedas Nr. 5), kurios direktorius buvo „Nemuno žiedas“ žiedinių lenktynių trasos atnaujinimo projekto vadovas.

28.       Kaip matyti iš sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto, Departamentas, kaip tuometinis turto patikėtinis ir panaudos davėjas, perdavė bankrutavusiai atsakovei, kaip panaudos gavėjai, laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti aptariamą valstybės turtą (žr. Nr. 2.3 punktą, CBP-6724 priedas Nr. 5). Kaip matyti iš sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) 9.7 punkto, panaudos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus prieš terminą, privaloma grąžinti, be kita ko, ginčo objektą panaudos davėjui (Departamentui) tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, su visais atliktais pagerinimo elementais, neatskiriamais nuo daikto, o pagal 10 punktą panaudos gavėjo lėšos, panaudotos daiktui pagerinti ar pertvarkyti, neatlyginamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminis reguliavimas taip pat kitokių teisių panaudos gavėjui (nagrinėjamu atveju bankrutavusiai atsakovei) nesuteikė (CK 6.501 straipsnio 1, 3 dalys, 6.635 straipsnio 1 dalis, CK 6.953 straipsnis, CK 6.963 straipsnio 2 dalis, CK 6.964 straipsnio 2 dalis).

29.       Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad ne valstybė, o bankrutavusi atsakovė buvo ginčo objekto savininkė, kurį vėliau iš jos įgijo atsakovė įmonė, kurios vadovu šiuo metu yra bankrutavusios atsakovės vadovas. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad bankrutavusi VšĮ „Nemuno žiedas“ 2016 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė bankrutavusiai atsakovei įvairų turtą, nurodytą sutarties Priede Nr. 1, įskaitant ir 80 vnt. atitvarų sijas (e. b. t. 3, l. 13, 14–19, 47). Bankrutavusi atsakovė, kaip užsakovė, su rangove sudarė minėtas rangos sutartis (žr. šios nutarties 19 punktą), kurių pagrindu buvo demontuoti seni atitvarai ir pastatyti nauji. Apeliantės (atsakovės) teigimu, aplinkybė, kad bankrutavusi atsakovė 2017–2018 m. demontavo senus 1976 m. įrengtus atitvarus ir įrengė naujus, patvirtina, kad ji tapo savininke, kaip jau naujai sukurto daikto (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), o jos likvidavimo metu pirmiau minėto pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ginčo objektas parduotas atsakovei įmonei. Taigi, apeliantės (atsakovės) nuomone, šios aplinkybės paneigia valstybės nuosavybę į ginčo objektą ir suponuoja išvadą apie bankrutavusios atsakovės nuosavybę, kuri vėliau jai bankrutavus ginčo varžytynių aktu buvo perduota atsakovei įmonei. Tačiau su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad turto, be kita ko, ginčo objekto, nuosavybės teisė priklausė valstybei, o jų atnaujinimo metu bankrutavusi atsakovė juos valdė tik patikėjimo teise, sudaro pagrindą ginčo objektą vertinti tik kaip rangos darbų rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.647 straipsnio 1 dalis), jokiu būdu nenulemiančio ginčo objekto savininko pasikeitimo. Atlikti rangos darbai valstybės nuosavybės teisių į ginčo objektą, t. y. valstybės teisinio statuso į šį turtą, negalėjo pakeisti ir nepakeitė, nes valstybė ir (ar) jos turto patikėtinė (ieškovė įmonė) leidimų ar sutikimų valstybės vardu viešajame registre registruotą ginčo objektą panaikinti ir (ar) išregistruoti nesuteikė, kaip ir nesuteikė bankrutavusiai atsakovei valstybei priklausančiame žemės sklype įrengti sau nuosavybės teise priklausantį daiktą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5, 9 dalys).

31.       Byloje esanti 2022 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – išvada) (CBP-6724 priedas Nr. 7) taip pat paneigia apeliantės (atsakovės) argumentus dėl bankrutavusios atsakovės nuosavybės teisių į ginčo objektą. Šioje išvadoje nurodoma, kad inžinerinis statinys – lenktynių trasa, susideda iš statinio sudėtinių dalių, be kita ko, ginčo objekto (žr. l. 2 Nr. 6), ir NTR įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas (žr. l. 2). Taigi, lenktynių trasa susideda iš įvairių sudėtinių dalių, įskaitant ginčo objekto, ir yra vienas nekilnojamasis daiktas, o ne atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad apeliantė (atsakovė) sukūrė naują objektą, nulemtų valstybės nuosavybės nusavinimą ir vertės sumažėjimą.

