Civilinė byla Nr. e2A-583-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19238-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.3; 2.8.2.1; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų G. M. ir M. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo ir trečiųjų asmenų G. M. bei M. C. savarankiškus reikalavimus dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ padavė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Airijos įmonės „Ryanair DAC“ 800 Eur dydžio kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė yra bendrovė, teikianti pagalbą oro linijų bendrovių keleiviams, kurie naudodamiesi jų paslaugomis susiduria su skrydžio atšaukimu, atidėjimu ar kitais su oro pervežimu susijusiais nepatogumais. Ieškovė supaprastina kompensacijos išreikalavimo procesą oro linijų bendrovių keleiviams, kuriems nežinant teisinio reglamentavimo, kartu ir Reglamento Nr. 261/2004 taikymo ypatybių, teisės aktų garantuojamos keleivių interesų apsaugos įgyvendinimas gali būti itin apsunkintas. Už ieškovės suteikiamą paslaugą klientas turi atlyginti konkrečiais ir ieškovės oficialiai skelbiamais tarifais ir tik tuo atveju, jei kompensacija yra sėkmingai išreikalaujama. Avialinijos tikslingai apsunkina keleivių kompensacijų išieškojimą tam skirdamos itin ženklų finansinį, intelektinį ir žmogiškąjį resursą. Atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas tretiesiems asmenims M. C. ir G. M., pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, nes trečiųjų asmenų skrydis Londonas (Lutonas) – Kaunas, turėjęs įvykti 2018 m. rugsėjo 28 d., buvo atšauktas, keleiviai pasiekė tikslą daugiau nei 3 valandomis vėliau. Atsakovė išmokėjo kompensaciją kitiems šio skrydžio keleiviams. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas ieškovei priklauso 800 Eur kompensacija. Atsakovė vykdo keleivių ir bagažo vežimą pagal pačios numatytas Bendrąsias vežimo sąlygas, kurių 16 punkte nurodyta, kad keleiviai, naudodamiesi atsakovės teikiamomis paslaugomis, yra įpareigojami laikytis visų taisyklių. Analizuojant pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, įtvirtintas nuostatose (standartinėje vartojimo sutartyje), nesąžiningos sąlygos, pažeidžiančios keleivių kaip vartotojų teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punkte, akivaizdžiai pastebimos ir atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2., 15.2.3., 15.2.8, 15.4 punktuose. Atsakovė numatė standartinėje vartojimo sutartyje, kad keleiviai turi reikšti prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo tiesiogiai atsakovei, o prašymai, teikiami trečiųjų asmenų keleivių vardu, nebus priimami. Tokiu būdų yra užkertamas kelias vartotojui ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, viena iš jų – teisė pasinaudoti profesionaliomis ieškovės paslaugomis. Šios sąlygos užkerta kelią keleiviams naudotis teisėmis, numatytomis CK 1.137 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis. Keleiviai (tretieji asmenys) yra perleidę nuosavybės teisę į savo piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovės.

3. Tretieji asmenys G. M. ir M. C. pateikė teismui pareiškimą (savarankiškus reikalavimus), kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8, 15.4 punktus. Tretieji asmenys nurodo, kad jie 2018 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei nuosavybės teisę į piniginę kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. skrydžio Londonas – Kaunas, kuris buvo atšauktas. Tretieji asmenys buvo sudarę vežimo sutartis su atsakove tiesiogiai. Trečiųjų asmenų teigimu, atsakovė savo nesąžiningomis Bendrosiomis vežimo sąlygomis užkerta kelią vartotojams ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis. Viena iš jų – teise pasinaudoti profesionaliomis ieškovės paslaugomis, perleidžiant jai savo reikalavimą. Pažymėtina, kad nurodytos nesąžiningos sąlygos apriboja net teisę kreiptis į advokatą, kad šis vartotojų vardu kreiptųsi dėl kompensacijos išmokėjimo į atsakovę. Atsakovės Bendrosiose vežimo sąlygose įtvirtintos taisyklės prieštarauja Reglamente Nr. 261/2004 nurodytoms keleivių kaip vartotojų teisėms. Europos Komisija aiškinamuosiuose gairėse dėl Reglamento Nr. 261/2004 yra nurodžiusi, kad keleiviai turi teisę laisvai pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises, išieškant kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

