Civilinė byla Nr. e2S-1789-653/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27768-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.2.7.2; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) A. J. (A. J.) ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-33594-1014/2020, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Luminor bankas, antstolė Virginija Meškauskienė.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                                            pareiškėjai A. J. ir R. J. 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01390 iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-247-640/2020 ir įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę panaikinti visus apribojimus pareiškėjos R. J. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB Swedbanke, kuri yra susijusi su pareiškėjos vykdoma individualia veikla. 

2.                                            Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjai antstolei Virginijai Meškauskienei yra pateikę skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčija antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmus tęsiant išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, kai dar nėra išspręstas ginčas dėl vykdomojo dokumento ir jame nurodytų išieškotinų sumų pagrįstumo.

3.                                            Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme išieškotojas inicijavo civilinę bylą dėl skolos priteisimo iš pareiškėjų ir laiduotojo (bylos Nr. e2-247-640/2020), kurioje pareiškėjai yra pareiškę priešpriešinius reikalavimus išieškotojui, iš kurių prašoma pakeisti Vilniaus miesto               19-ojo notaro biuro notaro M. K. atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą taip, kad juose nurodytas skolos, išieškomų palūkanų procentas, sumos, nuo kurių šis procentas yra išieškomas, terminas, nuo kurio šios palūkanos skaičiuojamos atitiktų teismo šioje byloje priimtą sprendimą dėl jau priimtų reikalavimų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes jų nepritaikius ir nesustabdžius vykdymo bylų, ieškotojas, neturės galimybių įgyvendinti tikėtinai palankaus teismo sprendimo pareiškėjams. Mano, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju yra būtina, kadangi tol, kol nėra nustatyta galutinė įsiskolinimo dalis, antstolė negali tęsti vykdymo veiksmų ir taikyti priverstinio vykdymo veiksmų, nes nėra žinoma, ar teismui išnagrinėjus bylą bus nustatyta, kad pareiškėjai dar yra skolingi išieškotojui, taip pat nėra žinoma, kokia bus ši įsiskolinimo dalis. Nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, nesant išspręstam ginčui dėl išieškotinos sumos, antstolė toliau tęstų lėšų nurašymą iš pareiškėjų sąskaitų, ribotų pareiškėjos veiklą, o galimai ir iš viso priverstų šios veiklos atsisakyti, nes jos neįmanoma vykdyti neapmokant vykdymo kaštų, būtų realizuotas pareiškėjams priklausantis turtas, kurio vėliau susigrąžinti iš sąžiningai įgijusių asmenų būtų neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                                            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjų A. J. ir R. J. prašymo netenkino.

5.                                            Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, iš esmės kvestionuodami vykdomąjį dokumentą, preliminariai nepagrindė, kokie antstolės veiksmai, susiję su jo vykdymu, yra neteisėti. Teismas akcentavo, kad vykdomojo dokumento teisėtumas yra ginčijamas, bet nėra nuginčytas.

6.                                            Teismas sprendė, kad išieškojimo vykdymo veiksmų stabdymas iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-247-640/2020, būtų neproporcinga priemonė. Be kita ko, teismo nurodė, kad patenkinus pareiškėjų prašymą, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nebūtų suinteresuoti greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, dėl minėtos priežasties būtų pažeisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai.

7.                                            Teismas nurodė, kad  vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai reglamentuoti CPK 626-627 straipsniuose, tačiau pareiškėjai nepagrindžia, kad yra vienas iš nurodytose proceso teisės normose įtvirtintų pagrindų vykdomajai bylai ir vykdymo veiksmams stabdyti.

8.                                            Pareiškėjai nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.                                            Apeliantai (pareiškėjai) A. J. ir R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį - visiškai tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

10.                                            Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Kadangi nagrinėjamoje byloje taip pat yra būtina užtikrinti situacijos stabilumą, kol išsispręs vykdomojo įrašo teisėtumo klausimas, teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

15.2.                      Pareiškėjai individualios veiklos sąskaitos areštą prašė panaikinti, nes tai riboja galimybes vykdyti pareiškėjos individualią veiklą ir gauti pajamų; į šią sąskaitą yra gaunamos išmokos vaikams, kompensacija dėl ekstremalios situacijos ir karantino bei lėšos, būtinos darbui pagal profesiją, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.

15.3.                      Teismas, akcentavęs būtinybę įvertinti pasekmių proporcingumą (pritaikius ir nepritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones) šių pasekmių nevertino.

15.4.                      Pažymėjo, kad šiuo atveju yra vykdomas ne teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o notaro išduotas vykdomasis įrašas. Teismas dėl notaro vykdomojo įrašo galios, teisėtumo visiškai nepasisakė, apsiribojo vien faktu, kad jis nenuginčytas.

