Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-575-1103-08].doc
Bylos nr.: N-575-1103-08
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šilutės rajono PK 9071253 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems (ATPK 126 str.)

Administracinė byla Nr. N-575-1103/2008

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gruodžio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. spalio 20 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 0.35 val., Žalgirio gatvėje, Šilutėje, vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 0,63 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. spalio 23 d. nutarimu V. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 16 mėnesių.

 

II.

 

V. B. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu važiavo į Šilutės centre esančią kavinę parsivežti iš jos draugų, kurie ten gėrė alų, ir kur pats išgėrė vieną bokalą alaus. Teigė, jog sustabdžius jį policijos pareigūnams ir nustačius alkotesteriu atitinkamą girtumo laipsnį, pareigūnai nepaaiškino, jog jis galėjo vykti į ligoninę pakartotiniam girtumo nustatymui. Mano, jog jam paskirta per griežta nuobauda, nes jis dirba pagal verslo liudijimą, jo įmonė įsikūrusi 20 kilometrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, todėl teisė vairuoti jam labai reikalinga. Taip pat nurodė, jog turi neįgalų tėvą, kurį nuolat tenka vežioti pas gydytojus. Teismo posėdžio metu V. B. savo kaltę iš dalies pripažino ir prašė teismo paskirtą nuobaudą pakeisti į baudą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi V. B. skundo netenkino nustatęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuokliu (alkotesterio) užfiksuotais duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, jog pareiškėjas teisę vairuoti įgijo tik prieš 3 metus, tačiau už KET reikalavimų nesilaikymą baudžiamas 12-tą kartą, kas apibūdina jį kaip nelinkusį gerbti ir laikytis visuotinai privalomų elgesio taisyklių, be to, byloje nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Teismas pabrėžė, jog asmuo nuobaudos keitimą grindžia savo vykdoma individualia veikla, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas nuobaudai keisti, asmuo dėl pažeidimo nuoširdžiai nesigaili, be to, dalis už anksčiau padarytus pažeidimus skirtų baudų iki šiol nesumokėtos, kas rodo, jog tokios nuobaudos asmeniui jokio prevencinio poveikio nepadarė.

 

III.

 

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi, V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki minimumo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidimo vakarą jis išgėrė tik vieną 0,3 l tūrio alaus bokalą ir praėjus valandai laiko vairavo, girtas nesijautė, kitiems eismo dalyviams realios grėsmės nesukėlė. Pažymi, jog dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau tokių klaidų nekartoti. Teigia, jog, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, pirmosios instancijos teismas galėjo skirtą nuobaudą keisti į baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti, nes teisė vairuoti būtina dėl vykdomos veiklos, rūpinimosi sergančiu tėvu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiama nutartimi V. B. palikta galioti Institucijos 2007 m. spalio 23 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtino (pažeidimo padarymo ir jo nagrinėjimo metu galiojusi įstatymo redakcija), jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas nuobaudos rūšį keisti arba taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas žymiai sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 302 str.). Matyti, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcija buvo suformuluota kaip alternatyvi, įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantui skirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas - atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenį neigiamai charakterizuojančius duomenis (ne kartą buvo baustas už KET reikalavimų nesilaikymą), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinumą. Su paskirta nuobauda sutiko pirmosios instancijos teismas pabrėždamas, jog skunde ir teisme nurodytos aplinkybės – vykdoma veikla, rūpinimasis sergančiu tėvu - nesudaro pagrindo ją keisti, nes anksčiau paskirtų nuobaudų – baudų – asmuo nėra įvykdęs, yra sistemingas pažeidėjas, nesigailintis dėl savo poelgio. Teisėjų kolegija tokią poziciją palaiko. Pažymėtina, jog padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o apelianto teiginys, jog realios žalos pažeidimu nesukėlė, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi, nes pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, kas, atsižvelgiant į jauną apelianto amžių (1985 m. gimimo), šiuo atveju ypatingai aktualu.

V. B. apeliaciniame skunde teigia, jog dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju išaiškintina, jog administracinę atsakomybę lengvina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma, kaip yra šiuo atveju. Surašant administracinio pažeidimo protokolą asmuo dėl pažeidimo nesigailėjo, į bylos nagrinėjimą Institucijoje neatvyko, todėl skunde teismui nurodoma tokia aplinkybė laikytina deklaratyvia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad po alkoholio vartojimo vairavo praėjus valandai laiko, nes dar administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo įrašė, jog vairavo tik ką išgėręs (b. l. 14), pirmosios instancijos teisme tokią aplinkybę taip pat nurodė (b. l. 28). Taigi iš pasakyto matyti, jog jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, teigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų nepateikta, todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantui skirtas sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kiek ilgesnis nei vidurkis terminas, kas, įvertinus byloje nustatytas nuobaudos individualizmui reikšmingas aplinkybes, leidžia daryti išvadą, jog efektyviausia nuobauda, siekiant joms keliamų tikslų, yra specialiosios teisės atėmimas, ir nei paskirtos nuobaudos rūšį, nei jos dydį keisti pagrindų nėra. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra pagrindo ir taikyti ATPK 301 straipsnio, įtvirtinančio mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką, nuostatas, nes administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007), ko šiuo atveju nėra.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                          Antanas Ablingis

 

 

                                                                                        Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                       Virgilijus Valančius