4. Atsakovė nesutinka su ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimais, kuriuos prašo atmesti. Nurodo, kad keleivis, įsigydamas kelionės bilietą, turi susipažinti su Bendrosiomis keleivių vežimo taisyklėmis ir patvirtinti, kad jas suprato bei jų laikysis. Nagrinėjamu atveju keleiviai atliko tai, pirkdami bilietus, vadinasi pakluso vežėjos nustatytai tvarkai. Reikalavimas keleiviui kreiptis į vežėją dėl galimos kompensacijos išmokėjimo neriboja ir nedraudžia naudotis ieškovės paslaugomis, nes yra nustatyta aiški tvarka ir paprasta internetinė forma keleiviui kreiptis į vežėją. Keleiviui pasinaudojus tiesiogine kreipimosi į vežėją forma ir pasikreipus į vežėją, duodamas aiškus terminas (28 dienos), per kurį vežėjai neatsakius arba atmetus keleivio prašymą dėl kompensacijos, keleivis gali ir turi pakankamai laiko kreiptis į trečiuosius asmenis – paslaugų tiekėjus, ar tiesiai į teismą bei kitas ikiteismines institucijas. Ieškovės paslauga, už kurią keleivis moka 25 proc. nuo išieškotos kompensacijos, apskritai yra didelė, turint omenyje tai, kad iš esmės pagrindinis ieškovės verslas yra ne spręsti ginčus keleivio vardu su vežėjais, bet labiau su formų persiuntimu vežėjui kliento vardu, klientui realiai užpildžius ne mažiau duomenų nei jis būtų pildęs vežėjo tiesioginio kreipimosi formą, dažniausiai esant garantuotam, kad už tam tikrą skrydį keleiviui jau priklauso tam tikra kompensacija. Todėl keleiviai, pasitelkdami tokią bendrovę kaip ieškovės, praranda galimybę gauti visą kompensaciją, nes tokio tipo įmonės kaip ieškovės taiko atitinkamus mokesčius, skaičiuojamus nuo atgautos kompensacijos sumos, taip pažeisdami vartotojų (silpnesnės šalies) teises, tokios reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.  Teismas patenkino ieškovės uždarosios akcinės  bendrovės „Skycop.com“ ieškinį  atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ ir priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, iš atsakovės Airijos įmonės „Ryanair DAC“, 800 (aštuonių šimtų) Eur kompensaciją, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 6. Teismas iš dalies tenkino trečiųjų asmenų M. C. ir G. M. savarankiškus reikalavimus atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“, t. y. pripažino negaliojančia Airijos įmonės „Ryanair DAC“ Bendrųjų vežimo sąlygų 15.4 punkto nuostatą, pagal kurią teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą pagal Reglamento Nr. 261/2004 perleidimas tretiesiems asmenims negalimas.

7. Kitą dalį trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų atmetė.

8. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys M. C. ir G. M. įsigijo atsakovės 2018 m. rugsėjo 28 d. vykdytino skrydžio Londonas (Lutonas) – Kaunas, bilietus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skrydis buvo atšauktas, todėl tretieji asmenys (kiekvienas iš jų) įgijo teisę reikalauti Reglamente Nr. 261/2004 nurodytos 400 Eur kompensacijos (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Tretieji asmenys, siekdami įgyvendinti savo teisę į kompensaciją, 2018 m. spalio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove, skelbiančia save kaip bendrovę, užtikrinančią keleivių, kurių skrydis buvo atšauktas dėl avialinijų kaltės, teisę gauti jiems priklausančią kompensaciją.

