Civilinė byla Nr. e2-652-450/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00070-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2; 3.4.4.1; 3.3.2.6.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valstija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Verslo valstija“ (toliau – atsakovė, bendrovė), motyvuodama tuo, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybei ir 2025 m. gegužės 15 d. jos skola VMI sudarė 164 514,60 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d., tačiau nesėkmingai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje dirba 2 darbuotojai, o remiantis valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre esančiais duomenimis bendrovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas arba areštuotas. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotos transporto priemonės yra įkeistos arba areštuotos.
3. Bendrovė vėliausias finansines ataskaitas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui (toliau – Juridinių asmenų registras) yra pateikusi už 2023 m. Bendrovės pateiktame balanse už 2023 m. matyti, kad ji turėjo turto už 1 440 720 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 834 733 Eur. Ieškovės įsitikinimu, bendrovė yra nemoki, kadangi ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl jai keltina bankroto byla.
4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimdamas VMI pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Verslo valstija“ iškėlimo, įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui: 1) juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai (metai, mėnuo, diena) ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) nuomonę dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
5. Atsakovė UAB „Verslo valstija“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo įpareigojimų neįvykdė, tačiau, prašyme dėl procesinio termino pratęsimo, nurodė, kad jos buhalterė yra kasmetinėse atostogose, dėl to ji negali įvykdyti teismo įpareigojimų. Be to, 2025 m. balandžio 29 d. buvo paskirtas naujas bendrovės vadovas, kuriam reikia laiko susipažinti su itin didelės apimties dokumentais. Atsakovė pažymėjo, kad naujas vadovas yra pradėjęs UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo procesą, ruošia būtiną dokumentaciją bei tariasi su kreditoriais dėl pagalbos bendrovei teikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Verslo valstija“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Apertus“.
7. Teismas nurodė, kad, kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
8. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registrui vėliausi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2023 m.
9. Teismas, vertindamas bendrovės finansinę situaciją iš 2023 m. balanso, nustatė, kad bendrovės turtas siekė 1 440 720 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 834 733 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2023 m. atsakovė baigė pelningai, pelnas sudarė 827 134 Eur. Remdamasis viešųjų registrų duomenimis teismas nustatė, kad bendrovėje dirba 2 darbuotojai, įsiskolinimas VSDFV sudaro 2 016,59 Eur, o nepriemoka VMI 2025 m. birželio 2 d. buvo 63 308,38 Eur.
10. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad UAB „Verslo valstija“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti bendrovei bankroto bylą. Teismo įvertinimu, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Verslo valstija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo pratęsti terminą aktualiems finansiniams dokumentams bei kitiems įrodymams, pagrindžiantiems bendrovės gerą finansinę padėtį, pateikti. Netenkinęs šio prašymo, teismas užkirto atsakovei teisę į teisminę gynybą, neužtikrino tinkamo proceso vedimo, pažeidė teisingumo, rungimosi, viešo intereso ir teisės būti išklausytam principus bei vadovavosi neaktualiais dokumentais, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, tinkamai neįvertinęs bendrovės finansinės padėties.
11.2. Skundžiama nutartis priimta skubos tvarka, neatsižvelgiant į JANĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti priimta per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos, o terminą pratęstus – per 60 dienų. Taigi, teismas, nepažeisdamas procesą reglamentuojančių teisės normų, turėjo ir galėjo skundžiamą nutartį vėliau, nei faktiškai ją priėmė.
11.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad bendrovės vadovas siekia inicijuoti restruktūrizavimo procesą bei derasi su kreditoriais. Atsakovė nurodė, kad visa restruktūrizavimo dokumentacija bus parengta, grįžus buhalterei iš atostogų, t. y. 2025 m. liepos 1 d., tačiau teismas į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė.
11.4. Atsakovė, reaguodama į priimtą skundžiamą nutartį, kreipėsi į didžiuosius kreditorius, siekdama sužinoti jų nuomonę dėl priimtos nutarties teisėtumo. Didieji kreditoriai išreiškė pritarimą restruktūrizavimo bylos kėlimui ir dalis kreditorių prieštaravo atsakovės bankroto bylos iškėlimui. Tai įrodo, kad kreditoriai vertina atsakovės turtinę padėtį, vykdomos veiklos perspektyvas ir tiki jos restruktūrizavimo sėkme.
11.5. Pagal 2025 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ balansą, atsakovė turi 1 006 884 Eur turto, o įsipareigojimai kreditoriams yra 1 469 347 Eur. Tačiau balanse yra nurodoma likutinė turto vertė, t. y. pagal įsigijimo vertes, taikant buhalterinį nusidėvėjimą. Todėl turto buhalterinė likutinė vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 23 žemės sklypai, 14 pastatų. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė, nei jo balansinė vertė. Atsakovei priklauso 188 780,48 Eur balansinės vertės įrankiai ir įranga bei 4 automobiliai, kurių balansinė vertė 46 056,27 Eur, kitas inventorius, kurio vertė 4 105,79 Eur. Todėl būtinas tinkamas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės ištyrimas ir įvertinimas.
