Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-14-222/2019

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00562-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda už tai, kad 2016 m. liepos 15 d. apie 8.33 val. Šiaulių r. sav., 1 km, vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio danga, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9  ir 127 punktus.

2. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi A. B. skundas netenkintas. Patikslintos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodytos A. B. pažeidimo aplinkybės, išbraukiant žodžius „kelio danga“.

3. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimu panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį A. B. nutraukta.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimas ir byla perduota nagrinėti apygardos teismui.

5. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinta ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme.

6. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Patikslintos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodytos A. B. padaryto pažeidimo aplinkybės, išbraukiant žodžius „kelio danga“.

7. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

8. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Patikslintas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodytas A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo laikas, nurodant, kad pažeidimas padarytas 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22–8.25 val. Iš A. B. UAB „P“ priteista 1089 Eur advokato atstovavimo išlaidų. 

9. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis palikta nepakeista ir A. B. apeliacinis skundas netenkintas. Iš A. B. UAB „P“ priteista 363 Eur advokato atstovavimo išlaidų. 

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimų argumentai

11. Pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Pareiškėjas nurodo:

12. Teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos priimant neteisėtas nutartis.

13. Teismų išvadas, kad jis (A. B.), vairuodamas transporto priemonę, posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė, pareiškėjas laiko tikėtino pobūdžio arba deklaratyviomis, pažeidžiančiomis nekaltumo prezumpcijos principą.

14. Automobilio, kurį vairavo A. B., tachografas užfiksavo, kad eismo įvykio metu (virtimo momentu) automobilio greitis buvo 38 km/h, todėl vien tik tai, kad jis apsivertė, neįrodo, kad buvo pasirinktas nesaugus greitis ir kad tai yra eismo įvykio priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad 8 tonas sveriantis vilkikas į kalną tempė krovinį, kurio masė 31 tona, pasirinkus mažesnį greitį, jis galėjo neįveikti įkalnės ir taip pat būtų įvykęs eismo įvykis, dėl kurio būtų buvęs apkaltintas. Jo pateikti teismui svarbūs rašytiniai įrodymai (2016 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesių tachografų diskų ir kelionės lapų duomenys) patvirtina, kad tokiu pat greičiu (nuo 36 iki 40 km/h), su tokiu pat bitumo kroviniu (svoris nuo 24 180 iki 26 180 t), toje pačioje kelio atkarpoje jis važiavo penkis kartus ir neapsivertė, tik šeštą kartą įvyko eismo įvykis. Tai tik patvirtina, kad eismo įvykio priežastis buvo ne greitis, o techninis puspriekabės gedimas, kurį nustatyti galėjo tik specialių techninių žinių turintis eismo įvykius tiriantis ekspertas, atlikęs techninę puspriekabės ekspertizę. 

14.1. Liudytojo D. R. (partempusio puspriekabę) parodymai, kad jis nepastebėjo, jog kažkas (stabdžiai, šviesos, posūkiai) nebūtų veikę, yra netiesa, nes jis matė, kad po eismo įvykio puspriekabė yra techniškai netvarkinga, dėl to negali dalyvauti eisme, tačiau vis tiek į paskirties vietą vežė 2 tonas bitumo, taip pažeisdamas KET 15 punktą. Be to, D. R. parodė, kad „WABCO sistema yra avarinis stabdymas, važiuojant didesniu greičiu“. Taigi liudytojas tapo ekspertu, teikė įmonei palankius parodymus. Be to, teismas nekreipė dėmesio į šio liudytojo parodymus apie tai, kad tuoj po įvykio jis nuėmė nuo vilkiko ratus ir kad niekada važiuodamas nežiūri į prietaisų skydelį, bet tada kyla klausimas, iš kur D. R. žino, kokiu greičiu važiuodavo. Tai, kad po įvykio, kol vyksta tyrimas, transporto priemonės nebuvo saugomos (taip iš esmės naikinami įrodymai), patvirtina ir bendrovės direktoriaus V. Š. raštas vyr. tyrėjui A. G.. 

