Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-10][nuasmenintas sprendimas byloje][2-4270-522-2022].docx
Bylos nr.: 2-4270-522/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 302912288 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Draudimo rūšys
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Prievolių teisė
Kitos draudimo rūšys
Bylos dėl draudimo
Draudimas

?

                                

Civilinė byla Nr. 2-4270-522/2022

Proceso Nr.

2-44-3-00164-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.6.1.; 2.6.39.2.13;

(S)

        

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022m. gruodžio 6 d.

Širvintos

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovui Modestui Kuodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE dėl draudiminės išmokos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 10309,27 Eur draudimo išmoką bei 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir jo atstovas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021-02-15 ieškovas M. B. ir atsakovas draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sudarė ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2021-02-16 iki 2022-02-16. Draudimo sutartimi buvo apdrausti ieškovui priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)  2021-02-23 dėl didelio snygio sugriuvo apdrausto tvarto (pagalbinio pastato) stogas ir tą dieną apie tai ieškovas informavo atsakovą. 2021-03-02 atvykęs atsakovo ekspertas, padarė nuotraukas ir surašė Nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini).Ekspertas konstatavo, kad pastato nusidėvėjimas yra daugiau kaip 80 proc., o griuvimą lėmė pastato konstrukcijų nusidėvėjimas ir gausus snygis, t.y. kiekis sniego ant stogo. 2021-03-22 atsakovas atsiuntė ieškovui „Pranešimą dėl priimto sprendimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sugadintas turtas nelaikomas draudiminiu įvykiu ir draudimo išmoka nebus mokama, nes įvykis neatitinka sniego slėgio apibrėžimo ir priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių. Sprendime nurodoma, kad pagal Draudimo taisykles draudimo apsauga negalioja nuostoliams dėl ilgalaikio sniego slėgio poveikio, kai sniegas susikaupia ir nenuvalomas ilgiau kaip 48 val. Nesutikdamas su sprendimu, 2021-04-14 ieškovas kreipėsi į atsakovo turto žalų skyriaus ekspertą R. P.. 2021-04-15 ekspertas el. paštu atsakė ieškovui, kad 2021-03-22 sprendimas nemokėti draudimo išmokos nebus keičiamas. 2021-05-07 ieškovas kreipėsi į Lietuvos banko finansų rizikos priežiūros tarnybą su skundu dėl draudiminės išmokos nemokėjimo. Skundą išnagrinėjusi tarnyba 2021-07-01sprendimu ieškovo skundą atmetė, nurodydama, kad įvykio dieną nebuvo labai ženklaus snygio, todėl draudimo apsauga negalioja nuostoliams dėl ilgalaikio sniego slėgio poveikio, kai sniegas susikaupia ir nenuvalomas ilgiau kaip 48 val. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056 ieškovui nebuvo įteiktos ar kitu būdu atskleistas jų turinys, todėl ieškovas nežinojo apie pareigą valyti sniegą nuo stogo. Jeigu jam ši aplinkybė būtų žinoma, tokia sutartis nebūtų sudaryta. Ieškovas dėl amžiaus ir sveikatos neturėjo galimybės sniego valyti, todėl ši sąlyga, jeigu ją būtų žinojęs, jam būtų nepriimtina. Jis gavo tik draudimo sutarties liudijimą, jokie kiti dokumentai prie liudijimo nebuvo pridėti. Ant liudijimo nebuvo nuorodos, kur galima būtų susipažinti su taisyklėmis ir nurodyta sąlyga. Ieškovas prašo priteisti neišmokėtą draudiminę išmoką, kuri pagal UAB „Pavilnio investicijos" lokalinę sąmatą sudaro 10309,27 Eur.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu jo atstovas prašė ieškinį ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad 2021-02-15 atsakovas su ieškovu sudarė ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausti ieškovo gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai laikotarpiu nuo 2021-02-16, 00:00 iki 2022-02-16, 00:00. Draudimo apsaugos apimtis buvo apibrėžta draudimo liudijime ir Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 056 numatytomis draudimo sąlygomis. Gyvenamasis namas buvo apdraustas draudimo variantu Saugus turtas su 60 Eur išskaita, o pagalbiniai pastatai draudimo variantu Turtas su 115 Eur išskaita. 