32.       Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad rangos darbais buvo atnaujinamas (rekonstruojamas) būtent valstybei priklausantis turtas (e. b. t. 2, l. 5–85) ir kad rangos darbams atlikti buvo panaudotos savivaldybės lėšos (žr. šios nutarties 17 punktą). kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. A-1939 „Dėl viešąsias paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra Kauno miesto savivaldybė, veiklos dalinio finansavimo Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis 2017 metų sąmatos patvirtinimo“ (e. b. t. 2, l. 90, 91–92, 114–115, 120–128) pagrindu, bankrutavusios atsakovės veiklai, susijusiai su valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiai atsakovei panaudos teise perduoto nekilnojamojo turto priežiūra ir eksploatavimu, paskiriama 100 000,00 Eur suma, įskaitant, kaip minėta, dalis skirta ginčo objektui (e. b. t. 2, 93–94). Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, l. 364) nurodė, kad visos nurodytos lėšos buvo skirtos bankrutavusios atsakovės panaudos pagrindais valdomam, valstybei nuosavybės teise priklausančiam, infrastruktūros objektui – žiedinei lenktynių trasai atnaujinti. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau nurodyto panaudos sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 27 punktą), šiam sandoriui pasibaigus privaloma ginčo objektą grąžinti tokios būklės, koks buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, su visais atliktais pagerinimo elementais, neatskiriamais nuo daikto, o panaudos gavėjo lėšos, panaudotos daiktui pagerinti ar pertvarkyti, nėra atlyginamos. Todėl bankrutavusi atsakovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio į ginčo objekto nuosavybę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pripažinus, jog rangos būdu sukurta apsauginė tvorelė (atitvarai) yra naujas objektas, kuris būtų galėjęs būti bankrutavusios atsakovės nuosavybė, ir dėl to nelikus šio daikto, kaip registruoto NTR lenktynių trasos priklausinio, susiklostytų ydinga situacija, kai rangos sutarties, kurios šalis ji nebuvo, pagrindu valstybė prarastų turtą, t. y. fiziškai jo būtų nelikę.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl ilgalaikio turto apskaitos reikšmės nuosavybės teisės įgijimui (e. b. t. 4); dėl ieškovės įmonės darbuotojo aprodymo, be kita ko, ginčo objektą ir to reikšmės bankrutavusios atsakovės nuosavybės teisių patvirtinimui ir dėl 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis) (e. b. t. 3, l. 69–71), kurios pagrindu bankrutavusi atsakovė ieškovei įmonei išnuomojo atitvarus, neturi įtakos ginčo objekto nuosavybės faktui. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje, kurių nei vienas nenumato, kad turto statuso (nuosavybės teisių) pasikeitimą gali nulemti apskaitos vedimas. Remiantis teismų praktika, nuosavybės faktą gali patvirtinti įvairūs įrodymai: nuosavybės teisės dokumentai, išrašai iš viešųjų registrų (nagrinėjamu atveju jie rodo valstybės nuosavybę), sandorius patvirtinantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-584-241/2016). Todėl finansinės ataskaitos nėra tie dokumentai, patvirtinantys bankrutavusios atsakovės nuosavybės teisę į valstybei priklausantį ginčo objektą (atitvarus). Kita vertus, papildomai dar pasisakant dėl nuomos sutarties įtakos nuosavybės teisių sukūrimo faktui, nurodytina, kad ginčo objektas nebuvo šios sutarties dalykas, t. y. sutartyje nėra nurodoma, kad ja nuomojamas konkrečiais duomenimis identifikuotas ginčo objektas (CBP-6724 priedas Nr. 6, l. 18).

34.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamo sprendimo, todėl šioje dalyje jis paliekamas nepakeistas.

 

Dėl ieškinio senaties terminų

 

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl ginčo varžytynių akto negaliojimo CPK 602 straipsnio pagrindu ieškovei įmonei turi būti skaičiuojama ne anksčiau, kaip nuo 2022 m. gegužės 12 d., t. y. kai teismui buvo pateiktas atsakovės įmonės ieškinys. Ieškovė prokurorė gindama viešąjį interesą ieškinį teismui padavė 2023 m. balandžio 25 d. Jeigu ieškovei įmonei paduodant ieškinį dar nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas, jis nebuvo pasibaigęs ir ieškovei prokurorei. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo su tuo nesutikti.