14.2. UAB ,,P“ atstovo teiginiai, kad elektroninė stabilumo sistema yra tikrinama techninių apžiūrų metu, vilkikui ir puspriekabei buvo atlikta techninė apžiūra, yra netikslūs, nes elektroninė stabilumo sistema nėra tikrinama techninių apžiūrų metu ir tai nurodė bendrovės direktorius V. Š. vyr. tyrėjui A. G. (WABCO sistema nėra privalomai tikrinama kasmet techninių apžiūrų metu, ji neturi jokio patikrinimo dokumento). Vien tik galiojanti techninė apžiūra nepatvirtina, kad transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos. Tuoj po įvykio turėjo būti atlikta transporto priemonių ekspertizė, kuri ir būtų atsakiusi į minėtus klausimus. 

14.3. Taip pat bendrovės atstovas teisme nepagrįstai teigė, kad padaryta žala gamtai, nes Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio teisės pažeidimo 2016 m. rugsėjo 7 d. protokole nurodoma, kad ,,Avarijos padarinius UAB „P“ likvidavo, reali žala gamtai nebuvo padaryta“. UAB ,,P“ atstovas neteisingai teigė ir tai, kad jis (pareiškėjas) siekia išvengti atsakomybės, nes, gavęs dokumentus iš Darbo inspekcijos, jis paskambino bendrovės savininkui A. J., kalbėjo apie įvykį ir patirtą žalą. Pokalbio metu paaiškėjo, kad transporto priemonės nebuvo draustos kasko draudimu, taigi pareikalauta, kad dėl padarytos žalos jis padengtų nuostolius.

14.4. Jis važiavo atsakingai ir saugiu greičiu, nepasikliaudamas jokiomis elektroninėmis ar kitokiomis apsaugos sistemomis, tačiau WABCO sistema nesuveikė ir nesustabdė transporto priemonės dėl galimo transporto priemonės techninio gedimo. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. SD-04-10801 patvirtina, kad teisės aktai už tinkamą ir techniškai tvarkingą įrenginių eksploatavimą atsakomybę nustato darbdaviui (Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai įpareigoja darbdavį įsigyti ir (arba) naudoti darbo įrenginius, kurie atitinka visus jiems taikomų Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimus (Nuostatų 9 punktas), ir imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė (Nuostatų 11 punktas)). Tačiau pirmosios instancijos teismas darbdavio pareigas ir funkcijas perkėlė jam, vairuotojui. 

14.5. Šios bylos nagrinėjimo metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus specialistei V. V. 2017 m. kovo 15 d. kreipusis į Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, iš jos 2017 m. kovo 24 d. gautas atsakymas Nr. (702)15 B-782, kad tachografas registracijos lape apie 8.18 val. užfiksavo apie 80 km/h greitį. Jis (pareiškėjas) taip pat kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją tuo pačiu klausimu ir gavo atsakymą, kad ,,po nurodyto laiko matomi tik duomenų fragmentai, iš kurių galima daryti prielaidą, jog transporto priemonė dar judėjo apie 2–3 minutes ir tuo laikotarpiu greitis galėjo būti pasiektas iki 85 km/h, nukristi iki 20–25 km/h ir greičiui didėjant maždaug ties 30 km/h nutrūkti“. Taigi dėl greičio ir laiko yra net 4 skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, iš kurių taip ir neaišku, koks buvo automobilio greitis prieš pat eismo įvykį, o ne 10 minučių iki jo. Pirmosios instancijos teismas į šį klausimą neatsakė. Todėl visi neaiškumai, netikslumai ir prieštaravimai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 

15. Analogiškai niekuo nepagrįstas kaltinimas, kad jis neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nes kelias ir jo reljefas jam gerai žinomas, ne kartą su tokiu pat kroviniu juo važiavo ir nebuvo jokių eismo įvykių. Pareiškėjas teigia, kad jo vairuojama transporto priemonė apsivertė dėl neveikiančios (sugedusios) elektroninės WABCO sistemos, kuri yra sumontuota puspriekabės cisternoje ir skirta tam, kad būtų išvengta apsivertimo. Kai tokio tipo puspriekabe vežamas skystas krovinys, jis pradeda banguoti, ir kai bangavimas pasiekia tam tikrą ribą ir gresia puspriekabės apsivertimas, WABCO sistema automatiškai užblokuoja visus puspriekabės ratus ir automobilis sustoja. Šiuo atveju WABCO sistema nesuveikė, tai patvirtina puspriekabės ratų čiuožimo žymių įvykio vietoje nebuvimas. Galbūt eismo įvykiui kilti įtakos turėjo ir vežamo bitumo temperatūra, lėmusi didesnį bangavimą ir apsivertimo tikimybę. Taigi akivaizdu, kad tikroji eismo įvykio priežastis – neveikianti WABCO sistema, kurios patikrinti vairuotojas neturi galimybės, o įmonėje toks patikrinimas neatliktas.

