Administracinė byla Nr. eA-3075-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01983-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. Š. su 2017 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. AP-129 „Dėl R. Š. atleidimo iš einamų pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) R. Š. iš Agentūros priteisti jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) pareiškėjui iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą. Priėmus sprendimą, R. Š. prašė nurodyti skubiai vykdyti jo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir jo grąžinimo į pareigas.
2. R. Š. paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-17 „Dėl aplinkos apsaugos agentūros administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-17) buvo vykdomas Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas. Po struktūrinio pertvarkymo įsigaliojo nauja Agentūros administracijos struktūra ir buvo panaikinta viena iš trijų Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybių. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2017 m. sausio 5 d. pranešimu dėl pareigybės panaikinimo Nr. 13P-1.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su sprendimu nuo 2017 m. gegužės 5 d. naikinti konkrečią Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Teikiant 2017 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 13P-1, prie jo buvo pridėtas Įsakymas Nr. D1-17, pagal kurį, nauja Agentūros administracijos struktūra įsigalioja 2017 m. gegužės 5 d., o R. Š. buvo informuotas, kad jo pareigybė naikinama nuo 2017 m. gegužės 4 d. Be to, minėtame įsakyme buvo nurodyta, kad Agentūroje nuo 2017 m. gegužės 5 d. bus du direktoriaus pavaduotojai, nevertinant, kurios konkrečios pareigybės išlieka. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kodėl būtent jis atleidžiamas iš Agentūroje dirbusių trijų direktoriaus pavaduotojų. R. Š. žiniomis, kitiems Agentūros direktoriaus pavaduotojams net nebuvo pateikti pranešimai apie pareigybės naikinimą. Akcentavo, kad Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K. nuo 2017 m. pradžios dėl atliktos širdies operacijos buvo laikinai nedarbingas.
4. R. Š. pažymėjo, kad 2017 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. 13P-1 pateikimo metu jis augino vaiką iki 14 metų, todėl pranešimas apie pareigybės panaikinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, jam turėjo būti įteiktas prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo, t. y., ne vėliau nei 2017 m. sausio 4 d., tačiau atsakovas šį terminą pažeidė. Be to, pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas po 7 dienų, kai pagal 2017 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 13P-1 buvo panaikinta jo pareigybė.
5. R. Š. pažymėjo, kad 2017 m. sausio 6 d. su prašymu kreipėsi dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo ir buvo informuotas apie 18 laisvų pareigybių, bet jos nė viena jam nebuvo siūloma. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 5 d. iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo aktyviai buvo steigiamos ir / ar planuojamos steigti naujos pareigybės. Aplinkos ministerija 2017 m. sausio 17 d. atsakovui pavedė užtikrinti, kad darbuotojai į laisvas pareigas nebūtų priimami, o ypatingai svarbiais atvejais turėjo būti kreipiamasi į ministeriją dėl raštiško pritarimo. R. Š. su 2017 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Agentūrą ir nurodė, kad pageidauja gauti visą informaciją apie esamas, atsirandančias ar naujai kuriamas laisvas vietas, tačiau atsakymo negavo. Nors pareiškėjas siekė dirbti Agentūroje, jokie pasiūlymai dėl galimų pareigų jam nebuvo teikiami. R. Š. su 2017 m. vasario 20 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi dėl konkurso į laisvas Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pareigas organizavimo bei prašė pakeisti šios pareigybės aprašyme nustatytą specialųjį reikalavimą dėl išsilavinimo (pakartotinis prašymas buvo pateiktas 2017 m. kovo 17 d.), tačiau laisvos Departamento direktoriaus pareigos jam nebuvo pasiūlytos ir jas 2017 m. vasario 21 d. pradėjo eiti kitas asmuo. Pareiškėjo prašymą paaiškinti, kodėl jam nebuvo pasiūlytos minėtos pareigos, atsakovas ignoravo. 2017 m. kovo 17 d. R. Š. pateikė dar du tarnybinius pranešimus ir prašė organizuoti konkursus į laisvas Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Sužinojęs, kad Agentūros direktorius priėmė sprendimą tarnybinio kaitumo būdu į Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas perkelti valstybės tarnautoją iš kitos institucijos, pareiškėjas pradėjo aiškintis, kodėl jam nebuvo pasiūlytos nurodytos pareigos, ir jam 2017 m. kovo 27 d. pranešimu buvo pasiūlyta nuo 2017 m. gegužės 12 d. eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas bei buvo pareikalauta atsakymą pateikti iki 2017 m. kovo 31 d. R. Š. nurodė, kad jį domina galimybė eiti nurodytas pareigas ir 2017 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku paprašė papildomos informacijos, tačiau ji pareiškėjui nebuvo suteikta.
6. R. Š. nurodė, kad nors buvo informuotas apie savo pareigybės naikinimą nuo 2017 m. gegužės 4 d., atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl jo atleidimo, o pareiškėjas ir toliau vykdė savo darbo funkcijas. 2017 m. gegužės 9 d., likus 4 minutėms iki jo darbo dienos pabaigos, pareiškėjas gavo Agentūros Personalo skyriaus vedėjos elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jo pareigybė naikinama nuo 2017 m. gegužės 11 d. ir buvo pareikalauta apsispręsti dėl 2017 m. kovo 27 d. pranešime pateikto siūlymo eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas bei nurodyta, kad į šias pareigas R. Š. turėtų būti perkeliamas tarnybinio kaitumo būdu 2017 m. gegužės 12 d. 2017 m. gegužės 10 d., likus 1,5 valandos iki jo darbo pabaigos, pareiškėjui buvo pateikti dar du pasiūlymai eiti laisvas Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurios buvo laisvos jau nuo pat 2017 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. 13P-1 įteikimo. Atsakymą buvo prašoma pateikti iki 2017 m. gegužės 11 d. R. Š. buvo informuotas, kad pasiūlymas eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas taip pat galioja. Pareiškėjas nurodė, kad jam trūksta laiko apsvarstyti teikiamus naujus pasiūlymus, tačiau neatsižvelgus į R. Š. pateiktus pasiūlymus ir nesulaukus jo atsakymo, 2017 m. gegužės 11 d. 8.10 val. pareiškėjui buvo įteiktas Agentūros direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. AP-129 ir jis buvo atleistas iš pareigų, net neinformavus dėl pareigybės panaikinimo 2017 m. gegužės 11 d. R. Š. nuomone, jam teiktus pasiūlymus reikia vertinti ne kaip realų pasiūlymą eiti laisvas pareigas Agentūroje, o tik kaip siekį formaliai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus.