9. Teismas konstatavo, kad nors Airijos teisė draudžia perleisti tokio pobūdžio reikalavimą kaip nurodytas šioje byloje, tačiau bylą nagrinėjant Lietuvos teisme Bendrųjų vežimo sąlygų 15.4 punkto nuostata, kad teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas, laikytina nesąžininga ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Lietuvos įstatymo nuostatoms (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad nurodyta sąlyga nepagrįstai riboja keleivių (vartotojų) teisę Lietuvoje naudotis teisinės apsaugos priemone, perleidžiant reikalavimo teisę į atsakovę pagal reikalavimo perleidimo sutartį kitam subjektui su atidedamąja sąlyga dėl atsiskaitymo.

10. Teismas, nustatęs kad ieškovės ir trečiųjų asmenų Reikalavimo perleidimo sutartys yra teisėtos, iš dalies sutiko su atsakovės atstovės paaiškinimais, kad tretieji asmenys, perleidę reikalavimo teises ieškovei, prarado suinteresuotumą sąlygų ginčijimu. Teismas, spręsdamas trečiųjų asmenų reikalavimus dėl jų pareiškime nurodytų Bendrųjų vežimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, nurodė, kad dalis ginčijamų sąlygų susijusi su pačių Reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimu (Bendrųjų vežimo sąlygų 15.4 punktas). Todėl tretiesiems asmenims perleidus reikalavimo teises, esant įtvirtintam Bendrųjų vežimo sąlygų draudimui tai atlikti, jie (keleiviai) turi suinteresuotumą dėl Bendrųjų vežimo sąlygų 15.4 punkto pripažinimo negaliojančiu. Juo labiau kad ieškovė proceso metu atsisakė ginčyti šias sąlygas, nurodydama, kad tai yra keleivių (vartotojų) prerogatyva, o ieškovės atstovas pripažino, kad ieškovė neatstovauja vartotojų interesų. Todėl teismas, įvertinęs Bendrųjų vežimo sąlygų 15.4 punktą, esant trečiųjų asmenų reikalavimui, pripažino minėto punkto dalį nesąžininga ir negaliojančia. Kitos trečiųjų asmenų ginčijamos sąlygos (15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktai; sprendimo 10-12 punktai) yra susiję su perleistos teisės reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 įgyvendinimu. Ir šiuo atveju, kai nustatyta, jog tretieji asmenys teisėtai perleido reikalavimo teisę ieškovei, darytina išvada, kad po reikalavimo perleidimo jie prarado suinteresuotumą ginčyti Bendrųjų vežimo sąlygų nuostatas, susijusias su faktiniu kompensacijos išmokėjimu asmeniui, įgijusiam teisę reikalauti tokios kompensacijos. Todėl trečiųjų asmenų reikalavimas pripažinti Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktus negaliojančiais atmetamas, konstatavus, kad po teisėto reikalavimo perleidimo jie neteko suinteresuotumo ginčyti minėtus punktus. Tretiesiems asmenims perdavus reikalavimo teises į kompensaciją ieškovei (juridiniam asmeniui – savo srities profesionalui), kuri nėra keleivių atstovė, nėra pagrindo tikrinti šių sąlygų atitiktį vartotojų interesams, kadangi kaip teisingai nurodė atsakovės atstovė, keleiviai, perleidę reikalavimo teises ieškovei, prarado suinteresuotumą šių sąlygų, susijusių su kompensacijos išmokėjimu, įgyvendinimu. Ieškovė, sudarydama su trečiaisiais asmenimis Reikalavimo perleidimo sutartis, būdama savo srities profesionale ir žinodama galimus Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų ribojimus, nusprendė įsigyti iš vartotojų (keleivių) reikalavimo į kompensaciją teises, esant galiojančioms tokioms Bendrosioms vežimo sąlygoms, t. y. prisiėmė riziką dėl šios teisės įgyvendinimo tam tikrų ribojimų.

11. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimų dėl Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų pripažinimo negaliojančiais. Teismas priėmė šį atsisakymą ir nutraukė bylą pagal ieškovės reikalavimus dėl minėtų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, todėl pagal ieškovės reikalavimą šios sąlygos negali būti pripažintos negaliojančiomis (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta jų savarankiškų reikalavimų dalis dėl Atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų pripažinimo negaliojančiais, ir tenkinti Trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus pripažinti negaliojančiais Atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3 ir 15.2.8 punktus.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą, jų suinteresuotumą ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas ir teismo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, bei nepagrįstai konstatavo, kad tretieji asmenys, perleidę reikalavimo teises ieškovei, prarado suinteresuotumą atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 p. ginčijimui.