15.1. Dėl UAB ,,P“ atliekamas ikiteisminis tyrimas, jame kaip specialistas apklaustas I. N. patvirtino, kad eismo įvykis kilo dėl neveikiančios WABCO sistemos. Šis specialistas pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklaustas (teismas nemotyvuotai atsisakė tai padaryti). Tuo tarpu specialistas nustatė, kad eismo įvykio metu neveikė ne tik WABCO sistema, bet ir elektrinė stabdymo sistema, kuri buvo perdirbta iš elektrinės į mechaninę, o tokie perdarymai yra draudžiami. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 ,,Dėl motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo“, perdirbus elektrinę stabdymo sistemą į mechaninę (šiuo atveju taip ir buvo padaryta), turėjo būti atlikta techninė ekspertizė ir išduota techninės ekspertizė pažyma (74 punktas). Perdirbant transporto priemones neturi sumažėti jų aktyvioji ir pasyvioji sauga, konstrukcijos sudedamųjų dalių, tvirtinimo atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika, keleivių bei krovinių vežimo sąlygos (20 punktas). Šių reikalavimų nesilaikyta, byloje nėra atitinkamos techninės ekspertizės pažymos. Tai reiškia, kad perdirbta stabdymo sistema buvo neteisėta. 

15.2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik specialistų V. L. ir J. R. 2018 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 11-541(18), 11-978(18), dėl kurios išsamumo ir pagrįstumo kyla daug abejonių, nes ji prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms (pvz., išvadoje eismo įvykio laikas nurodytas 8.20 val., o faktiškai eismo įvykis kilo 8.33 val.), bet ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, taip pat minėto specialisto I. N. paaiškinimams. 

15.3. 2018 m. gegužės 24 d. išvadoje dėl WABCO EBS sistemos nurodyta, kad Lietuvos teisės aktai šio klausimo nereglamentuoja, bet nenurodyta, ar eismo įvykio metu ši sistema veikė, jei neveikė, tai kodėl, kokią tai turėjo įtaką eismo įvykiui, ar turi teisę transporto priemonės valdytojas išmontuoti ar atjungti gamintojo sumontuotą WABCO EBS sistemą. Tas pats susiję su klausimais ir dėl ECAS sistemos, ir dėl moduliatoriaus neveikimo, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 383 kartus nebuvo pagrindinio maitinimo priekabos moduliatoriuje; tai įrodo, kad neveikė elektrinė stabdymo sistema, o veikė tik mechaninė.

15.4. Taigi 2018 m. gegužės 24 d. specialistų V. L. ir J. R. išvada negali būti laikoma teisėta, teisinga ir objektyvia, nes ji padaryta remiantis ne bylos įrodymais, o matematiniais skaičiavimais, kompiuteriu modeliuota situacija. Siekiant pašalinti visus prieštaravimus ir abejones, tikslinga atlikti pakartotinę ekspertizę, skiriant ją atlikti kitam ekspertui, kad būtų atsakyta į visus klausimus dėl WABCO EBS ir ECAS sistemų. Akivaizdu, kad eismo įvykio priežastis yra automobilio ir puspriekabės techniniai gedimai, kurie jam (pareiškėjui) nebuvo žinomi arba galėjo atsirasti eksploatacijos metu. Be to, galėjo būti ir kitų eismo įvykio priežasčių, nepriklausančių nuo vairuotojo veiksmų: galėjo lūžti lingė, sprogti oro pagalvė, padanga, susikreipti ašis iš lingės cilinblokų (tokiu atveju nepadėtų ir veikianti WABCO sistema). Taigi tikrosios eismo įvykio priežastys liko nenustatytos, o jis (pareiškėjas) nepagrįstai nubaustas.