7. R. Š. pažymėjo, kad sprendžiant pagal Įsakymu Nr. D1-17 patvirtintą schemą, Agentūros administracijos struktūroje vieno iš direktoriaus pavaduotojų (naikinamos pareigybės) vietą užėmė Departamento direktorius, perkeliant Atliekų licencijavimo skyriaus ir Gyvosios gamtos leidimų skyriaus pavaldumą kitiems direktoriaus pavaduotojams. Pareiškėjo vykdomos funkcijos išliko – jos kiek siauresne apimtimi buvo perduotos Departamento direktoriui, kurio pareigybė pranešimo dėl pareigybės panaikinimo Nr. 13P-1 pateikimo momentu buvo laisva.
8. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas buvo organizuotas siekiant jį atleisti. Agentūroje nuo 2016 m. rudens po konflikto tarp R. Š. ir Agentūros direktoriaus prasidėjo pareiškėjo asmeninis persekiojimas. Per palygint trumpą laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. kovo 9 d.) anksčiau tik teigiamai vertintas pareiškėjas buvo pripažintas padaręs 6 tarnybinius nusižengimus ir už juos jam paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos (du griežti papeikimai ir 3 pastabos). Be to, Agentūros direktorius ėmėsi veiksmų dėl pareiškėjo darbo ir apmokėjimo sąlygų pabloginimo – 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu buvo panaikinta jam mokama priemoka, atimta galimybė naudotis tarnybiniu transportu bei reikalaujama bet kokį išvykimą iš Agentūros derinti su vadovybe raštu, be suderinimo su R. Š. buvo pakeistas jo darbo laikas.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad mažindamas pareigybių skaičių dėl ekonominių priežasčių, darbdavys turi pareigą pagrįsti objektyvias pasirinkimo atleisti konkretų darbuotoją priežastis. R. Š. nuomone, Agentūros sprendimas atleisti būtent jį, o ne kitus Agentūros direktoriaus pavaduotojus yra nepagrįstas. Vertinant pareiškėjo teisę likti tarnyboje lyginat su kitais Agentūros direktoriaus pavaduotojais, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis yra išklausęs 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programą, nuolat kėlė savo kvalifikaciją, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir daugiau nei 25 metų vadovaujamojo darbo patirtį bei didesnę nei 5 metų patirtį aplinkos apsaugos srityje; priimant R. Š. į pareigas, buvo pateiktas privalomas prašymas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį.
10. Teismo posėdyje pareiškėjas R. Š. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
11. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas paaiškino, kad R. Š. 2017 m. sausio 5 d. pranešimu Nr. 13P-1 buvo informuotas, kad vadovaujantis Įsakymu Nr. D1-17, nuo 2017 m. gegužės 5 d. įsigalioja nauja Agentūros administracijos struktūra. Pranešime nurodyta, kad nauja Agentūros struktūra siekiama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir šiuos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais Agentūrai priskirtas funkcijas. Taip pat siekiama maksimalių nustatytų įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų reikšmių įstaigų administracijų struktūrų valdymo srityje, optimaliai paskirstyti Agentūros vadovybei tenkančias veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijų apimtis bei mažinti valdymo grandį. Agentūros administracijos struktūroje ir administracijos struktūros schemoje nustatomos dvi Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybės vietoje buvusių trijų.
13. Agentūra teigė, kad skunde klaidingai nurodoma, jog R. Š. nebuvo informuotas, kodėl atsakovas iš trijų direktoriaus pavaduotojų nusprendė atleisti būtent jį. Pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, teikiamas pranešimas apie pareigybės panaikinimą, įvertinus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodytą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsniu, pareiškėjas pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, priešingai nei kiti Agentūros direktoriaus pavaduotojai, neturėjo. Agentūros direktorius, negavęs R. Š. prašymo dėl perkėlimo į kitas pareigas, 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. AV-107, įsigaliojusiu 2017 m. gegužės 12 d., panaikino Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybę.
14. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas augina vaiką iki 14 metų, laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 2017 m. sausio 5 d. pranešimas jam buvo įteiktas nedelsiant, kad nebūtų pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo reikalaujamas 4 mėnesių įspėjimo terminas. Vadovaujantis Įsakymu Nr. D1-17, 2017 m. sausio 5 d. pranešime Nr. 13P-1 pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo pareigybė naikinama 2017 m. gegužės 4 d., nes nuo 2017 m. gegužės 5 d. Agentūros administracijos struktūroje trečios direktoriaus pavaduotojo pareigybės nebėra. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-23 aplinkos ministro įsakymo dėl Agentūros struktūros įsigaliojimo terminas buvo pakeistas į 2017 m. gegužės 12 d. Taigi, viena Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybė turėjo būti panaikinta 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. gegužės 11 d. iš pareigų atleidžiant jas einantį valstybės tarnautoją.
15. Agentūra teigė, kad pareiškėjui ir po 2017 m. gegužės 5 d. iki atleidimo dienos buvo siūloma eiti laisvas pareigas, todėl jis turėjo žinoti apie pareigybės naikinimo termino pratęsimą. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad Agentūra ir po 2017 m. gegužės 5 d. toliau vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, užtikrino valstybės tarnautojo teises, socialines ir kitas garantijas bei teisėtus interesus ir R. Š. pasiūlė kitas pareigas, kurias jis galėtų eiti, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios jas eiti.