2021-02-24 ieškovas atsakovo interneto tinklapyje, kuriame buvo pateikta visa su draudimo sutartimi susijusi informacija, užpildė specialią informavimo apie įvykį formą. Joje ieškovas nurodė, kad 2021-02-23, praėjus savaitei po sutarties sudarymo, sugriuvo mūrinio tvarto ir sandėlio stogas kartu su visa palėpe. Turto sugadinimo priežastį ieškovas įvardijo, kaip didelį kritulių kiekį ir staigų atšilimą. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, susijusias su įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, tyrimu, atliko žalos administravimą. Žalos administravimo metu buvo gautas nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtino, kad stogo deformacijos buvo sukeltos 2 priežasčių: stogą laikančių konstrukcijų fizinio nusidėvėjimo ir gausaus snygio - per žiemos laikotarpį susikaupusio sniego svorio ant pastato. Minėti procesai yra ilgalaikiai procesai, neturintys staigumo ir netikėtumo požymių. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad, sumokėdamas draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, draudimo sutarties šalis patvirtina, kad susipažino su individualiai aptartomis draudimo sutarties sąlygoms, sutinka, kad šios sąlygos būtų draudimo sutarties dalimi ir sudaro šią draudimo sutartį. Taip pat draudimo įmokos sumokėjimu buvo patvirtinta, kad: asmuo, sudarantis draudimo sutartį, buvo supažindintas su taisyklėmis ir jam buvo įteikta jų kopija; šių taisyklių sąlygos minėtam asmeniui buvo suprantamai išaiškintos ir asmuo buvo informuotas apie galimybę dėl draudimo sutarties sąlygų papildomai konsultuotis telefonu 1887, ir prieš sudarant draudimo sutartį, pateiktos informacijos pagrindu buvo, tiksliai nustatyti draudėjo reikalavimai ir poreikiai bei suprantamai pateikta objektyvi informacija apie draudimo produktą, kuria remdamasis draudėjas priėmė sprendimą sudaryti šią draudimo sutartį. Draudimo įmokos sumokėjimo faktas pagrindžia, kad ieškovas turėjo susipažinti su taisyklėmis ir gauti jų kopiją. Taisyklių II dalies Gyventojų turto draudimo sąlygos 4.4.5. punkte buvo numatytas sniego slėgio apibrėžimas, pagal kurį sniego slėgis - tai smarkus snygis, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiką iškrinta 20 cm sniego, o to sniego ar ledo masių svoris sugadina apdraustą turtą. Draudimo apsauga negalioja nuostoliams dėl ilgalaikio sniego slėgio poveikio, kai sniegas susikaupia iki nurodyto sniego dangos storio ir yra nenuvalomas ilgiau kaip 48 val. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įvykio aplinkybės neatitinka apdraustos rizikos požymių ir dėl to ieškovo deklaruojamas įvykis nėra draudžiamasis. Informaciją apie draudimo sutartį teikė ir ją gavo N. P. – ieškovo duktė. Ji teikė informaciją apie draudžiamus pastatus, gavo draudimo pasiūlymus bei priminimą sumokėti draudimo įmoką. N. P. 2021-02-10 elektroniniu paštu buvo siunčiami net du pasiūlymai, kurių laukeliuose draudimo variantai ir rizikos buvo nurodyta, kad gyvenamasis namas buvo apdraustas nuo bet kokių kitų staiga ir netikėtai nutikusių įvykių, išskyrus taisyklėse nurodytas išimtis. Draudimo pasiūlymų laukelyje papildoma informacija ir sąlygos buvo numatyta, jog pradėjus statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar remonto darbus galioja ,, Gyventoją turto draudimo taisyklių Nr. 056“ 7 skyriuje numatytos sąlygos. Draudimo pasiūlymuose buvo nurodytos draudimo taisyklės taikomos draudimo sutarčiai - Gyventoju turto draudimo taisyklės (galioja nuo 2020-04-06) Nr. 056. Taip pat draudimo pasiūlymuose buvo pateikta nuoroda www.ergo.lt/dpid/gvventoiu-turto- draudimas, ant kurios, užvedus pelytę ir paspaudus jos klavišą be kitos informacijos, pateiktos dokumente, buvo pateikiama informacija, kad šis