15.5. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė prašymą iškviesti ir apklausti specialistus V. L. ir J. R.; taip pažeistos pareiškėjo procesinės teisės (ATPK 272 straipsnis), nes jis neturėjo galimybės užduoti ekspertams klausimų. Tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, neobjektyvumą ir neteisingumą. 

15.6. Teismo posėdžio metu ekspertas E. G. į klausimą, ar greitis yra pagrindinė eismo įvykio priežastis, kaip yra nurodyta 2018 m. gegužės 24 d. specialistų išvadoje, atsakė, kad galėjo būti ir kitos eismo įvykio priežastys. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartyje toks eksperto atsakymas nevertintas, nors visi neaiškumai, prieštaravimai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, 2018 m. birželio 8 d. teismo nutartyje nurodytas keliomis minutėmis paankstintas įvykio laikas (8.22–8.25 val.), o tai prieštarauja bylos įrodymams, nes pagal tachografo duomenis eismo įvykis kilo ne anksčiau kaip 8.30 val. 

15.7. Abejonių kelia ir automobilio „MAN TGA 18.410“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) techninė būklė, nes 2016 m. birželio 27 d. atliktos techninės apžiūros metu nustatyta rimtų pažeidimų, apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 602-0064778 nurodyta: „Transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų.“ Tačiau po dviejų dienų, t. y. 2016 m. birželio 29 d., kitiems asmenims atlikus techninę apžiūrą, nurodyta, kad jis atitinka techninius reikalavimus, nors nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti, automobilis nebuvo remontuojamas. 

16. Jo (A. B.) 2016 m. liepos 27 d. paaiškinimą teismas turėjo pripažinti neturinčiu teisinės reikšmės, nes tuo metu buvo praėję tik 12 parų, kai jis patyrė sunkią galvos smegenų traumą su kaktikaulio impresiniu lūžimu, t. y. jis buvo beveik komos būsenos ir nesuvokė savo veiksmų. Tačiau paaiškinimas vertinamas kaip pagrindinis jo kaltės įrodymas. 

17. Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, šališkas ir neteisingas, matyti iš to, kad visi jo teisėti prašymai nemotyvuotai atmesti. Teismo išvados dėl jo kaltės grindžiamos bendro pobūdžio teiginiais ar vien tik policijos pareigūno nuomone. Nepaisant Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. nutartyse išdėstytų reikalavimų, byla, grąžinta nagrinėti apylinkės teismui, išnagrinėta formaliai, neišsamiai ir neobjektyviai, iš esmės nesiaiškinta, kokios priežastys lėmė eismo įvykį. Šiuo metu atlikti eismo įvykio ekspertizės ir neįmanoma, nes nuo įvykio praėjo beveik dveji metai, o jame dalyvavusios transporto priemonės nebuvo saugomos. Todėl visi neaiškumai ir prieštaravimai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo nesilaikyta, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, pareiga įrodyti savo nekaltumą perkelta jam (A. B.). Teismai netinkamai taikė ATPK 256, 257 straipsnių nuostatas, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, dėl kurio jis nepagrįstai, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ANK 666 straipsniu ir priteisė iš jo 1089 Eur advokato atstovavimo išlaidas UAB „P“, nes administracinis teisės pažeidimas padarytas iki ANK įsigaliojimo (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Taigi atstovavimo išlaidų priteisimas, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, yra neteisėtas, o iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK nenurodė tokių išlaidų priteisimo nukentėjusiam iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir, nepagrįstai vadovaudamasis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, dar papildomai priteisė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų bendrovei ,,P“. Šiuo atveju teismas galėjo vadovautis nebent ATPK 273, 279 straipsniais, tačiau ir šios normos nereglamentuoja išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo. Taigi teismai, priteisdami išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, t. y. ATPK 249 straipsnį, kai privalėjo taikyti ATPK 273 ir 279 straipsnius. Tai laikytina jo (pareiškėjo) teisių pažeidimu. Taip pat teismai neteisingai išaiškino ir taikė ATPK 35, 30212 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose, nesilaikė konstitucinių principų, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtas nutartis.

19. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas Andrius Klimčukas atsiliepimu prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti.

20. Nukentėjusio asmens UAB ,,P“ direktorius V. Š. ir atstovas advokatas Valdas Kairys atsiliepimu prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir priteisti iš A. B. 363 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai (dėl atsiliepimo parengimo) apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai pridedami). Atsiliepime nurodoma, kad teismų nutartys teisėtos ir pagrįstos. A. B. prašymas iš esmės yra grindžiamas teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kritika. Tačiau pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. A. B. nepagrįstai teigia, kad pareigūnams buvo perduotas automobilio tachografas, kuris yra užfiksavęs 38 km/h greitį. Specialisto išvadoje Nr. 11Š-127(17) nustatyta, kad prieš pat virtimą greitis buvo 52 km/h. Iš pateiktų tachografo registracijos lapų neįmanoma nustatyti, kokioje konkrečioje vietoje, kokiu greičiu važiavo automobilis, tachografas nefiksuoja automobilio maršruto, nes jame nėra GPS funkcijos. Todėl tachografo duomenys nepatvirtina, kad nurodytomis dienomis tame kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, jis važiavo 36–40 km/h. Taip pat tachografo duomenys nepatvirtina, kad įvykio priežastis yra techninė (puspriekabės gedimas). Teismai pagrįstai vadovavosi specialistų išvadomis Nr. 11Š-127(17) ir Nr. 11-541(18), 11-978(18), kuriomis nustatyta, jog eismo įvykio metu A. B. važiavo žymiai didesniu geričiu. Teismas konstatavo, kad A. B. nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir dėl to kilo eismo įvykis, ko anksčiau neatsitikdavo, kai jis važiuodavo lėčiau. Šios išvados paneigia A. B. prielaidas dėl mechaninio vilkiko gedimo ar neveikiančios WABCO sistemos. Beje, pirmosios instancijos teisme A. B. neginčijo specialisto išvados Nr. 11Š-127(17), kurioje nurodyta, kad tiesiogiai prieš įvykį greitis buvo 52 km/h. Pažymėtina, kad už transporto priemonės techninę būklę yra atsakingi ne tik jų savininkai, bet ir vairuotojai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2, 3 dalys, KET 15, 18 punktai), tai paneigia A. B. argumentą, kad už tai atsako tik darbdavys. A. B., kaip patyręs vairuotojas, turėjo pastebėti, kad WABCO sistema neveikė net 383 kartus (kaip teigia specialistas I. N.), nebent jis pats nekreipė dėmesio į prietaisų skydelio įspėjimus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo metu galiojantys norminiai aktai nenustato pareigos transporto priemonių valdytojams sumontuoti WABCO sistemą. Teismai ištyrė ir įvertino visus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos. 2016 m. liepos 15 d. transporto priemonių techninės apžiūros aktuose surašyti vilkiko ir puspriekabės sugadinimai, tačiau nėra užfiksuota jokių jų važiuoklės gedimų. Cisternoje yra įrengti bangolaužiai, kurie stabdo skysto krovinio bangavimą, o puspriekabėje įrengta ABS sistema, kuri neleidžia visiems ratams užsiblokuoti, o ratus stabdo efektyviai ir tolygiai. Stabdymo pėdsakų įvykio vietoje nebuvo ne dėl WABCO sistemos gedimo, o dėl specialių putų panaudojimo. A. B. neteisingai apibūdina WABCO sistemą ir jos veikimą, taip klaidindamas teismą. WABCO yra pneumatinė stabdžių sistema, palengvinanti vairuotojui stabdymą, joje yra sumontuotos pagalbinės elektroninės saugumo sistemos, kurios tik padeda vairuotojui valdyti transporto priemonę, tačiau bet kokiu atveju už vairavimą atsakingas vairuotojas, o ne elektroninės sistemos. Jeigu puspriekabėje nebūtų veikusi kokia nors pagalbinė elektroninė sistema, vilkiko prietaisų skydelyje būtų degusi signalinė lemputė. Kad tokia lemputė nedegė, pripažino ir A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir liudytojas D. R. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo specialisto I. N. paaiškinimais dėl WABCO sistemos gedimo, nes specialistų išvadose konstatuota, kad eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis buvo pasirinktas nesaugus važiavimo greitis. Beje, specialistas I. N. taip pat pažymėjo, jog, vairuotojui šiurkščiai nesilaikant saugumo, posūkyje važiuojant per dideliu greičiu, WABCO sistema gali nebepadėti išlaikyti stabilią transporto priemonę ir ši iš inercijos apvirs. Taigi I. N. nurodytos aplinkybės ne paneigia, o papildo ir patvirtina byloje esančias specialistų išvadas. Taip pat teismas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo skirti papildomą ekspertizę, nes surinkta pakankamai A. B. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas, vadovaudamasis specialisto išvada Nr. 11Š-127(17), protokolu Nr. 338, eksperto E. G. paaiškinimais teisme, pagrįstai pakoregavo padaryto pažeidimo laiką. ANK normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti kaltinimo korekcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-53-788/2017). Nėra pagrindo abejoti specialisto išvadas pateikusių ekspertų E. G., V. L., J. R. kompetencija, o A. B. nesutikimas su išvadomis nėra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. A. B. nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas nemotyvuotai atmetė prašymą kviesti I. N., V. L. ir J. R.. Posėdžio metu A. B. nenurodė motyvų dėl ekspertų iškvietimo, nepateikė klausimų; teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones, pagrįstai nusprendė jų nekvieti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. B. teisės nebuvo pažeistos, teismas jo poziciją bei savitą aplinkybių interpretaciją pagrįstai laikė gynybine versija, neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teismai nepažeidė ATPK 35, 30212 straipsnių nuostatų, nes, apygardos teismui panaikinus apylinkės teismo nutartį ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo (ATPK 35 straipsnio 5 dalis); apygardos teismas priėmė vieną iš ATPK 30212 straipsnyje nurodytų sprendimų. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašiose bylose, nes nenurodo konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, tuo tarpu apygardos teismai praktikos neformuoja, todėl nėra pagrindo vadovautis prašyme nurodoma Šiaulių apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla. 