13.2. teismas klaidingai aiškino atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktus nurodydamas, kad jos susijusios su perleistos reikalavimo teisės įgyvendinimu ir faktiniu kompensacijos išmokėjimu asmeniui, įgijusiam teisę reikalauti tokios kompensacijos. Atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktai susiję ne su faktiniu kompensacijos išmokėjimu asmeniui, įgijusiam (perėmusiam) teisę reikalauti tokios kompensacijos, o su keleiviu (vartotoju) teise reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir būtent tokios keleivių teisės įgyvendinimu, t. y. su keleivių pretenzijų pateikimu dėl Reglamento Nr. 261/2004 ir kompensacijos išmokėjimu patiems keleiviams;

13.3. kadangi tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, teismas turėjo pareigą ex officio vertinti Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų atitikimą sąžiningumo kriterijams;

13.4. atsakovė Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3 punktuose įtvirtintos nesąžiningos sąlygos, kurios numato, kad „keleiviai prašymus turi pateikti tiesiogiai „Ryanair" ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytą laikotarpį (kuris iš jų būtų trumpesnis), kol „Ryanair" tiesiogiai atsakys", o prašymai teikiami trečiųjų asmenų keleivių vardu nebus priimami. Be to, pretenzijos priimamos tik per Bendrosiose vežimo sąlygose nurodytą platformą (https://eu261compensationclaims.ryanair.com/indHYPERLINK "https://eu261compensationclaims.ryanair.com/index.php?l=lt_LT"ex.php?l=lt LT), per kurią pretenzijas gali pateikti tik pats keleivis. Tokiu būdu yra užkertamas kelias vartotojams ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad tokia nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga net yra apribojama teisė kreiptis į advokatus ar kitus teisėtus atstovus, kad šie keleivių vardu kreiptųsi dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo į atsakovę, bendrautų keleivio vardu su atsakove dėl kompensacijos, teiktų papildomus dokumentus ir paaiškinimus;

13.5. atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.8 p. numatytos taisyklės, pagal kurias mokėjimai gali būti atliekami tik į mokėjimo kortelę, kuria buvo atliktas užsakymas arba į užsakymo metu nurodytą keleivio banko sąskaitą, taip pat nepagrįstai riboja keleivių teises patiems pasirinkti į kokią sąskaitą gauti kompensaciją;

13.6. minėtos sąlygos užkerta kelią keleiviams naudotis teisėmis, numatytomis CK 1.137 str. 1 d., todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis remiantis CK 6.2284 str. 2 d. 18 p. Tokios vartojimo sutarčių sąlygos šalių nebuvo individualiai aptartos ir jomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

14. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, jog sutinka su jo motyvais ir prašo apeliacinį skundą patenkinti.

15. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą, prašo apeliantų apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų dalis dėl atsakovo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų pripažinimo negaliojančiais, ir tenkinti trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus, pripažinti negaliojančiais atsakovo sąlygų 15.2.2, 15.2.3 ir 15.2.8 punktus, atmesti kaip nepagristą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad „CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei - teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip         subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai - asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teise, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas)" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis c. b. 3K-3-370-248/2019);

16.2. „Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims. kurie įrodo. kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.<...> Įgyvendinus teisę į teismine gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis c. b. 3K-3-370-248/2019);

16.3. teismas teisingai byloje sprendė, kad Ryanair DAC Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktai yra susiję su perleistos reikalavimo teisės į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 įgyvendinimu, todėl tretieji asmenys, perleidę savo reikalavimo teises ieškovei, prarado suinteresuotumą ginčyti Sąlygų nuostatas, susijusias su faktiniu kompensacijos išmokėjimu (Sprendimo 57 punktas). Šią aplinkybę patvirtina ir sąlygų 15.2.1 punktas, kuris numato, kad 15.2 straipsnis yra „taikomas kompensacijų prašymams vadovaujantis EB reglamentu Nr. 261/2004." - t. y. pačiame sąlygų 5.2 straipsnyje yra tiesiogiai nurodyta, kad 15.2 straipsnis, kuris apima Sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktus, yra susijęs tik su teisės į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 įgyvendinimu;