2.                      Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka, skundą prašo atmesti bei skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

3.                      Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Vykdomas Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016 m. birželio 20 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, nėra nuginčytas, taigi yra galiojantis ir vykdytinas.

17.2.                      Vykdymo metu realizavus įkeistą daiktą gauta mažesnė suma nei išieškotina skolos suma, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į kitą apeliantų (pareiškėjų) turtą bendra įstatymų nustatyta tvarka bei priimti procesiniai sprendimai: 2020 m. rugsėjo 21 d. vykdymo išlaidu apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymai dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvarkymas dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini).

17.3.                      Apeliantai (skolininkai) antstolei jokiu duomenų apie sąskaitoje esančių visų gaunamų piniginių lėšų kilmę nepateikė. Apribojimai sąskaitoms yra išviešinti ir PLAIS sistemoje bei lėšų suma, kuria pareiškėja gali disponuoti per viena kalendorini mėnesi. Areštuojant lėšas ir nustatant laisvai disponuoją sumą (377,12 Eur) duomenys buvo paimti iš Socialines paramos šeimai informacines sistemos ir VSDFV Garantinio fondo išmoku registro. Pačių apeliantų (skolininkų) prie skundo pridėti duomenys (Swedbank fragmentiški išrašai) tik patvirtino, kad antstolė nustatė ne per mažą laisvai disponuojamą sumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

11.                                            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12.                                            Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese teisėtumo ir pagrįstumo.

13.                                            Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia pareiškimo (skundo, ieškinio) reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK                            144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminarus skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas, nėra skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimas iš esmės. Skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

14.                                            Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

15.                                            Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjai prašo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymus nurašyti pinigines lėšas nuo visų R. J. ir A. J. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl turto arešto bei turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundą dėl antstolio veiksmų bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai grindžia iš esmės tuo, kad antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą, dėl kurio vyksta ginčas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-247-640/2020, t.y. minėtoje byloje yra nagrinėjami pareiškėjų priešpriešiniai reikalavimai išieškotojui, kuriais yra ginčijamas 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro M. K. vykdomasis įrašas, jį prašoma pakeisti pakoreguojant jame nurodytas skolos, palūkanų, netesybų sumas, procentus, terminus. 

16.                                            Taigi, apeliantai skundu dėl antstolio veiksmų siekia panaikinti antstolės atliktus vykdymo veiksmus, kuriais yra nustatytas išieškotinos skolos likutis bei išieškojimas nukreiptas į apeliantų turimą turtą bei gaunamas pajamas, tuo tarpu, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia vykdymo veiksmus sustabdyti ne iki procesinio sprendimo dėl skundo dėl antstolės veiksmų įsiteisėjimo, bet iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-247-640/2020 įsiteisėjimo. Tokiu būdu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išeina už šioje byloje sprendžiamo ginčo ribų, dėl ko tokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos proporcingomis ir ekonomiškomis. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje Nr. e2-247-640/2020 2019 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino iš esmės analogiško pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2019 ir civilinėje byloje Nr. e2-1263-302/2019, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą minėtą nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neginčija savo prievolės išieškotojui egzistavimo, kas reiškia, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjų savarankiški reikalavimai būtų patenkinti ir vykdomasis įrašas kažkuria dalimi būtų pakeistas, apeliantų prievolė išieškotojui išliktų.

17.                                            Atsižvelgiant į tai bei esant galiojančiam ir vykdytinam vykdomajam dokumentui, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ne tik proporcingumo, ekonomiškumo principus, bet taip pat paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principą.  

18.                                            Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrindė ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, apeliantai skundu dėl antstolio veiksmų skundžia antstolės patvarkymus, kuriais yra nustatytas išieškotinos sumos likutis bei išieškojimas nukreiptas į apeliantų turtą bei gaunamas pajamas. Taigi, apeliantų skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju, būtų panaikinti skundžiami patvarkymai. Kaip būtų apsunkintas tokios nutarties vykdymas, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nesustabdžius vykdomosios bylos, apeliantai nenurodė.

19.                                            Taip pat pareiškėjų prašymas įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę panaikinti visus apribojimus pareiškėjos R. J. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB Swedbanke, kuri yra susijusi su pareiškėjos vykdoma individualia veikla, yra iš esmės yra tapatus pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų dalykui. Dėl to prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų skundo patenkinimą, o ne status quo padėties išsaugojimą.  

20.                                            Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodytas argumentas, kad šiuo atveju yra vykdomas ne teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o notaro išduotas vykdomasis įrašas, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi vadovaujantis CPK 587 straipsnio 8 punktu notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) yra vykdomieji dokumentai, kurie yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK                        586 straipsnio 1 dalis). Taip pat minėto straipsnio 10 punkte nurodyta, kad vykdomieji dokumentai yra ir kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnį notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka.

21.                                            Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22.                                            Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino apeliantų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Jelena Šiškina