KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. sausio 7 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Stasio Valužio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

gynėjui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendžio, kuriuo R. U. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą, R. U. suimant teismo salėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

R. U. nuteistas už tai, kad jis 2009-06-03, apie 4 val., Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, Stygliškių kaime, tyčia iš K. M. priklausančio vasarnamio slapta pagrobė svetimą K. M. priklausantį turtą – 1 500 Lt vertės krūmapjovę „Stihl FS 300“ ir D. T. priklausantį turtą – 1 800 Lt vertės krūmapjovę „Stihl FS 450“, taip padarydamas nukentėjusiesiems K. M. 1 500 Lt, D. T. 1 800 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. U. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, grąžino jiems pagrobtus daiktus, ir pastarieji jam atleido, nes suprato jo nusikalstamo elgesio motyvus. Teigia, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaiką ir privalo jį išlaikyti, taip pat į tai, kad jis yra našlaitis ir jo pragyvenimo lygis yra itin sunkus. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes bei į tai, kad ketina įsidarbinti autoservise, žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. U. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. U. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis R. U. anksčiau du kartus teistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei. Teistumas jam nėra išnykęs. Jis baustas administracine tvarka. Tai rodo nuteistojo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko R. U. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. U. anksčiau buvo kelis kartus teistas už veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies bei 180 straipsnio 1 dalies, padarymą. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas arba laisvės apribojimas, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. U. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Nors nuteistasis R. U. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis yra našlaitis, turi mažametį vaiką ir privalo jį išlaikyti bei padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, tačiau, kaip minėta, R. U. nusikalto nebe pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, niekur nedirbo. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, be to, nors yra darbingo amžiaus, tačiau iki nusikaltimo niekur nedirbo, darbo neieškojo, taigi savo mažamečiam vaikui finansiškai nepadėjo. Todėl akivaizdu, kad R. U. nenori keisti gyvenimo būdo ir daugiau nebenusikalsti. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusieji nereiškia pretenzijų, taip pat negali būti pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, nes jiems buvo grąžinti pagrobti daiktai.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui R. U. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artima jo minimumui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Linas Pauliukėnas

Kolegijos teisėjai                                                                                        Violeta Miliuvienė

                                                                                                                      Stasys Valužis