16. Atsakovas pažymėjo, kad R. Š. 2017 m. sausio 6 d. buvo suteikta jo reikalaujama informacija dėl laisvų pareigybių, o jai pasikeitus ir atsilaisvinus pareigybėms, kurioms eiti pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, jam buvo įteikti pranešimai apie siūlomas pareigas. R. Š. atskiro rašytinio prašymo Agentūros direktoriui teikti informaciją apie visas Agentūroje esamas, atsirandančias ar naujai kuriamas laisvas pareigybes nepateikė, todėl Agentūra neturėjo pareigos siūlyti jam pareigybių, kurių specialiųjų reikalavimų jis neatitiko, todėl ne visos iš minėtų laisvų 18 pareigybių Agentūroje R. Š. buvo siūlomos. Atsakovas, tinkamai įgyvendindamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją, siūlė pareiškėjui eiti laisvas pareigas, tačiau tik nuo R. Š. valios priklausančių veiksmų jam pateikti pasiūlymai nebuvo priimti.
17. Agentūra nurodė, kad siūlymas pareiškėjui eiti Departamento direktoriaus pareigas nebuvo teikiamas, kadangi jis neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimu, t. y., nustatyto išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo lygio. Specialusis reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą yra pagrįstas atsižvelgiant į Departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus uždavinius, yra būtinas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti bei atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą. Priešingai nei Agentūros direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta atlikti administravimo ir vadovavimo funkciją bei kuruoti pavaldžių skyrių darbą, Departamento direktorius pagal kompetenciją yra įgaliotas tvirtinti ir pasirašyti leidimus bei priimti sprendimus, pagal Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo nuostatas, tam reikalingas specialistas, turintis specialųjį išsilavinimą ir specialiųjų žinių, tačiau pareiškėjas iš esmės atliko administratoriaus funkcijas ir tik tam tikra dalimi kuravo pavaldžių skyrių darbą. R. Š. neatitiko ir kito specialiojo reikalavimo – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo B2 lygiu. Agentūra, gavusi pareiškėjo prašymą, neturėjo jokio pagrindo keisti specialiuosius reikalavimus. Prerogatyva nustatyti specialiuosius reikalavimus Departamento direktoriaus pavaduotojui priklauso Agentūros vadovui.
18. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokiu būdu, forma ar veiksmu neišreiškė pageidavimo eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, nes tokį norą išreiškus, jis tarnybinio kaitumo būdu būtų buvęs perkeltas į nurodytas pareigas. Tik nuo R. Š. valios priklausė sprendimas nebetęsti tarnybos Aplinkos apsaugos agentūroje. Pareiškėjui buvo pateikta visa informacija apie priedus, kvalifikacinę klasę bei priemokas, susijusias su nurodyta pareigybe.
19. Agentūra pažymėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigos pirmiausia buvo pasiūlytos kitam valstybės tarnautojui, tačiau pastebėjęs šią klaidą, Agentūros Personalo skyrius ją ištaisė ir pateikė pasiūlymą šias pareigas eiti pareiškėjui. Atsakovas neneigė savo atsakomybės už tinkamą darbo organizavimą ir atkreipė dėmesį, kad nurodyti argumentai patvirtina, jog R. Š. buvo užtikrintos galimybės eiti siūlomas Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Šias pareigas pareiškėjui buvo siūloma eiti iki pat jo atleidimo iš Agentūros dienos. Pareiškėjui apie naujas pareigybes buvo pranešta, kai tik paaiškėjo, jog jos atsilaisvina. R. Š. nepriėmus nė vieno pasiūlymo eiti laisvas pareigas, jam 2017 m. gegužės 11 d. buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš pareigų. Nors pareiškėjui apie vyriausiųjų specialistų pareigybes buvo pranešta tik vieną dieną prieš atleidimą, laikytina, jog jam buvo suteiktas protingas terminas apsispręsti dėl siūlomų pareigybių, atsižvelgiant į tai, kad buvo siūlomos aukštesnės kategorijos pareigybės. R. Š. teiktuose pranešimuose buvo aiškiai pažymėta, kad jo pareigybė naikinama nuo 2017 m. gegužės 11 d., t. y., pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 10 d. turėjo priimti sprendimą dėl pageidaujamų pareigų Agentūroje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigybėje, tiek ir siūlytose vyriausiųjų specialistų pareigybėse veiklos sritis sutampa, todėl R. Š. sprendimo priėmimo vilkinimas negali būti pateisinamas. Be to, Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigos pareiškėjui buvo siūlomos daugiau nei pusantro mėnesio. Agentūros nuomone, ginčijamas jos direktoriaus priimtas 2017 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. AP-129 yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Teismo posėdyje atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
22. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes bei išanalizavęs Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatą, pažymėjo kad sprendžiant dėl valstybės tarnautojo atleidimo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, taip pat ir panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes tinkamą įgyvendinimą. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytas vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais bei atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, tvarkyti savo struktūrą taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.
23. Teismas akcentavo, kad 2017 m. sausio 5 d. Nr. 13P-1 pranešime dėl pareigybės panaikinimo buvo nurodyta, jog pranešimas apie pareigybės panaikinimą teikiamas įvertinus Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodytą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Byloje yra pateiktas Agentūros 2017 m. kovo 28 d. raštas Nr. (17)-A4-3269 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ Valstybės tarnybos departamentui, kuriame nurodyta, kad Agentūros direktoriaus pavaduotoja A. M. Agentūroje dirba nuo 2003 m. sausio 2 d. Pirmenybės teisę būti palikta dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, ji turi vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą Agentūroje, taip pat nėra įgijusi teisės į visą senatvės pensiją. Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K. pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, turi vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi iki senatvės pensijos jam liko ne daugiau kaip treji metai. Pareiškėjas R. Š., vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsniu, pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, neturi. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti būtent pareiškėjo pareigybę ir jo teisių nepažeidė.
24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad R. Š. teiginiai, jog jam nėra žinoma, nuo kada realiai yra naikinama jo pareigybė, taip pat yra nepagrįsti. Pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo perkeltas aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-23 į 2017 m. gegužės 12 d. R. Š., būdamas Agentūros direktoriaus pavaduotoju, galėjo ir turėjo žinoti apie minėtą įsakymą. Taip pat pareiškėjas apie naikinamą pareigybę buvo informuotas Agentūros Personalo skyriaus vedėjos 2017 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku.
25. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Agentūra siekė atleisti būtent R. Š.. Pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo skiriamos tarnybinės nuobaudos, nesudaro pagrindo teigti, jog jo atleidimo procedūra buvo vykdoma netinkamai.
26. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakymu Nr. D1-17 nuo 2017 m. gegužės 5 d. įsigaliojo nauja Agentūros administracijos struktūra ir administracijoje buvo nustatytos dvi Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybės vietoje buvusių trijų. Tą pačią dieną pareiškėjas gavo 2017 m. sausio 5 d. pranešimą dėl pareigybės panaikinimo Nr. 13P-1. Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. Dl-23 buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 12 d. įsigalioja nauja Agentūros administracijos struktūra, t. y., Agentūros struktūros įsigaliojimo terminas buvo pakeistas į 2017 m. gegužės 12 d., todėl darytina išvada, kad atsakovas 4 mėnesių įspėjimo termino, nustatyto Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepraleido. Nors R. Š. su aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-23, kuriuo buvo perkeltas Įsakymo Nr. D1-17 įsigaliojimo terminas, pasirašytinai nebuvo supažindintas, tačiau, kaip nurodo atsakovas, visi Agentūros direktoriaus įsakymai keliami į Vieningą dokumentų valdymo sistemą ir prieinami visiems Agentūros valstybės tarnautojams bei darbuotojams.
27. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. kovo 27 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. 13P-2, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. gegužės 12 d. jam buvo siūloma eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 15 kategorijos, pareigas, į kurias, esant raštiškam R. Š. prašymui, jis būtų perkeltas 2017 m. balandžio 14 d. Agentūros Personalo skyriaus vedėja elektroniniu laišku priminė pareiškėjui apie 2017 m. kovo 27 d. pranešime siūlomas pareigas ir prašė dėl jų apsispręsti iki 2017 m. balandžio 18 d. R. Š., 2017 m. balandžio 18 d. atsakydamas Agentūros Personalo skyriaus vedėjai, paprašė pateikti informaciją dėl darbo sąlygų, krūvio ir, ar perkeliant jį į kitas pareigas, išliks turima trečia kvalifikacinė klasė. Agentūros Personalo skyriaus vedėja 2017 m. balandžio 19 d. pareiškėją informavo, kad perkeliant karjeros valstybės tarnautoją į žemesnės kategorijos pareigas, kai naikinama jo prieš tai buvusi pareigybė, yra išsaugomas nepertraukiamas tarnybos stažas, socialinės ir kitos garantijos (kvalifikacinės klasės, kasmetinės atostogos ir t. t.), numatytos Valstybės tarnybos įstatyme bei Darbo kodekse.
28. Agentūra 2017 m. gegužės 10 d. pateikė R. Š. pranešimą apie siūlomas pareigas Nr. 13P-4, kuriame siūlė nuo 2017 m. gegužės 12 d. eiti Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos, pareigas. Agentūra tą pačią dieną pateikė pareiškėjui pranešimą apie siūlomas pareigas Nr. 13P-3, kuriame siūlė nuo 2017 m. gegužės 12 d. eiti Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 12 kategorijos, pareigas. Taigi, siūlymai R. Š. eiti kitas pareigas nebuvo fiktyvūs, pareiškėjui buvo atsakyta, kad perkeliant jį į kitas pareigas, išlieka turima klasė, todėl jo teiginiai, kad nebuvo teikiama informacija ir siūlymai eiti kitas pareigas buvo fiktyvūs, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjui 2017 m. sausio 9 d. buvo pateikta informacija apie visas laisvas pareigybes ir pridėtas 2017 m. sausio 9 d. laisvų pareigybių sąrašas. R. Š. taip pat buvo pateikti 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. gegužės 10 d. pranešimai su siūlymais eiti kitas pareigas, tačiau jis nepareiškė noro jas eiti.
29. Teismas pažymėjo, kad Agentūros 2017 m. kovo 6 d. rašte Nr. (17)-A4-2394 nurodyta, jog pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu buvo vykdomos priėmimo į valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigas procedūros, tačiau aplinkybė, kad minėtu laikotarpiu buvo steigiamos naujos pareigybės, nesudaro pagrindo teigti, kad R. Š. pareigybės panaikinimas nebuvo būtinas ir realus.
30. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pasiūlymas pareiškėjui eiti Departamento direktoriaus pareigas nebuvo teikiamas, nes jis neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimu, t. y., nustatyto išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo lygio. Teismo nuomone, atsižvelgiant į Departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus uždavinius, specialusis reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą yra būtinas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti ir negali būti laikomas pertekliniu. Departamento direktoriaus pareigybės aprašymas patvirtina, kad Departamento direktoriui yra priskirtos funkcijos atstovauti Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų susitikimuose, kad būtų pasiekti Agentūros strateginiai tikslai. Taigi, yra akivaizdu, kad ir specialusis reikalavimas turėti atitinkamą užsienio kalbos mokėjimo lygį yra pagrįstas ir negali būti laikomas pertekliniu.
31. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų, buvo priimtas teisėtai, byloje nenustatyta jokių esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti atsakovo direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. priimtą įsakymą Nr. AP-129, todėl R. Š. reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo atmetė. Netenkinęs šio pareiškėjo skundo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus grąžinti R. Š. į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas bei jam iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

III.

32. Pareiškėjas R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti: panaikinti Agentūros direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. AP-129, grąžinti pareiškėją į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, R. Š. iš Agentūros priteisti jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pareiškėjui iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą. Priėmus sprendimą, R. Š. prašo nurodyti skubiai vykdyti jo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir jo grąžinimo į pareigas.