16.4. Iš Sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų turinio taip pat akivaizdu, kad jie vienareikšmiškai susiję tik su teisės į kompensaciją įgyvendinimu - prašymų dėl kompensacijos pateikimu ir kompensacijos išmokėjimu. Tretiesiems asmenims perleidus reikalavimo teisę į kompensaciją ieškovui, jų atžvilgiu Sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktai nebegali būti taikomi - tretieji asmenys nebeturi teisės teikti prašymų atsakovui, todėl minėti punktai trečiųjų asmenų niekaip neįtakoja, kadangi tretieji asmenys nebeturi teisės reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Todėl atsižvelgiant į aukščiau pateiktus Kasacinio teismo išaiškinimus yra akivaizdu, kad nuo to momento, kai perleido savo reikalavimo teises ieškovui, tretieji asmenys prarado savo suinteresuotumą ginčyti Sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų nuostatas;

16.5. Atsakovo Sąlygų 15.2.2 bei 15.2.3 punktai jokiu būdu neužkerta kelio keleiviui ginti pažeistus interesus tiek pačiam, tiek pasitelkiant ir atstovus: sąlygų 15.2.7. punkte numatyta, kad „keleiviams šiuo punktu nedraudžiama prieš tiesiogiai pateikiant prašymą „Ryanair" pasitarti su teisininkais ar kita trečiąja šalimi", o sąlygų 15.2.6. punkte yra aiškiai nurodyta, jog "Visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, „Ryanair" nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu". Sąlygų 15.2 straipsnis nesukelia jokio šalių teisių ir pareigų disbalanso, akivaizdu, kad Atsakovo įsipareigojimai niekaip nesumažėja dėl to, kad sąlygose numatytas pirmiausia kreipimasis į atsakovą, priešingai, tai užtikrina operatyvesnį darbą su keleivių pretenzijomis;

16.6. Apeliantų argumentai dėl sąlygų 15.2.8 punkto kaip nepagrįstai ribojančio keleivių teises taip pat nepagrįsti. Sąlygų 15.2.8 punkto nuostatomis kaip tik yra siekiama, kad kompensacijos pasiektų būtent keleivius, taip užtikrinant Reglamento Nr. 261/2004 tinkamą įgyvendinimą, ir siekiant išvengti atvejų, kuomet kompensacija būtų pervesta neturintiems teisės ją gauti asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad keleiviui pasikreipus į atsakovą dėl kompensacijos, atsakovas parašo keleiviui ir paprašo keleivio nurodyti sąskaitą į kurią jis pageidauja, kad jam būtų pervesta kompensacija - keleivis bendrauja su atsakovo konsultantu, ne su programa, todėl visada gali nurodyti savo neįprastą situaciją ir tartis dėl jos išsprendimo;

16.7. akivaizdu jog sąlygų 15.2.2, 15.2.3 bei 15.2.8 punktų nuostatos yra sąžiningos ir nepažeidžia keleivių kaip vartotojų teisių. Šios nuostatos negali būti pripažintos nesąžiningomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kadangi jomis nėra panaikinama ar suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Nei keleivio teisė teikti pretenzijas, nei keleivio teisė teikti ieškinį atsakovui nėra suvaržyta, tai jis gali padaryti pats arba tinkamai įgaliojęs atstovus. Kaip minėta, tai jog pagal Sąlygas keleivis turi kreiptis pirmiausia į vežėją su pretenzija jo interesų gynimo neapsunkina ir tai yra normali praktika keleivių pervežimų srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

18.  Apeliaciniu skundu tretieji asmenys (toliau - apeliantai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jų savarankiškų reikalavimų dalis dėl atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų pripažinimo negaliojančiais.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog tretieji asmenys teisėtai perleido reikalavimo teisę ieškovei, darytina išvada, kad po reikalavimo perleidimo jie prarado suinteresuotumą ginčyti Bendrųjų vežimo sąlygų nuostatas, susijusias su faktiniu kompensacijos išmokėjimu asmeniui, įgijusiam teisę reikalauti tokios kompensacijos. Trečiųjų asmenų reikalavimą pripažinti Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktus negaliojančiais atmetė, konstatavus, kad po teisėto reikalavimo perleidimo jie neteko suinteresuotumo ginčyti minėtus punktus.

20. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu apeliantai perleido ieškovei nuosavybės teisę į piniginę kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. skrydžio Londonas – Kaunas, kuris buvo atšauktas. Skundžiamu sprendimu, ieškovei priteista apeliantams priklausiusi (iki nuosavybės teisių perleidimo) kompensacija (800 Eur), dėl to apeliacinio skundo nėra (sprendimas įsiteisėjo).

21.  Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktai numato:

21.1. Keleiviai prašymus turi pateikti tiesiogiai „Ryanair" ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytą laikotarpį (kuris iš jų būtų trumpesnis), kol „Ryanair" tiesiogiai atsakys. Prašymus galima pateikti čia (15.2.2 punktas);

21.2. „Ryanair" nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo „Ryanair" ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje (15.2.3 punktas);

21.3. Laikantis „Ryanair" taisyklių, mokėjimai arba jų grąžinimas bus atliekami į mokėjimo kortelę, kuria buvo atliktas užsakymas arba į užsakymo metu nurodytą keleivio banko sąskaitą. „Ryanair" gali paprašyti įrodyti, kad banko sąskaitos savininkas yra pats keleivis (15.2.8 punktas).

22. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu dėl Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų pripažinimo negaliojančiais (šioje dalyje atmestas apeliantų reikalavimas), nurodo, kad jų suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog šie reikalavimai tiesiogiai susiję su jų (kaip keleivių) teise gauti atitinkamą kompensaciją ir tokios keleivių teisės įgyvendinimu tokiu būdu, koks yra jiems priimtinas ir leidžiamas teisės aktais.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų reikalavimus dėl Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų pripažinimo negaliojančiais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė tiek procesinės teisės, tiek materialinės teisės normas.

24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

25. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

26. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad apeliantai savo reikalavimus į kompensaciją perleido ieškovei, kuri ieškovei jau yra priteista bei tarp apeliantų ir atsakovės vežimo orlaiviais (lėktuvais) santykiai yra pasibaigę (sudaryta vežimo sutartis pasibaigusi), teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliantai turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktus. Apeliantai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes Bendrųjų vežimo sąlygų pripažinimas negaliojančiomis negali turėti jokios įtakos jų savarankiškoms subjektinėms teisėms, t. y. jų teisiniai santykiai su atsakove negali modifikuotis, nes jie pasibaigę. Be to, pažymėtina, kad apeliantai savo apeliaciniame skunde aiškiai nenurodė, kuo pasireiškė jų materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktus, kaip ieškinio šioje dalyje patenkinimas pakeis jų subjektines teises, atsižvelgiant į tai, kad vežimo sutartis yra pasibaigusi.

27. Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio vertinti Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8 punktų atitikimą sąžiningumo kriterijams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėtų ex officio vertinti tam tikrų vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams, jeigu apeliantai turėtų materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti šias sąlygas, ar jos kaip nors įtakotų tarp apeliantų ir atsakovės sprendžiamą ginčą. Pažymėtina, kad teismas turi ex officio vertinti tam tikrų vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams tik tais atvejais, kai šios sąlygos turi įtakos tarp šalių egzistuojantiems teisiniams santykiams, tarp šalių yra ginčas ir šio ginčo išsprendimui reikalinga vertinti sutarties sąlygas. Teismas neturi ex officio vertinti sutarčių sąlygų, jeigu dėl šios sutarties nėra kilusio ginčo arba ginčas pasibaigęs.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakytina.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                   Žibutė Budžienė

                                                                                                                               Evaldas Burzdikas

                                                                                                                             Diana Labokaitė