Nr. DOK-3599

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00098-2022-1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 20 d. paduotu ieškovo R. G. (R. G.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Akmenės ligoninei dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta, reikalavimas dėl 21 384 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai ieškovo kasacinio skundo argumentai:

1.        Teismai pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai paliko nenagrinėtu dalį ieškovo ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nors ieškovas jau nebegalėjo pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir tokią galimybę prarado dėl pirmosios instancijos teismo atliktų veiksmų priėmus ieškinį. Nepagrįsta išvada, kad reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą yra naujas, pareikštas nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teismas tokio pobūdžio ginčus nagrinėja iš naujo ir iš esmės, visa apimtimi.

2.         Teismai pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.732 straipsnio nuostatas dėl gydytojo kaltės ir jo veiksmų rūpestingumo laipsnio, taip pat pažeidė susijusias CPK 178, 185 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai nepagrįstai nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės ir neteisėtų veiksmų). Konstatavus, kad VšĮ Šiaulių ligoninei kilo civilinė atsakomybė, nepagrįstai atsakovė pripažinta neatlikusi neteisėtų ir kaltų veiksmų teikiant ieškovui medicinos priežiūros paslaugas. Teismai ignoravo reikšmingas aplinkybes ir bylos duomenis, kurie patvirtina atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės gydytojai neveikė profesionaliai, nepasinaudojo arba netinkamai naudojosi medicinos, mokslų, profesinės etikos žiniomis ir profesinės praktikos taisyklėmis, nes laiku nepaskyrė reikiamų tyrimų ir tinkamai nenustatė diagnozės, laiku nepaskyrė ieškovui tinkamo gydymo ir neišrašė siuntimo pas kraujagyslių chirurgą, dėl to ieškovo sveikatos būklė stipriai komplikavosi, sveikatai padaryta žala. Toks gydytojų elgesys negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.   

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teisėjai         Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Sigita Rudėnaitė

        Algirdas Taminskas