11.6. Atsakovė yra gyvybingas ir ūkinę–komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo. Atsakovės ūkinė–komercinė veikla yra žemės ūkio produkcijos auginimas ir tiekimas, specializacija – grūdų auginimas, t. y. veikla priklauso nuo sezoniškumo. Dėl to, kad atsakovė nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. neturėjo pajamų, nereiškia, jog ji nevykdo veiklos. Atsakovė šiuo metu augina produkciją ir, atėjus rudeniui, ją realizuos.
11.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorės kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikomas ultima ratio (paskutinė priemonė) gynybos priemone, todėl ieškovė privalėjo išnaudoti visus pažeistų teisių gynybos būdus. Ieškovė nėra išnaudojusi visų tariamai jos pažeistų teisių gynybos būdų, todėl bankroto bylos kėlimas atsakovei negali būti pateisinamas.
12. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai atsakovės nurodytas priežastis nepripažino svarbiomis, nes, iki naujai paskirto bendrovės vadovo, dirbo kita vadovė, o bendrovėje privalo būti organizuojamas dokumentų bei turto perdavimas–perėmimas, todėl atsakovės paminėtos priežastys yra vidinio organizacinio pobūdžio, o atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir įvykdyti teismo įpareigojimus.
12.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė nutartį skubos tvarka. Priešingai, teismas šiuo atveju laikėsi JANĮ nustatytų terminų ir, įvertinęs ieškovės pateiktus bei viešai prieinamus duomenis, padarė pagrįstas išvadas bei konstatavo atsakovės nemokumą.
12.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra nemoki, nes įsipareigojimų suma žymiai viršija turimo turto vertę. Be to, bendrovė jau ilgą laiką negali vykdyti turtinių prievolių. Bendrovė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienai turėjo 164 514,60 Eur mokestinę nepriemoką, nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, o priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2024 m. balandžio 22 d. ir jis nebuvo rezultatyvus.
12.4. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys nepatvirtina, kad ji yra gyvybingas juridinis asmuo.
12.5. Atsakovė turėjo pakankamai laiko galimam restruktūrizavimo procesui pasirengti, kadangi ieškovė dar 2025 m. kovo 21 d. išsiuntė bendrovei pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą. Be to, analizuojant bendrovės restruktūrizavimo proceso galimybes, atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į nusistovėjusią teisminę praktiką, iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (jei pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis inicijavo restruktūrizavimo procesą.
12.6. Kadangi bendrovė, tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik kreditorės VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, todėl ji yra nemoki bei turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.
16. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Verslo valstija“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) 2024 m. gruodžio 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą; 2) 2025 m. gegužės 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą; 3) kreditorių bei debitorių sąrašus; 4) ilgalaikio turto sąrašą; 5) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir pastatų išrašus iš VĮ Registrų centro; 6) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 21-09-56; 7) turimų transporto priemonių registracijos liudijimus; 8) kreditorių pranešimus dėl pritarimo UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo procesui; 9) pasėlių deklaraciją.
18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apeliantei nebuvo pratęstas terminas pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei dokumentus ir būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog apeliantės pateikti dokumentai ir juose esanti informacija, susijusi su jos turtine padėtimi, gali būti svarbūs, sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima į bylą kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su naujais įrodymais ieškovė turėjo galimybę susipažinti, o atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakė dėl jų įrodomosios galios, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2025 m. liepos 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK–3056) bei pridėjo naują įrodymą – 2025 m. birželio 17 d. Skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Verslo valstija“ skola kreditorei UAB „Naftrus“ perkelta naujai skolininkei V. P.
21. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama.
22. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, išdėstydama papildomus argumentus savo atskirajame skunde pateiktiems teiginiams. Atsižvelgiant į tai, kad visus paaiškinimus ir argumentus dėl teismo nutarties atsakovė galėjo išdėstyti atskirajame skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nenurodytos esminę reikšmę šio apeliacinio nagrinėjimo dalykui turinčios naujai atsiradusios aplinkybės, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kaip pažeidžiančius CPK 323 straipsnio reikalavimus. Apeliantės pateikto įrodymo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas išspręs vėliau, pasisakydamas dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų.
Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo
23. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
24. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
26. Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).
27. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktame atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad, ji nors ir turi įsiskolinimų VMI bei VSDFV, tačiau yra moki, turi daug turto bei vykdo veiklą. Apeliantė pažymi, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini, nes ji užsiima grūdininkyste (augina grūdines kultūras) ir šiuo metu augina žemės ūkio produkciją, kurią, atėjus rudeniui, realizuos bei gaus pajamas.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „Verslo valstija“ nemokumo, nurodė, kad atsakovė VĮ Registrų centrui finansinius duomenis paskutinį kartą pateikė už 2023 m., todėl atsakovės finansinę būklę vertino pagal ieškovės pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis už 2023 m. bei iš viešųjų registrų gautus duomenis. Iš UAB „Verslo valstija“ balanso už 2023 m. teismas nustatė, kad atsakovės turtas buvo 1 440 720 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 834 733 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad 2023 m. atsakovė turėjo 827 134 Eur pelną. Iš viešai prieinamų duomenų taip pat nustatė, kad bylos nagrinėjimo dienai atsakovė UAB „Verslo valstija“ turi 2 darbuotojus, 63 308,38 Eur pradelstą nepriemoką VMI bei 2 016,59 Eur skolą VSDFV.
30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
31. Taigi, viena vertus, teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo, kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo nepašalina įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos įrodinėti jos (ne)mokumą. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad tokio pobūdžio bylose viešas interesas reikalauja visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp privataus bei viešojo intereso. Todėl tais atvejais, kai atsakovas, kuriam ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius įmonės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtis tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
32. Taigi, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus į bylą, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, gavusi pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2025 m. gegužės 30 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pratęsti terminą pateikti atsiliepimui į pareiškimą bei aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus. Prašyme apeliantė nurodė, kad pasikeitė jos vadovas, kuriam reikia papildomo laiko susipažinti su bendrovės dokumentais, kurių apimtis yra itin didelė. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu teismo įpareigojimo įvykdymas yra apsunkintas ir dėl bendrovės buhalterės kasmetinių atostogų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių apeliantės nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis bei 2025 m. birželio 9 d. rezoliucija termino nepratęsė ir tos pačios dienos nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Dėl to apeliantė neturėjo galimybės pateikti duomenis, pagrindžiančius bendrovės gyvybingumą ir mokumą (CPK 178 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovei įstatyme numatytą terminą atsiliepimui bei visiems rašytiniams duomenims, pagrindžiantiems jos pakankamą finansinę padėtį, į bylą pateikti, tačiau netenkinęs apeliantės pareiškimo dėl termino pratęsimo bei išnagrinėjęs nemokumo bylą, iš esmės nesudarė jai galimybės įrodinėti bei pateikti visus (ir naujausius) finansinės atskaitomybės duomenis, todėl atsakovė tokios savo pareigos byloje nerealizavo.
35. Kaip jau nurodyta nutarties 26 punkte, faktinė bendrovės mokumo būsena turi būti vertinama ir pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Pažymėtina, kad, nors bendrovės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs VĮ Registrų centre bei kituose viešuosiuose registruose esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei įvertinęs apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės nemokumo, iš esmės vadovavosi neaktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais (už 2023 m.). Tokiai situacijai susiklosčius, pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino bendrovės realios esamos finansinės padėties, bet ir neatliko paskutinių finansinių rodiklių dinamikos (finansinės situacijos vertinimo) palyginimo, o tai ypač svarbu įsitikinimui ar vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį, ar visgi vykdoma veikla leis perspektyvoje stabilizuoti padėtį bei atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į tai, ar finansiniai sunkumai nebuvo sąlygoti juridinio asmens veiklos specifikos, kuri imli laikui bei sąlygota tiek veiklos, tiek gaunamų pajamų sezoniškumo.
37. Nors, kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama būtent bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau kaip paminėta nutarties 30 punkte, bankroto bylose vyraujantis viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu bei remtis teisėjo vadovavimo procesui principu, kuris, be kita ko, sietinas su teismo veiksmais užtikrinant viešąjį interesą nemokumo procese, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg skubotai išnagrinėjo bylą ir neatskleidė jos esmės, t. y. nepakankamai ištyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės (ne)gyvybingumu ir (ar) jos perspektyvomis stabilizuoti finansinę padėtį, nepareikalavo naujesnių finansinės atskaitomybės dokumentų bei kitų duomenų tokiam įsitikinimui pasiekti.
38. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Verslo valstija“ įregistruota 2012 m. gegužės 2 d., bendrovės vadovu nuo 2025 m. balandžio 23 d. paskirtas R. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei apeliantės pateiktų naujų įrodymų matyti, kad bendrovės vardu įregistruoti 23 žemės sklypai, 14 pastatai, apeliantei taip pat priklauso įrankiai, įranga bei kitas inventorius (kilnojamas turtas). AB „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra registruotos 5 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto bendrovės balanso už 2024 m. matyti, kad bendrovės turtas sudarė 1 357 310 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 1 239 894 Eur, trumpalaikis – 117 416 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 487 821 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 278 116 Eur.
39. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už ataskaitinį laikotarpį iki 2025 m. gegužės 31 d. matyti, kad bendrovės turtą sudaro 1 006 884 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 940 035 Eur, trumpalaikis – 66 849 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 469 347 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė ataskaitinį laikotarpį iki 2025 m. gegužės 31 d. baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 150 339 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolių kontorose yra vykdoma 19 vykdomųjų bylų. Viešais VMI 2025 m. liepos 10 d. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis; prieiga per internetą: https://www.vmi.lt/evmi/en/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) nustatyta, kad atsakovė turi 166 847,99 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis, atsakovė turi 6 675,82 Eur įsiskolinimą, iš jos atidėtos skolos suma – 4 191,65 Eur, bendrovėje yra 2 apdraustieji asmenys. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra inicijuotos 2 civilinės bylos (viena dėl skolos priteisimo, kita dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu subjekto dalyje).
40. Minėta, kad, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja), kuri nustatoma pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos ir įvertintos. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, rėmėsi neaktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais ir neįvertino atsakovės vykdomos veiklos specifiškumo bei sezoniškumo.
41. Bendrovės pagrindinę veiklą sudaro grūdininkystė, kuri lemia, kad bendrovė galimai visas savo metines pajamas sugeneruoja sezoniškai, ypač rudenį. Pasak atsakovės, ji šiuo metu augina produkciją ir atėjus rudeniui ją realizuos, tai leis jai sugeneruoti pajamas, kurios galės būti skiriamos atsiskaitymui su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovė valdo gana didelės vertės turtą. Be to, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimo dalis VSDFV buvo atidėtas. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojas gali prašyti ir mokesčių administratoriaus atidėti arba išdėstyti mokestinių nepriemokų mokėjimo terminus. Nustatytos aplinkybės dėl bendrovės realiai vykdomos veiklos specifiškumo ir sezoniškumo, o taip pat ir aplinkybė, kad UAB „Verslo valstija“ turi gana daug turto, kuris nors ir yra įkeistas, tačiau nepaneigia atsakovės nuosavybės fakto, taip pat atsižvelgiant, jog šiuo metu pas atsakovę dirba 2 darbuotojai, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovės siekį tęsti ūkinę komercinę veiklą bei stabilizuoti padėtį, galimai leidžiančią netolimoje ateityje atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir su ieškove. Pažymėtina, kad, pagal vykdomos veiklos specifiką, vertinant bendrovės pajėgumus vykdyti veiklą, generuoti pajamas, esmingai neturi reikšmės pagal sudarytas darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius, kadangi bendrovė, ypač atsižvelgiant į jos veiklos specifiškumą, savo veiklai vykdyti gali pasitelkti ir kitus (žmogiškuosius) resursus (pvz., sezoninius darbuotojus).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti faktinė situacija suteikia pagrindą papildomai ištirti esamą situaciją bei įsitikinti ar bendrovė faktiškai atitinka nemokios įmonės apibrėžimą, ar visgi, įvertinus jos vykdomą veiklą ir jos specifiką bei sezoniškumą, dalies kreditorių pastangas išlaikyti juridinį asmenį veikiančiu ūkio subjektu, dar būtų galima įvertinti, kad bendrovė yra gyvybinga ir jos finansiniai sunkumai yra laikini bei tolesnė veikla jai leistų stabilizuoti esamą padėtį, generuoti lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais.
43. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ištirtos bei įvertintos, o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme, reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalies teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
44. Pažymėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, jog įmonės turinčios finansinių sunkumų tik po truputį grįžta į normalias vėžes, įprastas darbo sąlygas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatlikus papildomo įrodymų ištyrimo ir neįsitikinus bendrovės galimybėmis stabilizuoti esamą padėtį, tokioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų jos darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas šiuo metu 2 apdraustiems asmenims sukūręs bei siekiantis mokesčius valstybei mokėti ūkio subjektas. Pažymėtina, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami iš esmės tuo pačiu būdu – ir iš lėšų, gautų pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau tai įprastai atliekama įstatyme numatyta tvarka (varžytynėse), nesiekiant gauti maksimalios turto kainos, todėl nėra užtikrinimo, kad su kreditoriais būtų atsiskaityta visa apimtimi.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus naujus finansinės atskaitomybės bei kitus duomenis išreikalautinus į bylą, būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta atsakovės finansinė padėtis bei įsitikinta jos (ne)galimybėmis vykdyti įsipareigojimus.
46. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia atsakovės UAB „Verslo valstija“ kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais (DOK–3056) pateikto rašytinio įrodymo – 2025 m. birželio 17 d. Skolos perkėlimo sutarties – priėmimo į bylą klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, turės įvertinti teikiamo duomens aktualumą ginčo esmei ir spręsti jo priėmimo į bylą klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
47. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisinei išvadai dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
48. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“ (juridinio asmens kodas 302774990) 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2025 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu.
Teisėja
Asta Radzevičienė