33. Apeliantas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė jo argumentus, jog Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas buvo organizuotas siekiant atleisti pareiškėją. Tai patvirtina ir jo atžvilgiu pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai bei darbo ir apmokėjimo sąlygų pabloginimas. Nors teismas tenkino R. Š. prašymą išreikalauti iš atsakovo pranešimus kitiems direktoriaus pavaduotojams V. K. ir A. M. apie direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimą, šie įrodymai nebuvo pateikti. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo konstatuota, kad pranešimas dėl direktoriaus pareigybės panaikinimo buvo teiktas tik pareiškėjui. Be to, Agentūros direktoriaus sprendimas dėl konkrečios direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo buvo priimtas tik 2017 m. gegužės 5 d.
34. R. Š. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas buvo realus, ir nepagrįstai apsiribojo tik pareiškėjo atleidimo procedūros tyrimu. Nors teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, tačiau jis privalo tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo subjekto sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turint tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Pareiškėjas akcentuoja, kad vykdomos funkcijos išliko – jos kiek siauresne apimtimi buvo perduotos Departamento direktoriui, kurio pareigybė 2017 m. sausio 5 d. pranešimo pateikimo momentu buvo laisva, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir apsiribojo tik vertinimu, kurie iš trijų Agentūros direktoriaus pavaduotojų turėjo pirmenybės teisę likti tarnyboje. Aplinkybę, kad Departamento direktorius iš esmės po pareiškėjo atleidimo pavadavo Agentūros direktorių (vykdė Agentūros direktoriaus pavaduotojo funkcijas), patvirtina, šio asmens, kaip laikinai einančio Agentūros direktoriaus pareigas, pasirašyti dokumentai. Atleidus R. Š., buvo atliktas dar vienas Agentūros struktūros pertvarkymas. 2017 m. liepos 25 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 -645 buvo pripažintas netekusius galios 2017 m. sauso 5 d. ministro įsakymas ir patvirtinta nauja Agentūros administracijos struktūra. Po naujos struktūros pertvarkos atsirado nauja Agentūros administracijos vadovybės pareigybė – Agentūros administracijos direktorius, o tai tik patvirtina, kad pareiškėjo pareigybės naikinimas buvo fiktyvus. R. Š. atitinka visus reikalavimus, keliamus šiai pareigybei (pareiškėjas pateikė prašymą priimti jį į naujas sukurtas administracijos direktoriaus pareigas, bet prašymas buvo atmestas). Dėl 2017 m. sausio 5 d. patvirtintos naujos Agentūros administracijos struktūros buvo atleistas tik vienas tarnautojas – R. Š..
35. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad jis buvo atleistas pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta jokių esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą – vien tik formalus Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo egzistavimas savaime nesudaro prielaidos valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų visais atvejais pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Akcentuoja, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie jo pareigybės panaikinimą. Tik nagrinėjant bylą teisme, jis sužinojo apie 2017 m. sausio 6 d. aplinkos ministro įsakymą, kuriuo buvo pakeista 2017 m. sausio 5 d. įsakymo įsigaliojimo data – perkelta iš 2017 m. gegužės 5 d. į 2017 m. gegužės 12d. Su aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu pareiškėjas nebuvo supažindintas. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Š. su aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu nebuvo pasirašytinai supažindintas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie šį įsakymą, nes, kaip nurodo atsakovas, visi Agentūros direktoriaus įsakymai keliami į Vieningąją dokumentų valdymo sistemą ir prieinami visiems Agentūros valstybės tarnautojams bei darbuotojams. Pažymi, kad administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie minėto įsakymo įkėlimą į Vieningąją dokumentų valdymo sistemą. Be to, Valstybės tarnybos įstatymas nenustato reikalavimo pačiam tarnautojui ieškoti teisės aktų, kuriais remiantis jis gali būti atleistas iš tarnybos. Net jeigu Agentūra aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymą įkėlė į minėtą sistemą, R. Š. su juo nesusipažino. Vieningoje dokumentų valdymo sistemoje yra tūkstančiai dokumentų ir pareiškėjas neturi galimybės visų jų sekti. R. Š. pateikus 2017 m. sausio 5 d. pranešimą, jis neturėjo jokio poreikio ar pareigos domėtis personalo klausimais. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas nei tarp atitinkamus aktus, susijusius su aplinkos ministro 2017 m. sausio 5 d., ruošiančių tarnautojų, nei tarp Agentūros darbuotojų, kuriems skiriamas šis dokumentas.
36. R. Š. atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė datos, kada pareiškėjas buvo informuotas apie jo pareigybės naikinimą 2017 m. gegužės 12 d. R. Š. nuomone, pasiūlymai eiti laisvas pareigas negali būti vertinami kaip tinkami pranešimai apie pareigybės naikinimą, nes juose nurodoma data, nuo kurios siūloma eiti laisvas pareigybes, bet ne data, kada naikinama pareiškėjo pareigybė. R. Š. nebuvo paaiškinta, kodėl jis yra atleistas po 7 dienų nuo 2017 m. sausio 5 d. pranešime nurodytos jo pareigybės panaikinimo datos. Be to, ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis aplinkos ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymu.
37. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo pareigybė buvo panaikinta tik 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu, kuris įsigaliojo 2017 m. gegužės 12 d. Su 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu R. Š. buvo supažindintas tik 2017 m. gegužės 8 d., t. y., pareiškėjas apie jo pareigybės naikinimo datą sužinojo prieš 3 dienas iki jos panaikinimo. Be to, R. Š. pareigybė buvo panaikinta 2017 m. gegužės 12 d., o pareiškėjas buvo atleistas 2017 m. gegužės 11 d. 2017 m. sausio 5 d. pranešime, nors ir nesant priimto konkretaus atsakovo sprendimo, nurodoma, kad 2017 m. gegužės 4 d. panaikinama būtent konkreti R. Š. pareigybė, nenurodant jokios motyvacijos. Pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nenumato galimybės perkelti atleidimo datą nei kai valstybės tarnautojas iš pareigų pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleidžiamas pažeidžiant pranešimo apie naikinamą valstybės tarnautojo pareigybę įteikimo terminą, nei kai keičiama pareigybės panaikinimo data, jeigu neteikiamas atitinkamas pranešimas apie pareigybės panaikinimą.