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

21. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo ir prašyme nurodytų proceso teisės pažeidimų

22. Pareiškėjas neigia pažeidęs KET 9, 127 punktų reikalavimus ir taip padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą; prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Šis prašymas grindžiamas argumentais, susijusiais su proceso teisės (ATPK 256, 257 straipsniai), nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimais, padarytais įrodinėjant jam inkriminuotų faktinių aplinkybių buvimą. Pareiškėjo manymu, išvadas dėl jo kaltumo abiejų instancijų teismai grindė vien tik nepatikima 2018 m. gegužės 24 d. specialistų V. L. ir J. R. išvada Nr. 11-541(18), 11-978(18). Byloje nepagrįstai nepaskyrus pakartotinės ekspertizės, neapklausus specialistų V. L. ir J. R., taip pat ir specialisto I. N. (jis patvirtino, kad eismo įvykis kilo dėl neveikiančios WABCO sistemos), nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis padarė pažeidimus, lėmusius įvykį. Pasak A. B., neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės dėl jo vairuotos transporto priemonės važiavimo greičio, eismo įvykio laiko, neišsiaiškinta ir nepadarytos konkrečios išvados apie tai, ar veikė WABCO sistema. 

23. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teisėjų kolegija yra saistoma toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisėjų kolegija iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindama, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

24. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo A. B. teiginiai, kurie susiję su kaltės neigimu, nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimu, nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, jų patikimumu ir pakankamumu, paliktini nenagrinėti, nes tokie klausimai nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo A. B. teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

25. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nurodyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnis). Įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Atitinkami esminiai įrodinėjimą reglamentuojantys reikalavimai įtvirtinti ir nuo 2019 m. suasio 1 d. įsigaliojusiame ANK 569 straipsnyje.

26. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų priimtas nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, konstatuoja, kad teismai laikėsi pirmiau nurodytų ANK (taip pat pareiškime nurodytų ATPK) reikalavimų, t. y., remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka surinktų duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visetu (eismo įvykio vietos schema, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. B. paaiškinimu, specialistų išvadomis Nr. 11Š-127(17), Nr. 11-541(18), 11-978(18), liudytojų parodymais, eksperto E. G. paaiškinimais ir kt.), nustatė bylai svarbias aplinkybes. Teismai vertino visų įrodymų patikimumą ir pakankamumą. Beje, A. B. 2016 m. liepos 27 d. paaiškinimas (apie kurį nurodoma prašyme) nebuvo vertinamas kaip pagrindinis jo kaltės įrodymas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą A. B. apeliacinį skundą: dar kartą įvertino bylos įrodymus, jų pagrindu nustatytų faktų teisingumą ir priimtoje nutartyje išnagrinėtais klausimais padarė motyvuotas išvadas, kartu pasisakė dėl esminių skundo argumentų. Nepaisant to, A. B. paduotame prašyme pakartoja tuos pačius esminius argumentus, kurie buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir į kuriuos priimtoje 2018 m. liepos 19 d. nutartyje atsakyta, tačiau tai, kad šios išvados netenkina pareiškėjo, savaime nereiškia teisės pažeidimo.

27. Paminėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. kaltumas grindžiamas, be kita ko, 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127(17) ir ją pateikusio eksperto E. G. paaiškinimais apie tai, kad pagal vilkike esančio tachografo užfiksuotus duomenis A. B. vairuojamas vilkikas su puspriekabe-cisterna prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val. (laiko tarpas tarp 8.20 val. ir 8.25 val.) važiavo 46–58 km/h greičiu. Beje, A. B. teismo posėdžio metu neginčijo, kad prieš paskutinį greičio sumažinimą, kuris pagal tachografo duomenis nustatytas 8.22 val., transporto priemonė galėjo važiuoti 52 km/h greičiu. Specialisto išvadoje Nr. 11-541(18), 11-978(18), kuria rėmėsi teismai, konstatuota, kad automobilio vairuotojas posūkyje laiku nesumažino transporto priemonės važiavimo greičio ir įvažiavo į posūkį nuo 46 iki 58 km/h greičiu; šis greitis pagal kelio posūkio kreivės spindulį buvo per didelis; pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis, važiavimo greitis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad abi specialistų išvados dėl eismo įvykio kilimo sąlygų, transporto priemonės važiavimo greičio ir laiko yra nuoseklios, viena kitą papildančios, todėl nėra pagrindo jas atmesti kaip nepatikimas. Teismo nutartyje nurodyta, kad specialistų išvados patvirtina, jog vairuotojo A. B. pasirinktas greitis kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, atsižvelgiant į kelio posūkio kreivės spindulį, buvo per didelis, tai ir lėmė eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), kurioje įvykio laikas nurodytas apie 8.22–8.25 val., pagrįstai patikslino įvykio laiką. Pareiškėjas A. B. tvirtina, kad tikroji eismo įvykio priežastis – neveikianti WABCO sistema, ir remiasi specialisto I. N. paaiškinimu, kad įvykio metu ji neveikė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis specialistas kartu nurodė ir tai, jog jeigu vairuotojas šiurkščiai vairuodamas transporto priemonę nesilaikys saugumo, t. y. posūkyje važiuos dideliu greičiu, WABCO atlikdama savo darbą gali ir nebepadėti išlaikyti stabilią transporto priemonę ir ši iš inercijos apvirs. Taigi, kaip teisingai nurodė teismai, I. N. paaiškinimai ne paneigia, o papildo ir patvirtina byloje esančias minėtas specialistų išvadas, kuriose vienareikšmiškai nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis važiavimo greitis. Pažymėtina, kad skundžiamose teismų nutartyse įvertintos aplinkybės, susijusios su pagalbinės sistemos (WABCO) įrengimu transporto priemonėje; ši sistema palengvina transporto priemonės valdymą, tačiau neatleidžia transporto priemonės valdytojo nuo transporto priemonės valdymo ir saugaus transporto priemonės judėjimo greičio pasirinkimo. Teismai argumentuotai, remdamiesi bylos duomenimis, paneigė ir tai, kad transporto priemonė galėjo verstis dėl lūžusios vilkiko lingės (pagal specialistų išvadą pirmiausia verstis pradėjo puspriekabė, o tik vėliau vilkikas, kas techniškai nebūtų įmanoma, jeigu būtų lūžusi vilkiko lingė).