dokumentas neatspindi konkrečios draudimo sutarties sąlygų ir visa išsami informacija apie gyventojų turto draudimo produktą ir su konkrečia gyventojų turto draudimo sutartimi susijusi informacija pateikiama kituose dokumentuose, pavyzdžiui, draudimo pasiūlyme, taisyklėse, draudimo liudijime. Draudimo pasiūlymo laukelyje Informacija apie draudimo apsaugą buvo numatyta, kad gyvenamasis namas yra apdraustas „Saugus turtas“ draudimo variantu nuo bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių įvykių, išskyrus taisyklėse nurodytas išimtis. Pasiūlymo Paslauga „Pagalba namuose“ laukelyje buvo numatyta, jog laukelyje nurodytos paslaugos bus užtikrintos, nepriklausomai nuo to, ar įvykis draudžiamasis (pagal Gyventoju turto draudimo taisykles), ar ne. Šios aplinkybės patvirtina, kad N. P. ikisutartinių santykių analizavo draudimo sutarties sąlygas, kad pasirinkti tinkamą draudimo variantą. Pareiga rūpintis savo turtu ir jį prižiūrėti yra įtvirtinta įstatyme  - CK 4.37 straipsnis. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad sutarties galiojimo metu draudėjas privalo laikytis gamintojų rekomendacijų ir taisyklių, priešgaisrinių reikalavimų, saugoti ir prižiūrėti savo turtą, nedelsiant šalinti atsiradusius trūkumus. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiga rūpintis savo turtu ir jį prižiūrėti ieškovui buvo žinoma iš įstatymų. Nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės, kuriame pats ieškovas parašu patvirtino, kad skersbalkiai buvo supuvę ir dėl to konstrukcija galėjo neatlaikyti sniego slėgio ir lūžti. Taip pat aplinkybę, jog stogo konstrukcija buvo paveikta puvimo procesų, pagrindžia ir žalos administravimo suvestinėje pateiktas vertinimas, pagal kurį žala atsirado dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozija, puvimas, pelėsis), veikiant sniego slėgiui. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad pagalbiniai pastatai buvo apdrausti variantu Turtas, t. y. nuo konkrečių draudimo rizikų: ugnies, gamtos jėgų, vandens, elektros įtampos svyravimų, savaiminio kitų objektų užvirtimo ant apdrausto pastato, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, stiklo dužimo. Atsakovas negalėjo mokėti draudimo išmokos, jeigu nėra priežastinio ryšio tarp draudimo rizikos ir atsiradusios žalos. Vertinime buvo pažymėta, kad minėti procesai yra ilgalaikiai procesai, neturintys staigumo ir netikėtumo požymių. Ieškovas turėjo visas galimybes nuvalyti sniegą, nes duomenys, gauti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, patvirtina, kad kritulių nebuvo nei 2021-02-21, nei 2021-02.22, nei įvykio dieną 2021- 02-23. Be to, sniego storis pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis buvo pakankamai didelis, kad tokios būklės stogo konstrukcijos galėtų išlaikyti tirpstančio sniego svorį. Pagrindinė ginčo įvykio priežastis ne gamtos jėgos, o pastato konstrukcijų fizinis nusidėvėjimas- konstrukcijoms daugiau kaip 40 metų. Jeigu konstrukcijos nebūtų susidėvėjusios, jos nebūtų buvę sugadintos net ir esant minėtam sniego storiui ant stogo. Draudimo sutartis įsigaliojo žiemos pabaigoje, t. y. 2021-02-16, o tuo tarpu sniegas kaupėsi ant stogo ir prieš draudimo sutarties pradžią, t. y. tuo metu, kai dar negaliojo draudimo apsauga; jau klostėsi aplinkybės, kurių ieškovas net nesistengė pašalinti, stogo konstrukcijų sugadinimams atsirasti ir šios aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad stogas buvo sugadintas dėl staiga prisnigto didelio kiekio sniego. Draudimo liudijime nurodyta, jog nėra atlyginami turto nuostoliai dėl natūralaus susidėvėjimo, puvimo, rūdijimo. Ieškovas, būdamas atsakingas už savo turto būklę, nesiėmė jokių priemonių susikaupusiam ant stogo sniegui pašalinti. Ieškovo nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka apdraustų rizikų, nurodytų draudimo liudijime: įvykiai, atsitikę dėl pastato konstrukcijų fizinio nusidėvėjimo nebuvo apdrausti, o taip pat patenka į neapdraustų įvykių atvejus.