38. R. Š. nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti būtent pareiškėjo Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybę ir jo teisių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Agentūros direktoriaus pavaduotojų kvalifikacijos ir vertino tik tai, kurie iš pavaduotojų turi pirmenybės teisę likti darbe. Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, leido teigti apie aukštesnę nei kitų direktoriaus pavaduotojų kvalifikaciją, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nekonstatavo, kad visų Agentūros direktoriaus pavaduotojų kvalifikacija buvo vienoda ir todėl pareiškėjo atleidimą lėmė tai, kad jis neturėjo pirmenybės teisės likti tarnyboje. Atsakovas pateikė kitų dviejų Agentūros direktoriaus pavaduotojų išsilavinimą liudijančius dokumentus – V. K. įgyta specialybė – geografas, o A. M. – geografijos dėstytoja, tačiau teismas nevertino, ar visų Agentūros direktoriaus pavaduotojų kvalifikacija pagal pateiktus įrodymus yra vienoda.
39. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad pasiūlymai eiti Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo fiktyvus. Pažymi, kad ginčijamas įsakymas buvo paruoštas dar iki pateikiant pareiškėjui pasiūlymus dėl laisvų pareigybių. Akivaizdu, kad atsakovas net nemanė, jog R. Š. yra siūlomos konkrečios pareigos, ir jau teikdamas šiuos pasiūlymus, jis buvo nusprendęs pareiškėją atleisti, tačiau teismas šios aplinkybės iš viso nevertino.
40. Vertinant pasiūlymus eiti Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, pareiškėjui nebuvo suteikta būtina informacija. Teismas klaidingai nurodė, kad tokia informacija R. Š. buvo suteikta 2017 m. balandžio 19 d. elektroniniu Agentūros Personalo skyriaus vedėjos laišku. Neaišku, kaip 2017 m. balandžio 19 d. laišku galėjo būti suteikta informacija, kai pasiūlymai buvo pateikti tik 2017 m. gegužės 10 d. 2017 m. gegužės 9 d. rašte, kuriame pakartotinai buvo siūloma eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, buvo nurodyta, kad daugiau jokių kitų laisvų pareigų, kurių pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka, Agentūroje nėra ir nebus. Minėti pasiūlymai ginčijamame įsakyme nebuvo nepaminėti.
41. Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo pasiūlyta eiti laisvas pareigybes Agentūroje, apie kurias jis sužinojo tik bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjui nebuvo tinkamai ir laiku pateiktas pasiūlymas eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas.
42. R. Š. nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į Departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus uždavinius, specialusis reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą yra būtinas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti bei negali būti laikomas pertekliniu. Agentūra netinkamai nustatė specialiuosius reikalavimus Departamento direktoriaus pareigybei ir taip eliminavo pareiškėjo teisę eiti šias pareigas. Teikdamas paaiškinimus teismui, pareiškėjas nurodė, kad jo turimos žinios ir kvalifikacija nesudarė problemų vykdyti ir Departamento direktoriui priskirtas funkcijas.
43. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o R. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Agentūra taip pat prašo prie administracinės bylos pridėti teikiamus įrodymus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
44. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad poreikis keisti Agentūros administracijos struktūrą ir struktūros schemą atsirado aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-867 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. Dl-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitus Agentūros nuostatus, kuriais Agentūrai buvo pavestos naujos funkcijos, taip pat 2016 m. pabaigoje atlikus Agentūros funkcijų analizę. Agentūros administracijos struktūros ir struktūros schemos pakeitimu siekiama įsteigti Teritorijų planavimo skyrių, racionaliau naudoti turimus finansinius įstaigos išteklius, didinti įstaigos veiklos skaidrumą ir efektyvumą, optimaliai paskirstyti Agentūros vadovybei tenkančias koordinavimo veiklos ir kontrolės funkcijų apimtis, atsisakant nereikalingos valdymo grandies, veiksmingai ir racionaliai panaudoti darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, sumažinant aukštesniosios grandies vadovų pareigybių skaičių viena pareigybe ir padidinant žemesniosios grandies vadovų pareigybių skaičių viena pareigybe.
45. Agentūra pažymi, kad Įsakymu Nr. D1-17 patvirtinus naują Agentūros administracijos struktūrą ir struktūros schemą, 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. AV-107 patvirtinus kitų Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus, Agentūros direktoriaus pavaduotojo funkcijos buvo perskirstytos, pakeitus Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas. Agentūros direktoriui po struktūrinių pertvarkymų, be kitų administracijos padalinių, tapo pavaldus ir Departamentas. Pažymi, kad pareiškėjo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš tarnybos laikotarpiu apie Agentūros administracijos struktūros pakeitimą, kai Agentūroje įsteigiamas Administravimo departamentas ir nauja Administravimo departamento direktoriaus pareigybė, nebuvo žinoma. Agentūros Administravimo departamento direktoriaus pavaldume nėra nei vieno skyriaus, kurio veiklą pagal Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas kuravo ir organizavo R. Š.. Atsakovas nesutinka, kad Departamento direktorius vykdė Agentūros direktoriaus pavaduotojo funkcijas, t. y., po pareiškėjo atleidimo pavadavo Agentūros direktorių.
46. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgus į Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatas, numatančias darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, ir į turimas visų Agentūros direktoriaus pavaduotojų kvalifikacijas, buvo patikrinta ir nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe. Agentūra pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iki pranešimo apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš einamų pareigų, gavusi 2017 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. Dl-17, nedelsdama įvertino Darbo kodekso 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, Agentūros direktoriaus pavaduotojų turimas kvalifikacijas ir priėmė sprendimą, kuriam iš trijų karjeros valstybės tarnautojų, einančių Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, teiks pranešimą apie pareigybės panaikinimą.