28. Taigi apeliacinės instancijos teismas esminius A. B. skundo argumentus (kurie nurodyti ir šiame prašyme) išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė, aiškinosi faktines bylos aplinkybes ir jas tinkamai, nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, nustatė. Šis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę, siekiant išsiaiškinti įvykio kilimo sąlygas, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių įrodytumo, taip pat teigti, kad buvo pažeistos A. B. procesinės teisės.

29. Darytina išvada, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių proceso teisės pažeidimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino bylos įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl pareiškėjo A. B. kaltumo padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtoms nutartims priimti, nepadaryta, teismų sprendimai (nutartys) yra pagrįsti ir teisingi, jų naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų 

30. Pareiškėjas A. B. nurodo, kad teismai nepagrįstai iš jo nukentėjusiajam (UAB ,,P“) priteisė proceso išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, nes ATPK nenurodė atstovavimo išlaidų priteisimo, o ANK nuostatos šioje byloje negali būti taikomos, nes pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d.

31. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., tiek ANK, tiek anksčiau galiojusiame ATPK buvo nustatytas proceso išlaidų atlyginimas. ANK 666 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Pagal BPK 106 straipsnio (reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą) 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Darytina išvada, kad administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), priimdamas sprendimą (nutartį) turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. 

32. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Minėto BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB ,,P“ pripažinta nukentėjusiąja (ANK 640 straipsnis), kurios naudai teismai ir nusprendė priteisti iš A. B. visas nukentėjusio asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi priteisė UAB ,,P“ 1089 Eur turėtų išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu teismo posėdžiuose, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteisė 363 Eur už tai, kad advokatas surašė atsiliepimą).

34. Šioje byloje A. B. skundai pripažinti nepagrįstais, nukentėjusysis (UAB ,,P“) turėjo atstovavimo išlaidų, kurios turi būti atlygintos, tačiau teismai visiškai nevertino aplinkybių, leidžiančių priteistinų atstovavimo išlaidų dydį sumažinti. Atkreiptinas dėmesys į byloje esančius duomenis apie tai, kad pareiškėjas A. B. eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos traumą, pagal darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 3855 jam nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, 2017 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 1398/2017(04) konstatuota, kad A. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžio kaktikaulio kairėje pusėje. Taigi akivaizdu, kad dėl šių aplinkybių A. B. turtinė padėtis tapo sunki. Šių aplinkybių teismai neįvertino, į jas neatsižvelgė, tuo tarpu jos leidžia pagrįstai sumažinti nukentėjusiojo (A. B. buvusio darbdavio) naudai priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteistų atstovavimo išlaidų dydžiai mažintini.

35. Nukentėjusio asmens UAB ,,P“ direktorius V. Š. ir atstovas advokatas V. Kairys Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė atsiliepimą šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje ir prašo iš A. B. priteisti 363 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai pridedami). Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma atsiliepime, nukentėjusysis nėra įpareigojamas pateikti atsiliepimą, jam tik siūloma tai padaryti (ANK 662 straipsnio 9 dalis). Atsiliepimą į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą privalo pateikti tik institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka, ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, UAB ,,P“ procese atstovavo tas pats advokatas V. Kairys, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto atsiliepimo turinys iš esmės analogiškas atsiliepimo turiniui, kuris 2018 m. liepos 13 d. buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį palikti nepakeistas.

Pakeisti teismų nutartis dėl proceso išlaidų išieškojimo UAB ,,P“ naudai iš A. B.: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi priteistas išlaidas sumažinti iki 350 Eur, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteistas išlaidas sumažinti iki 100 Eur.

Iš A. B. UAB ,,P“ naudai išieškoti 50 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į A. B. prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, apmokėti. 

Teisėjai                                                                         Alvydas Pikelis

                                                                                Pranas Kuconis

Dalia Bajerčiūtė