36.       CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl turto iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

37.       Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – varžytynių aktas surašytas 2022 m. kovo 16 d. Apeliantės (atsakovės) nuomone, ieškovė įmonė apie šį aktą sužinojo 2022 m. kovo 17 d., kai bankrutavusi atsakovė nusiuntė ieškovei įmonei el. laišką (toliau – el. laiškas), kuriame nurodyta apie įvykusias varžytynes ir perleistą turtą (e. b. t. 3, l. 74). Todėl apeliantės (atsakovės) teigimu, ieškovė įmonė ieškinį turėjo pateikti iki 2023 m. kovo 16 d. įskaitytinai. Kadangi to neatliko, kai ieškinys gautas 2023 m. balandžio 25 d., praleido ieškinio senaties terminą. Kita vertus, apeliantės (atsakovės) nuomone, ieškovė įmonė ieškinį vėliausiai turėjo pateikti iki 2023 m. balandžio 1 d., kas spręstina iš Faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. balandžio 22d. protokolo (toliau – protokolas) (e. b. t. 3, l. 75), kuriuo buvo siekiama užfiksuoti varžytynėse nupirktus atitvarus ir buvo susisiekta su ieškovės įmonės darbuotoju.

38.       Teisėjų kolegija pritaria, kad apie tai, jog vykdant varžytynes buvo pažeistas ieškovės įmonės, įskaitant valstybės, interesas, ieškovė įmonė sužinojo 2022 m. gegužės 12 d., kai iš teismo gavo atsakovės įmonės ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (žr. šios nutarties 23 punktą). Tuomet aiškiai tapo žinoma, kad, kaip iš varžytynių nupirktą turtą, siekiama išreikalauti valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo objektą. Teisėjų kolegija susipažinusi su el. laiško ir protokolo turiniu nustatė, kad ieškovei įmonei ne tik, kad nebuvo pateiktas ginčo varžytynių aktas, tačiau ir kitokie identifikaciniai duomenys, leidžiantys suprasti (sužinoti), kad ginčo varžytynių aktu perleistas NTR įregistruotas valstybei priklausantis ginčo objektas. Tuo labiau, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieškovė įmonė (jos atstovai) nedalyvavo, tik telefonu buvo bendraujama su ieškovės įmonės darbuotoju.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad, kaip teigia apeliantė (atsakovė), ieškovė įmonė galėjo / turėjo pareikalauti pateikti ginčo varžytynių aktą, vertinant varžytynių akto turinį, ieškovė įmonė konkretaus parduoto objekto nebūtų nustačiusi. Varžytynių akto turinys abstraktus, kaip antai, varžytynių vykdytoja apeliantė (atsakovė) parduoda ir perduoda, o atsakovė įmonė perka ir priima atitvarus (inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių kaina 22 400,00 Eur. Kita vertus, varžytynių laimėtojo skelbime taip pat nurodyti abstraktūs parduoto turto duomenys, t. y. atitvarai sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini) (CBP-6724 priedas Nr. 3). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl ginčo varžytynių akto dalyko neapibrėžtumo, t. y. nesant nurodytų valstybei priklausančių ir NTR nekilnojamajam daiktui priskirtų būtinų registracijos duomenų, o tokios informacijos nepateikus ir pačiai apeliantei (atsakovei), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nekonkretizuotas parduodamas objektas sąlygojo ieškovės įmonės savalaikį nesužinojimą apie jos, kaip valstybės turto patikėtinės, ir valstybės pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus gavęs informaciją, tačiau varžytynių akte nenurodžius nekilnojamojo daikto registro duomenų, negalėjo ir neturėjo suprasti, kad būtent ginčo objektas parduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

40.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamo sprendimo, todėl šioje dalyje jis taip pat paliekamas nepakeistas.

 

Dėl vienos iš atsakovių procesinės padėties

 

41.       Apeliantė (atsakovė) nesutinka, kad ji, kaip bankroto administratorė, yra tinkama atsakovė byloje, be to, jos atveju teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria.

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pareiškė ne tik sandorio (varžytynių akto) šalims, tačiau ir bankroto administratorei, kuri, kaip bankrutavusios įmonės (atsakovės) įgaliotas asmuo, vykdė varžytynes ir pasirašė varžytynių aktą. Tačiau ieškovių ieškinio reikalavimas ir pagrindas nesudaro pagrindo bankroto administratorę laikyti tinkama šalimi (atsakove), nes nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas jos atžvilgiu nebuvo keliamas (pavyzdžiui, kaip kad žr. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-347-940/2023). Tokiu atveju, kai nebuvo konkrečiai bankroto administratorei reiškiami reikalavimai, t. y. nebuvo prašoma priteisti žalos atlyginimo, ir atitinkamai formuluojamas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas įrodinėjant civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškinys jos atžvilgiu turėjo būti atmestas.

43.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, iš motyvuojamosios dalies pašalindama motyvus, nurodytus skundžiamo sprendimo dalyje „Dėl atsakovų procesinės padėties“.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

44.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams nepritardamas tik dėl apeliantės (atsakovės) procesinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

45.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reguliuojančias turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojimą ir senaties termino (ne)taikymą. Tačiau, kolegijos vertinimu, apeliantė (atsakovė), nekėlus jos atsakomybės klausimo, nepagrįstai ieškovės buvo įtraukta dalyvauti atsakovės statusu, o ne tik bankrutavusios atsakovės įgaliotu asmeniu, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik patikslinti skundžiamą sprendimą atitinkamose dalyse (žr. šios nutarties 43 punktą). Todėl apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliekant iš esmės nepakeistą, tik jį patikslinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

 

46.       Ieškovė įmonė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 3 630,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

47.       Pirmosios instancijos teismas šias bylinėjimo išlaidas priteisė iš atsakovės įmonės ir apeliantės (atsakovės), t. y. bankroto administratorės, lygiomis dalimis, o iš bankrutavusios atsakovės nepriteisė. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad apeliantės (atsakovės), t. y., bankroto administratorės, atžvilgiu ieškinys turėjo būti atmestas, atitinkamai bankroto administratorė negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naštos.

48.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš bankrutavusios atsakovės, nes ji netekusi teisinio subjektiškumo, jos atsakomybė dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nenustatyta ir pan. Tačiau teisėjų kolegijos pozicija priešinga, nes bankrutavusi įmonė atsako už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jos yra atlyginamos arba iš bankrotui procesui administruoti skirtų lėšų, arba iš bankroto proceso administravimo išlaidų.

49.       Remiantis JANĮ 73 straipsnio 1 dalimi, bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos. Nebaigtinis bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašas nurodytas JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2022 m. kovo 21 d. nutarties 53 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022).

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priskirti prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Ginčas buvo pradėtas jau iškėlus bankrutavusiai įmonei bankroto bylą ir jau po to, kai ji buvo likviduota ir pardavinėjamas jos turtas. Bankrutavusios įmonės bankroto administratorė vykdė varžytynes, kurių metu buvo atsakovei įmonei parduotas ginčo objektas, priklausęs valstybei, kas sąlygojo varžytynių akto panaikinimą. Bankroto administratorė nesutiko su ieškovių reikalavimais, gynėsi nuo bankrutavusiai atsakovei pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad jei nemokumo administratorius nepalaikytų civilinėje byloje nemokaus tapusio juridinio asmens pareikštų reikalavimų arba pripažintų tokiam juridiniam asmeniui pareikštus reikalavimus, kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas iš bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Priešingu atveju tokiame civiliniame procese kitų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš bankrotui procesui administruoti skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 21 d. nutarties 57 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022).

51.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškovei įmonei bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovės įmonės ir bankrutavusios atsakovės, sumokant iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų išlaidų, t. y. iš kiekvienos po 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

52.       Iš bylą pralaimėjusios bankrutavusios atsakovės, sumokant iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų išlaidų, ir prie apeliacinio skundo prisidėjusios atsakovės įmonės priešingai šaliai – ieškovei įmonei priteisiamos Rekomendacijas atitinkančios 1 815,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. iš kiekvienos po 907,5 Eur (DOK-3080) (CPK 98 straipsnis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, iš motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus dalyje „Dėl atsakovų procesinės padėties“, ir jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį atsakovių bankrutavusios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Munava“ atžvilgiu tenkinti, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ atmesti.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. kovo 16 d. varžytinių aktą Nr. 1, kuriuo atsakovė bankrutavusi viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“ (juridinio asmens kodas 304295469), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ (juridinio asmens kodas 135282966), pardavė ir perdavė, o uždaroji akcinė bendrovė „Munava“ (juridinio asmens kodas 301694872) pirko ir priėmė atitvarus (inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių kaina 22 400,00 Eur.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto centras“ (juridinio asmens kodas 188600743) iš atsakovės uždarosios akcinės bensdrovės „Munava“ (juridinio asmens kodas 301694872) ir atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ (juridinio asmens kodas 304295469), atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ (juridinio asmens kodas 135282966), sumokant iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų išlaidų, iš viso 3 630,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, priteisiant iš kiekvienos po 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct)“.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto centras“ (juridinio asmens kodas 188600743) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Munava“ (juridinio asmens kodas 301694872) ir atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ (juridinio asmens kodas 304295469), atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ (juridinio asmens kodas 135282966), sumokant iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų išlaidų, po 907,5 Eur (devyni šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė 

 

 

Anita Sereikienė

 

 

Agnė Vyliaudaitė