Liudytoja N. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarties sudarymo metu elektroniniu paštu gavo tik draudimo liudijimą ir sąskaitą. Jokių taisyklių, aktyvių nuorodų nei pačiame dokumente, nei elektroniniame laiške nebuvo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio10 dalis).Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo2 straipsnio 28 dalis, CK 6.992 straipsnis).Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-481-421/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).

        Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, būtent draudikui tenka pareiga įrodyti, kad konkreti sutarties (Draudimo taisyklių) sąlyga buvo ne tik gramatiškai aiški, bet ir kad vartotojas turėjo galimybę priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo, suprasdamas jam potencialiai reikšmingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius. Tipinė sąlyga , kurią vartotojas patvirtina, kad prieš sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo, patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimą, o ne visišką ir tinkamą draudikui tenkančios informavimo pareigos įvykdymą. Svarbu išsiaiškinti, ar draudėjas turėjo galimybę pasirinkti draudimo apsaugos apimtį. Tokiai galimybei esant, vartotojui turėjo būti išaiškintas ryšys tarp suteikiamos apsaugos apimties ir mokamos įmokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2006, Nr. 3K-3-424-701/2016 ir kt.).

        CK 6.185 straipsnio

 2 dalyje ir 6.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis ir sutarties šalis aiškiai išreiškė savo sutikimą su sutarties sąlygomis. CK 6.992 straipsnio 2 dalis įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopijas draudėjui. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-02-23 dėl didelio snygio sugriuvo apdrausto tvarto - pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogas ir tą dieną apie tai ieškovas informavo atsakovą. Nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad pastato nusidėvėjimas daugiau kaip 80 proc., o griuvimą lėmė pastato konstrukcijų nusidėvėjimas ir gausus snygis. 2021-03-22 atsakovas atsiuntė ieškovui Pranešimą dėl priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sugadintas turtas nelaikomas draudiminiu įvykiu ir draudimo išmoka nebus mokama, nes įvykis neatitinka sniego slėgio apibrėžimo, nurodyto Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056, 4.4.5. punkte ir priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių.

        Draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas, padedant savo dukrai liudytojai N. P., gavo elektroniniu paštu, kuriame buvo pažymėtos ir Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056. Ginčo dėl to, kad tik šis dokumentas buvo įteiktas ieškovui byloje nėra – jis pridėtas prie bylos toks koks buvo gautas.

        Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad draudimo pasiūlymuose buvo pateikta ir nuoroda www.ergo.lt/dpid/gvventoiu-turto-draudimas, ant kurios užvedus pelytę ir paspaudus jos klavišą, be kitos informacijos, pateiktos dokumente, buvo pateikiama informacija, kad šis dokumentas neatspindi konkrečios draudimo sutarties sąlygų ir visa išsami informacija apie gyventojų turto draudimo produktą ir su konkrečia gyventojų turto draudimo sutartimi susijusi informacija pateikiama kituose dokumentuose, pavyzdžiui, draudimo pasiūlyme, taisyklėse, draudimo liudijime, t. y. kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis.

        Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija.