47. Agentūra pažymi, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-23, pareiškėjui pranešimas buvo įteiktas daugiau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Dėl naujos Agentūros administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos įsigaliojimo datos pakeitimo į 2017 m. gegužės 12 d. R. Š. įteikus pranešimą 2017 m. gegužės 5 d., teisės aktais nustatytos socialinės garantijos nebuvo pažeistos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-23, tačiau jis apie konkrečią einamų pareigų panaikinimo datą žinojo iš kitų informacijos šaltinių bei dokumentų. Apeliantas per Vieningąją dokumentų valdymo sistemą 2017 m. gegužės 8 d. 7.12 val. susipažino su 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. AV-107, kuriuo buvo panaikinamos, steigiamos pareigybės, tvirtinamas pareigybių sąrašas, pareigybių aprašymai, pripažįstami netekusiais galios Agentūros direktoriaus įsakymai dėl struktūrinių pertvarkymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo, ir kuris įsigaliojo 2017 m. gegužės 12 d. Agentūros Personalo skyriaus vedėja 2017 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku pateikė R. Š. papildomą informaciją, priminimą dėl numatomo jo einamos pareigybės panaikinimo ir galimojo atleidimo iš pareigų. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas netinkamai interpretuoja, jog jeigu 2017 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. D1-23 ir 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. AV-107 įsigalioja 2017 m. gegužės 12 d., tai reiškia, kad R. Š. einama pareigybė buvo panaikinta tik 2017 m. gegužės 12 d., o tai reikštų, kad pareiškėjas iš pareigų turėjo būti atleistas ne 2017 m. gegužės 11 d., o 2017 m. gegužės 12 d. 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. AV-107, kuriuo buvo panaikinamos, steigiamos pareigybės, patvirtintas pareigybių sąrašas, pareigybių aprašymai pripažįstami netekusiais galios, Agentūros direktoriaus įsakymai dėl struktūrinių pertvarkymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo, Agentūros pareigybių sąraše 2017 m. gegužės 12 d. iš viso yra 257 pareigybės. Šiame sąraše nėra Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, vadinasi, ši pareigybė buvo panaikinta 2017 m. gegužės 11 d. Teigia, kad R. Š. turėjo būti atleistas ar perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo tos pačios kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas paskutinę Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės galiojimo dieną, t. y., 2017 m. gegužės 11 d.
48. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui iki jo pareigybės panaikinimo, jo įspėjimo dėl pareigybės panaikinimo ir galimo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų laikotarpiu buvo pasiūlytos esamos laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus jis atitiko pagal kvalifikaciją, išsilavinimą, dalykines savybes ir turimus įgūdžius atlikti pareigybės aprašymuose nurodytas funkcijas. R. Š. neatitiko Departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų – turėti atitinkamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkamą užsienio kalbos mokėjimo lygį, todėl šios pareigos jam nebuvo pasiūlytos. Agentūra nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Departamento direktorius perėmė didžiąją dalį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir pagal 2017 m. sausio 5 d. įsigaliojusią naują Agentūros administracijos struktūros schemą vieno iš Agentūros direktoriaus pavaduotojų vietą užėmė Departamento direktorius. Pareiškėjas, turėdamas informacijos apie laisvas pareigybes, turėjo teisę ir savo iniciatyva išreikšti valią būti perkeltam į kitas pareigas.
49. Agentūra pažymi, kad pareiškėjui nuo 2017 m. kovo 27 d. buvo siūlyta eiti Departamento Vilniaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 15 kategorijos, pareigas, tačiau per įspėjimo laikotarpį jis neišreiškė savo valios eiti šias pareigas. R. Š. 2017 m. gegužės 10 d. 14.30 val. pranešimu apie siūlomas pareigas Nr. 13P-3 buvo siūlyta nuo 2017 m. gegužės 12 d. eiti Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 12 kategorijos, pareigas, o pranešimu apie siūlomas pareigas Nr. 13P-4 buvo siūloma nuo 2017 m. gegužės 12 d. eiti Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos, pareigas. Agentūros Personalo skyriaus vedėja 2017 m. gegužės 9 d. elektroniniu paštu teikė R. Š. susipažinti Agentūros direktoriaus įsakymo dėl jo perkėlimo į kitas pareigas projektą ir priminė, kad jis vis dar gali eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjui 2017 m. gegužės 11 d. pasirašytinai buvo įteiktas ginčijamas įsakymas. R. Š. turėjo dar vieną darbo dieną apsispręsti dėl 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. kovo 27 d. teiktų siūlymų eiti laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Pareiškėjui išreiškus valią eiti pasiūlytas pareigas po įsakymo pasirašymo, šis įsakymas būtų buvęs atšauktas. Agentūra R. Š. siūlymą eiti pareigas teikė iki jo pareigybės panaikinimo, todėl nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o teikti siūlymai eiti laisvas Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo ir Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nebuvo fiktyvūs ir neteisėti. Atsakovas akcentuoja, kad Agentūra iki naujos Agentūros administracijos struktūros įsigaliojimo 2017 m. gegužės 12 d. nuo pranešimo įteikimo iki jo atleidimo iš einamų pareigų datos tinkamai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbdaviui pareigą užtikrinti pareiškėjo teisių į socialines ir kitas garantijas įgyvendinimą, užtikrino jo teises bei teisėtus interesus bei nesant tos pačios kategorijos pareigų, pasiūlė žemesnės kategorijos pareigas, kurias jis galėtų eiti, tačiau R. Š. neišreiškė valios pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo suteikta socialine garantija būti perkeltam į kitas pareigas ir tęsti valstybės tarnybos santykius.
50. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjo persekiojimas nebuvo vykdomas. Tarnybinės nuobaudos R. Š. kas kartą buvo skiriamos tam turint pakankamą teisinį pagrindą ir yra motyvuotos. Apeliantui visada buvo suteikiama teisė pateikti pasiaiškinimus bei skiriamos nusižengimui proporcingos nuobaudos. Tikėtina, kad atsižvelgiant į pareiškėjui iškeltų tarnybinių nusižengimų tyrimų skaičių, jis tikslingai akcentuoja persekiojimą Agentūroje, siekdamas sustiprinti savo gynybinę poziciją emociniais argumentais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų galimam persekiojimui pagrįsti. R. Š. pateikia deklaratyvius teiginius, kad Agentūros direktoriaus iniciatyva inicijuota Agentūros administracinės struktūros pertvarka iš esmės buvo paruošta siekiant jį atleisti iš einamų pareigų, ir klaidina teismą.
51. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, ištyręs visus šalių pateiktus įrodymus byloje, remdamasis teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, tinkamai bei pagrįstai nustatė, kad Agentūros direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. AP-129 „Dėl R. Š. atleidimo iš einamų pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas jį panaikinti. Teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Atsakovas akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

52. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta kompetencija tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinęs teismo sprendimą, iš esmės sutinka su teismo sprendimo išvadomis.
53. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90)). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo išvadų, tik atsako į esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, taip papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kadangi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo.
54. Pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
55. Asmuo, atleidžiamas iš tarnybos šiuo pagrindu, turi teisę į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantiją būti paskirtam į kitas pareigas. Minėta teisės norma nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, o atleidžiamas jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas.
56. Pareiškėjas iš esmės apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl jo užimtos pareigybės panaikinimo bei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pažeidimu, nepasiūlius kitų pareigų.
57. Dėl pareigybės panaikinimo teisėtumo šiam ginčui aktualioje byloje teismas yra nustatęs, kad nagrinėjant tokias bylas, laikomasi pozicijos, jog pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas, nevertindamas ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).
58. Šio ginčo atveju Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas buvo vykdomas remiantis aplinkos ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-17 „Dėl aplinkos apsaugos agentūros administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad struktūriniai pertvarkymais buvo siekiama subjektyvių tikslų, nukreiptų prieš konkretų darbuotoją, ginčo atveju – prieš pareiškėją. Teismas, patikrinęs atsakovo struktūros pakeitimus, nenustatė, jog tokie pertvarkymai prieštarautų įstaigos uždaviniams bei tikslams. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas struktūros pertvarkymas buvo atliktas ir teisės aktų pažeidimų nėra nustatyta. Nenustačiusi teisės aktų pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog struktūros pakeitimai pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam nepalankių pasekmių, siekiant užimti kitas pareigas, nesukėlė.
59. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento apie Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pažeidimą pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, atleidžiamas iš tarnybos šios bylos ginčo pagrindu, turi teisę į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją būti paskirtam į kitas pareigas. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, o atleidžiamas, jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2997-261/2017).
60. Darbdavys turi pareigą rūpintis, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostata būtų įgyvendinama tinkamai, t. y., suteikiant būtent tam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinama, visą informaciją apie galimybę eiti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – žemesnės kategorijos pareigas. Tik tokiu atveju valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, turi galimybę arba sutikti eiti jam nurodytas pareigas, arba jų atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013).
61. Iš minėto vertinimo dėl valstybės tarnybos principų taikymo ginčo teisiniams santykiams taip pat gali būti kildinama ir darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareiga valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų eiti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-272/2013).
62. Teismas, panašioje byloje vertindamas šios garantijos įgyvendinimo aspektus, yra nustatęs, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantijas, abi šalys: darbdavys ir darbuotojas turi bendradarbiauti ir sąžiningai naudotis savo teisėmis bei vykdyti nustatytas pareigas. Tik nustačius aplinkybes, kurias būtų pagrindas anksčiau paminėtais kriterijais pripažinti iš esmės pažeidžiančiomis atleidžiamo iš tarnybos teises pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantija pasirinkti pareigas ir būti paskirtam į tas pareigas, būtų pagrindas pripažinti atleidimą iš tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013).
63. Šio ginčo atveju atsakovo pozicija apie tai, kad pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos, yra pagrįsta ir ji nėra paneigta priešingais įrodymais, taip pat nėra paneigta pareiškėjo galimybė gauti informaciją apie vykdomus pertvarkymus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo teisė pasirinkti kitą pareigybę nebuvo apribota.
64. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad abi šalys turi būti aktyvios ir siekti sutarimo tarp atleidžiamo asmens teises dirbti ir atsakovo pareigos sudaryti galimybę atleidžiamam darbuotojui pasirinkti jam tinkamą pareigybę, todėl pasyvi atleidžiamo asmens ir darbdavio pozicija negali būti pateisinama ir grindžiama vienos šalies kitai kaip reikšminga aplinkybė, pateisinanti teisės ar pareigos neįgyvendinimą. Šio ginčo atveju yra įrodyta, kad atsakovas siūlė pareiškėjui kitas pareigas, teikė informaciją apie jas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti kitas pareigybes, tačiau jų nepasirinko, todėl jis nebuvo paskirtas į kitas pareigas ir buvo teisėtai atleistas iš pareigų.
65. Dėl atleidimo iš pareigų datos pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas buvo įspėtas 2017 m. sausio 5 d. pranešimu, kad jo einama pareigybė bus panaikinta 2017 m. gegužės 4 d., todėl atsakovui pratęsus atleidimo terminą iki 2017 m. gegužės 1 d., ir šia data atleidus pareiškėją, jo teisės nebuvo pažeistos, kadangi įspėjime nurodytas terminas buvo pratęstas, bet nesutrumpintas, o tai būtų vertinama kaip neigiamas poveikis pareiškėjo teisėms. Prailginus įspėjimo laikotarpį, naujas įspėjimas apie atleidimą iš pareigų nebuvo būtinas. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. AP-129 „Dėl R. Š. atleidimo iš einamų pareigų“ patvirtina, kad įsakymo priėmimo diena yra pripažinta pareiškėjo darbo diena, atostogų kompensacija apskaičiuota ir už 2017 m. gegužės 11 d. (II t, b. l. 88, 91), taigi paskutinė pareiškėjo darbo diena buvo jo atleidimo diena, todėl keisti atleidimo datos nėra pagrindo, nes 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. AV-107, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, įsigaliojo nuo 2017 m. gegužės 12 d.
66. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis netenka teisės į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, nes išlaidos atlyginamos proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
67. Apeliacinės instancijos teismas nepriima ir netiria atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, kadangi pagal pateiktų dokumentų parengimo datas matyti, jog jie buvo parengti iki pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo datos, todėl galėjo būti pateikti minėtam teismui, o atsakovas nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.