Draudikas - atsakovas, sudarymas draudimo sutartį, draudėjui - ieškovui pateikė tik draudimo liudijimą ir sąskaitą elektroniniu paštu skenuotu dokumentu (PDF formatu), kuriame nuoroda nebuvo aktyvi, papildoma nuoroda el. paštu atsiųsta nebuvo. ERGO Gyventojų turto taisyklės pateiktos nebuvo. Ieškovas realiai nebuvo susipažinęs su minėtomis taisyklėmis. Tai patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas ir liudytojos N. P. parodymai. Iš susirašinėjimo matyti, kad apie jokias draudimo taisykles nebuvo kalbama ir jos nebuvo persiųstos ieškovui, todėl jis jų ir nežinojo. Ieškovas nežinojo apie tai, kad privalėjo nuolat valyti apsnigtą stogą. Tai ieškovui buvo nežinoma sutarties sąlyga, nes nebuvo tinkamai atskleista, todėl ji neturi būti taikoma ir ja negali atsakovas remtis kaip sąlyga, lemiančia žalos atsiradimą nedraudiminiu įvykiu. Draudikas - atsakovas neturi pagrindo reikalauti draudėjo - ieškovo laikytis ar vykdyti būsto draudimo taisyklių, neįvykdęs pareigos pirmiau su jomis supažindinti vartotoją ir jas išaiškinti. Teismas kritiškai vertina ir nuorodos pateikimą sutarties derinimo metu, nes pagrindinės informacijos pateikimas tokiu būdu neužtikrina informacijos stabilumą. Šiuo atveju pakanka ieškovo - vartotojo – draudėjo paaiškinimo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas. Įrodinėjimo pareiga tenka draudikui - atsakovui, o jis šios aplinkybės neįrodė. Tik pilnai susipažinus, vartotojas - ieškovas galėjo priimti teisingą sprendimą dėl sutarties sudarymo su atitinkama sąlyga, t. y. šiuo atveju sniego valymas nuo stogo per 48 val. Todėl ieškovo paaiškinimą, kad dėl savo amžiaus ir galimybių, jis su tokia sąlyga, jeigu ją žinotų, nesutiktų ir sutarties nesudarytų, nes negalėtų jos tinkamai vykdyti, laiko pagrįstu ir lemiančiu jam palankaus sprendimo priėmimą.

Draudėjas – ieškovas - vartotojas, sudarydamas draudimo sutartį, draudikui atsakovui -verslui pateikė visą turimą informaciją, įskaitant namo fotonuotraukas, pastatų statybos metus, kurią draudikas - atsakovas, kaip profesinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, įvertino ir pasiūlė draudimo sąlygas, jokių papildomų duomenų pateikti draudikas neprašė, apžiūrėti draudžiamojo objekto nevyko. Draudėjas – ieškovas, įvykus draudžiamajam įvykiui 2021-02-23 - tą pačią dieną apie tai informavo draudiką - atsakovą. Sprendžiant dėl neaptartų, iš esmės nesąžiningų sąlygų, atsižvelgtina į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiuo atveju ieškovas yra vartotojas, pensininkas, jis nėra draudimo santykių žinovas.

Atsisakymas išmokėti pastato draudimo išmoką iš esmės grindžiamas tik draudiko nuomone ir samprotavimais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, nenustačius, kad atsakovas tinkamai įvykdė CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, jis neturėjo pagrindo taikyti taisyklių sąlygų.

Savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindžia ir nekilnojamajam turtui priežasties vertinime Nr. (duomenys neskelbtini)  užfiksuotomis aplinkybėmis, kad skersbalkiai buvo supuvę, dėl to konstrukcija galėjo neatlaikyti sniego slėgio, lūžti ir žala atsirado dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozija, puvimas, pelėsis), veikiant sniego slėgiui. Teismas daro išvadą, kad šią aplinkybę atsakovas nurodė, kaip papildomą draudimo įmokai nemokėti, tačiau ir ši aplinkybė nėra pagrįsta, nes, koks turtas buvo draustas, atsakovui buvo žinoma ir jis turėjo galimybę surinkti visą informaciją apie ieškovo turtą.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas, atsisakydamas  išmokėti draudimo išmoką, neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo prievolės mokėti draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, draudimo išmoka pagal sudarytą UAB „Pavilnio investicijos" lokalinę sąmatą 10309,27 Eur sumoje, atlikus besąlyginę draudiminę išskaitą - 230 Eur priteistina iš atsakovo ieškovui.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-04-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteisiamas 302 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti  iš dalies.

M. B. priteisti iš Ergo Insurance SE, juridinio asmens kodas 302912288, 10079,27Eur draudiminės išmokos, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-04-21iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš Ergo Insurance SE, juridinio asmens kodas 302912288, 302 Eur žyminį mokestį.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                        Irina Serafin


Paminėta tekste:
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • CK
  • 3K-3-600/2006
  • 3K-3-424-701/2016
  • CK6 6.185 str. Sutarčių standartinės sąlygos
  • CK6 6.992 str. Draudimo sutarties sudarymas pagal standartines sąlygas
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei